- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- II-222-738/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06648-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 2.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal skundą padavusio asmens G. S. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 20N-70263108-16 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 20N-70263108-16, G. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur bauda už tai, kad 2016 m. liepos 5 d., 01.11 val., Kaune, Tunelio g. 20, G. S. vairavo transporto priemonę Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, t.y. 0,07 promilės neblaivumas, kai vairuotojas neturi dviejų metų vairavimo stažo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. S. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės T. B. 2016-08-30 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-70263108-16 ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad daugiau nei metai laiko alkoholinių gėrimų nevartoja. Teise vairuoti transporto priemones naudojasi nuo 2016-03-28 ir už Kelių eismo taisykles baustas nėra. Jį sustabdė pareigūnai, paklausė ar nevartojo alkoholio ir jis atsakė, kad alkoholio nevartoja. Papūtus į alkotesterį, policijos pareigūnai jam pasakė, kad nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Policijos pareigūnų prašė, kad leistų pūsti antrą kartą, tačiau jie atsisakė. Su alkotesterio parodymais jis nesutiko, pareigūnams pasakė, kad vyks pasitikrinti kraują į priklausomybių centrą, tačiau policijos pareigūnai nieko nesakė, jie pildė protokolą, keitė popierių, todėl visa tai užtruko. Tik policijos pareigūnams baigus pildyti dokumentus, jis nuvyko į Priklausomybių centrą, kur pūtė į alkotesterį, jis parodė 0. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, aktą išdavė po keliolikos dienų, jame buvo parašyta, kad jo kraujyje rasta 0 promilių neblaivumas. Jo atžvilgiu atliktas tyrimas ir priimtas nutarimas yra akivaizdus nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas, nes šiuo metu jis turi įrodinėti savo nekaltumą. Dėl institucijos neteisingai įvertinto įvykio patyrė diskomfortą, stresą, kreipėsi teisinės pagalbos pas advokatą, mokėjo už medicininį tyrimą, viso išleido 229 Eur, šią sumą prašo pripažinti proceso išlaidomis ir šias bylinėjimosi išlaidas išieškoti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu G. S. palaikė skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad prieš sustabdymą, valgė sumuštinį ir gėrė gėrimą „Fanta“. Jo draugai, buvę automobilyje, buvo išgėrę.
Pareiškėjo atstovas advokatas E. J. G. parodė, kad G. S. metai laiko nevartoja alkoholio. Policijos pareigūnai tinkamai nevykdė instrukcijų, neišlaukė reikalaujamo laiko. Prašo priteisti advokato išlaidas.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad su G. S. skundo reikalavimais nesutinka. Mano, kad pareigūnė teisingai kvalifikavo įvykdytą pažeidimą. Asmuo teigė, kad pareigūnai pažeidimo nustatymo metu neleido jam pakartotinai pūsti į alkoholio matuoklį, tačiau savo pirminiame paaiškinime, šios aplinkybės nenurodė. Jo parodymus, kad alkoholio nevartoja vertina kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Abejoti alkotesterio parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo, kadangi iš minėto alkotesterio patikros sertifikato matyti, jog minėto alkotesterio patikros sertifikatas buvo galiojantis iki 2016-12-10. Pagal mokslinį tyrimą suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 0,15, 0,2 promilės per valandą. Šis faktas, neprieštarauja tam, kad beveik po valandos laiko apelianto neblaivumo koncentracija iškvėptame ore atitinkamai sumažėjo iki 0,00 promilės ir tai nepaneigia policijos pareigūnų alkotesterio rezultatų tikrumo bei nereiškia, kad praėjus tam tikram laiko tarpui, net ir medicinos įstaigoje nustačius jam iškvėptame ore ar kraujyje mažesnį neblaivumo laipsnį, neviršijantį 0,00 promilės, būtų laikoma, kad jis vairavo automobilį blaivus. Taip pat apeliantas baustas už itin šiurkštų, bei kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, kad jis nėra atidus ir rūpestingas vairuotojas. Prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apskrities VPK priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nepakeistą.
Liudytojas G. K. parodė, kad vairuotojas nesutiko su prietaiso rodmenimis. Netikėti alkotesterio rodmenimis pagrindo nėra. Vairuotojas sakė, kad nevartojo alkoholio. Ar dar kartą prašė pasitikrinti neblaivumą nepamena. Alkotesterį naudoja pagal instrukciją, keičia vamzdelius, duoda pūsti. Vairuotojas aiškino, kad vartojo vaistus. Asmuo neprieštaravo, kad jam būtų surašytas protokolas. Protokolą surašė per 10-15 minučių, popierius spausdintuve buvo keičiamas po protokolo surašymo. Vairuotojas buvo paleistas po 20 min nuo patikrinimo.
Liudytojas R. L. parodė, kad reido metu buvo patikrintas vairuotojas, kuriam nustatytas 0,07 promilių neblaivumas. Jis su alkotesterio rodmenimis nesutiko. Protokolą surašė 1.30 val. Vairuotojas protokolą pasirašė, parašė, kad su pažeidimu nesutinka. Jeigu asmuo sako, kad negėrė, tai nelaukiama 15 minučių, šiuo atveju 15 minučių ir nebuvo išlaukta. Šiuo metu pakartotinis pūtimas nedaromas.
Liudytojas V. T. parodė, kad važinėjo po miestą, kiek laiko praleido kartu nežino. Tą vakarą buvo blaivus, buvo gėręs tik alaus, kurį gėrė bevalgydamas. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu bendrauja apie 12 metų, jo akivaizdoje jis nėra vartojęs alkoholio. Policija užtruko gana ilgai, kol jie buvo paleisti., Jis filmavo, nes žino, kad jo draugas negeriantis, o policijos alkotesteris rodė promiles.
Liudytojas M. M. parodė, kad grįžo iš pajūrio, buvo išgėręs ir paprašė jį pavežti. Kurį laiką važinėjosi. Jis mašinoje gėrė viskį. G. S. visiškai negeria jau metai laiko.
Liudytojas E. B. parodė, kad buvo grįžusi iš pajūrio. G. S. sutiko apie 18 val. Jis alkoholio nevartoja jau seniai.
Ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, kad Alkotesteris Drager 6810 turi labai aukštos kokybės filtrą, kuris filtruoja tik etanolį. Jį galima suklaidinti tik dvejomis medžiagomis, tačiau tos medžiagos yra labai nuodingos, ir asmuo turėti jų burnoje negali. Etanolis gali būti alkoholiniuose gėrimuose, taip pat ir kituose produktuose. Kai alkotesteris rodo, kad yra promilės, tai jis rodo, kad iškvėptame ore buvo alkoholio. Nuo bet kokios medžiagos vartojimo, ar tai būtų alkoholinis gėrimas, ar maistas, ar kitas gėrimas, kurio sudėtyje gali būti alkoholio iki alkotesterio parodymų asmuo turi būti stebimas 15 minučių, tik tada galima atmesti alkoholio burnoje buvimą. Šiuo atveju nustatytas 0,07 promilės neblaivumas gali atsirasti nebūtinai dėl alkoholinių gėrimų vartojimo. Jei alkoholį vartoję asmenys užsigėrė gėrimu, o paskui iš to paties butelio kitas asmuo gėrė, tada gali rodytis promiles. Tokiu atveju po 15 minučių promilių likti neturėtų.
Liudytojas R. K. parodė, kad apie 1 val. nakties jai paskambino draugas ir paprašė pasiimti alkotesterį, ji vyko prie Dainų slėnio, kur jo draugas buvo sulaikytas dėl, to, kad Gintaras neva yra išgėręs. Su Gintaru ji pažįstama apie 10 metų ir jis alkoholio nevartoja. Panaudojus jos atsivežtą alkotesterį, jis rodė nulius. Ji prašė policijos, kad jai leistų pūsti, tačiau neleido. Kai policijos pareigūnai jos draugą paleido, Kartu su juo per 20 minučių nuvyko į Priklausomybės ligų skyrių, ištirti kraują. Policijos pareigūnai užtruko apie pusvalandį, kol buvo supildyti visi dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).
Vertindamas byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad G. S. vairavo transporto priemonę neblaivus, nėra.
Vairuotojo blaivumas patvirtintas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo taisyklėmis. Šių taisyklių 27 punktas nustato, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. iniciatyva, po to, kai alkotesteriu buvo atliktas blaivumo testas, iš jo buvo paimtas kraujo mėginys neblaivumui nustatyti ir tuo pagrindu 2016-07-12 atliktas teismo medicinos tyrimas Nr. T-A 5056/2016(01), kuriame nustatyta, kad G. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Asmuo į Priklausomybės ligų centrą nuvyko praėjus apie 20 min. nuo to laiko, kai policijos pareigūnai jį paleido. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai neblaivumą nustatė 1.11 val., Priklausomybės centre kraujas paimtas 2.30 val. 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punktas įpareigoja policijos pareigūnus, esant tam tikriems Taisyklėse numatytiems pagrindams ir sąlygoms, transporto priemonės vairuotoją pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo. Taigi, šioje normoje nustatytas terminas taikomas policijos pareigūnams. Tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Taisyklių 27 punktas, kuriame nėra nustatytas joks terminas. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (LAT nutartis 2AT-12-2013), juo labiau, kad G. S. dėl ilgai užtrukusio administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo bei dėl jo automobilio nugabenimo, neturėjo galimybės nuvykti į medicinos įstaigą anksčiau, nes, asmuo negali pasišalinti, kol nėra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta faktą, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, tikrindami G. S. neblaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, gerai neįsitikino, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių. Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje teigiama, kad matavimai šiuo alkotesteriu gali būti atliekami praėjus bent 15 min. po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti rodmenis. Burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais nurodyto laukimo laiko nesutrumpina. Nurodytas laikas bent 15 minučių reiškia ne ką kitą, o tai, kad abejonėms dėl matavimo tikslumo išvengti reikėtų palaukti šiek tiek ilgesnį negu 15 minučių laiką, todėl, remiantis vien šiuo prietaisu nustatytu G. S. neblaivumo laipsniu, konstatuoti, kad ji vairavo transporto priemonę neblaivus, negalima.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. L. parodė, kad šiuo atveju tikrinant neblaivumą 15 minučių išlaukta nebuvo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo paklausta, ar asmuo vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau šis nurodė, kad ne. Tačiau atsižvelgiant į teismo posėdžio metu eksperto paminėtas aplinkybes, kad nustatytas 0,07 promilės neblaivumas galėjo būti ne tik nuo vartotų alkoholinių gėrimų, bet ir nuo nealkoholinių gėrimų, ar maisto produktų. Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo nurodė, kad valgė sumuštinį, bei gėrė nealkoholinį gėrimą „Fanta“.
Kadangi G. S. alkotesteriu nustatytas lengvas 0,07 promilės neblaivumas, taip pat įvertinus tai, kad policijos pareigūnai, tikrinę jį alkotesteriu, pažeidė alkotesterio naudojimosi instrukcijos nuostatas, kas galimai įtakojo alkotesterio rodmenų patikimumą, teismas neturi pagrindo pripažinti G. S. kaltu.
Taigi, įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis darytina išvada, kad objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog G. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, nėra, o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi šis straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio šalis – valstybė ar savivaldybė padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Atsakovas bylose dėl žalos atlyginimo yra valstybė ar savivaldybė. Atsakomybė atsakovui kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Bylose ginčai dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, sprendžiami laikantis atitinkamo proceso normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti taip, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala, nepaisant to, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas, būtų atlyginta, todėl G. S. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliktinas nenagrinėtu, nes jis gali būti spręstinas civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
G. S. skundą tenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. 20N-70263108-16 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 dalyje, bylos teiseną G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
G. S. prašymą priteisti bylinėjimosi palikti nenagrinėtą.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.