Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui R. Ž. skolos, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovė ir R. R. Ž. 2008-06-12 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 08-068160-GV, pagal kurią ieškovė suteikė R.R. Ž. 6 000 Lt (1 737,72 Eur) kreditą (e.c.b. 4 – 8 b.l.)

(duomenys neskelbtini) pranešimu Nr. SR – 25040 ieškovė informavo Vilniaus rajono 1 notarų biurą, kad bankas yra suteikęs 6 000 Lt kreditą R. R. Ž. ir pagal paskolos sutartį R. R. Ž., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, yra skolingas bankui 5 916,89 Lt. Ieškovė pranešime nurodė, kad siekdama realizuoti savo, kaip kreditorės teises pagal Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsnį prašo notarės informuoti apie R. R. Ž. palikimą priėmusius įpėdinius bei paveldimą turtą. Tuo atveju, jei įpėdiniai kreipėsi dėl palikimo priėmimo, bankas prašė įtraukti nurodytą negrąžintos paskolos sumą į paveldimo turto balansą realizuojant paveldėtojų ir kreditorių teises bei pareigas. Kartu su pranešimu bankas notarei išsiuntė vartojimo kredito sutarties Nr. 08-068160-GV kopiją (e.c.b. 9 b.l.).

Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė į ieškovės (duomenys neskelbtini) pranešimą 2018-11-06 raštu atsakė, kad po R. R. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė I. Ž., R. Ž. ir V. Ž., paveldėjimo teisės liudijimas Vilniaus rajono 1 notarų biure nėra išduotas (e.c.b. 16 b.l.).

Paveldėjimo teisės liudijimas priimti R. R. Ž. palikimą lygiomis dalimis I. Ž., R. Ž. ir V. Ž. buvo išduotas 2018-01-29 (e.c.b. 36 – 39 b.l.).

Iš esmės esminis ginčo elementas yra tas, ar ieškovė, kaip mirusio asmens kreditorė tinkamai realizavo savo teisę pareikšti reikalavimą skolininkui pateikdama pranešimą notarų biurui, kuriame buvo užvesta mirusiojo asmens turto paveldėjimo byla. Ginčo dėl skolos dydžio nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Ieškovė pranešimą Vilniaus rajono 1 notarų biurui apie pretenzijas mirusio R. R. Ž. įpėdiniams pateikė (duomenys neskelbtini), t.y. nepraėjus 3 mėn. terminui nuo palikėjo mirties – (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Be toje normoje išvardintų reikalavimų palikėjo įpėdiniams pateikimo būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos (pretenzijos, reikalavimo ar pan.) pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-14 nutartyje pažymėta, kad būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras, į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo.

Teismas pripažįsta, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) pranešimo Nr. SR – 25040 Vilniaus rajono 1 notarų biurui turinys yra aiškus ir tai leidžia spręsti, kad kreditorė siekė pareikšti reikalavimus R. R. Ž. įpėdiniams pateikdama pranešimą notarų biurui. Mažai tikėtina, kad prieš išduodant 2018-01-29 Paveldėjimo teisės liudijimą I. Ž., R. Ž. ir V. Ž. notaras jų neinformavo apie ieškovės pareikštas pretenzijas dėl negrąžinto kredito. Todėl atsakovas R. Ž., prieš priimdamas R. R. Ž. palikimą turėjo galimybę apsispręsti, priimti, ar nepriimti mirusiojo palikimą.

Teismas pažymi, kad teisės aiškinimo taisyklę, jog kreditoriaus pranešimas notarui yra laikomas tinkamu alternatyviu būdu, be CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų, pažymėjo ir 2012-11-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012 pateikdamas nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009. Todėl teismas šioje byloje neturi pagrindo sutikti su atsakovu, kad tokia terminės praktikos taisyklė buvo suformuluota tik 2014 m. Pastebėtina ir iki 2014 m. ir vėliau formuojama praktika tik patvirtino, jog kreditoriaus pranešimas notarui apie esantį reikalavimą palikėjo įpėdiniams yra tinkama kreditoriaus reikalavimo pareiškimo forma. Dėl nurodyto teismas konstatuoja, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) pranešimu Nr. SR – 25040 Vilniaus rajono 1 notarų biurui tinkamai, per nustatytą 3 mėn. terminą informavo apie galiojantį reikalavimą (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo įpėdiniams.

Ieškinys teisme yra pareikštas 2018-12-13, o pagal 2008-06-12 Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-068160-GV galutinis kredito grąžinimo terminas – 2009-12-12 (e.c.b. 8 b.l.).

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o šios teisės atsiradimas susietas su realia galimybe sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tačiau CK 1.127 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu prievolei įvykdyti nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Dėl nurodyto teismas pripažįsta, kad ieškovė, 2018-12-13 pareikšdama ieškinį, neviršydama 10 metų laikotarpio po 2009-12-12 kredito grąžinimo termino suėjimo, nepraleido bendro 10 metų ieškininės senaties termino (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Todėl nėra pagrindo atmesti ieškinį dėl ieškininės senaties termino pasibaigimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 962,43 Eur skola (1 645,57 Eur negrąžinto kredito, 314,15 palūkanų už negrąžintą kreditą, 2,26 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą ir 0,45 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas). Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistinos 13,25 procentų dydžio sutartinės, mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuotinos nuo negrąžintos 1 645,57 Eur kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito sumos grąžinimo, kurias numato Kredito sutarties pagrindinės sąlygos ir kurių skaičiavimo bei mokėjimo tvarka yra aptarta Bendrųjų sąlygų 5 punkte (e.c.b. 4, 5 b.l.). .

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 44 Eur žyminio mokesčio.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios viršija nustatytą minimalią sumą (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 962,43 Eur skolos, 13,25 procentų dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos 1 645,57 Eur kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-12-18) iki visiško kredito sumos grąžinimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistas sumas (1 962,43 Eur sumą ir apskaičiuotas 13,25 procentų dydžio palūkanas nuo negrąžintos 1 645,57 Eur kredito sumos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“, įmonės kodas 112029651, naudai.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660 ).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.