Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė Auksė Poškuvienė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo notarė Auksė Poškuvienė pateikė prašymą bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. vasario 7 d. 10.00 val. Apie rašytinį teismo posėdį bylos šalims pranešta tinkamai.

4. Teisme gauti liudytojų L. N. ir T. M. parodymai. L. N. nurodo, kad nuo vaikystės laikų pažįsta Z. M., nes jos mokėsi tose pačiose mokyklose. Teigia, kad labai dažnai lankėsi pas Z. M.. Nurodo, kad pažinojo ir A. K. – jos pusseserę ir iki šiol bendrauja po Z. mirties. L. N. teigia, kad tikrai žino, jog Z. M. ir A. K. buvo pusseserės, nes jų tėvai yra brolis ir sesuo. Liudininkė nurodė, kad kartu švęsdavo šeimos šventes, kurio vyko Z. namuose, todėl pažinojo ir A. K., kuri dalyvaudavo visose šeimos šventėse.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad Z. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja nurodo, kad ji, laikydama save mirusiosios pussesere, kreipėsi į Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarę Auksę Poškuvienę dėl Z. M. palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjai trūksta N. T. gimimo liudijimo, įrodančio, kad N. ir J. buvo brolis ir sesuo, o jų vaikai pusseserės ir pusbroliai. Pareiškėja, neturėdama ir negalėdama gauti pirmiau nurodyto dokumento, kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. T. ir J. T. buvo brolis ir sesuo, jų tėvai K. T. gim. (duomenys neskelbtini) m., ir T. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., todėl jų dukros buvo Z. M. ir A. K. yra pusseserės. Pareiškėja nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą siekia nustatyti tam, kad galėtų priimti Z. M. palikimą.

Dėl giminystės santykių nustatymo

6. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teismo. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme).

7. Vienas iš juridinių faktų, kurį galima nustatyti teismine tvarka, yra giminystės santykių faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės faktą patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės ryšį taip pat gali nustatyti ir teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad giminystės faktas teismo tvarka nustatomas tuomet, kai pareiškėjas neturi civilinės metrikacijos įstaigų išduotų dokumentų, kuriuose matyti giminystės ryšiai, ir civilinės metrikacijos įstaiga negali įrašų atkurti.

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja, neturėdama ir negalėdama gauti pirmiau nurodyto dokumento, siekia įrodyti, kad N. T. ir J. T. buvo brolis ir sesuo, jų tėvai K. T. gim. (duomenys neskelbtini) m., ir T. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., todėl jų dukros buvo mirusi Z. M. ir A. K. yra pusseserės.

8. Pareiškėjos 2021 m. birželio 15 d. Gimimo įrašą liudijančiame išraše Nr. G-21-01000-4754 nurodyta, kad pareiškėja A. K. (buvusi T.) gimė (duomenys neskelbtini). Tėvas – J. T., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Motina – A. T., gimusi (duomenys neskelbtini) m.

9. J. T. 2021 m. liepos 7 d. Gimimo įrašą liudijančiame išraše Nr. G-21-01000-5539 nurodyta, kad J. T. gimė (duomenys neskelbtini). Tėvas – T. T., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Motina – K. T., gimusi (duomenys neskelbtini) m.

10. Iš 1972 m. lapkričio 8 d. Mirties liudijimo matyti, kad J. T. (tėvavardis – T.) mirė (duomenys neskelbtini).

11. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. gegužės 20 d. pažymoje Nr. (P1-3144)P2-6203 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė I. M. ir N. T., T. duktė ((duomenys neskelbtini) metų).

12. Namų registracijos knygoje ((duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad N. M. gim. (duomenys neskelbtini) m. yra T. ir K. dukra (1.49).

13. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo išrašo (F.R-643; Ap.6; B.87228) matyti, kad N. M. – T., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas – T. T. (1.53).

14. Gyventojų migracijos kontrolės registro formoje Nr. 7 nurodyta, kad N. M., gimusi (duomenys neskelbtini) m. Tėvai – T., K.. Vaikas – Z., gimusi (duomenys neskelbtini) (1.56).

15. Iš 1992 m. balandžio 17 d. mirties liudijimo, matyti, kad N. T. M. mirė (duomenys neskelbtini).

16. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. gegužės 20 d. pažymoje Nr. (P1-3144)P2-6202 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė N. T. duktė Z. M.

17. Pagal viešosios įstaigos Elektrėnų ligoninės 2021 m. vasario 18 d. Medicininį mirties liudijimą Nr. 21-9797142, matyti, kad Z. M. mirė (duomenys neskelbtini).

18. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

19. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

Iš aptartų byloje esančių rašytinių įrodymų visumos spręstina, kad N. T. ir J. T. buvo brolis ir sesuo, o jų tėvai - K. T. gim. (duomenys neskelbtini) m., ir T. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., todėl jų dukros Z. M. ir A. K. yra pusseserės. Nors kai kur N. T. ir J. T. tėvų pavardės nesutampa (pvz.: T., T., T.), tačiau tai vertintina kaip rašybos ir vertimo iš kitos (senosios slavų) kalbos pasekmė. Šią aplinkybę taip pat tvirtina į bylą pateikti: Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos 2022-01-14 pažyma ir Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 1996-02-2 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2⁹-1179 1996 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, iš kurio matyti, jog J. T. priklauso sutuoktuvių liudijimas, kuriame jo vardas įrašytas J., mirties liudijimas, kur jo vardas įrašytas J. ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas, kur jo vardas įrašytas J. Taip pat aplinkybę, kad Z. M. ir A. K. buvo pusseserės patvirtino ir liudytojai L. N. ir T. M.

Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad N. T. ir J. T. yra brolis ir sesuo, jų tėvai K. T. gim. (duomenys neskelbtini) m., ir T. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., o pareiškėja ir Z. M. – pusseserės. Tokiu atveju pareiškėjos prašymas dėl giminystės santykių nustatymo tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. M. ir A. K. yra pusseserės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 445, 448, 576–578 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos A. K. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pusseserė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas Z. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.