Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-12-209-2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-02-10
Bylos Nr.: 1A-12-209-2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Stasys Lemežis (pirm.), Artūras Pažarskis, Virginija Švedienė
Nukentėjusysis: A. B.
Nuteistasis: M. S.
Advokatai: Antanas Skomantas

Kategorijos

1.2.9.4Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką (BK 159 str.)
1.2.28.4Savavaldžiavimas (BK 294 str.)
2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Silvana GirdenienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-12-209-2012 Teisminio proceso numeris: 1-52-1-00899-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.4, 1.2.28.4, 2.1.15.3.3.3, 2.4.6.4.1., (S).

NuorašasVILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Artūro Pažarskio, Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Eglei Nagevičienei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui,gynėjui advokatui Antanui Skomantui,nukentėjusiajam A. B.,nuteistajam M. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. ir nukentėjusiojo A. B. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. areštu 30 parų.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. pagrindu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmė, Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Iš M. S. A. B. priteista 500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) advokato atstovavimo išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 23 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) aikštelėje prie parduotuvės, veikdamas kartu su E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dėl savo amžiaus nėra nusikalstamos veikos subjektas, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą E. S. tikrą teisę atgauti iš A. B. 190 Lt už telefono „Samsung S 5300“ pirkimą arba telefoną „Samsung S 5300“ ir ginčijamą E. S. tariamą teisę į turėtas išlaidas dėl A. B. paieškos, panaudodamas psichinę prievartą A. B. atžvilgiu, E. S. grasinant sumušti, reikalaujant atiduoti pinigus ar telefoną, paėmė iš A. B. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ – 150 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam A. B. bendrai padarė 150 Lt dydžio turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.

Be to, M. S. 2010 m. liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje, tikslesni data ir laikas nenustatyta, (duomenys neskelbtini) 5 esančiame bute, įkalbinęs veikti kartu E. S., gim. 1996-05-11, kad atgautų iš A. B. E. S. pinigus arba mobilų telefoną, taip jį įtraukė į nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d., kurią jie padarė 2010-08-23 apie 12.00 val. aikštelėje prie parduotuvės, esančioje (duomenys neskelbtini) t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 str.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti, jį išteisinti, ieškinį atmesti, ir nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 2 d., sudėties. Jis didelės žalos nukentėjusiojo teisėtiems interesams nepadarė, jo veika neprieštaravo civilinių įstatymų nuostatoms. Remtasi prieštaringais nukentėjusiojo A. B. parodymais. Skunde apibūdinama savavaldžiavimo (BK 294 str. 1 d.) sąvoka, būtini požymiai. Skunde atpasakojami įvykiai, teigiama, kad paklausus ar jie duos telefoną už pervestus pinigus, ar grąžins pinigus, ar važiuos į policiją, A. B. pats pasirinko skolos gražinimo būdą. Jis pasiūlė už pervestus pinigus atiduoti telefoną „NOKIA 6300“, ištrynė iš kortelės adresus ir telefoną atidavė, išsiskyrė taikiai, dar pridėjo brendžio butelį, nes telefonas kainavo 150 Lt, t.y. mažiau, negu buvo pervesta pinigų suma. A. B. ir R. G. ikiteisminio tyrimo metu, A. B. ir teisme aiškino, kad pagrobė 650 Lt, E. S. grasino elektrošoku, nors jų apibūdintos formos elektrošokų prekyboje nėra, skirtingai parodė pinigų perdavimą ir kupiūras, parodė, kad butelis brendžio matėsi automašinos bagažinėje, o, tuo tarpu, automobilio bagažinė yra uždengta. Apie grasinimą sumušti A. B. ir R. G. nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Apie grasinimus pakviesti draugus parodė tik praėjus po įvykio keturiems mėnesiams. Pašalinus dalį inkriminuotos veikos, iš kaltinimo turėjo būti pašalintas ir su juo susijęs grasinimas sumušti. Pažymima, kad R. G. akistatoje su juo (b.l. 189), apklausos pas teisėją metu (b.l. 116), nurodė, jog apeliantas iš viso negrasino, prievartos nenaudojo, o A. B. nurodo, kad grasino. Teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo R. G. parodymų keitimą, asmenybes. Alytaus rajono apylinkės teismas A. B. nuteisė, Panevėžio rajono apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą susitaikius su nukentėjusiuoju. Skunde manoma, kad jo parodymai yra siekis atkeršyti E. S., kad šis netikėtai atgavo jam priklausantį telefoną. E. S. ir jis subjektyvios tyčios, tikslo įbauginti atvykusius neturėjo ir pagal aplinkybes to padaryti negalėjo, jų parodymai buvo nuoseklūs. Esant abejonėms, aplinkybės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Vien automobilio raktelių paėmimas viešoje vietoje (prie dirbančios parduotuvės, dienos metu, kaimelio centre) negali būti vertinimas kaip psichinis poveikis, didelė žala. Nukentėjusysis atidavė mažesnės vertės daiktą, negu kad gavo pinigų, sutiko taikiai spręsti situaciją. E. S. įvykio metu buvo tik 14 metų ir jis pagal savo amžių, brandą, negalėjo išreikšti grasinimus, kuriuos nukentėjusysis suprastų kaip grasinimą sumušti. R. G. parodė, kad E. S. jam buvo iki krūtinės. Šios aplinkybės rodo, kad psichinio poveikio nebuvo, didelė žala nepadaryta. Neteisinga kriminalizuoti iš skolininko skolos pareikalavimą, pasakymą „ar spręsime taikiai, ar vyksime į policiją“. Nėra ir įtraukimo nepilnamečio į nusikalstamą veiką, nes nėra nusikaltimo (BK 294 str. 2 d.) sudėties, jis atliko pilietinę pareigą, nes policija paaiškino, jog dėl pervestų pinigų beviltiška padėtis, tai koks būtų likęs augančio jaunuolio požiūris į teisingumą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. B. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, nustatyti, kad iš jo paėmė 650 litų ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ – 150 litų vertės ir priteisti iš M. S. jo naudai 800 litų nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti ir 4000 litų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir nurodo, kad teismas nurodė, kad jis ir liudytojas nevienodai aiškino pinigų paėmimo aplinkybes, negalėjo įvardinti kokiomis kupiūromis buvo perduoti pinigai, bet 800 litų sudaro visą jam padarytą žalą, o atėmė iš jo 650 litų. Įvykio metu tiek jis, tiek liudytojas R. G. buvo išsigandę, patyrė šoką, todėl kai kurių aplinkybių galėjo ir neatsiminti. M. S. neigė reikalavęs ir užvaldęs daugiau pinigų, o tai gynybinė taktika, siekiant išvengti atsakomybės. Liudytoja A. S. (b.l. 125-130) nurodė, kad M. S. jai sakęs, jog jis atidavė M. S. telefoną, brendžio butelį ir kažkokią pinigų sumą. Tai, kad ji pakeitė parodymus sutuoktinio M. S. naudai, turėjo būti įvertinta kaip melagingų parodymų davimas. Manoma, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jam 650 litų ir sumažino sumą neturtinei žalai atlyginti. Teismas nepriteisė jo naudai ir 150 litų už iš jo atimtą telefono aparatą „NOKIA 6300”, nuspręsdamas jį apeliantui grąžinti natūra, neatsižvelgė į jo norą atgauti ne telefono aparatą o pinigus. Grąžinus telefono aparatą natūra gali paaiškėti, kad telefonas yra techniškai netvarkingas. Nusikaltimas buvo įžūlus, iš anksto suplanuotas, dėl M. S. išpuolio patyrė didelį stresą, kurio pasekmes jaučia 2 mėnesius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusysis A. B. nurodo, kad pagal BK 294 str. 2 d. atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam žmogui. Baudžiamoji atsakomybė kyla tais atvejais, kai asmuo savavaldžiauja, t.y. savavališkai vykdo ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, be to, šiuos veiksmus jis atlieka panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiojo ar jo artimo asmens atžvilgiu. Šis straipsnis numato kvalifikuotą savavaldžiavimo sudėtį, kuri taikoma tais atvejais, kai savavališkas teisės vykdymas susijęs su fizinės ar psichinės prievartos panaudojimu. Šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė nesiejama su didelės žalos padarymu asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Tą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-778/2007, Nr. 2K-167/2008 ir kt. Todėl nuteistojo M. S. skundo teiginiai, jog jis didelės žalos nepadarė, o veiksmai buvo tik buitinis santykių aiškinimasis nepagrįsti. Nukentėjusysis nurodo, kad M. S. manantis, kad buvo pažeistos jo teisės, ar veikiantis E. S. interesais, privalėjo kreiptis į kompetentingas institucijas, kurios išspręstų ginčą. Šiuo atveju, to padaryta nebuvo, o ginčijama teisė buvo vykdoma panaudojant psichinę prievartą, sukuriant grėsmingą situaciją, o tai yra neteisėtai. Pervestų už telefono aparatą pinigų buvo reikalaujama, sukuriant tokią situaciją, kuriai esanti jis ir G. jautė grėsmę, t.y. pinigų buvo reikalaujama agresyviai, atimant automobilio raktelius ir taip atimant galimybę laisvai judėti. Taigi, nukentėjusiojo manymu, M. S. atliko tokius veiksmus, kurie atitinka BK 294 str. 2 d. dispoziciją ir teismas pripažindamas M. S. kaltu pagal BK 294 str. 2 d., priėmė teisingą sprendimą, todėl nukentėjusiojo skundas turi būti atmestas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis prašė jo skundą patenkinti, o nuteistojo atmesti. Nuteistasis M. S. ir jo gynėjas prašė nuosprendį panaikinti, M. S. išteisinti, ieškinį atmesti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistasis išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines M. S. padarytos veikos aplinkybes: 2010 metų vasarą pas nuteistąjį M. S. gyveno žmonos sūnėnas E. S., gimęs 1996 05 11, kuris norėjo įsigyti mobilųjį telefoną, todėl internetinėje erdvėje ieškojo, kas parduoda tokį telefoną, surado A. B., kuris pažadėjo parduoti telefoną „Samsung S530“ už 190 Lt. Nepilnametis padavė savo 190 Lt tetai A. S., kuri 2010 07 28 į A. B. sąskaitą pervedė 190 Lt (t.1, b.l. 72-73). Po pinigų pervedimo A. B. žadėjo atsiųsti jam telefono aparatą, o vėliau neatsiliepė į skambučius. Nepilnametis internete sužinojo, kad A. B. sukčiauja, „parduoda“ mobiliojo ryšio telefono aparatus, gauna pinigus, o pirkėjai neatgauna nei pinigų, nei telefono aparatų. Dėl to kreipėsi į policiją, bet jam pasakė, kad atgauti pinigus beviltiška. Jis kreipėsi pagalbos į dėdę, kad padėtų jam atgauti telefoną ar sumokėtus už jį pinigus. Nepilnametis rado skelbimą, kad A. B. ruošiasi pirkti motociklo variklį, susitarė su dėde ir teta paskambinti A. B. ir susitikti dėl variklio pardavimo. 2010 m. rugpjūčio 23 d. apie 12.00 val. A. S. savo automobiliu atvežė M. S. ir E. S. į sutartą vietą (duomenys neskelbtini), aikštelę prie parduotuvės ir ten juos išleido. Į sutartą vietą atvažiavo R. G. automobiliu A. B. kartu su R. G. ir laukė motociklo variklio „pardavėjų“. Prie jų priėjo nuteistasis M. S. su E. S.. E. S. pareikalavo atiduoti pinigus už telefoną arba telefono aparatą, arba važiuoti į policijos komisariatą aiškintis. M. S. iš R. G. automobilio ištraukė automobilio raktelius, kad jie nenuvažiuotų, kol neišsiaiškins situacijos. A. B. pripažino gavęs pinigus, tačiau telefono neišsiuntė, paaiškino, kad turi pinigų, bet jų duoti negali, nes pinigai jam nepriklauso, juos turi grąžinti, su savimi turėjo du telefono aparatus, vieną senesnį sutiko atiduoti E. S., ištrynė savo telefono numerius, išsiėmė kortelę ir telefoną „Nokia 6300“, 150 Lt vertės, atidavė, o kadangi pinigų buvo pervesta daugiau, iš automobilio paėmė ir atidavė butelį brendžio. Po to automobilio raktelius grąžino R. G., o patys nuėjo prie jų laukiančio automobilio ir A. S. juos parvežė namo.

Teismo nuosprendžiu M. S. nuteistas už tai, kad panaudodamas psichinę prievartą A. B. atžvilgiu, E. S. (dėl amžiaus ne nusikaltimo subjektui) grasinant sumušti, reikalaujant atiduoti pinigus ar telefoną, paėmė iš A. B. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ – 150 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam A. B. padarė 150 Lt dydžio turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d.

Teismas konstatavo, kad neginčytinai nustatyta, jog A. S. reikalavo grąžinti sumokėtus pinigus arba telefoną, tačiau negrasino nei žodžiu, nei veiksmais, nei gestais nukentėjusiajam (nuosprendžio 5 p.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo telefono aparato „Nokia 6300“, 150 Lt vertės, paėmimo aplinkybę kaip savavališką teisės vykdymą, tačiau neteisingai nustatė nusikalstamą šių veiksmų pobūdį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimus) pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata yra aktuali aiškinant ir nustatant nusikalstamo savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) požymius.

Būtina baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą sąlyga – didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams. Savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį gali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (ATPK 188 straipsnis), tapti pagrindu ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, taikyti pažeidėjui drausmines ar visuomeninio poveikio priemones. Taigi būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai negali būti dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktų dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu. Faktinės bylos aplinkybės neleidžia daryti išvadų apie tai, kad M. S. būtų padaręs didelę žalą A. B., to nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Teismas nusikalstamo savavaldžiavimo pobūdį siejo ne su padarytos žalos dydžiu, bet su prievartiniu padarytos veikos pobūdžiu – psichinės prievartos panaudojimu. Teismų praktikoje savavaldžiavimas, padarytas naudojant fizinę ar psichinę prievartą, gali būti pripažįstamas nusikaltimu ir kvalifikuojamas pagal BK 294 str. 2 dalį, net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio (kasacinės bylos Nr. 2K-171/2005, 2K-464/2007, 2K-167/2008). Taip pripažįstama, kad fizinės ar psichinės prievartos naudojimas rodo didesnį veikos pavojingumą, kuris yra savaime pakankamas baudžiamajai atsakomybei už savavaldžiavimą pagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 09 27 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2011 konstatavo, kad pripažįstant tam tikrus asmens veiksmus psichine prievarta, būtina įvertinti įvykio kontekstą, bauginimo išraišką, turinį, pavojingumą, o savavaldžiavimo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad asmuo veikia tam tikro ginčo sąlygomis ir savo teisės gynimo motyvais. Pirmosios instancijos teisme tai padaryta nebuvo.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į visas padarytos veikos aplinkybes. 14 metų amžiaus E. S. surado telefono pardavėją, susitarė nusipirkti telefoną už 190 Lt, sutarta pinigų suma 2010 07 28 pervesta į pardavėjo sąskaitą, tačiau per sutartą 3 dienų laikotarpį nei pinigų, nei telefono aparato negavo, pardavėjas į skambučius neatsiliepdavo, nepilnametis suprato, kad yra apgautas, o internete paskelbti duomenys apie A. B. tai patvirtino. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. už analogiškas veikas buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 08 04 baudžiamuoju įsakymu A. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir nubaustas 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju A. B. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 70-1-00309-10, kuris prokuroro 2011 08 05 nutarimu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo A. B. kaltę dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 str. 3 d., padarymo. 14 metų vaikas iš nevilties kreipėsi į giminaitį M. S. padėti atgauti pinigus arba „nupirktą“ telefono aparatą. A. B. pakvietimas atvažiuoti į nurodytą vietą nusipirkti ieškomo motociklo variklio, įvykio vietoje automobilio raktelių paėmimas, kad skolininkas nepabėgtų, reikalavimas grąžinti pinigus arba atiduoti telefono aparatą bei jo paėmimas (pats A. B. ištrynė savo duomenis ir padavė aparatą ir butelį brendžio) nėra tiek pavojingi, kad juos laikyti psichine prievarta, užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pats nukentėjusysis A. B. pripažino, kad žinojo, jog pirkėjas yra nepilnametis, kodėl neišsiuntė jau parduoto telefono aparato, paaiškinti negalėjo, tvirtino, kad taip išėjo, bet jo atžvilgiu pasielgta neteisėtai, jie turėjo kreiptis į policiją, supranta, kad pats pasielgė blogai.

Lietuvos Respublikos Konstitucija gina visų piliečių teises. Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnyje nustatyta baudžiamojo proceso paskirtis ginti žmogaus ir piliečių teises bei laisves ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Kolegijos vertinimu, šioje situacijoje įvykusio konflikto kontekste reikalavimas grąžinti pinigus arba atiduoti jau parduotą telefono aparatą, nepanaudojus jokių grasinimų ir veiksmų, negali būti pripažintas psichine prievarta ir rodyti didesnį savavaldžiavimo pavojingumą, todėl pritartina apelianto nuteistojo argumentams, kad kilęs konfliktas neįgijo nusikalstamai veikai būdingų požymių. Kadangi A. B. didelės žalos nepadaryta, nei psichinė, nei fizinė prievarta panaudota nebuvo, todėl M. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnyje, požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), ir M. S. išteisintinas.

Skundžiamu nuosprendžiu M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 159 straipsnį, nes jis 2010 m. liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, Druskininkų sav. Leipalingio mst. Alėjos g. 73-5 esančiame bute, įkalbinęs veikti kartu E. S., gim. 1996 05 11, kad atgautų iš A. B. E. S. pinigus arba mobilų telefoną, taip jį įtraukė į nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 2 d., kurią jie padarė 2010 08 23 apie 12.00 val. aikštelėje prie parduotuvės, esančioje (duomenys neskelbtini). Išteisinus M. S. pagal BK 294 str. 2 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 159 straipsnyje, todėl jis išteisintinas ir dėl šio nusikaltimo padarymo (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo turinčios veikos požymių, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, o civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p.,

nusprendė:

panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

M. S. pagal BK 294 str. 2 d. ir 159 str. išteisinti, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

A. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Mobilųjį telefoną „Nokia 6300“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Varėnos rajono policijos komisariate, grąžinti A. B..

Kolegijos pirmininkas (parašas) Stasys LemežisTeisėjos (parašai) Artūras PažarskisVirginija ŠvedienėNuorašas tikras: Stasys LemežisTeisėjas