Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė

2015-09-12, 14.45 val. R. L., namuose, (duomenys neskelbtini), melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas, kad jį peiliu sužeidė žmona V. L.. Dėl šio melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo padaryta 9,40 Eur materialinė žala.

R. L. į administracinės bylos nagrinėjimą neatvyko, apie nagrinėjimo laiką ir vietą informuotas pasirašytinai surašant ATP protokolą (b. l. 1). Apie neatvykimo priežastis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė. Darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ATPK 272 str. 2 d.).

R. L. kaltę pripažino visiškai, dėl pažeidimo gailisi. Nurodė, kad melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas, norėdamas paerzinti žmoną (b. l. 8).

R. L. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., be jos paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: 2015-10-16 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 66P-40565728-15 (b. l. 1), tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 4, 5), įvykio suvestine (b. l. 6), R. L. paaiškinimu (b. l. 8), V. L. paaiškinimu (b. l. 9), pranešimu dėl žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo (b. l. 10),

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2015-09-12, 14.45 val. R. L., (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdamas, jog jam sugyventinė V. L. įsmeigė į nugarą peilį. R. L. suprato, jog kreipiasi į specialiąsias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, pateikė melagingus duomenis, suvokdamas, jog šių tarnybų pagalba nereikalinga, todėl konstatuotina, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str.

R. L. yra kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. L. praeityje yra daug kartų baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe – du kartus už žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 15-26). Įvertinus visas byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad jis dirba, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina ATPK 186 str., sankcijoje numatyta švelnesnė administracinės nuobaudos rūšis- bauda.

Kauno apskrities VPK pateikė ieškinį dėl turtinio nuostolio atlyginimo (b. l. 12) ir pažymą apie melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidas (b. l. 13). Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo R. L. iškvietimo policijai buvo padarytas 9,40 Eur turtinis nuostolis.

ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK), kurio 6.249 str.1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turtiniu nuostoliu laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, pareigūnai sugaišo darbo laiką, patyrė tarnybinio automobilio eksploatavimo išlaidų.

Teismas pažymi, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kita, atlikti lėšas skiria valstybė. Akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo R. L. pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiu asmeniu ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Atsižvelgęs į šiuos teisinius argumentus teismas atsisako administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka nagrinėti Kauno apskrities VPK prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo. Teismas pažymi, jog tai neatima Kauno apskrities VPK teisės kitais būdais reikalauti atlyginti nuostolius. ATPK 37 str. 2 d. numatyta, kad su administracinio teisės pažeidimo padarymu susijusių turtinių nuostolių atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2013 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1169-498/2013, 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1340-175/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir ATPK 21 str., 24 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria

R. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str. ir jį už tai nubausti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda.

Kauno apskrities VPK ieškinį dėl turtinio nuostolio atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešim o apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 1001, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą. Rekomenduotina baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus nedelsiant pristatyti į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK (A. Mickevičiaus g. 23, Kėdainiai) 53 kabinetą.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Kėdainių poskyrį (Didžioji g. 17, Kėdainiai, aptarnavimo salė, 113 kab.) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.