Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A – 556-135/2012

2012 m. birželio 14 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį ir paskirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo suėmimo pagal skundžiamą nuosprendį dienos.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2011 m. gruodžio 25 d. ir nuo 2012 m. kovo 31 d. iki 2012 m. balandžio 2 d.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti R. R. ir S. L., o V. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su R. R., S. L. ir V. P. 2012 m. kovo 31 dieną apie 13 valandą, A. M. metaliniu strypu išdaužus negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, lango stiklą ir atrakinus iš vidaus duris, įsibrovę į negyvenamą namą bei kitus pagalbinius sodyboje esančius pastatus, pagrobė V. E. priklausantį 300 Lt vertės turtą: iš negyvenamo namo – 200 Lt vertės ketaus metalo krosnies viršų su žiedais bei išlaužus duris iš kieme esančių ūkinių pastatų – apie 100 kg įvairių metalinių įrankių ir smulkaus metalo laužo už 100 Lt; be to, pagrobė S. K. priklausantį 600 Lt vertės turtą: iš negyvenamo namo – 100 Lt vertės ketaus metalo krosnies viršų su žiedais, 8 vnt. aliuminio puodų už 150 Lt, 3 aliuminio praustuves už 90 Lt, 30 vnt. aliuminių stalo įrankių komplektą už 10 Lt, iš kieme esančios virtuvėlės – 100 Lt vertės ketaus metalo krosnies viršų su žiedais, iš kitų ūkinių pastatų – 50 Lt vertės įvairių metalinių įrankių ir smulkaus metalo laužo.

Be to, A. M. nuteistas už tai, kad su ir R. R. įsibraudami į patalpas bei grobdami ketaus metalo krosnies viršų sugadino V. E. turto už 400 Lt bei S. K. turto už 700 Lt.

Be to, A. M. nuteistas už tai, kad veikdami kartu su R. R., S. L. ir V. P. 2012 metų kovo 31 dieną apie 18 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) kaime, sulaužius S. K. ir V. E. priklausančios negyvenamos sodybos kieme esančio pagalbinio pastato duris įsibrovė į vidų, iš ten pasikėsino pagrobti ketaus vonią, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti į sodybą atvykusių M. P. ir R. P. bei perduoti policijos pareigūnams.

Be to, A. M. nuteistas už tai, kad 2012 metų kovo 31 dieną apie 13 valandą būnant Mažeikių r. sav. Purplių k. esančioje negyvenamoje sodyboje, žinodamas, kad R. R., gimęs 1994 m. birželio 27 d., yra nepilnametis, pasiūlė jam įvykdyti metalo vagystę iš minėtos sodybos, o šiam sutikus, kartu dalyvaujant S. L. ir V. P., įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. M. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Apeliantas neginčija savo kaltės bei veikų kvalifikavimo, todėl šiais klausimais kolegija nepasisako ir nagrinėja tik bausmės klausimą.

Nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo yra nepagrįsti.

Pažymėtina tai, kad A. M. padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 159 str., 187 str. 1 d., 11 str. 3 d.), o viena – apysunkiems nusikaltimams (BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.) ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą (BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 11 str. 4 d.). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Vertinant apelianto asmenybę atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas septynis kartus, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus ir nepanaikintam įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus vos 2 mėnesiams po 2012-01-06 apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, baustas administracine tvarka. Pažymėtina tai, kad tais atvejais kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (LR BK 27 str. 1 d.), o, vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40, 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam A. M. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.

Pagal BK 75 str. 1 d., asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimui taikyti yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas aštuntą kartą, ir tai rodo, kad jis išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. M. bausmių vykdymai buvo atidėti net keturiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais, dviem nuosprendžiais jam buvo paskirta švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas, tačiau nuteistasis nekeitė savo elgesio ir toliau vėl darė nusikaltimus, tai rodo, kad ankstesnėmis bausmėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ir atimti jam galimybę ir toliau daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 str. 2 d. 1, 2, 4 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, taip pat tai, jog jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, sistemingas nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo būdas, ir jo jis nekeičia.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad A. M. mokosi, dirba ir augina mažametį sūnų, yra svarbios, tačiau neduoda pagrindo laikyti neteisėtu ir nepagrįstu pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Taip pat teisėjų kolegija mano, jog paskirtoji bausmė ir jos vykdymo metu kylantys apribojimai bei jų trukmė atitinka proporcingumo reikalavimus siekiant nubausti nuteistąjį ir kartu nepažeisti jo kitų teisėtų interesų, ir šių apribojimų pobūdis ir trukmė yra būtini siekiant apginti viešąjį interesą bei užtikrinti teisingumo principą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.