Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-10-06 · Civilinė byla Nr. 2-1307-186/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-06
Bylos Nr.
2-1307-186/2016
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00632-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Ieškovas
D. R.
Atsakovas
Ž. U., M. V. U.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto 22-ojo notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1307-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00632-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.1.14.8.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo D. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo D. R. ieškinį atsakovams Ž. U., M. V. U., trečiajam asmeniui Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarei Z. R. dėl sandorių ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. R. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Ž. U. ir M. V. U., kuriame prašė pripažinti negaliojančiomis: 1) 2004 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas Ž. U. paskolino atsakovui M. V. U. 56 000 Lt gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui; 2) 2006 m. spalio 18 d. paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas Ž. U. paskolino atsakovui M. V. U. 320 000 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui; 3) 2014 m. balandžio 23 d. Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės vykdomąjį įrašą, registracijos Nr. 1865, kuriuo reikalaujama iki 2013 m. rugsėjo 3 d. išieškoti iš M. V. U. 440 889,90 Lt sumą. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-238-800/2015 pagal ieškovo Ž. U. ieškinį atsakovui D. R., trečiajam asmeniui M. V. U. dėl prievolės pripažinimo solidaria, pripažino, jog prievolė pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. vekselio davėjo M. V. U. vekselio gavėjui Ž. U. išrašytą neprotestuotiną vekselį 440 000 Lt (127 432,81 Eur) sumai yra solidari sutuoktinių A. U. (mirusios 2014 m. kovo 17 d.) ir M. V. U. prievolė. Teigia, kad bendra pinigų suma, kuria laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2011 m. kovo 27 d. disponavo atsakovas M. V. U. yra 547 000 Lt (158 551 Eur), nors vekselis išduotas 440 000 Lt (107 000 Lt) mažesnei sumai. Išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas konstatavo, kad ginčijamos 2004 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. spalio 18 d. paskolų sutartys bendrai 376 000 Lt sumai sudarytos M. V. U. ir jo sutuoktinės A. U. (ieškovo senelės) šeimos interesais, nors A. U. šių sutarčių ir nepasirašė. Su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi senelės šeimai nekilnojamojo turto įsigijimui jokios paskolos nereikėjo, ji turėjo pakankamai asmeninių lėšų šio turto pirkimui ir jo remontui. Tvirtina, kad abi nurodytos paskolos sutartys ir jų pagrindu išduotas paprastasis vekselis sudaryti tik dėl akių, todėl nesukuria jokių teisinių padarinių (CK 1.86 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. R. ieškinį atsakovams Ž. U. ir M. V. U., trečiajam asmeniui Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarei Z. R. dėl sandorių ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas nustatė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-238-800/2015 atsakovu dalyvavęs D. R. atsikirtimų forma ginčijo pinigų pagal minėtas paskolos sutartis perdavimo – priėmimo faktą. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad atsakovo D. R. nurodytų aplinkybių, jog jo močiutė A. U. turėjo pakankamai lėšų įgyti itin brangų nekilnojamąjį turtą ir jai nebuvo poreikio skolintis pinigų, byloje esantys įrodymai nepatvirtino. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, patvirtino trečiojo asmens M. V. U. nurodytas aplinkybes, kad lėšų brangaus nekilnojamojo turto įsigijimui nei jis, nei jo sutuoktinė A. U. neturėjo ir jos buvo pasiskolintos iš ieškovo Ž. U.. Nurodytų išvadų pagrindu teismas sprendė, kad M. V. U. ir A. U. įgijo solidarią prievolę pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo buvo modifikuotos teikiamu ieškiniu ginčijamos paskolų sutartys.Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas D. R. pateiktu ieškiniu siekia paneigti išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-238-800/2015 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes (prejudicinius faktus) – paskolų sutarčių sudarymą ir pinigų pagal jas perdavimą – priėmimą (CPK 279 straipsnio 4 dalis).Teismas padarė išvadą, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-238-800/2015 dėl prievolės pripažinimo solidaria sukuria prejudicinius faktus dėl ginamų teisių egzistavimo ir jų pažeidimo šioje byloje. Tai, kad D. R. civilinėje byloje Nr. 2-238-800/2015 priešieškinio nereiškė, o paskolų sudarymo faktą ginčijo atsikirtimų forma, nepaneigia nurodytos išvados, nes abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, įrodinėjimo dalykas sutampa. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovo D. R. ieškinį atsakovams Ž. U. ir M. V. U., trečiajam asmeniui Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarei Z. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Teismas taip pat nustatė, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu vekselyje notaro padarytą vykdomąjį įrašą, tačiau neginčijamas paties vekselio teisėtumas. Toks ginčas pripažintinas ne ginču dėl tam tikro turto priteisimo ar turtinės (reikalavimo) teisės nuginčijimo, todėl iš esmės yra neturtinis bei nagrinėtinas apylinkės, o ne apygardos teisme (CPK 27 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas D. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovas D. R. pateiktu ieškiniu siekia paneigti išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-238-800/2015 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes (prejudicinius faktus) – paskolų sutarčių sudarymą ir pinigų pagal jas perdavimą – priėmimą. Tokią išvadą teismas padarė neįsigilinęs į minėtos išnagrinėtos civilinės bylos medžiagą ir klaidingai aiškindamas teismo sprendime padarytas išvadas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas savo atsikirtimus grindė visai kitomis aplinkybėmis, kad ginčo paskolos sutartys buvo sudarytos jo senelei nežinant, kad senelei nebuvo jokios būtinybės sudaryti ginčo paskolos sutartis, nes ji gaudavo pakankamai pajamų bei turėjo santaupų. Pinigų perdavimo – priėmimo fakto ieškovas neginčijo, todėl neaišku kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą. Be to, tik kitų argumentų visumoje bylos nagrinėjimo metu buvo užsiminta, kad teismas galėtų pripažinti tokius sandorius tariamais, tačiau priešieškinys nebuvo reiškiamas, nes nebuvo tokio būtinumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo D. R. ieškinį atsakovams Ž. U. ir M. V. U. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, dėl notaro vykdomojo įrašo – kaip neteismingą apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, padarė išvadą, kad pareikštais ieškinio reikalavimais dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais siekiama paneigti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. įsiteisėjusiame sprendime nustatytas teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes (prejudicinius faktus) dėl ginčo sandorių sudarymo ir pinigų pagal juos perdavimo – priėmimo. Nurodytos išvados pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip nenagrinėtinus civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliantas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikosi pozicijos, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje savo atsikirtimus jis grindė visai kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su ginčijamų sandorių sudarymo fiktyvumu bei realiais šiuos sandorius sudariusių asmenų ketinimais, todėl pagrįstai inicijavo naują bylą dėl sandorių nuginčijimo.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo privalomumą ir jo teisinę galią - res judicata (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnio 2 punktas).Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad nedalyvaujantys byloje asmenys turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismo sprendimo res judicata galia yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008).Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-238-800/2015, bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčijamų sandorių pagrindu atsiradusios prievolės pripažinimo solidaria. Nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje atsakovas D. R. laikėsi pozicijos, kad ginčijamų sandorių pagrindu atsiradusi prievolė yra asmeninė M. V. U. prievolė, kadangi jo sutuoktinė (atsakovo močiutė) A. U. nežinojo apie ginčijamų paskolos sutarčių sudarymą, turėjo pakankamai santaupų nekilnojamojo turto įsigijimui ir be paskolintų pinigų. Jokių priešieškinio reikalavimų dėl sandorių, iš kurių buvo kildinama prievolė, pripažinimo negaliojančiais atsakovas nebuvo pareiškęs. Taip pat procesiniuose dokumentuose nebuvo pateikęs prašymo ex officio šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais. Įsiteisėjusiame teismo sprendime nebuvo vertinamas ginčo sandorių teisėtumas, o tik patikrintos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl atsiradusios prievolės pobūdžio, t. y. dėl mirusiosios A. U. žinojimo apie ginčo sandorių sudarymą, dėl sutuoktinių įsigyto nekilnojamojo turto momento bei paskolintų pinigų paskirties. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pinigų perdavimo – priėmimo faktas išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo ginčijamas bei buvo vertinamas tik kitų byloje reikšmingų faktinių aplinkybių kontekste. Išnagrinėtoje civilinėje byloje taip pat nebuvo nagrinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčijamų sandorių sukeltais teisiniais padariniais bei tikraisiais šalių ketinimais, kas yra svarbu siekiant patvirtinti ar paneigti sandorių fiktyvumą (CK 1.86 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-238-800/2015, nustatytos faktinės aplinkybės gali būti laikomos prejudicinėmis nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl ginčijamų sandorių teisėtumo, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, kad pareikštu ieškiniu keliami tapatūs reikalavimai, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pareikštu ieškiniu ginčijamos ne tik 2004 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. spalio 18 d. paskolos sutartys, bet ir jų pagrindu išduotas vykdomasis įrašas. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimais dėl paskolos sutarčių, šis reikalavimas nagrinėjamas kartu su pagrindiniais ieškinio reikalavimais dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011 buvo sprendžiamas klausimas dėl notaro vykdomųjų įrašų panaikinimo esant šių įrašų atlikimo procedūros pažeidimams. Nagrinėjamoje byloje notaro vykdomasis įrašas ginčijamas kartu su sandoriais, kurių pagrindu jis buvo išduotas. Taigi, nurodytos kasacinio teismo bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išdėstytais išaiškinimais ir padarytomis išvadomis spręsdamas klausimą dėl trečiojo ieškinio reikalavimo priėmimo.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl atskirasis skundas tenkinamas ir skundžiama teismo nutartis panaikinama dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo D. R. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Egidijus Žironas