Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1056-658/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-2-570/2017Nutartis · 2017-01-12Marijampolės apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-14
Bylos Nr.
2S-1056-658/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01786-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Pareiškėjas
G. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1056-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01786-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.3.2.4. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2-570/2017 pagal pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl vykdymo išlaidų, susidariusių šalinant neteisėtos statybos padarinius, dydžio ir jų išieškojimo vykdymo procese.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. B. kreipėsi su skundu dėl antstolės S. Ž. veiksmų prašydamas panaikinti 2016 m. vasario 29 d. antstolės S. Ž. patvarkymą Nr. 0076/13/00503/S-05145 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2016 m. kovo 8 d. Turto arešto aktą Nr. S-7028, kuriuo areštuotas pareiškėjo nekilnojamas turtas bendrai 11 813,44 Eur sumai. Nurodė, kad antstolė patvarkymu dėl išlaidų išieškojimo reikalauja už Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 2-423-570/2011 priverstinį įvykdymą – savavališkos statybos mėšlidės nugriovimą ir padarinių pašalinimą sumokėti 11 813,44 Eur vykdymo išlaidų, o jam su tuo nesutinkant areštavo jo turtą minėtai sumai. Jis teismo spendimu buvo įpareigotas išardyti savavališkai 20 m. ilgio ir 17 m. pločio, 340 kv. m. užstatymo ploto pastatyto statinio - mėšlidės konstrukcijas iki 50 cm po žemės paviršiumi, valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, esančioje Liubavo k., Kalvarijos sav. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad mėšlidė buvo ne nauja statyba, o betonu išpiltos buvusio Liubavo ŽŪB šakniavaisių sandėlio, fermos 3Glp išlikusios betoninės grindys. Todėl jis negalėjo išgriauti kitų asmenų (Liubavo ŽŪB ar jo pajininkų) statinių. Teismo sprendimą vykdęs rangovas, išieškotojo pavedimu išgriovė dalį pastato 3Glp, t. y. pastato betonines grindis, pamatus, dalį šio pastato konstrukcijų paliko. Todėl jis nesutinka mokėti už rangovo išgriautus Liubavo žemės ūkio bendrovės fermos 3Glp betonines grindis ir pamatus.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutikdama su pareiškėjo skundu, antstolė S. Ž. 2016 m. balandžio 4 d. patvarkymu atsisakė tenkinti G. B. skundą dėl antstolio veiksmų ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdant 2011 m. gegužės 18 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-423-570/2011 dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo, 2016 m. sausio 25 d. buvo pradėti, o 2016 m. vasario 22 d. baigti savavališkos statybos griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbai, jai pateiktas statinio nugriovimo aktas bei PVM sąskaitą faktūra 11 813, 44 Eur sumai. Ši suma yra išieškotojo patirtos vykdymo išlaidos, kurios turi būti išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje. Todėl jų gera valia nesumokėjus, ji areštavo skolininko turto bendrai 11 813, 44 Eur sumai.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutiko. Nurodė, kad ginčijamas antstolio patvarkymas ir turto arešto aktas buvo teisėti ir pagrįsti. Teismo sprendimu buvo suteikta teisė patiems pašalinti G. B. savavališką statybą, jei jos nepašalins pats statytojas. Vykdant griovimo darbus nebuvo atlikta jokių perteklinių darbų, nei numatyta lokalinėje sąmatoje ir perdavimo priėmimo akte. Griovimo metu jokio kito statinio nebuvo rasta, lokalinėje sąmatoje nurodyti gelžbetoninių pamatų išardymo darbai reiškia būtent G. B. padaryto pamato išardymą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2017 m. sausio 12 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismas skundą atmetė. Teismas nutartį grindė šiais esminiais argumentais:

Įsiteisėjusiu 2011 m. gegužės 18 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-423-570/2011, kurio teisėtumas patikrintas ir apeliaciniame instancijos teisme, nustatyta, kad G. B. mėšlo laikymui eksploatavo betono danga padengtą aikštelę su betoninėmis pritvirtintomis atramomis (stulpeliais), o pastatas - ferma 3G1p kaip pastatas yra neišlikusi. Atsižvelgiant į tai, skolininko argumentai, kad buvo išgriauta ne tik jo išbetonuota mėšlidė, bet ir Liubavo ŽŪB (ar jos pajininkams) priklausančio pastato – fermos, kuri plane pažymėta 3G1/p ir jos priestatų pamatai, grindys, už ką jis neprivalo mokėti, vertintini kaip siekis dar kartą nustatinėti faktus, kurie jau yra įrodyti ir patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas remiasi 2014 metais atlikta eksperto konsultacine išvada, tačiau ji prieštarauja minėtam teismo sprendimui, be to pareiškėjas vadovaudamasis nurodyta išvada kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, ir procesas atnaujintas nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo paskirto eksperto išvados patvirtina, kad yra išlikę statinio 3 G1p dalis pamatų, betono pagrindas po pamatais, betoninės grindys, grindinių kanalų sienutės, o nustatyti ar buvo pilnai išardyti statinio 3G1p dalis pamatų ir priestato 1g1p pamatai nebuvo galima, nes reikėtų atkasti visus pamatus. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad nurodytus darbus atliko išieškotojo pasamdyti rangovai, skolininkas tokių argumentų niekuo nepagrindė, o liudytoju apklaustas rangovo atstovas paaiškino, jog darbus atliko griežtai laikantis lokalinėje sąmatoje numatyto darbų masto ir apimties.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pareiškėjas G. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį ir skundą tenkinti visiškai. Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neatskleidė bylos esmės, nes byloje buvo įrodinėjama, jog vykdant teismo sprendimą išgriauta svetimo statinio dalis ir už svetimo statinio konstrukcijų išgriovimą skolininkas negali būti atsakingas, o ne vykdymo išlaidų pagrįstumo klausimas.

Teismui nebuvo pateiktas 2015 m. gruodžio 28 d. Griovimo darbų rangos sutarties Nr. SAU-293/15.211 1 priedas, kuriame būtų buvę matyti konkretūs griovimo darbai.

Teismas netinkamai vertino teismo prašymu atliktos ekspertizės aktą, kuriame buvo aiškiai nurodyta, jog yra išgriauta Liubavo žemės ūkio bendrovės vardu įregistruotų statinių konstrukcijos, padarė net jų atstatymo sąmatą.

Teismas netinkamai įvertino ir liudytojo A. Š. parodymus, kuris patvirtino, kad griaunant pamatus buvo seno pastato betono plokštė, G. B. jiems buvo nurodęs, kad griauna fermos pamatus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė S. Ž. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad antstolis pats neatlieka savavališkos statybos šalinimo darbų, o tik procesiškai prižiūri jų eigą, todėl išieškotojui per pasirinktą rangovą atliekant savavališkų statinių padarinių šalinimo darbus, antstolis už jų atlikimą neatsako.

Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, nes griovimo metu buvo vykdomi tik ginčo statinio griovimo darbai. Jokio kito statinio po ginčo statiniu nebuvo rasta ir jokių apelianto skunde dėl antstolės veiksmų minimų šakniavaisių sandėlio rūsių rangovas UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ negriovė, tai įrodyta ir liudytojo A. Š., UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ nuosekliais parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Antstolės veiksmai nagrinėjamu atveju apima patvarkymą dėl išlaidų vykdant teismo sprendimą išieškojimo ir turto arešto akto teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas teismo nutartį skundžia iš esmės vieninteliu argumentu, kad teismas netinkamai išsiaiškino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai vertino surinktus įrodymus dėl atliktų savavališkos statybos padarinių priverstinio šalinimo apimties, teigdamas, kad vykdant teismo sprendimą buvo nugriauta daugiau, nei skolininkas buvo įpareigotas, todėl jis neturi atlyginti tokių teismo sprendimo vykdymo išlaidų.

Prieš pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – pajininkų sąrašą, kurie perėmė Liubavo žemės ūkio bendrovės teises į statinius (1995 m. lapkričio 22 d., nurodytas sąrašas asmenų, kuriems perduotas turtas virš pajinių įnašų – Liubavo karvidė 200 vietų). Pažymėtina, kad apeliantui nurodyti įrodymai buvo žinomi iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl jų nepateikus pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ir nenurodžius kodėl šių įrodymų būtinybė iškilo tik dabar, su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 338 str.).

Dėl vykdymo išlaidų, susidarančių šalinant neteisėtos statybos padarinius

Byloje nustatyta, kad antstolės S. Ž. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 76/13/503 dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo vykdymo. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjas G. B. įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti apie 20 m ilgio, apie 17 m pločio ir apie 340 kv. m. užimamo ploto statomą mėšlidę, valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, esančioje Liubavo k., Kalvarijos sav., ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, leidžiama Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos įvykdyti teismo sprendimą išieškant teismo sprendimo vykdymo išlaidas iš G. B.. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2015 m. sausio 13 d. antstolė nuvykusi kartu su išieškotoju į objekto vietą nustatė, kad mėšlidė nėra nugriauta. 2015 m. vasario 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas taikė Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu nurodytas pasekmes, susijusias su išieškotojo teise pačiam įvykdyti teismo sprendimą. 2015 m. gruodžio 28 d. išieškotoja sudarė Griovimo darbų sutartį su UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, kuri pagal sudarytą lokalinę sąmatą įsipareigojo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atlikus darbus išrašyta 11 813,44 Eur vertės PVM sąskaita faktūra ir pateikta apmokėjimui. Nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu antstolė S. Ž. priėmė 2016 m. vasario 29 d. patvarkymą Nr. 0076/13/00503/S-05145 dėl 11 813,44 Eur išlaidų išieškojimo iš G. B.. Taip pat 2016 m. kovo 8 d. Turto arešto aktu Nr. S-7028 areštavo 11 813,44 Eur sumai skolininko turtą. Šiuos antstolio veiksmus (patvarkymą ir arešto aktą) skundžia G. B. ir šių skundų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas buvo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai atmestini apelianto teiginiai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes ginčas byloje buvo kilęs dėl darbų vykdant savavališkos statybos padarinių šalinimą apimties, o ne dėl vykdymo išlaidų, kaip akivaizdžiai nepagrįsti.

Pasisakant dėl apelianto skundžiamos teismo nutarties teisėtumo pirmiausia pažymėtina, kad vykdymo išlaidos – tai išlaidos, patirtos priverstinai vykdant teismo sprendimą. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 str. 2 d.). Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 610 str. 1 d., 611 str. 1 d.). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 36 punktą, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo, valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri apmoka vykdymo išlaidas Instrukcijoje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, kurias patiria išieškotojas apmokėdamas už asmenų, vykdančių statybos griovimo darbus, paslaugas, yra faktinės vykdymo išlaidos, kurių atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010). Taigi, savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos, kurias patiria išieškotojas, pripažįstamos vykdymo išlaidomis, priteistinomis iš skolininko CPK 610 straipsnio pagrindu.

Kaip minėta, apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir atskiruoju skundu nesutinka su vykdymo išlaidų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimo dydžiu nurodydamas, kad išieškotojo pasamdytas rangovas išgriovė ne tik apelianto pastatytą statybą, tačiau ir buvusios žemės ūkio bendrovės statinio liekanas. Todėl apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atliktų darbų apimties, netinkamai vertino tiek faktines bylos aplinkybes, tiek surinktus rašytinius įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir priėmė nepagrįstą teismo nutartį. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina.

Remiantis CPK 611 straipsnio 2 dalimi, vykdymo išlaidas apskaičiuoja antstolis. Todėl kai jam išieškotojas pateikia dokumentus apie savo patirtas teismo sprendimo vykdymo išlaidas šalinant savavališkos statybos padarinius ir antstolis mano, kad nurodytos išlaidos (jų dydis) nėra pagrįstos ar nėra susijusios su teismo sprendimo vykdymu, tai jis šių išlaidų gali neapskaičiuoti ir neįtraukti į patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-701/2015).

Nagrinėjamu atveju antstoliui buvo pateikti nutarties 13 punkte įrodymai apie atliktus darbus, kurie pagrįsti sutartimi ir lokaline sąmata, todėl antstolis nustatęs, jog atlikti būtent 2011 n. gegužės 18 d. teismo sprendime konstatuotos savavališkos statybos pašalinimo darbai, neturėjo pagrindo spręsti apie tokių išlaidų dydžio nepagrįstumą. Kartu pažymėtina, kad išieškotoja sutartimi iš anksto susitarė būtent dėl darbų, numatytų atlikti pagal vykdomą teismo sprendimą kartu aptariant ir darbų atlikimo kainą. Ginčo dėl sutartų darbų ir apmokėtinos už juos sumos nekilo, todėl net ir tuo atveju, jei eigoje rangovas atliko daugiau darbų (išgriovė dalį žemės ūkio bendrovei priklausiusio pastato pamatų, kaip teigia apeliantas ir ką iš dalies patvirtino teismo prašymu byloje atlikta eksperto išvada), ši aplinkybė neįtakojo jau prieš tai sutartos kainos dydžio, kuri, kaip nurodyta, buvo sutarta iki darbų atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis