- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- 2YT-2-570/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01786-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Rita Petručionytė
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
prie Aplinkos ministerijos atstovams L. V. ir L. Š.
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolio Artūro Auglio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skundu prašo panaikinti 2016-02-29 antstolės Svajonės Žukaitienės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2016-03-08 Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotas pareiškėjo nekilnojamas turtas bendrai 11 813,44 Eur sumai. Nurodė, kad antstolė patvarkymu dėl išlaidų išieškojimo reikalauja už Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį įvykdymą – savavališkos statybos mėšlidės nugriovimą ir padarinių pašalinimą sumokėti 11 813,44 Eur vykdymo išlaidų, o jam su tuo nesutinkant areštavo jo turtą minėtai sumai. Jis teismo spendimu jis buvo įpareigotas išardyti savavališkai 20 m. ilgio ir 17 m. pločio, 340 kv. m. užstatymo ploto pastatyto statinio - mėšlidės konstrukcijas iki 50 cm po žemės paviršiumi, valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Bet ši mėšlidė buvo ne nauja statyba, o betonu išpiltos buvusio L. ŽŪB šakniavaisių sandėlio, fermos (duomenys neskelbtini) išlikusios betoninės grindys. Todėl jis negalėjo išgriauti kitų asmenų (L. ŽŪB ar jo pajininkų) statinių, todėl privačiai kreipėsi į ekspertą V. G., kad išsiaiškinti kokia yra būklė išlikusio pastato – fermos (duomenys neskelbtini) ir jo priestatų (duomenys neskelbtini) bei kokioje vietoje yra įrengta jo mėšlidė.
Ekspertas konsultacinėje išvadoje konstatavo, jog fermos Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priestatų, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), konstruktyviųjų elementų - stogo bei sienų statybinių konstrukcijų nėra, tačiau plane nurodyto pastato (duomenys neskelbtini) sienų vietose (2-se vietose) buvo rasti (atkasti) pamatai bei grindys, o mėšlo rietuvės dugnu (pagrindu) tarnauja (neišardyta) buvusio pastato - fermos Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priestatų, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), grindų konstrukcija ir visu išoriniu perimetru prie buvusio pastato pamatų esantis dirvožemis. Be to nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas - ferma (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1995 metais sudarytame statinių plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nugriautas, yra išlikę jo pamatai ir grindys. Šiuo metu nurodytos fermos kaip pajus perduotos pajininkams. Gi pareiškėjo savavališkai įrengta mėšlidė buvo ant pastato (duomenys neskelbtini) ir jo priestatų pamatų. Todėl, vykdant teismo sprendimą negalėjo būti griaunamos seno pastato (duomenys neskelbtini) konstrukcijos. Teismo sprendimą vykdęs rangovas, išieškotojo pavedimu išgriovė dalį pastato (duomenys neskelbtini), t.y. pastato betonines grindis, pamatus, dalį šio pastato konstrukcijų paliko. Todėl jis nesutinka mokėti už rangovo išgriautus L. žemės ūkio bendrovės fermos (duomenys neskelbtini) betonines grindis ir pamatus. Kad buvo išgriautos bendrovės gelžbetoninės plokštės, pamatai, įrodo ir jo padarytos statybos atliekų krūvų fotonuotraukos bei palyginimas išlikusių fermų pamatų su išgriautais. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo eksperto S. Š. išvados, jo pateiktos fotonuotraukos.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolė S.Žukaitienė su skundu nesutinka visiškai. 2016-04-04 priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino (t. 1 b.l. 2,3). Patvarkyme nurodė, kad vykdant 2011 m. gegužės 18 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo, 2016-01-25 buvo pradėti, o 2016-02-22 baigti savavališkos statybos griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbai, jai pateiktas statinio nugriovimo aktas bei PVM sąskaitą faktūra 11 813, 44 Eur sumai. Ši suma yra išieškotojo patirtos vykdymo išlaidos, kurios turi būti išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje. Todėl jų gera valia nesumokėjus, ji areštavo skolininko G. B. turto bendrai 11 813, 44 Eur sumai. O dėl skolininko argumento, jog buvo išgriauta ne ta dalis statinio, nurodė, jog ji tik prižiūrėjo kaip išieškotojas įgyvendina savo teisę griauti savavališką statybą, jei jos nepašalina pats statytojas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti (t. 1 b.l. 29-32) Atstovai nurodė, jog ginčijamas antstolio patvarkymas ir turto arešto aktas buvo teisėti ir pagrįsti. Teismo sprendimu jiems buvo suteikta teisė patiems pašalinti G. B. savavališką statybą - išardyti savavališkai 20 m. ilgio ir 17 m. pločio, 340 kv. m. užstatymo ploto pastatyto statinio - mėšlidės konstrukcijas iki 50 cm po žemės paviršiumi, valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei jos nepašalins statytojas G. B.. Pats statytojas teismo sprendimo nevykdė ir neketino vykdyti, dėl ko teismo nutartimi buvo nubaustas už antstolių reikalavimų nevykdymą, todėl sprendimą buvo priverstas vykdyti išieškotojas. Inspekcija organizavo viešąjį konkursą griovimo darbams atlikti, kurį laimėjo UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. Su minėta įmone buvo sudaryta griovimo darbų rangos sutartis, lokalinė sąmata, parengta reikiama dokumentacija ir pradėti darbai. Lokalinę sąmatą parengė Inspekcija ir joje darbų kaina buvo numatyta 22168,30 Eur, tačiau konkursą laimėjusi įmonė pasiūlė tuos pačius darbus atlikti už žymiai mažesnę kainą, t.y.13 374,20 Eur (t.1 b.l. 128-130). Jie griovimo darbus prižiūrėjo ir patvirtina, jog nebuvo atlikta jokių perteklinių darbų, nei numatyta lokalinėje sąmatoje ir perdavimo priėmimo akte. Patvirtino, kad griovimo metu jokio kito statinio nebuvo rasta ir jokių šakniavaisio sandėlio rūsių rangovas negriovė. Visi griovimo darbai buvo numatyti pridėtoje lokalinėje sąmatoje, o jos 5 punkte nurodyti gelžbetoninių pamatų išardymo darbai reiškia būtent G. B. padaryto pamato išardymą. Kaip jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, L. ŽŪB pastato–fermos plane pažymėtos (duomenys neskelbtini) užstatytas plotas yra 403,45 kv.m. ploto, tuo tarpu mėšlidė yra apie 20 m ilgio, apie 17 m pločio ir apie 340 kv. m. užimamo ploto. Be to, sulyginus Nekilnojamojo turto registro duomenų bylos (duomenys neskelbtini) planą su situacijos planu, matosi, kad mėšlidė užima mažiau ploto, tačiau įrengta šiek tiek kitoje vietoje (šone). Kadangi nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą atsakovas šį statinį buvo užkrovęs mėšlu ir jo nukrauti bei patikslinti išmatavimus dėl naudojamos mėšlidės ploto ir vietos nepageidavo, todėl nebuvo įmanoma nustatyti kas tiksliai išlikę po žeme. Kai vykdė betonavimo darbus, jie pastebėjo, jog ten buvo smėlis, o jokio statinio likučių nebuvo. Buvo domėtasi šio pastato inventorinėmis bylomis, tačiau statinio (duomenys neskelbtini) nebuvo išlikę, tik buvo žemių paviršius su išbetonuota mėšlide. Privačiai G. B. pakviesto eksperto 2014-03-05 konsultacinė išvada yra klaidinanti ir ja vadovautis negalima. Be to, šia išvada teismas nesivadovavo ir nagrinėdamas G. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl savavališkų statybų padarinių pašalinimo. Mano, kad teismo paskirtas ekspertas S. Š. ekspertizės akte aiškiai nurodė, jog nustatyti, kas buvo po žeme neįmanoma, nes nėra išlikę jokių statinio likučių, jie galimai buvo išardyti dar iki mėšlidės padarymo, nes pati ferma buvo išgriauta. Iš viso mėšlidės pamatas buvo apie 1 m. 20 cm., po žeme buvo apie 50-60 cm, virš žemės taip pat 50-60 cm. todėl foto nuotraukose kai kuriose vietose ir atrodė pamatas apie 1,20 m. Tačiau iš G. B. padarytų atliekų fotonuotraukų matyti, jog išgriauta būtent jo betonuota mėšlidės danga.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjo, suinteresuoto asmens atstovų L.Vaškevičiaus, L. Š. paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog skolininkas G. B. Marijampolės rajono apylinkės 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 44-48) buvo įpareigotas per sprendime nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti apie 20 m ilgio, apie 17 m pločio ir apie 340 kv. m. užimamo ploto statomos mėšlidę, esančią valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendime taip pat buvo nurodyta, kad, skolininkui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, Inspekcija turi teisę pati pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko. Skolininkas teismo sprendimo nuo 2012 m. sausio mėn. gera valia nevykdė, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi, kuri buvo pakeista Kauno apygardos teismo nutartimi, paskyrė G. B. 30 Eur baudą už kiekvieną įvykdyti antstolio reikalavimus uždelstą dieną.
Tačiau skolininkui ir po to nešalinant savavališkos statybos, antstolė 2016-01-25 priėmė aktą, kuriuo įpareigojo išieškotoją pašalinti G. B. savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę (prijungtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga).
Žemesnės instancijos teismas
Griovimo darbams atlikti išieškotojas pasamdė UAB „Vilniaus demontavimo technika“, su kuria sudarė sutartį darbams atlikti (t. 1 b.l.35-43).
Griovimo darbai buvo pradėti 2016-01-25, o baigti 2016-02-05. Atlikus griovimo darbus ir juos perdavimo priėmimo aktu perdavus Inspekcijai (t.1, b.l.128), apmokėjimui buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 11 813,44 Eur sumai (t. 1 b.l. 51). Inspekcija pagal sutartį už darbus atsiskaitė, todėl realiai patyrė būtent tokio dydžio nuostolius, kuriuos prašo išieškoti iš skolininko.
Vykdymo išlaidas, jų apmokėjimą ir išieškojimą iš skolininko reglamentuoja CPK 609–611 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. birželio 10 d.) 65 punkte nustatyta, kad už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka sumoka išieškotojas, pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą.
Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką (2015-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-701/2015), išieškotojo išlaidos, patirtos vykdant tokį teismo sprendimą, laikytinos vykdymo išlaidomis, atlygintinomis toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai.
Taigi antstolė vadovavosi šia norma bei aktualia teismų praktika ir vykdymo išlaidas nusprendė išieškoti pagal išieškotojo pateiktą sąskaitą ir kitus išlaidas pagrindžiančius dokumentus toje pačioje vykdomoje byloje.
Pareiškėjas iš esmės nesutinka su vykdymo išlaidų dydžiu dėl tos priežasties, kad jo nuomone, buvo išgriauta ne tik jo išbetonuota mėšlidė, bet ir L. ŽŪB (ar jos pajininkams) priklausančio pastato – fermos, kuri plane pažymėta (duomenys neskelbtini) ir jos priestatų pamatai, grindys, už ką jis neprivalo mokėti.
Tačiau kai nustatyta įsiteisėjusiu 2011-05-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 44-48), kurio teisėtumas patikrintas ir apeliaciniame Kauno apygardos teisme, G. B. mėšlo laikymui eksploatavo betono danga padengtą aikštelę su betoninėmis pritvirtintomis atramomis (stulpeliais), o pastatas- ferma (duomenys neskelbtini) kaip pastatas yra neišlikusi, kas ją sunaikino, byloje duomenų nėra. Taip pat iš išreikalautos L. ŽŪB Namų valdos techninės apskaitos bylos buvo nustatyta, kad pastato–fermos plane pažymėtos (duomenys neskelbtini) užstatytas plotas yra 403,45 kv.m. ploto, tuo tarpu mėšlidė pagal ieškovo paskaičiavimus yra apie 20 m ilgio, apie 17 m pločio ir apie 340 kv. m. užimamo ploto. Be to, sulyginus Nekilnojamojo turto registro duomenų bylos (duomenys neskelbtini) planą su situacijos planu, matosi, kad mėšlidė užima mažiau ploto, tačiau įrengta šiek tiek kitoje vietoje (šone). Kadangi atsakovas šį statinį užkrovęs mėšlu ir jo nukrauti bei patikslinti išmatavimus dėl naudojamos mėšlidės ploto ir vietos nepageidavo priešingai apsunkino skaičiavimų atlikimą bylos nagrinėjimo metu užkraudamas vis didesnį mėšlo kiekį ir tokiu būdu nuslėpdamas atliktų darbų mastą ir pobūdį, todėl teismas negalėjo nustatyti kas yra po betono danga. Todėl iš aukščiau išanalizuotų įrodymų negalima daryti išvados, kad mėšlidė įrengta lygiai toje pačioje vietoje, kaip pastatas – ferma, t.y. identiškai ant jos pamatų. Pastato fermos savininkas L. ŽŪB yra išregistruota, jos teisių ir pareigų perėmėjas nežinomas.
Vadovaujantis LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t.y. toks sprendimas šalims turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 1 d. 2 p.)
Todėl skolininko argumentai dėl pastato dalių išlikimo, statinio išsidėstymo ir kt. aplinkybių gali būti vertinamas kaip siekimas dar kartą nustatinėti faktus, kurie jau yra įrodyti ir išsamiai išanalizuoti bei patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Pareiškėjas aiškina, kad naujos aplinkybės, jog dalis statinio fermos buvo išlikusi, jam paaiškėjo 2014 metais, ekspertui V. G. pateikus konsultacinę išvadą (t. 1 b.l. 19-23).
Tačiau kaip matyti iš konsultacinės išvados, ekspertas nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas - ferma (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1995 metais sudarytame statinių plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nugriautas, yra išlikę jo pamatai ir grindys. Tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytos kitokios aplinkybės, be to pareiškėjas vadovaudamasis eksperto V. G. išvada kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, ir 2014 m. gegužės 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1782-571/2014 procesas atnaujintas nebuvo, teismas išsamiai pasisakė dėl eksperto V. G. išvadų pagrįstumo, konstatuodamas, kad jokios naujos ir esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos, bylos nagrinėjimo metu ir priimant 2011-05-18 sprendimą, nebuvo nustatytos. Šios nutarties teisėtumas taip pat buvo patikintas apeliacine tvarka ir nutartis palikta nepakeista.
2016-10-06 teismo nutartimi paskirto eksperto S. Š. (t. 2 b.l. 1,2) išvadose taip pat yra nurodyta, jog yra išlikę statinio (duomenys neskelbtini)dalis pamatų, betono pagrindas po pamatais, betoninės grindys, grindinių kanalų sienutės, o nustatyti ar buvo pilnai išardyti (ant viso gylio) statinio (duomenys neskelbtini) dalis pamatų ir priestato 1g1p pamatai nebuvo galima, nes reikėtų atkasti visus pamatus (Išvadų 1 atsakymas, atsakymas, psl. 35, 36).
Pareiškėjas, teigdamas, jog statinio (duomenys neskelbtini) ir jo priestatų pamatus, grindis ir kt. išardė išieškotojas ar jo pasamdytas asmuo, nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Iš jo pateiktų fotonuotraukų (t. 1 b.l. 102-113) negalima nustatyti, jog išardytos statybinės liekanos yra buvę pastato (duomenys neskelbtini) ir jo priestatų liekanos, be to, kiek jų ir pan. jau nebegalima nustatyti, nes atliekos utilizuotos, statybvietė sutvarkyta, o kaip paaiškino liudytojas A. Š., darbai atlikti griežtai laikantis lokalinėje sąmatoje (t. 1 b.l. 41-43) numatyto darbų masto ir apimties.
Todėl darytina išvada, kad dar 2011 metais, kai įstatymo nustatyta tvarka iš dalies ant kitam asmeniui priklausančio statinio liekanų ir neturėdamas leidimo statybai G. B. pradėjo mėšlidės statybą, jis savo rizika prisiėmė ir pasekmes, kurios galėjo kilti dėl savavališkų statybų padarinių pašalinimo o valstybės patirtos vykdymo išlaidos negali būti vertinamos kaip išieškotojo neteisėtų veiksmų pasekmė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei pareiškėjas nebūtų veikęs neteisėtai ir gera valia būtų įvykdęs teismo sprendimą, jam nebūtų atsiradę tokių vykdymo išlaidų, jis pats būtų galėjęs pašalinti tai, ką neteisėtai pastatęs.
Todėl nenustačius antstolės ar išieškotojo veiksmuose įstatymų ar pareiškėjo interesų pažeidimo, skundas atmestinas.
Kadangi skundas atmestinas, iš pareiškėjo valstybei priteistinos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 513, 290, 291 str., 293 str. 1 d. 9 p., CK 1.117 str., teismas
nutaria:
Pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmų atmesti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo G. B. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 9,12 Eur (devynis eurus, 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės rajono apylinkės teismui.