Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-1104-889/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-28
Bylos Nr.: 2A-1104-889/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-38-3-00344-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Milda Skersienė
Ieškovas: J. R.
Atsakovas: A. R.
Trečiasis asmuo: B. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1104-889/2023Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00344-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. R. ir atsakovo A. R. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. R. priešieškinį ieškovui J. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo B. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 900 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 900 Eur sumą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., t. y. 225 Eur, ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu ieškovas nurodė šias aplinkybes:

1.1. 1958 m. tarybinis ūkis jo tėvams A. ir L. R. paskyrė 1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sodybiniam ūkiui įsikurti. Papildomai prie sodybos buvo skirtas 1 ha sklypas gyvuliams ganyti ir šienauti. Valstybės suteikta sodybine žeme ieškovo tėvai rūpinosi iki mirties.

1.2. (duomenys neskelbtini) žuvo ieškovo senelis J. A., kuriam priklausė sodyba (duomenys neskelbtini) 6 ha dirbamos žemės ir 2 ha jo užsodinto miško. Senelis užaugino 5 vaikus, viena iš jų – ieškovo motina L. R.. Senelių ir jų vaikų bendru sutarimu ieškovo tėvai iki 1958 m. padėjo neįgaliems seneliams, dirbo sodybos žemę, juos prižiūrėjo. Tačiau ieškovo tėvai ir neįgali sodybos savininkė senelė F. A. parvykusio sūnaus P. A. iš sodybos buvo išvyti. Atkūrus nepriklausomybę ir grąžinus senelio J. A. nuosavybę, senelių sodyba, sodybos žemė ir miškas atiteko P. A. įpėdiniui L. A..

1.3. 1972 m. ieškovas įsidarbino tarybiniame ūkyje, kuriame 40 m. dirbo tėvai, gyveno pas tėvus, kartu rūpinosi sodyba, dirbo žemę. Ūkis jaunam specialistui prie sodybos sklypo paskyrė dar 0,25 ha žemės. Atsakovas girtavo, su tėvais nesutarė ir jų neklausė. 1972 m. atsakovas sukūrė šeimą ir gyveno (duomenys neskelbtini), tėvai rėmė jį ir jo šeimą.

1.4. (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvas mirė. Po tėvo mirties ieškovas savo lėšomis sutvarkė tėvų sodybos dokumentus, buvo atnaujintas ir įteisintas namo projektas, atlikti sodybos kadastriniai matavimai, įteisinti sodybos pastatai.

1.5. 1991 m., atkūrus nepriklausomybę, ieškovas kartu su motina L. R. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydami atkurti dalį J. A. turėtos 6 ha žemės ir 2 ha išlikusio miško nuosavybės. Dokumentų tvarkymas užsitęsė.

1.6. Atsakovas be ieškovo sutikimo R. sodybos žemę iškėlė į pagal atsakovo 2003 m. birželio 19 d. prašymą suformuotą 2,02 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) už gyvenvietės ribų, o senelių A. sodyboje atkūrė nuosavybę L. A..

1.7. (duomenys neskelbtini). mirė motina L. R.. Po motinos laidotuvių, nereikalaudamas jokio atlygio, ieškovas leido atsakovui pagyventi tėvų namuose, kol nuspręs, kas sodyboje gyvens po motinos mirties. (duomenys neskelbtini) ieškovą ištiko klinikinė mirtis – ieškovas liko neįgalus. Tuo pasinaudojo atsakovas – jis atsikraustė į tėvų sodybą. Tuo metu ieškovas rūpintis tėvų sodyba nebegalėjo, todėl nesipriešino, kad joje pagyventų atsakovas ir prižiūrėtų sodybą. Į sodybą vėliau atsikėlė ir atsakovo žmona. Patikėjęs brolio geranoriškumu, įteikė jam visus sutvarkytus tėvų sodybos dokumentus, įteikė motinos (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui įregistruoto pareiškimo kopiją dėl sodybos žemės įteisinimo. Atsakovas prašė ir ieškovas leido statyti priestatus prie sodybos pastatų, tačiau iškelti tėvų žemę ieškovas jam neleido.

1.8. Atsakovas, veikdamas kartu su žmona J. R., slapta, be ieškovo (bendraturčio) žinios ir sutikimo R. sodybos žemės sklypą iškėlė, o į sodybą atsikėlė svetimą žemę ir užgrobė visą ieškovo tėvų turėtą turtą. Atsakovas sodybos žemės iškėlimo faktą 24 metus nuo ieškovo slėpė. Dėl atsakovo girtavimo, akiplėšiško elgesio ieškovas į tėvų namus nebevyko ir jam priklausančia turto dalimi nuo 1992 m. iki 2020 m. nesinaudojo, naudojosi tik atsakovas.

1.9. Atsakovas 2015 m. atsitiktinai nuvyko į tėvų namus ir iš atsakovo žmonos J. R. sužinojo, kad ji, susitarusi su vyru (atsakovu), po motinos L. R. mirties tėvų paliktą turtą padalijo į dvi dalis, sau pasiliko sodybą ir jos pastatus, o ieškovui atidavė 2,02 ha R. sodybinės žemės, kurią jie 2003 m. iš R. sodybos iškėlė. Ieškovui jie pasakė, kad ieškovas juos apgavo, kad po motinos mirties 1992 m. neteisėtai be jų žinios ir sutikimo užgrobė motinos ir motinos sesers turėtą turtą: motinos vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) m., motinos sesers M. A. turėtą butą (duomenys neskelbtini) m. ir jos iš senelio J. A. paveldėtą žemės sklypą. Atsakovas nurodė, kad jis kaip kompensaciją už užgrobtą motinos ir jos sesers turtą pasisavino ieškovui priklausančią 1/2 tėvų sodybos pastatų dalį, o žemę iškėlė.

1.10. Paaiškėjo, kad atsakovas 2003 m. slapta, be jo sutikimo ieškovui priklausančią 1/2 tėvų R. sodybos žemės sklypo dalį ir 1/2 žemės sklypo dalį iš po ieškovui priklausančių sodybos pastatų iškėlė, tačiau iškelto sklypo dokumentų nuo 2003 m. netvarkė, nes jis to padaryti teisiškai negalėjo, neturėdamas ieškovo sutikimo. Siekdamas išvengti teisminių ginčų, ieškovas sutiko įteisinti neteisėtai, be jo sutikimo iš R. sodybos iškeltą žemę. 2016 m. rugsėjo 1 d. notarų kontoroje buvo įteisintas ir įregistruotas registre iš R. sodybos iškeltas 2,02 ha žemės sklypas, ieškovui atiteko 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas ir jo žmona J. R. įsipareigojo iš R. sodybos neteisėtai iškeltą 2,02 ha žemės sklypą parduoti ir ieškovui atiduoti gautus pinigus.

1.11. Atsakovas duoto įsipareigojimo neįvykdė. Dėl susidariusios padėties ieškovas 2019 m. gruodžio 3 d. geranoriškai raštu kreipėsi į atsakovą, atsakymo negavo, todėl 2020 m. gegužės 28 d. nuvyko į tėvų sodybą. Atsakovas jį išvijo iš sodybos, nurodė, kad jis tėvų žemės nepardavė ir neparduos, jokių pinigų ieškovas iš jo negaus. Ieškovas išsiaiškino, kad atsakovas 2003 m. iškeltą 2,02 ha žemės sklypą nuomojo ir pratęsė nuomos sutartį. Ieškovas kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, po to į Verslo centrą, kuris pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gegužės 12 d. sudarytas ir pasirašytas panaudos sutartis: atsakovo A. R. panaudos sutartį, ieškovo J. R. vardu sudarytą panaudos sutartį (ieškovo J. R. parašą atsakovas suklastojo).

1.12. (duomenys neskelbtini) ieškovas su atsakovo žmona J. R. ir liudytojais nuvyko prie iš R. sodybos iškelto ir pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) pasirašytą prašymą suformuoto 2,02 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurio egzistavimą ir sklypo buvimo vietą ieškovas nežinojo, prie jo niekada nebuvo, 28 m. juo nesinaudojo ir jokių pinigų negavo. Atsakovo žmona J. R. nurodė, kad 2003 m. iš sodybos iškeltą 2,02 ha žemės sklypą jie nuomojo, nuomoja ir dabar pagal 2018 m. gegužės 12 d. 5 m. pratęstą panaudos sutartį su B. B.. B. B. liudytojų akivaizdoje patvirtino, kad šiuo 2,02 ha sklypu ji naudojasi nuo 2003 m. ir moka atsakovui pinigus už nuomą, o nuo 2016 m. atsakovui A. R. už nuomą ji yra sumokėjusi 900 Eur. Atsakovo žmona J. R. pripažino, kad už nuomą 900 Eur iš B. B. gavo, tačiau pinigus pasisavino atsakovas A. R..

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškinį argumentai:

2.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama, gyvenusi (duomenys neskelbtini). Jos palikimą sudarė gyvenamasis namas su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), taip pat teisė atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą į jai tenkančią dalį: 1,34 ha žemės ir 0,66 ha miško, į tėvo J. A. turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Mamai mirus, (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Kadangi namas liko tuščias, J. R. pasiūlė jam apsigyventi tėvams priklausiusiame name. Pats ieškovas gyventi name atsisakė, teigdamas, kad nereikalaus mamos palikimo, nes jam svarbu, jog tėvų namai būtų prižiūrimi. Patikėjęs brolio žodžiais, jis su šeima persikėlė į tėvų namus.

2.2. Priešingai nei teigia ieškovas, tėvų gyvenamojo namo dokumentai nebuvo sutvarkyti. Jam teko kreiptis į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos architektą parengti projektą, atlikti kadastrinius matavimus. Kadastriniai matavimai buvo atlikti (duomenys neskelbtini), tuomet įregistruotos pastatų daiktinės teisės viešajame registre. Tik tuomet, kai pastatai buvo įteisinti, jam ir broliui J. R. (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarė V. Ž. (duomenys neskelbtini) išdavė paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinantį kiekvieno nuosavybės teisę į po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

2.3. Paveldėtas gyvenamasis namas pastatytas 1958 m. iš rąstų ir nebuvo remontuotas. Kai persikėlė gyventi į šį namą, griuvo namo veranda. Brolis atsisakė skirti lėšų verandai atstatyti, todėl tai atliko atsakovas už savo asmenines lėšas. Vėliau prakiuro namo stogas, kurį reikėjo remontuoti, keičiant šiferio lakštus. 2015 m. birželio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko stogo dangos lakštus, už kuriuos atsakovas sumokėjo 1 225,18 Eur ir savo jėgomis bei darbu, taip pat padedant kaimynams, pakeitė gyvenamojo namo stogą.

2.4. Ieškovui, kaip bendraturčiui, neprisidedant savo lėšomis prie gyvenamojo namo priežiūros ir iki (duomenys neskelbtini) jį terorizuojant, nebeištvėręs nupirko iš ieškovo jam priklausančią gyvenamojo namo dalį ir perdavė ieškovui atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį.

Šalies argumentai

2.5. Ieškovo teiginiai dėl žemės sugrąžinimo mirusios mamos vardu, neva piktnaudžiaujant, yra deklaratyvūs, niekuo neparemti. Mama 1991 m. gruodžio 18 d. Žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl 2,55 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., grąžinimo. Kadangi grąžinama žemė buvo užimta asmeninio ūkio žeme, ji prašyme nurodė, kad žemė būtų grąžinta tame ūkyje, bet nebūtinai toje pačioje vietoje. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Išvados dėl žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn panaikinimo ir naujos priėmimo (duomenys neskelbtini) rajone“ buvo patvirtintos dvi išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn L. R.“: 0,55 ha (654 Lt vertės) išvada ir 2,00 ha (2 736 Lt vertės) išvada lygiaverčiams žemės sklypams (duomenys neskelbtini) vietovėje (duomenys neskelbtini) rajone.

2.6. Ieškovas atsakovo prašė, kad jis sutiktų, jog išvada dėl 0,55 ha (654 Lt vertės) būtų perduota NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui, kad jis galėtų susigrąžinama žeme padengti savo namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone. Taip pat su ieškovu buvo susitarta, kad atsakovas tęs nuosavybės teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini) rajone ir ieškovas nereikš jokių pretenzijų į mamos vardu atkurtas nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini) rajone. Vykdant jo ir ieškovo susitarimą, ieškovas (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui pateikė 2001 m. kovo 14 d. Klaipėdos apskrities išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių į 0,55 ha žemės atkūrimo (duomenys neskelbtini) rajone. Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimu L. R. (mirusi) atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,27 ha žemės sklypą, 0,40 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini). 2003 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarė V. Ž. išdavė papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtinantį nuosavybės teisę lygiomis dalimis A. R. ir J. R. į 0,6700 ha žemės sklypo plotą (iš jo 0,4000 ha miško plotas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2.7. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dovanojimo sutartimi žemės dalį, paveldėtą (duomenys neskelbtini), jis padovanojo ieškovui, vykdydamas paminėtą susitarimą dėl mamos palikimo pasidalijimo. 2005 m. gruodžio 6 d. ieškovas 0,6700 ha žemės sklypą, kurio dalį jam padovanojo, pardavė už 113 500 Lt (atitinkamai 32 871 Eur). Kaip nurodyta sutartyje, 5 000 Lt jis gavo iš pirkėjo prieš sutarties sudarymą, o 108 500 Lt pirkėjas įsipareigojo J. R. pervesti į atsiskaitomąją sąskaitą iki 2005 m. gruodžio 20 d.

2.8. Nuosavybės teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini) rajone mirusios mamos vardu tęsė atsakovas. Kaip paminėta pirmiau, brolis atkuriamos žemės (duomenys neskelbtini) rajone nepageidavo ir atsisakė dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese. 2003 m. gegužės 5 d., dalyvaujant atsakovui, buvo atliekamas 2,02 ha žemės sklypo ir 0,18 ha namų valdos žemės sklypo ribų paženklinimas. 2003 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. R. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,18 ha sklypą namų valdai (duomenys neskelbtini).

2.9. 2016 m. ieškovas pradėjo jį raginti, kad atsakovas vyktų į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į 2,02 ha žemės sklypą ir 0,18 ha namų valdos sklypą, neatsižvelgiant į tai, kad 2001 m. jie susitarė, kad ieškovui atiteks žemė (duomenys neskelbtini), o atsakovui – (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinantį nuosavybės teises į 2,0200 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis atsakovui ir ieškovui. Gavęs paveldėjimo teisės liudijimą į 2,02 ha ir 0,18 ha žemės sklypus, ieškovas jam pareiškė, kad noro dirbti žemę neturi, todėl atsakovas gali ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį naudoti ir valdyti. Tam, kad žemė būtų dirbama ir nevešėtų piktžolės, savo ir J. R. priklausančią žemės sklypo dalį, kurią jam perdavė naudotis, jis, pardavęs gyvulius, leido naudoti B. B.. Ji už leidimą naudotis žemės sklypu atsakovui duodavo 300 Eur, iš viso už 2017–2019 metų laikotarpį gavo 900 Eur. 2020 m. pavasarį ieškovas J. R., atvykęs į namus, reikalavo, kad atpirktų iš jo jam priklausiusią gyvenamojo namo dalį ir žemės sklypo dalį, ir ėmė dėl to jį terorizuoti. Saugodamas savo sveikatą dėl J. R. išpuolių ir norėdamas ramiai gyventi, (duomenys neskelbtini) su J. R. sudarė mainų sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui nuosavybės teise perdavė 1/2 dalį 0,18 ha namų valdos sklypo ir 1/2 gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), mainais į atsakovui nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį 2,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir už pastatų dalį J. R. dar sumokant 2 000 Eur prieš sandorio sudarymą.

2.10. Pažymima, kad dar prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimus, tarp šalių buvo susitarimas, kaip paveldės mamos palikimą ir jį pasidalys. Pasiūlymą, kaip dalytis mamos palikimą, pateikė ieškovas. Šiuo atveju tarp jų buvo susitarimas, kad ieškovui atiteks mamos palikimas (duomenys neskelbtini), o atsakovui – (duomenys neskelbtini). Tai, kad buvo toks susitarimas, patvirtina faktinė aplinkybė, kad atsakovas paveldėtą mamos palikimo dalį (duomenys neskelbtini) perleido ieškovui. Nors ieškovas, 2016 m. išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į namų valdos žemės sklypą ir 2,02 ha žemės sklypą, jam priklausančią dalį vengė atsakovui perleisti, tačiau savo konkliudentiniais veiksmais leido jam naudotis savo nuožiūra ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi, atsakovas neprivalo jam atlyginti 900 Eur, juo labiau, kad 1/2 dalis 2,02 ha ploto žemės sklypo priklausė atsakovui.

2.11. Ieškovas savo reikalavimą įvardija kaip skolą, tačiau į bylą nepateikė paskolos sutarties, nes ji nebuvo sudaryta. Taip pat ieškovas nepateikė žemės sklypo nuomos sutarties, pagal kurią atsakovas būtų įsipareigojęs mokėti žemės nuomos mokestį. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes nevykdė susitarimo dėl mamos palikimo pasidalijimo, taip pat būtina įvertinti tai, kad už atsakovo padovanotą ieškovui žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) rajone ieškovas gavo pinigų sumą, kuri dešimtimis kartų yra didesnė negu mamos palikimo dalies (duomenys neskelbtini) rajone vertė. Kadangi tarp atsakovo ir ieškovo nebuvo susitarimo nei dėl skolos, nei dėl palūkanų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo palūkanas už penkerius metus yra teisiškai nepagrįstas.

3. Atsakovas A. R. pareiškė priešieškinį dėl skolos priteisimo, prašydamas priteisti iš ieškovo J. R. 612,59 Eur patirtas išlaidas už medžiagas stogo keitimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti valstybei iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinio reikalavimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

3.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo ir ieškovo mama L. R., gyvenusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav. Jos palikimą sudarė gyvenamasis namas su priklausiniais, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav., taip pat teisė atkurti nuosavybės teises pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą į jai tenkančią dalį: 1,34 ha žemės ir 0,66 ha miško, į tėvo J. A. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. Atsakovas A. R. ir ieškovas J. R. buvo pirmos eilės įpėdiniai paveldint lygiomis dalimis mamos palikimą. (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarė V. Ž. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinantį A. R. ir brolio J. R. nuosavybės teisę į po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav.

3.2. Paveldėtas gyvenamasis namas pastatytas 1958 m. iš rąstų ir tėvams esant gyviems jis nebuvo remontuotas. Kai persikėlė gyventi į šį namą, griuvo namo veranda. Brolis atsisakė skirti lėšų verandai atstatyti, todėl tai atliko atsakovas už savo asmenines lėšas. Vėliau prakiuro namo stogas, kurį reikėjo remontuoti keičiant šiferio lakštus. 2015 m. buvo galimybė asmenims, gyvenantiems kaimo vietovėje, gauti iš Europos Sąjungos paramą iki 3 000 Eur stogui keisti. Kadangi su ieškovu buvo gyvenamojo namo bendraturčiai, paramai gauti buvo reikalingas ieškovo sutikimas, kurį jis atsisakė duoti. Nepakeitus stogo gyvenamajame name toliau nebūtų buvę galima gyventi, todėl 2015 m. birželio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko stogo dangos lakštus ir tvirtinimo detales, už kuriuos atsakovas sumokėjo 1 225,18 Eur ir savo jėgomis, darbu, taip pat padedant kaimynams pakeitė gyvenamojo namo stogą.

3.3. (duomenys neskelbtini) su J. R. sudarė mainų sutartį, pagal kurią jis atsakovui nuosavybės teise perdavė 1/2 dalį 0,18 ha namų valdos sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mainais į atsakovui nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį 2,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir už pastatų dalį J. R. dar sumokant 2 000 Eur prieš sandorio sudarymą. Pažymėjo, kad šios sumos ieškovas nesutiko sumažinti jam tekusiomis stogo keitimo išlaidomis, proporcingai pagal priklausiusią 1/2 nuosavybės dalį. Nurodė, kad ieškovas turi jam atlyginti 612,59 Eur, proporcingai ieškovo turėtai nuosavybės daliai už stogo keitimą, todėl ši suma priteistina iš ieškovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad atsakovas jam padarė žalą (tiesioginius nuostolius). Taip pat ieškovas nesinaudojo jam priklausiusia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav., dalimi, ja nesirūpino, nesidomėjo. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovas J. R. iš minėto žemės sklypo būtų gavęs pajamų. Teismas nurodė, kad nėra visų sąlygų atsakovui A. R. taikyti civilinę atsakomybę, todėl ieškinys yra atmestinas.

4.2. Teismas atkreipė dėmesį į teismo posėdyje atsakovo A. R. paaiškinimus, kad iš trečiojo asmens B. B. gautus 300 Eur už naudojimąsi minėtu žemės sklypu už pirmuosius metus jis įdavė žmonos seseriai D. R., kad ši pinigus perduotų ieškovui, tačiau, teismo vertinimu, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

4.3. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo B. B. teismo posėdyje parodė, kad 2022 m. gegužę A. R. jai grąžino už 2019 m. gautus 300 Eur, nes ji dėl ieškovo J. R. skundų negavo išmokų už deklaracijas už 2019 m. ir 2020 m., tačiau, teismo vertinimu, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nors trečiasis asmuo B. B. į bylą pateikė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos dokumentus apie jai taikytas sankcijas, tačiau teismas nusprendė, kad iš pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kad sankcijos B. B. buvo taikomos dėl ieškovo skundų dėl nuomojamo žemės sklypo.

Atsiliepimas

4.4. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovui atiteks grąžinama žemė (duomenys neskelbtini), o atsakovui atiteks žemė (duomenys neskelbtini) rajone ir ieškovas nereikš į ją jokių pretenzijų, tačiau teismo posėdyje atsakovas A. R. paaiškino, kad dėl to, kam kuri žemė priklausys, tarp šalių nebuvo jokio susitarimo. Ieškovas J. R. teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu nebuvo sudaryta jokių kitų žodinių ar rašytinių susitarimų, išskyrus rašytinius susitarimus, kurie yra byloje. Kaip liudytoja teisme apklausta atsakovo sutuoktinė J. R. taip pat paaiškino, kad susitarimo dėl palikimo nebuvo.

4.5. Dėl priešieškinio reikalavimų, teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas A. R. ir ieškovas J. R. sudarė mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu J. R. perdavė A. R. asmeninės nuosavybės teise ½ 0,1800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), bei 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų ir kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mainais į A. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį 2,0200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1.–2.2 punktai). A. R. už Sutartyje nurodytus daiktus sumokėjo J. R. 2 000 Eur priemoką (Sutarties 3.1.–3.2 punktai). Sutarties 6.17. punkte nurodyta, kad šalys atskleidė viena kitai visą su mainomais daiktais tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai susijusią šalims žinomą esminę informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui ir jos vykdymui (t. 1, b. l. 62–72).

4.6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į teismo posėdžio metu teiktus šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovas A. R. nederino namo stogo remonto su buvusiu bendraturčiu ieškovu J. R., ieškovas neturėjo galimybės pareikšti savo valios dėl stogo remonto būtinybės, kitų su remontu susijusių klausimų. Sudarant mainų sutartį, kurios pagrindu atsakovui A. R. ir atiteko visas namas su suremontuotu stogu, atsakovas taip pat nereiškė ieškovui pretenzijų dėl išlaidų už stogo remontą, nors mainų sutartimi įsipareigojo atskleisti kitai šaliai visą su mainomais daiktais tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai susijusią žinomą esminę informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui ir jos vykdymui.

Žemesnės instancijos teismas

4.7. Teismas padarė išvadą, kad sudarant mainų sutartį šalys išsprendė visus klausimus, susijusius su išmainytais daiktais, todėl atsakovo A. R. priešieškinis yra atmestinas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

5. Ieškovas J. R. (toliau – apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. 2023 m. rugsėjo 19 d. patikslinęs apeliacinį skundą, ieškovas prašo: 1) ištirti aplinkybes, įvertinti įrodymus ir nustatyti, kad, 1992 m. mirus jo globojamai motinai, jis leido paveldėtojui pagal įstatymą, atsakovui broliui, apsigyventi motinos sodyboje (duomenys neskelbtini), sutarė kartu naudotis jo lėšomis suremontuotais pastatais, jo ir motinos užaugintais gyvuliais ir pagal motinos 1991 m. gruodžio 18 d. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui pateiktą prašymą motinos sodyboje (duomenys neskelbtini) motinai atkurta 2,55 ha žemės nuosavybe; remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros dokumentais, priteisti ieškovui dalį atsakovo gautų išmokų nuo 1999 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. už bendraturčiui priklausiusį l ha žemės sklypą paveldėtoje motinos sodyboje (duomenys neskelbtini); 3) remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros dokumentais, priteisti ieškovui atsakovo pasisavintas 2017 m. – 2019 m. 450 Eur išmokas už ieškovui 2016 m. rugsėjo 2 d. atitekusį (pakeistą sodybos (duomenys neskelbtini)) l ha žemės sklypą; 4) remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros dokumentais, priteisti ieškovui iš atsakovo pasisavintą dalį Europos fondo išmokų, žinant, kad atsakovas, norėdamas gauti Europos fondo išmokas, bendraturčiui nepranešęs, be jo sutikimo išpardavė ieškovo gyvulius ir atsisakė bendraturčiui priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) įregistruoto ūkio. Atsakovas ir jo šeima, pasinaudodami bendraturčio ir motinos užaugintais gyvuliais, motinos ūkį įregistravo asmeniniu ūkiu, be bendraturčio sutikimo pardavė gyvulius ir pasisavino pinigus, be bendraturčio sutikimo pateikė paraišką ir atsisakę motinos ūkyje įregistruoto asmeninio ūkio pasisavino Europos fondo išmokas, kurios siekė kelis tūkstančius; 5) ištirti ir nustatyti, kad atsakovo teismui pateiktas stogo dangos kvitas tikrai priklauso atsakovui A. R., ir koks skardos lapų kiekis buvo reikalingas gyvenamojo namo stogui uždengti; 6) įvertinti trečiojo asmens B. B. veiksmus, kuri (duomenys neskelbtini) 3 liudytojų akivaizdoje ieškovui pamelavo, sakydama, kad „sutartį surašė A. R., jis turi brolio J, asmens kodą ir sklypo registro Nr., o ji nė prie ko“; 7) priteisti kelionės išlaidas pagal teismui pateiktus kuro pirkimo kvitus; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktas atstovavimo sutartis. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Ieškovas nurodo, kad teismas neišsiaiškino bylos aplinkybių, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas. Ieškovo teigimu, teismas atmetė ieškinyje pateiktus prašymus, atsisakė išaiškinti ieškovui priklausančios sodybos (duomenys neskelbtini) žemės užėmimo aplinkybes ir už jam priklausančią žemę gautų išmokų pasisavinimo aplinkybes, dokumentų suklastojimo ir panaudojimo faktus. Ieškovo manymu, teisėjas, 2021 m. gegužės 26 d. rezoliucija patvirtinęs prokuroro R. M. 2021 m. gegužės 25 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), užkirto kelią ieškovui išsiaiškinti jam priklausančios sodybos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo užėmimo aplinkybes ir nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino.

5.2. Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti Valstybės turto banko dokumentą, dėl jo nepasisakė, dėl to bylą išsprendė neteisingai.

5.3. Ieškovas akcentuoja, kad atsakovas savavališkai 1992 metais kartu su ieškovu paveldėtą 2,55 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), be bendraturčio sutikimo įsiteisino savo šeimos nuosavybės teise. Atsakovas 1999 m. lapkričio 22 d. įregistruodamas naujai suformuotą 3 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), savo šeimos nuosavybės teise, nuslėpė faktą, kad suformuojant 3 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), 2,55 ha žemės sklypas ir pastatai, kurie priklauso ir bendraturčiui broliui. Tokiu būdu atsakovas savo neteisėtais veiksmais pažeidė bendraturčio teises. Be to, atsakovas, neteisėtai įregistravęs bendraturčiui priklausančią 1/2 2,55 ha žemės sklypo dalį, kasmet gavo 450 Eur išmoką. Dėl atsakovo kaltės, ieškovui nežinant, ieškovas 1999 m. lapkričio 22 d. neteko turto – 1,27 ha žemės sklypo ir išmokų.

5.4. Ieškovas nurodo, kad atsakovas 2003 metais be bendraturčio sutikimo kreipėsi į NŽT (duomenys neskelbtini) skyrių ir mirusios motinos vardu reikalavo suformuoti kitą 2,02 ha sklypą. Apie suformuotą 2,02 ha sklypą atsakovas bendraturčiui nepranešė iki 2015 m. Atsakovas, nepranešęs bendraturčiui apie naujai suformuotą 2,02 ha sklypą, padarė bendraturčiui žalą. Bendraturtis už jam atitekusį sklypą iki 2020 m. negavo išmokų kasmet po 150 Eur.

5.5. Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė išaiškinti, kokią pinigų sumą atsakovas gavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuo 1999 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. rusėjo 1 d.

5.6. Apelianto nuomone, teismas, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas jam padarė žalą, neįvertino ieškovo išdėstytų aplinkybių ir pateiktų faktų. Pažymi, kad jis, kaip bendraturtis, nuvykdavo į tėvų sodybą, džiaugdavosi tėvų sodyba, nežinodamas, kad viskas yra brolio. Ieškovas žinojo, kad motinos paveldėtas sklypas turi būti motinos sodyboje, (duomenys neskelbtini), ir netikėjo, kad atsakovas gali jų apgauti. Atsakovas, bijodamas ginčų ir norėdamas išvengti atsakomybės, apie įvykdytą sodybos, (duomenys neskelbtini), žemės užėmimą bendraturčiui nepranešė iki 2015 metų.

5.7. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų, teigdamas, jog, priešingai nei nurodė teismas, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl paties ieškovo procesinio elgesio, o dėl advokatės profesinio elgesio.

Atsiliepimas

6. Atsakovas A. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

6.1. Atsakovas pažymi, kad apeliantas, 2023 m. rugsėjo 19 d. patikslinęs apeliacinį skundą, iškėlė naujus reikalavimus. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Be to, ieškovas, patikslinęs apeliacinį skundą, nurodė naujus reikalavimus, kurie net nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

6.2. Atsakovas nurodo, kad ieškovo J. R. apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnyje nustatytų reikalavimų apeliaciniam skundui. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą priėmė, manytina, kad jis atmestinas.

6.3. Teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą priteisti skolą atmetė, pažymėdamas, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovui kildino iš sutartinių santykių, tačiau duomenų apie tai, kokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir kokių sutartinių įsipareigojimų neįvykdė atsakovas, ieškovas nepateikė.

6.4. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo dienos. Ieškovas J. R., nesutikdamas su priimtais sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo L. R., turėjo teisę paduoti skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, tačiau to nepadarė. Bendrosios kompetencijos teismui įstatymu nesuteikta teisė spręsti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo klausimo, todėl Plungės apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimus išreikalauti dokumentus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu, ir atlikti kitus ieškovo nurodytus veiksmus.

6.5. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiais dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo jam nenusišalinus nuo bylos dėl to, kad jis 2021 m. gegužės 26 d. patvirtino prokuroro R. M. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pažymima, kad dar bylos nagrinėjimo pradžioje teisėjas informavo proceso dalyvius, kad jis patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą B. B. atžvilgiu ir klausė šalių nuomonės, ar reiškiamas nušalinimas teisėjui, tačiau tiek ieškovas J. R., tiek A. R. nereiškė nušalinimo teisėjui pasitikėdami juo. Taigi apelianto teiginiai dėl teisėjo šališkumo, nepatenkinus jo prašymo išreikalauti duomenis, nesusijusius su nagrinėjama byla, teisiškai nepagrįsti.

6.6. Atsakovo nuomone, ieškovas, prašydamas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, nenurodo jokių argumentų, kurie paneigtų sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl jo ieškinio reikalavimų atmetimo, taip pat nenurodo, kokiais konkrečiais įrodymais būtina vadovautis, nepateikia teisinių argumentų, dėl kurių būtina jais remtis.

Šalies argumentai

7. Atsakovas A. R. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio l d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo A. R. priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – tenkinti priešieškinio reikalavimus. Pagrindiniai atsakovo apeliacinio skundo argumentai:

7.1. Gyvenamojo namo, kurio bendraturčiai buvo ieškovas ir atsakovas, stogo dangos keitimas buvo būtinas, atitinkamai išlaidos, patirtos dėl naujos stogo dangos įsigijimo, taip pat buvo būtinos.

7.2. Pažymima, kad pareikštu priešieškinio reikalavimu atsakovas prašė teismo priteisti stogo dangos įsigijimo išlaidų sumą, proporcingą ieškovui priklausiusiai gyvenamojo namo daliai, nereikalaudamas atlyginti už darbą. Liudytojai, kurie atliko stogo dangos keitimo darbus, patvirtino, kad visi nupirkti lakštai buvo panaudoti. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas daiktui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.76 straipsnis), ieškovas turi pareigą apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti.

Atsiliepimas

7.3. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad keičiant stogą J. R. nebuvo galimybės pareikšti savo valią dėl stogo remonto galimybės. Priešingai, ieškovui J. R. atsisakius kreiptis dėl paramos stogo dangai pakeisti, jis kartu išreiškė atsisakymą remontuoti stogą, t. y. pakeisti stogo dangą ir prisidėti prie to savo lėšomis.

7.4. Pažymima, kad J. R. nedalyvavo (duomenys neskelbtini) sudarant mainų sutartį su ieškovu, todėl jai nežinoma, ar atsakovas priminė J. R. apie skolą dėl stogo remonto. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismui davė priesaiką sakyti byloje tiesą, todėl teismui nurodė, kad tiksliai neprisimena, ar priminė ieškovui apie skolą už stogo dangą, ar ne, bet labiau tikėtina, kad apie skolą ieškovui buvo priminta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinis dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis)

12. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė į bylą naujus įrodymus – valstybės įmonės Turto banko raštą, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 0,67 ha žemės sklypo planą. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pateikti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti, todėl atsisako juos priimti.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas patikslintu apeliaciniu skundu kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Ieškovas, teikdamas patikslintą apeliacinį skundą prašo ne tik panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, bet taip pat kelia klausimus dėl ieškovui priklausančios sodybos (duomenys neskelbtini) žemės užėmimo aplinkybių ir už jam priklausančią žemę gautų išmokų priteisimo, ieškovas dėsto aplinkybes, susijusias su jo motinos nuosavybės teisės atkūrimu, atsakovo A. R. šeimai skirto asmeninio ūkio žemės privatizavimu, taip pat prašo ištirti ir nustatyti, kad atsakovo teismui pateiktas stogo dangos kvitas tikrai priklauso atsakovui A. R. ir koks skardos lapų kiekis buvo reikalingas gyvenamojo namo stogui uždengti, prašo įvertinti trečiojo asmens B. B. veiksmus.

14. CPK 312 straipsnyje nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartotinai išnagrinėti bylą, o patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė analizuoti ir vertinti tik tai, ką analizavo ir vertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovo keliamų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, nepasisako ir jų nenagrinėja.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti skolą ir palūkanas

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo šalių tarpusavio teisinių santykių prigimtis lemia taikytinus savininko teisių gynimo būdus, todėl šalių santykių kvalifikavimas yra esminis momentas, lemiantis tinkamą materialinių normų taikymą bei teisingą bylos nagrinėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, prašydamas priteisti skolą iš atsakovo, netinkamai kvalifikuoja tarp ginčo šalių susiklosčiusius santykius. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas ieškinyje savo reikalavimą atsakovui kildina iš sutartinių santykių, tačiau teismui nepateikė duomenų apie tai, kokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir kokių sutartinių įsipareigojimų neįvykdė atsakovas.

17. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, 2016 m. rugsėjo 1 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, jog ieškovas J. R. ir atsakovas A. R. paveldėjo po 1/2 0,1800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir 2,0200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 12 d. atsakovas A. R. ir trečiasis asmuo B. B. sudarė panaudos sutartį, kurioje nurodyta, kad A. R. perduoda neatlygintinai naudotis B. B. 1,01 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. gruodžio 31 d. Trečiasis asmuo B. B. ieškovo J. R. vardu pasirašė 2018 m. gegužės 12 d. panaudos sutartį, kurioje nurodyta, kad J. R. perduoda neatlygintinai naudotis B. B. 1,01 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav., iki 2023 m. gruodžio 31 d. Trečiasis asmuo B. B. už naudojimąsi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), už 2017 m. – 2019 m. sumokėjo atsakovui A. R. 900 Eur.

18. (duomenys neskelbtini) atsakovas A. R. ir ieškovas J. R. sudarė mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu J. R. perdavė A. R. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 0,1800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mainais į A. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį 2,0200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (Sutarties 2.1.–2.2 punktai). A. R. už sutartyje nurodytus daiktus sumokėjo J. R. 2 000 Eur priemoką (Sutarties 3.1.–3.2 punktai). Sutarties 6.17. punkte nurodyta, kad šalys atskleidė viena kitai visą su mainomais daiktais tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai susijusią, šalims žinomą esminę informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui ir jos vykdymui. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad 2,0200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (duomenys neskelbtini) mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso ieškovui J. R..

19. Taigi ieškovas ir atsakovas 2,0200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav., dėl kurio naudojimo byloje kilo ginčas, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki (duomenys neskelbtini) valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas nurodė, kad jam iki pat 2020 metų nebuvo žinoma apie tai, kad jam priklausančia 1/2 dalimi 2,0200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav., naudojasi B. B.. Atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovas nurodė, jog tam, kad žemė būtų dirbama ir nevešėtų piktžolės, savo ir J. R. priklausančia žemės sklypo dalimi jis leido naudotis B. B. (sudarytos panaudos sutartys). Ji už leidimą naudotis žemės sklypu atsakovui duodavo 300 Eur, iš viso už 2017–2019 metų laikotarpį jis gavo 900 Eur. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog 2016 m. po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dėl 2,02 ha žemės sklypo jis ir toliau vienas naudojosi visu šiuo žemės sklypu, ieškovui nesakė, kad iš B. B. gauna pinigus už naudojamą žemę. Trečiasis asmuo B. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovas jai pasiūlė naudotis žeme, pasakė, kad pusė žemės sklypo priklauso ieškovui, ji sutiko ir sutarė, kad už naudojamą žemę atsiskaitys, atiduodama gaunamas išmokas už deklaracijas už naudojamą žemę. B. B. teigimu, ji manė, kad dalį pinigų atsakovas perduoda ieškovui.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į šalių byloje teikus paaiškinimus, daro išvadą, kad atsakovas, žinodamas, jog 1/2 dalis 2,0200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav., priklauso ieškovui, leido (ne tik savo 1/2 dalimi, bet ir ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi) atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui be teisėto pagrindo, todėl pažeidė ieškovo teisę be apribojimų naudotis savo nuosavybe (CK 4.37 straipsnis, 4.39 straipsnio 1 dalis) ir tokiu būdu veikė neteisėtai, todėl privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas ir detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal žalos ir nuostolių sąvoką apibrėžiančio CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra ieškovo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010, kt.). Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, jog suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013). Taigi nagrinėjamu atveju pripažinus, kad atsakovas neteisėtai nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. naudojosi pats, o nuo 2017 metų (nors oficialiai panaudos sutartys sudarytos tik (duomenys neskelbtini)) leido trečiajam asmeniui naudotis ieškovui priklausančia ginčo žemės sklypo dalimi ir dėl to gavo atlygį iš trečiojo asmens B. B. už naudojamą visą 2,0200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovui nuostolius, kurių dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis), jeigu ieškovas nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad ieškovui atiteks grąžinama žemė (duomenys neskelbtini), o atsakovui atiteks žemė (duomenys neskelbtini) rajone ir ieškovas nereikš į ją jokių pretenzijų, tačiau vėliau, atsakovo teigimu, ieškovas susitarimo nebesilaikė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas A. R. paaiškino, kad dėl to, kam priklausys žemė (duomenys neskelbtini) ir kam priklausys žemė (duomenys neskelbtini), tarp šalių nebuvo jokio susitarimo. Ieškovas J. R. teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu nebuvo sudaryta jokių kitų žodinių ar rašytinių susitarimų, išskyrus rašytinius susitarimus, kurie yra byloje. Be to, kaip liudytoja teisme apklausta atsakovo sutuoktinė J. R. taip pat paaiškino, kad susitarimo dėl palikimo nebuvo. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktą apie tai, kad ieškovas J. R. suteikė teisę atsakovui A. R. naudotis ieškovui priklausančia 1/2 dalimi 2,0200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav., savo nuožiūra.

24. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti tai, kad nors byloje pateiktos dvi (duomenys neskelbtini) panaudos sutartys dėl neatlygintino naudojimosi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav., dalimis, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo B. B. už naudojimąsi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav., už 2017 m.–2019 m. sumokėjo atsakovui A. R. 900 Eur. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnis). Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnis). Pagrindinis kriterijus, į kurį būtina atsižvelgti, siekiant atriboti nuomos ir panaudos sutartis – atlygintinumas. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas su B. B. buvo sutaręs, jog ji naudosis visu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir už tai atsakovui trečiasis asmuo kiekvienais metais mokėjo mokestį (po 300 Eur), sudaro pakankamą pagrindą nuspręsti, jog atsakovą ir trečiąjį asmenį B. B. siejo ne panaudos, o žemės nuomos teisiniai santykiai.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas A. R. paaiškino, kad iš trečiojo asmens B. B. gautus 300 Eur už naudojimąsi minėtu žemės sklypu už pirmuosius metus jis įdavė žmonos seseriai, kad ši pinigus perduotų ieškovui, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Taip pat atsižvelgiama į trečiojo asmens B. B. teismo posėdyje teiktus paaiškinimus, jog 2022 m. gegužę A. R. jai grąžino už 2019 m. gautus 300 Eur, nes ji dėl ieškovo J. R. skundų negavo išmokų už deklaracijas už 2019 m. ir 2020 m., tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs už savo dalies žemės sklypo nuomą, tačiau pajamų ieškovas negavo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad jis be ieškovo žinios ir jo sutikimo leido (panaudos sutarties pagrindu) atlygintinai naudotis visu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (įskaitant ieškovui priklausančia 1/2 šio žemės sklypo dalimi) ir už tai gavo atlygį, tačiau ieškovui jokių pinigų už naudojamą žemės sklypo dalį nedavė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad trečiais asmuo B. B. už naudojimąsi visu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. R. laikotarpiu nuo 2017 metų iki 2019 metų sumokėjo 900 Eur, daroma išvada, kad ieškovo patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) sudaro 450 Eur, t. y. proporcingai jam priklausiusiai 1/2 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog ieškovas J. R. iš minėto žemės sklypo būtų gavęs pajamų ir todėl nėra visų būtinų sąlygų atsakovui A. R. taikyti civilinę atsakomybę. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 450 Eur sumą iš atsakovo ieškovui kaip nuostolių atlyginimą.

27. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teismo prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną 900 Eur sumą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., t. y. 225 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas iki kreipimosi į teismą dienos būtų kreipęsis į atsakovą ir prašęs atsakovo sumokėti 900 Eur, taip pat nėra duomenų, kad buvo nustatytas terminas piniginei prievolei įvykdyti. Ieškovas reikalavimą dėl 900 Eur atsakovui pareiškė tik 2020 m. rugsėjo 3 d., kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad už ieškovo nurodomą ankstesnį laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už termino įvykdyti piniginę prievolę neįvykdymą nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už 900 Eur sumą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., t. y. 225 Eur, netenkinamas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

28. Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo J. R. 612,59 Eur patirtas išlaidas už medžiagas stogui pakeisti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovas A. R. nederino namo stogo remonto su buvusiu bendraturčiu ieškovu J. R., be to, (duomenys neskelbtini) sudarant mainų sutartį, kurios pagrindu atsakovui A. R. ir atiteko visas namas suremontuotu stogu, atsakovas nereiškė ieškovui pretenzijų dėl išlaidų už stogo remontą, nors mainų sutartimi įsipareigojo atskleisti kitai šaliai visą su mainomais daiktais tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai susijusią, žinomą esminę informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui ir jos vykdymui.

30. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, jog bendraturtis privalo atlyginti jo daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių jis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Apeliantas pažymi, kad stogo remontas buvo būtinas, o ieškovo J. R. atsisakymą kreiptis dėl paramos gavimo stogo dangai pakeisti jis vertina kaip ieškovo išreikštą atsisakymą remontuoti stogą. Atsakovas taip pat nurodo, kad sudaryta nekilnojamojo turto mainų sutartimi nebuvo išspręstas ieškovo skolos už stogo remontą atsakovui klausimas.

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje bendrosios nuosavybės teisė apibrėžiama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Pažymėtina, kad minėta teisės norma aiškiai apibrėžia atsakovo kaip bendraturčio pareigą, o ne teisę prisidėti prie bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo, tad šis įstatyme įtvirtintas įpareigojimas nėra sąlygotas atsakovo sutikimo ar nesutikimo.

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal CK 4.76 straipsnį, bendraturtis privalo atlyginti jo daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių jis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kad atsirastų bendraturčio pareiga atlyginti nuostolius, statinys neprivalo būti avarinės būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai (pirkimo kvitai, stogo dangos garantija ir montavimo instrukcija) patvirtina, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas nupirko stogo dangos lakštus ir tvirtinimo detales, už kuriuos sumokėjo iš viso 1 225,18 Eur. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojai R. V. paaiškino, kad jis padėjo pakeisti gyvenamojo namo stogą, ir patvirtino, kad namo stogo šiferis buvo sutrūkinėjęs, vanduo bėgo į namo vidų. Tokias pačias aplinkybes dėl stogo remonto nurodė ir liudytojas G. J., kuris patvirtino, jog stogas buvo dengtas šiferiu, kuris buvo sutrūkinėjęs, jį buvo būtina pakeisti, nes į namo vidų bėgo vanduo. Apie tai, kad į namo vidaus patalpas bėgo vanduo, taip pat paliudijo liudytojos G. V. ir J. R.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas byloje įrodė, kad jo patirtos išlaidos stogo remontui buvo būtinos ir pagrįstos.

34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, jog „J. R., kaip buvęs namo bendrasavininkas, neturėjo galimybės pareikšti savo valios dėl stogo remonto būtinybės, kitų su remontų susijusių klausimų“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovas ir nepareiškė tiesioginio sutikimo dėl naujos stogo dangos, o pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad „apie namo stogo keitimą jis nieko nežinojo, sodybos dalimi nesinaudojo“, yra pagrindas sutikti su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog ta aplinkybė, kad ieškovas atsisakė kreiptis dėl paramos gavimo stogo dangai pakeisti, patvirtina faktą, kad ieškovas atsisakė remontuoti stogą, t. y. pakeisti jo dangą ir prisidėti prie to savo lėšomis. Šių aplinkybių visuma paneigia teismo išvadą, jog nagrinėjamu atveju keičiant stogą J. R. nebuvo galimybės pareikšti savo valią dėl būtinų stogo remonto išlaidų.

35. Nepaisant to, kad atsakovas įrodė buvus būtinybę atlikti stogo, kuris yra viena iš pagrindinių namo konstrukcijų, remonto darbus, jo patirtos išlaidos už namo stogo remontą buvo būtinos ir pagrįstos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl patirtų išlaidų atlyginimo, yra tai, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas A. R. ir ieškovas J. R. sudarė nekilnojamojo turto mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi šalys susitarė, kad J. R. perduoda A. R. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 0,1800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mainais į A. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį 2,0200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav. (Sutarties 2.1.-2.2 punktai). Svarbu pažymėti tai, kad A. R. už minėtoje sutartyje nurodytus daiktus sumokėjo J. R. 2 000 Eur priemoką (sutarties 3.1.–3.2 punktai), o mainų sutarties 6.17. punkte nurodyta, kad šalys atskleidė viena kitai visą su mainomais daiktais tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai susijusią, šalims žinomą esminę informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui ir jos vykdymui.

36. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog šalys, (duomenys neskelbtini) sudarant mainų sutartį, išsprendė visus klausimus, susijusius su išmainytais daiktais. Pažymėtina tai, kad nors priešieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškovas pagal mainų sutartį gautos 2 000 Eur sumos nesutiko sumažinti jam tekusiomis stogo keitimo išlaidomis proporcingai pagal priklausiusią 1/2 nuosavybės dalį, tačiau teismo posėdyje atsakovas A. R. nurodė, kad net negali tiksliai pasakyti, ar sudarant mainų sutartį jis reiškė ieškovui pretenzijas dėl dalies išlaidų atlyginimo už stogo remontą. Aplinkybė, kad A. R. už minėtoje mainų sutartyje nurodytus perduodamus daiktus sumokėjo J. R. 2 000 Eur priemoką, suteikia pagrindą manyti, jog atsakovas ieškovui neturėjo jokių pretenzijų dėl atsakovo patirtų išlaidų už stogo remontą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelogiška manyti, jog A. R., žinodamas, kad J. R. su juo neatsiskaitė už stogo remontą ir, dėl to pastarajam reikšdamas pretenzijas, pats sutiko J. R. dar sumokėti 2 000 Eur priemoką. Be to, po mainų sutarties sudarymo visas namas su suremontuotu stogu atiteko būtent atsakovui.

37. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas A. R., nors ir patyrė išlaidų už namo stogo remontą, tačiau nesiėmė teisinių priemonių, kad ieškovas jam atlygintų dalį patirtų išlaidų, proporcingai pagal priklausiusią 1/2 namo nuosavybės dalį, o sudarydamos mainų sutartį, šalys aiškiai sutartyje nurodė, kad atkleidė viena kitai visą su mainomais daiktais tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai susijusią šalims žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui ir jos vykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į reikšmingos informacijos sąvoką patenka ir informacija apie atliktą stogo remontą ir su tuo susijusių išlaidų atlyginimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netenkinti atsakovo priešieškinio.

Dėl įrodymų vertinimo

38. Su skundžiamomis sprendimo dalimis apeliantai nesutinka, teigdami ir tai, kad sprendimas priimtas teismui pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

39. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

40. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, yra aiškiai suformuluotos kasacinėje praktikoje – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

41. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, mano, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

42. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo visapusiškai pagrįstomis išvadomis. Išsami pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti.

43. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apibendrinant išdėstytus argumentus, ieškovo J. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o atsakovo A. R. apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovo ieškinį tenkinant iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisiant 450 Eur nuostolių atlyginimą, kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio netenkinimo paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

45. Ieškovas J. R. šioje byloje iš viso sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį. Be to, ieškovas patyrė 1 000 Eur išlaidų atstovo advokato G. G. teisinei pagalbai apmokėti. Taip pat ieškovas prašė priteisti jo turėtas kelionės išlaidas vykstant į teismą iš Klaipėdos į Skuodą ir atgal, taip pat į teisminę mediaciją Palangoje.

46. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodė, jog, priešingai nei nurodė teismas, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl paties ieškovo procesinio elgesio, o dėl advokatės profesinio elgesio. Ieškovo teigimu, jis advokatei J. P. pagal 2021 m. gegužės 3 d. surašytą sutartį yra sumokėjęs 600 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo pateikta teisinių paslaugų sutartis prie atstovavimo sutarties nepatvirtina fakto, jog ieškovas advokatei sumokėjo 600 Eur. Nesant byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl šių išlaidų atlyginimo ieškovui.

47. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai įvertinęs kiekvieną ieškovo pateiktą prašymą dėl patirtų kelionės išlaidų, pagrįstai nusprendė, kad pagrįstos yra tik 20 Eur prašomos priteisti kelionės išlaidos į teismo posėdį, vykusį 2021 m. gegužės 6 d. Kitus prašymus priteisti kelionės išlaidas pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė dėl to, kad arba ieškovo nurodytomis datomis teismo posėdžiai nevyko, arba byloje nepateikti kelionės išlaidas pagrindžiantys duomenys, arba išlaidos susidarė dėl paties ieškovo procesinio elgesio.

48. Taigi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovo realiai patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 054 Eur. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskaičiuotina patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija ir konstatuotina, jog patenkinta 40 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistinos 421,60 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

49. Atsakovui A. R. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 proc.), kurios išlaidų dydis yra 796,46 Eur. Jis taip pat buvo visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus numatytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose, mokėjimo.

50. Pagal CPK 96 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinis atmestas, o ieškovo ieškiniu nepatenkintų reikalavimų dalis sudaro 60 procentų, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 30 procentų bylinėjimosi išlaidų už atsakovui teiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą, t. y. 238,94 Eur.

51. Teismas šioje byloje patyrė 69,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, atsakovui esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pusės šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas proporcingai atmestai ieškinio reikalavimo daliai valstybei priteisiamas iš ieškovo – 20,75 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

52. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo J. R. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 50 Eur, t. y. žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Ieškovas pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pridėjo sumokėtą sumą pagrindžiantį įrodymą.

53. Patenkinus 40 proc. ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai, priteistina 20 Eur, t. y. dalis žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

54. Atsakovui A. R. byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jis buvo visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinėje instancijoje sudaro 210 Eur.

55. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 3 dalimi, ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, o atsakovo apeliacinio skundo netenkinus ir jam esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, o ieškovo apeliaciniu skundu nepatenkintų reikalavimų dalis sudaro 60 procentų, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 30 procentų bylinėjimosi išlaidų už atsakovui teiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą, t. y. 63 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui J. R. iš atsakovo A. R. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) nuostolių atlyginimą ir 421,60 Eur (keturis šimtus vieną eurą šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo J. R. 238,94 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus devyniasdešimt keturis centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už atsakovui A. R. suteiktą teisinę pagalbą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš ieškovo J. R. 20,75 Eur (dvidešimt eurų septyniasdešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Ieškovui J. R. grąžinti į teismo depozitinę sąskaitą 2021 m. rugsėjo 14 d. sumokėtą 100 Eur (vieno šimto eurų) avansą už liudytojos iškvietimą.“

Priteisti ieškovui J. R. iš atsakovo A. R. 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovo J. R. 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už atsakovui A. R. suteiktą teisinę pagalbą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Teisėja Milda Skersienė