- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-16
- Bylos Nr.
- eI-142-320/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00383-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Irmantas Tumas
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančios Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovui M. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. M. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) priteisti jam 7095,00 Eur turtinės žalos atlyginimą. Skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad jo sutuoktinė L. M. 2006 m. gegužės 30 d. NMA pateikė paraišką pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“, kurios 16 punktas nustato, kad pastovioji išmokos dalis paramos gavėjui gali būti didinama 645 eurų dydžio priedu, jei paramos gavėjas turi išlaikomą sutuoktinį. L. M. mirė (duomenys neskelbtini). Tačiau nei iki jos mirties, nei po jos mirties pareiškėjui kaip L. M. įpėdiniui atsakovas išlaikomo sutuoktinio priedo (toliau- ir Priedas) neteisėtai nemokėjo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2007 m. lapkričio 12 d. dirbo Kupiškio r. šv. Kazimiero globos namuose. Atsakovas, nemokėdamas nurodyto priedo 2007-2016 metais, jam padarė turtinę žalą. Darbo santykiai tęsėsi labai trumpai, ir tai neturėtų būti vertinama kaip kliūtis išlaikomo sutuoktinio priedui mokėti. Mano, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamojoje byloje neturėtų būti taikomas arba jo terminas atnaujintas, nes pareiškėjas siekė savo teises ginti ne teismo keliu tokiomis priemonėmis, kokios jam buvo prieinamos.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybei atstovaujanti Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad L. M. 2006 m. gegužės 30 d. NMA pateikė paraišką Nr.065A-1005446202P (toliau- ir Paraiška) pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ (toliau- ir Priemonė). L. M. mirus, 2011 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas J. M. buvo patvirtintas paramos pagal Paraišką paveldėtoju. Parama pagal Priemonę pareiškėjui mokama kaip smulkaus pieno ūkio savininkui (už perleistą pieno kvotą) ir kaip ūkio perleidėjui (už perleistas žemės ūkio naudmenas) pagal Paraišką, kurią pateikė L. M.. Paramos gavėjui pagal Priemonę Priedas mokamas tuo atveju, jeigu sutuoktinis yra išlaikomas paramos gavėjo ir nuo paraiškos teikimo dienos negauna jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, išskyrus nedarbo draudimo išmoką. Gavus duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- ir SODRA), nustatyta, kad pareiškėjas 2007 metais turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų. Dėl to Paraiška buvo pervertinta, paramos suma už 2007 metus buvo perskaičiuota, Priedo mokėjimas nuo 2007 metų buvo nutrauktas, o už 2006 metus grąžinta išmokėta 661,76 Eur paramos suma. NMA jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko. Pareiškėjas ir pats pateikia darbo sutartį, kuri patvirtina, kad jis nesilaikė su gaunama parama prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko parama už išlaikomą sutuoktinį buvo nutraukta. Pareiškėjas net ir tuo atveju, jeigu 2007 metais Priedo mokėjimas nebūtų buvęs nutrauktas, į šį priedą teoriškai būtų galėjęs pretenduoti tik iki savo sutuoktinės L. M. mirties, t. y. iki 2011 metų, nes mirus paramos gavėjui, Priedas nėra mokamas. Prašo byloje taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Priedo mokėjimas nutrauktas NMA 2008 m. balandžio 16 sprendimu Nr.BR6-(3.82)-12256, be to, pareiškėjas ir teoriškai (jeigu būtų laikęsis su parama susijusių įsipareigojimų) galėtų reikalauti žalos atlyginimo tik už 2007-2011 metų laikotarpį. Pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, ir jį atnaujinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės žalos, kildinamos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros veiksmų, atlyginimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad L. M. 2006 m. gegužės 30 d. NMA pateikė paraišką Nr.065A-1005446202P pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“. Parama pagal Priemonę mokama kaip smulkaus pieno ūkio savininkui (už perleistą pieno kvotą) ir kaip ūkio perleidėjui (už perleistas žemės ūkio naudmenas) pagal Paraišką, kurią pateikė L. M. L. M. mirus, 2011 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas J. M. buvo patvirtintas paramos pagal Paraišką paveldėtoju. Pagal Administravimo taisyklių 16.2 punktą, metinės kompensacinės išmokos paramos gavėjui pastovioji dalis gali būti didinama nustatyto dydžio priedu, jei paramos gavėjas turi išlaikomą sutuoktinį, atitinkantį 11 punkte nustatytus reikalavimus, pagal šių taisyklių 14.1 punktą, išlaikomo sutuoktinio priedas mokamas paramos gavėjui gaunant paramą, kol išlaikomas sutuoktinis sulauks pensijinio amžiaus, bet ne ilgiau kaip 10 metų. Administruojant Paraišką, L. M. buvo išmokėtas išlaikomo sutuoktinio priedas už sutuoktinį J. M., remiantis SODROS Kupiškio skyriaus išduotomis pažymomis (teiktomis kartu su Paraiška), kuriomis buvo patvirtinta, kad J. M. negauna valstybinio socialinio draudimo pensijų ir su darbo santykiais susijusių pajamų. NMA, gavusi 2008 m. sausio 18 d. SODROS pažymą apie J. M. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d., 2008 m. balandžio 3 d. Paraišką įvertino pakartotinai, nustatė, kad L. M. sutuoktinis J. M. gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, tuo neatitiko Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklių (toliau- ir Administravimo taisyklės) 11.3 punkto kriterijų, konstatavo, kad L. M. nepriklauso priedas už išlaikomą sutuoktinį, Priedo mokėjimą nuo 2007 metų nutraukė, įpareigojo paramos gavėją L. M. grąžinti jai jau išmokėtą Priedą 2227,04 Lt (661,76 Eur). Toks NMA sprendimas buvo įformintas ir L. M. apie jį informuota 2008-04-16 raštu Nr.BR6-(3.82)-12256. Nurodyta L. M. skola (2227,04 Lt Priedo suma) buvo išskaičiuota už jai mokėtinos paramos pagal Priemonę sumos, ką patvirtina NMA 2008-04-24 raštas L. M. Nr.BR6-(3.82)-13065 bei su šiuo raštu siųstas Informacinis laiškas Nr.8-8228. Nuo 2007 metų Priedas nebuvo mokėtas.
Kaip neteisėtus NMA veiksmus, sukėlusius jam turtinę žalą, pareiškėjas nurodo, jo nuomone, neteisėtą išlaikomo sutuoktinio priedo pagal Priemonę nesumokėjimą 2007- 2017 metais.
Atsakovės atstovė pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 1.125 str. 8 d. numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuotas aiškinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (LVAT 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010). Ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kitai teisinio santykio šaliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas ir jo atstovas mano, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, nepraleidęs ieškinio senaties termino, nes Priedą atsakovės atstovė jam turėjo mokėti iki 2017 metų. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašo šį terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kada ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinei L. M. Priedo mokėjimas buvo nutrauktas NMA 2008-04-16 raštu Nr.BR6-(3.82)-1225 įformintu sprendimu ir nuo 2007 m. nebuvo mokamas. Apie tai minėtu raštu buvo informuota L. M., o NMA 2011-12-07 raštu Nr.BR6-10785 išsamiai informuotas ir pats pareiškėjas. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas vėliausiai 2011-12-07 sužinojo apie Priedo mokėjimo nutraukimą pagal Paraišką. Pagal Administravimo taisyklių 13 punktą, metinė kompensacinė išmoka paramos gavėjui išmokama kasmet. Pareiškėjas, nuo 2011 metų pats būdamas paramos gavėju, negalėjo nežinoti, kad kiekvienais metais, skaičiuojamais nuo 2011 metų, Priedas jam nebuvo sumokamas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir į pareiškėjo skunde nurodytų teisių pažeidimų pobūdį, teismas sprendžia, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtą neturtinę žalą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Pareiškėjas su skundu atlyginti jam neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2017 m. į teismą kreipėsi tik 2017-11-30. Pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą skundo reikalavimams atlyginti jam žalą, kurią, galbūt, patyrė laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2014 m. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi, įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, negalėjo surašyti skundo teismui, savo teises gynė kitais būdais, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos Seimo narius. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas ginti savo teises, į Seimo narį kreipėsi tik vieną kartą, t. y. 2011-11-11 prašymu, į kurį atsakymą jam pateikė NMA 2011-12-07 raštu Nr.BR6-107585. Jokių kitų įrodymų, kad nuo 2011 metų iki 2017 metų būtų siekęs kokiu nors būdu ginti savo teises, pareiškėjas nepateikė. Taip pat jis ir jokių įrodymų, kad egzistavo objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios jam kreiptis teisinės pagalbos. Laikytina, kad ieškinio senaties terminą pareiškėjas praleido be svarbių priežasčių ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.
Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.). Esant NMA namų prašymui, pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą daliai už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2014 m. taikoma ieškinio senatis ir ši reikalavimo dalis atmetama kaip nepagrįsta. Toks skundo atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas netenkinti skundo reikalavimų, todėl NMA veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas nurodytu laikotarpiu netikrinamas. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-532-662/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-964-662/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-606-662/2018).
Teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2017 m. (toliau – ginčo laikotarpis).
Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytino CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).
Veiklos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Nurodyti išaiškinimai lemia, kad sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiama, ar pagal teisės aktų reikalavimus NMA privalėjo mokėti pareiškėjui Priedą laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2017 metų.
Kaip minėta, pareiškėjo sutuoktinei L. M. Priedo mokėjimas buvo nutrauktas NMA 2008-04-16 raštu Nr.BR6-(3.82)-1225 įformintu sprendimu ir nuo 2007 m. nebuvo mokamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nei L. M., nei po jos mirties L. M. teisių perėmėjas- pareiškėjas minėto sprendimo neginčijo. Administravimo taisyklių 16.1 punktas numato, kad nutraukus Priedo mokėjimą dėl šiame punkte nustatytų aplinkybių, tarp jų- ir nustačius, jog paramos teikimo metu išlaikomas sutuoktinis gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, Priedo mokėjimas neatnaujinamas, todėl vien šios aplinkybės pagrindu Priedas 2014-2016 metais negalėjo būti mokamas. Be to, Administravimo taisyklių 14.1 punktas nustato, kad mirus paramos gavėjui, priedas už išlaikomą sutuoktinį nebemokamas. Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad net ir tuo atveju, jeigu Priedo mokėjimas nuo 2007 metų ir nebūtų buvęs nutrauktas, jis po pareiškėjo sutuoktinės L. M. (paramos gavėjos) mirties, nuo 2011 metų pareiškėjui negalėjo būti mokamas. Be to, pagal Administravimo taisyklių 14.1 punktą, priedas už išlaikomą sutuoktinį mokamas, kol išlaikomas sutuoktinis sulauks pensijinio amžiaus. Pareiškėjas pensijinį amžių sukako 2012 metais, todėl net ir nesant dviejų aukščiau nurodytų pagrindų, Priedas paramos gavėjui nuo 2012 metų negalėjo būti mokamas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytąjį teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad NMA, 2014-2016 metais pareiškėjui nemokėdama Priedo pagal Paraišką, neteisėtų veiksmų neatliko. Nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios (deliktinės) civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. veiksmų neteisėtumo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros, nekyla prievolė atlyginti pareiškėjui šioje skundo dalyje jo prašomą priteisti turtinę žalą, todėl pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.