Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. (toliau – V. P.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. vasario 4 d. nutarimo V. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Ginčo byloje dėl V. P. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus. V. P. apeliaciniame skunde yra keliamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, o būtent, švelnesnės administracinio poveikio priemonės, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, paskyrimo klausimas, teigiant, kad skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nustatė neproporcingą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 3 (trejiems) metams, prašant jį sutrumpinti ar šios administracinio poveikio priemonės visai neskirti. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).

6. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad <...>, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

7. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. P., kaip asmeniui, vartojusiam alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo skirta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta piniginė bauda, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam, ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 (trejų) metų terminui. Kadangi apeliaciniame skunde V. P. neginčija jam paskirtos piniginės baudos dydžio, dėl jo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, apsiribodamas tik skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimu apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės kontekste.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad V. P. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims skiriamos vienodos nuobaudos. Skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. P., vairuodamas transporto priemonę, jos nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, kliudydamas kelio ženklą ir jį apgadindamas. Įvykus eismo įvykiui, apeliantas pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų V. P. pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės byloje nenustatytos, tačiau jokių motyvų, kodėl komentuojamas apelianto prisipažinimas ir nuoširdus gailestis neatitinka ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės sąvokos, nepateikė. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiktina. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas nuo pat tyrimo pradžios savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš jo vietos neneigė, tai pripažino ne tik apklausiamas teismo posėdžio metu, bet ir savo rašytiniuose paaiškinimuose bei apeliaciniame skunde. Apklausiamas apylinkės teisme, V. P. davė išsamius parodymus, atlygino Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijai padarytą žalą dėl sugadinto kelio ženklo, kas betarpiškai patvirtina, jog jis kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus, gailisi dėl padaryto. Esant šių duomenų visumai, V. P. prisipažinimas ir nuoširdus gailestis pripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Kaip teisingai nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, V. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos. Duomenų apie praeityje buvusį jo teistumą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Nors praeityje apeliantas buvo vieną kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau toks V. P. elgesys fiksuotas tik vieną kartą ir kiek daugiau nei prieš penkerius metus, o pažeidimas nebuvo šiurkštus (greičio viršijimas 27 km/h). Šių duomenų visumoje teigti, kad V. P. veda netinkamą gyvenimo būdą ar yra linkęs nesilaikyti įstatymų imperatyvų, nėra pagrindo. Todėl laikytina, jog apelianto padaryti administraciniai nusižengimai, nors ir nėra mažareikšmiai, tačiau buvo padaryti daugiau atsitiktinai, pervertinus savo galimybes bei neįvertinus kilsiančių padarinių rizikos.

13. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis apeliacinio skundo motyvais, V. P. neseniai grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur pastaruosius metus gyveno ir dirbo. Jis turi šeimą, su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, šeima turi kreditorinių įsipareigojimų, dėl ko, V. P., siekdamas tinkamai vykdyti savo pareigą išlaikyti šeimą, grįžęs į Lietuvą, aktyviai ieškojosi darbo. Administracinio nusižengimo byloje yra „E.“ pateikta pažyma, patvirtinanti, kad V. P. atitinka šios įmonės darbuotojams keliamus reikalavimus, dėl ko, ketinama jį įdarbinti, prašant grąžinti asmeniui teisę vairuoti transporto priemones. Nors nurodytos aplinkybės nepateisina V. P. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas privalomas elgesio taisykles.

14. Vertinant V. P. asmenybę bei jam paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumą, įvertintinas ir jo padarytų nusižengimų pavojingumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje tiriamas eismo įvykis kilo anksti ryte, kaimo vietovėje, jokie žmonės dėl eismo įvykio nenukentėjo. Nors eismo įvykio metu buvo sugadintas kelio ženklas, tačiau už jį Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijai padaryta žala jau atlyginta aktyviais V. P. veiksmais, jokių pretenzijų sugadinto kelio ženklo valdytojas apeliantui neturi. Be to, įvertintina ir tai, kad po komentuojamo eismo įvykio V. P. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,26 promilės), apeliantas tvirtina, kad alkoholį jis vartojo jau po eismo įvykio, duomenų, kad jis vairavo transporto būdamas neblaivus ar piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų ir V. P. asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų visumą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas V. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir įstatymų leidėjo numatytą minimalų 3 (trejų) metų specialiosios teisės atėmimo terminą už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių.

16. Neskirti komentuojamos administracinio poveikio priemonės ar jos taikymo terminą sumažinti dar labiau ir skirti asmeniui papildomą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholinio variklio užraktai, kaip to pageidauja V. P., nėra pagrindo. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymų leidėjas, numatydamas griežtas sankcijas, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Neabejotina, kad kiekvienas asmuo privalo gerai apgalvoti savo neteisėtų veiksmų pasekmes bei tam tikrą proporcingą laikotarpį patirti ribojimus, suvaržymus, kurie užtikrintų, jog atgavus teisę vairuoti transporto priemones, kelyje būtų elgiamasi nepriekaištingai laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Per švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują administracinį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutarimą pakeisti:

Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą V. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti nuo 3 (trejų) metų iki 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. P. skirti galutinę 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.