Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-379-553/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-01
Bylos Nr.: e2A-379-553/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-01314-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienės, Dalia Kačinskienė, Aldona Tilindienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Medgintras“
Atsakovas: Kauno rajono savivaldybei
Trečiasis asmuo: valstybės įmonė „Registrų centras“

Kategorijos

2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas

Civilinė byla Nr. e2A-379-553/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01314-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medgintras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medgintras“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisių pripažinimo, trečiasis asmuo byloje valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medgintras“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Kauno rajono savivaldybei, prašydama pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 225,63 kv. m. negyvenamąsias patalpas, esančias Vytauto g. 60-3, Garliavoje, Kauno r., ir panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą, kad 225,63 kv. m. patalpos, esančios Vytauto g. 60-3, Garliavoje, Kauno r., nuosavybės teise priklauso Kauno rajono savivaldybei bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikė paraišką dalyvauti projekte „Psichikos dienos centro įkūrimas Garliavoje, Vytauto g. 60“ pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Psichikos dienos stacionarų (centrų) įkūrimas“, kurį įgyvendinus bus įkurtas psichikos dienos centras, bus teikiamos psichikos dienos stacionaro paslaugos. Kauno rajono savivaldybė 2009 m. birželio 26 d. su ieškove sudarė Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią nuomos teise 10 metų terminui perdavė ieškovei 153,81 kv. m. patalpas (pažymėtas šifru lB2p) Kauno r., Garliavoje, Vytauto g. 60, psichikos dienos centro veiklai. 2009 m. lapkričio 9 d. Susitarimu atsakovė ieškovei papildomai išnuomojo 30,93 kv. m. tuo pačiu adresu esančias negyvenamąsias patalpas su bendrojo naudojimo patalpomis psichikos dienos centro veiklai (viso: 184,74 kv. m.).

Žemesnės instancijos teismas

3. Atsakovės taryba 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu „Dėl sutikimo rekonstruoti patalpas Kauno r., Garliavoje, Vytauto g. 60“ sutiko, kad ieškovė savo lėšomis rekonstruotų savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas Kauno r., Garliavoje, Vytauto g. 60, pažymėtas šifru lB2p, kuriomis ieškovė naudojasi nuomos teise, jei visi rekonstrukcijos metu atlikti pagerinimai ir pakeitimai, neatskiriami be žalos turtui, atiteks atsakovės nuosavybėn. Taip pat ieškovei buvo pavesta atlikti rekonstrukcijos darbų užsakovo funkcijas. 2011 m. birželio 1 d. ieškovė Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui pateikė prašymą Specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti, nurodant, jog rekonstrukcijos metu bus perplanuotos pastato lB2p, esančio Vytauto g. 60, Garliavoje, Kauno r., antrojo aukšto 258,84 kv. m. patalpos, pakeista patalpų paskirtis į gydymo paskirtį ir suprojektuotas apie 230 kv. m. trečias aukštas. Ieškovės užsakymu parengtame Administracinės paskirties pastato rekonstravimo ir dalies patalpų paskirties keitimo (į gydymo paskirties patalpas) techninio projekto Bendrame aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektavimo darbai bus vykdomi ieškovės 2009 m. birželio 26 d. nuomos sutartimi nuomojamose patalpose, bus projektuojamas trečias aukštas, rekonstruojama esama bendrojo naudojimo laiptinė, o techninio projekto techniniuose ekonominiuose rodikliuose numatyta, kad po rekonstrukcijos pastatą (lB2p) sudarys 3 aukštai.

4. Kauno rajono savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 3 d. išdavė statytojai (ieškovei) Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) pagal parengtą techninį projektą. Projekto metu buvo rekonstruotos atsakovei nuosavybės teise priklausančios, o ieškovės nuomos teise valdomos negyvenamosios patalpos antrame aukšte, taip pat ieškovės lėšomis buvo sukurtas naujas daiktas, t. y. 225,63 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos trečiame aukšte, kurios 2013 m. rugpjūčio 23 d. Statybos užbaigimo akto ir 2013 m. rugsėjo 3 d. Pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos(-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį pagrindu buvo įregistruotos atsakovės vardu. Atsakovė nei šių patalpų rekonstrukcijai, nei trečio aukšto statybai jokio finansavimo neskyrė.

5. Tuo tarpu statybos procese kuriant naują daiktą (statinį), statytojas ketina įgyti nuosavybės teisę į tą statinį naujo daikto pagaminimo būdu, todėl, kad būtų įgyta nuosavybės teisė į sukurtą naują daiktą: (i) daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir (ii) statytojas turi finansuoti statybą ir panaudoti savo lėšas (nuosavas, skolintas ar kt.). Šiuo atveju naujas daiktas – 225,63 kv. m. negyvenamosios patalpos pastato trečiame aukšte buvo sukurtas teisėtai, t. y.: (i) pagal 2012 m. gegužės 3 d. Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) pagal parengtą techninį projektą, (ii) 2013 m. rugpjūčio 23 d. Statybos užbaigimo aktu pripažinta, kad patalpos pastatytos pagal statinio projekto sprendinius, (iii) jų sukūrimui buvo panaudotos ieškovės lėšos (Europos Sąjungos (ES) investicinių fondų 261 564 Eur bei nuosavos ieškovės 53 456 Eur lėšos), (iv) 225,63 kv. m. negyvenamųjų patalpų savininke niekada nebuvo atsakovė.

6. Taigi ieškovė atitinka naujai sukurto daikto savininko kriterijus ir yra 225,63 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių pastato trečiame aukšte, savininkė (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre Nr. 44/1587316 225,63 kv. m. negyvenamųjų patalpų savininke nurodyta atsakovė, kuriai nepriklauso nuosavybės teisė. Atsakovė iki ieškovės sukurto naujo daikto – pastatyto trečio aukšto nebuvo jo savininkė, trečio aukšto statybai jokio finansavimo neskyrė, todėl ji neturi teisėto pagrindo įregistruoti nuosavybės teises į jai nepriklausantį turtą. Ieškovė taip pat nėra perdavusi nuosavybės teisės atsakovei į sukurtą naują daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.48 straipsnio 1 dalis), priešingai, ieškovė siekia, jog jos sukurto daikto nuosavybės teisės būtų įregistruotos jos vardu. Tuo tarpu kai daiktas yra įgyjamas be savininko valios, išskyrus tam tikrus CK nustatytus atvejus, daikto įgijimas pats savaime nereiškia nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo, t. y. asmuo, įgijęs daiktą (įgijėjas), netampa to daikto savininku.

7. Ieškovė sutiko, kad antro aukšto patalpų pagerinimo darbai, kurie neatskiriami nuo rekonstruotų antro aukšto patalpų, turi atitekti atsakovės nuosavybėn, tačiau rekonstrukcijos metu pastatytas trečias aukštas, kuris yra suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas, yra atskirtas nuo atsakovės turto nedarant jokios žalos, pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą turi tapti ieškovės nuosavybe.

Atsiliepimas

8. Atsakovė Kauno rajono savivaldybė ieškinį prašė atmesti ir nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės taryba sutiko, kad jos valdomos patalpos būtų rekonstruotos ieškovės, kaip nuomininkės, lėšomis. Tačiau jokio sutikimo, kad rekonstruotų patalpų dalis, t. y. pastatyto trečio aukšto patalpos, būtų perduotos ieškovės nuosavybėn, atsakovės taryba nedavė. Priešingai, atsakovė sutikimą dėl jos turto rekonstrukcijos davė su sąlyga, jog visi rekonstrukcijos metu atlikti pagerinimai ir pakeitimai atiteks jos nuosavybėn. Taigi, atsakovė, pavesdama ieškovei atlikti rekonstrukcijos darbų užsakovo funkcijas, UAB „Medgintras“ perleido tik teisę statyti, t. y. perleido statinio statybos valdymą (statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbų organizavimas, kurį atlieka statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 80 dalis), bet ne teisę įgyti nuosavybę. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu tarp ginčo šalių susiklostė pavedimo santykiai, pagal kuriuos atsakovė perdavė visas užsakovės funkcijas ieškovei, kaip statybos valdytojai, o pastaroji įsipareigojo veikti statytojos, t. y. atsakovės, interesais. Be to, ieškovė, sudarydama ginčo patalpų nuomos sutartį, sutiko ir pripažino, kad ginčo patalpos yra ne ieškovės, o atsakovės nuosavybė.

9. Žemės sklypo dalį, ant kurios pastatytas rekonstruojamas pastatas 1B2p, esantis Vytauto g. 60, Garliavoje, Kauno r., panaudos teise valdo atsakovė. Statinys nuosavybės teise taip pat yra valdomas atsakovės. Tuo tarpu ieškovė nei žemės sklypo dalies, nei paties pastato nevaldo jokiais pagrindais, dėl to ji pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį nėra statytoja šiuo konkrečiu atveju. Tikroji statytoja yra savivaldybė. Taip pat tai, jog ieškovei, kaip statytojai, buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nereiškia, jog ji yra tikroji statytoja, nes kaip minėta, ieškovė veikė kaip statybos valdytoja.

10. Trečio aukšto statybą niekaip negalima prilyginti naujo statinio statybai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis), nes trečias aukštas buvo suprojektuotas ir pastatytas ant atsakovės nuosavybės teise valdomo pastato, esančio užimtame žemės plote, tai nėra statinys Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme. Taip pat trečias aukštas buvo suprojektuotas naujai ir rekonstrukcijos metu nebuvo atliekami jokie sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio atstatymo darbai. Trečio aukšto statyba visiškai atitinka statinio rekonstrukciją, nes jos metu buvo perstatytas pastatas 1B2p bei pakeisti pastato išorės matmenys (aukštis, tūris ir kt.). Kad pastatas buvo rekonstruotas, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai dokumentai.

11. Nepaisant to, kad ieškovė savo lėšomis pagerino atsakovės turtą, atsakovė neturi prievolės už tokį pagerinimą nei atlyginti, nei perleisti nuosavybės teises į ginčo patalpas (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 7 dalis).

Atsiliepimas

12. Trečiasis asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį prašė bylos dalį dėl patalpų teisinės registracijos panaikinimo nutraukti, o prašymo netenkinus, šį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą, dėl likusių ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.

13. Trečiasis asmuo nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis nuosavybės teisės į 225,63 kv. m negyvenamąją patalpą – psichikos dienos centrą nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. yra įregistruotos Kauno rajono savivaldybės vardu 2009 m. rugpjūčio 27 d. savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-305, 2013 m. rugpjūčio 23 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-20-130823-00269, 2013 m. rugsėjo 3 d. pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. USD-426 pagrindu. Ieškovė nenurodė nei vieno teisės akto, reglamentuojančio Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiklą, kuris buvo pažeistas įregistruojant atsakovės nuosavybės teises į patalpas.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsniu nekilnojamojo daikto registro įrašu yra priimamas atitinkamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas įregistruoti daiktines teises. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 bei 31 straipsniai numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, t. y. teritorinio registro tvarkytojo sprendimas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos turi būti skundžiamas centriniam registratoriui, o centrinio registratoriaus – administracines bylas dėl viešojo administratoriaus subjektų veiksmų nagrinėjančiam teismui. Ieškovė yra akivaizdžiai praleidusi terminus skųsti teritorinio registro tvarkytojo sprendimą dėl daiktinių teisių į patalpas įregistravimo atsakovės vardu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 2 punktu, yra visi pagrindai šią civilinės bylos dalį dėl nekilnojamojo turto registro įrašo panaikinimo nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

16. Teismas nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės taryba, įgyvendindama įstatymų suteiktą teisę įgyvendinti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ir naudojimosi juo tvarką, 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. TS-305 „Dėl sutikimo rekonstruoti patalpas Kauno r., Garliavoje, Vytauto g. 60“ sutiko, kad UAB „Medgintras“ savo lėšomis ir Sanglaudos fondo skirtomis lėšomis rekonstruotų savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas Kauno r., Garliavoje, Vytauto g. 60, pažymėtas šifru 1B2p, kuriomis UAB „Medgintras“ naudojosi nuomos pagrindais. Sutikime nurodoma, kad visi, įstatymu nustatyta tvarka, rekonstrukcijos metu atlikti pagerinimai ir pakeitimai, neatskiriami be žalos turtui, atiteks atsakovės nuosavybėn. Tokiu būdu Kauno rajono savivaldybė UAB „Medgintras“ pavedė atlikti pastato rekonstrukcijos darbų užsakovės ir darbų vykdytojos funkcijas.

17. Teismas nustatė, kad ieškovė nebuvo žemės sklypo, kuriame stovi ginčo pastatas, savininkė ar teisėta naudotoja, o dalį ginčo pastato naudojo nuomos sutarties pagrindu. Nurodomų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ieškovė nebuvo ir negalėjo būti naujo statinio statytoja (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

18. Teismas vertino, jog ginčo statinio trečio aukšto pastatymas nebuvo naujo statinio statyba, kadangi trečias pastato aukštas buvo suprojektuotas ir pastatytas ant atsakovės nuosavybės teise valdomo pastato, esančio atsakovės valdomame žemės sklype. Trečio aukšto statyba atitinka statinio rekonstrukcijos požymius, nes jos metu buvo perstatytas pastatas bei pakeisti pastato išorės matmenys (aukštis, tūris ir kt.).

19. Kad pastatas buvo rekonstruotas, teismo vertinimu, patvirtino ir byloje esantys rašytiniai dokumentai: (i) Sprendimas, kuriuo buvo pritarta pastato rekonstrukcijai ir pavesta ieškovei atlikti rekonstrukcijos darbų užsakovo funkcijas, (ii) Kauno regiono plėtros tarybos 2009 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. 4, kurio 3 eilutėje nurodyta, kad siektini rezultatai – rekonstruotas pastatas, esantis Vytauto g. 60, Garliavoje, (iii) projekto „Psichikos dienos centro įkūrimas Garliavoje, Vytauto g. 60“ Finansavimo ir administravimo sutarties 4 priedas „Detalus projekto biudžeto pagrindimas“, kurio 3.1. eilutėje numatyta, kad projekto įgyvendinimo metu planuojama rekonstruoti pastato, esančio adresu Vytauto g. 60, Garliavoje, antro aukšto patalpas (apie 177,87 kv. m.) bei pastatyti trečią pastato aukštą (apie 225,63 kv. m.); (iv) UAB „Medgintras“ 2011 m. birželio 1 d. prašymas specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti, kuriame nurodyta, kad planuojama perplanuoti antro aukšto 258,84 kv. m. patalpas, pakeisti jų paskirtį į gydymo paskirtį, projektuoti apie 230 kv. m. trečią aukštą, (v) Administracinės paskirties pastato rekonstravimo ir dalies patalpų paskirties keitimo (į gydymo paskirties patalpas) techninis projektas, kurio Bendrame aiškinamajame rašte (3.1. punktas) nurodoma, kad statybos rūšis – rekonstravimas, rekonstruojamas statinys – pastatas ir yra projektuojamas trečias aukštas, (vi) Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 3 d. išduotas Leidimas, kuriuo buvo leista rekonstruoti administracinės paskirties pastatą pagal parengtą techninį projektą.

20. Teismas vertino, kad ieškovės atlikti statybos darbai, t. y. pastato rekonstrukcija, pastatant trečią pastato aukštą, negali pakeisti nekilnojamojo turto savininko (atsakovės) nuosavybės teisės turinio, nei nuosavybės teisės apimties. Ginčo patalpų statytoja, o kartu ir savininkė iki pastato rekonstrukcijos ir po to yra Kauno rajono savivaldybė.

21. Teismas nurodė, jog nepaisant to, kad ieškovė iš dalies ir savo lėšomis pagerino nuomojamą atsakovės turtą, atsakovė neturi prievolės už tokį pagerinimą perleisti nuosavybės teises į ginčo patalpas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų sutikusi perleisti ieškovei ar perleidusi nuosavybės teises į pastatytą dalį pastato, juo labiau, kad tokiems sandoriams CK 1.74 straipsnis numato privalomą notarinę formą.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22. Ieškovė UAB „Medgintras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Šiuo atveju ieškovė savo lėšomis ne tik atliko atsakovės turto rekonstrukcijos darbus, bet ir sukūrė naują daiktą, t. y. 225,63 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas trečiame aukšte, esančias pastate, pažymėtas plane šifru lB3p, kuris buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras turtinis objektas, su atskiru Registro Nr. bei atskiru unikaliu numeriu, nei atsakovei priklausantis rekonstruotas turtas. Jei 225,63 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų trečiame aukšte suprojektavimas ir statyba būtų laikytina pastato lB2p rekonstrukcija, kaip nurodė teismas, tokiu atveju, atitinkamai būtų atlikti kadastro ir registro pakeitimai registre Nr. 20/272208, bet ne įregistruojamos 225,63 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos trečiame aukšte kaip naujas ir atskiras daiktas.

22.2. CK 4.262 straipsnyje numatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nepaneigti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovės sukurtas daiktas Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip naujas daiktas, su atskiru, nei atsakovės turtas, unikaliu numeriu bei atskiru registru, kas reiškia, jog 225,63 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos trečiame aukšte yra naujai sukurtas daiktas ir atskiras turtinis vienetas, o ne pastato rekonstrukcija.

22.3. CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Byloje nėra nei vieno įrodymo, paneigiančio Registre Nr. 20/272208 ar Registre Nr. 44/1587316 įrašytus duomenis, kas reiškia, jog 225,63 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos trečiame aukšte yra naujai sukurtas daiktas ir atskiras turtinis vienetas, o ne pastato rekonstrukcija.

Žemesnės instancijos teismas

22.4. Kauno rajono savivaldybės taryba sutikimą ieškovei rekonstruoti jos patalpas suteikė 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. TS-305, kai planų formuoti ir statyti negyvenamąsias patalpas trečiame aukšte dar nebuvo. Tik ieškovei 2010 m. rugpjūčio 18 d. Finansavimo ir administravimo sutarties pagrindu gavus ES lėšas, buvo nutarta suprojektuoti apie 230 kv. m. trečią aukštą, dėl ko 2011 m. birželio 1 d. UAB „Medgintras“ pateikė Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui prašymą Specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti, nurodant, jog bus suprojektuotas apie 230 kv. m. trečias aukštas. 2011 m. rugsėjo mėn. buvo parengtas techninis projektas, numatant trečiojo aukšto suprojektavimą. Taigi, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu „Dėl sutikimo rekonstruoti patalpas Kauno r., Garliavoje, Vytauto g. 60” atsakovė niekaip negalėjo perleisti ieškovei nuosavybės teises į negyvenamąsias patalpas trečiame aukšte, nes šio sprendimo priėmimo metu trečio aukšto statybos klausimas net nebuvo svarstomas, tokio nekilnojamojo daikto net nebuvo, atsakovė neturėjo nuosavybės teisių į dar tik ateityje sukurtą daiktą. Atsakovė, neturėdama daikto, sutinkamai su CK 4.48 straipsnio 1 dalimi, negalėjo perduoti ir nuosavybės teisių, dėl ko minėtame atsakovės tarybos sprendime niekaip negalėjo būti nuostatos dėl nuosavybės teisių perleidimo į ginčo daiktą.

22.5. Vertinant, ar ieškovės atlikta trečio aukšto statyba yra laikytina nauja statyba, ar pastato lB2p rekonstrukcija, reikšmingi ne tik minėti įrašai viešame registre, bet ir suformuota teismų praktika, pagal kurią kuriamo statybos būdu daikto savininkas yra į statybą lėšas investuojantis asmuo, t. y. asmuo, kuriam investuojamos lėšos priklauso nuosavybės teise. Kauno rajono savivaldybė nei šių patalpų rekonstrukcijai, nei trečio aukšto statybai jokio finansavimo neskyrė, o tai reiškia, kad ieškovė, kuriai investuotos į trečio aukšto statybą lėšos priklauso nuosavybės teise, laikytina statybos būdu sukurto trečio aukšto savininke.

22.6. UAB „Medgintras“ atitinka naujai sukurto daikto savininko kriterijus ir yra 225,63 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių pastato trečiame aukšte Vytauto g. 60, Garliavoje, Kauno r., savininkė, o Nekilnojamojo turto registre Nr. 44/1587316 įrašas, kad 225,63 kv. m. negyvenamųjų patalpų savininkė yra atsakovė Kauno rajono savivaldybė, turi būti naikinamas. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2004 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004 pasisakydamas, kad jei turto savininku per teisinę registraciją skelbiamas ne tas asmuo, kuriam priklauso nuosavybės teisė, tai tokia registracija turi būti panaikinta.

22.7. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo pakeitė Kauno rajono savivaldybės nuosavybės apimtį ir sudarė sąlygas nepagrįstam praturtėjimui ieškovės sąskaita, neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, todėl neteisingai išsprendė ginčą.

Atsiliepimas

23. Atsakovė Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas atsiliepime į ieškinį nurodytomis bei pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovė papildomai pateikė šiuos argumentus:

23.1 Ieškovei duoto sutikimo atlikti pastato rekonstrukcijos darbų užsakovo ir darbų vykdytojo funkcijas metu trečio aukšto patalpų nebuvo, todėl 2009 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė negalėjo būti dar nesančių patalpų savininkė, o juo labiau perduoti nuosavybės teises į neegzistuojantį daiktą. Tačiau jokių atsakovės tarybos sprendimų dėl trečio aukšto patalpų nuosavybės teisių perleidimo ieškovei ir vėlesniu laikotarpiu atsakovės, kaip savininkės, teises įgyvendinanti institucija taryba, nėra priėmusi. Priešingai, faktinė aplinkybė, kad trečio aukšto patalpos buvo įregistruotos Kauno rajono savivaldybės vardu ir pačios atsakovės veiksmai patvirtina, kad atsakovė siekė šių patalpų nuosavybės ir net neketino jų niekam perleisti nuosavybėn.

23.2 Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, o tai reiškia, kad įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas. Nekilnojamojo turto registro įrašai daromi kitų kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų, išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, pagrindu, nes Nekilnojamojo turto registro įstaigoms nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą. Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą.

24. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimo dalį dėl patalpų teisinės registracijos panaikinimo palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą šioje dalyje atmesti, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais, atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl įrašo nekilnojamojo turto registre panaikinimo yra išvestinis ir akivaizdžiai perteklinis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Vadovaujantis minėto įstatymo 22 straipsnio 2 punktu tuo atveju, jei ieškovės reikalavimas šioje byloje būtų patenkintas, t. y. pripažintos jos nuosavybės teisės į patalpas, toks teismo sprendimas savaime būtų pakankamas pagrindas atlikti patalpų teisinę registraciją ieškovės vardu, nes šis teismo sprendimas būtų dokumentas, patvirtinantis daiktinės teisės turėtojo pasikeitimą. Taigi, papildomai prašyti panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

26. Bylos duomenimis, Kauno rajono savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-222 pritarė psichikos dienos centro įkūrimui Garliavoje, Vytauto g. 60 bei įpareigojo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių skelbti patalpų Garliavoje, Vytauto g. 60 nuomos konkursą nurodytai veiklai. Tos pačios dienos sprendimu Nr. TS-216 Kauno rajono savivaldybės taryba papildė Kauno rajono savivaldybės Gyvenimo ir veiklos kokybės gerinimo 2007-2013 m. strategiją B Prioriteto „Valdymo tobulinimas“ 3 tikslo 3 uždavinį 2 priemone – „Psichikos dienos centro įkūrimas Garliavoje“. Ieškovė UAB „Medgintras“ VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikė paraišką dalyvauti projekte „Psichikos dienos centro įkūrimas Garliavoje, Vytauto g. 60“. Kauno regiono plėtros tarybos 2009 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 4 Projektą „Psichikos dienos centro įkūrimas Garliavoje, Vytauto g. 60“ įtraukus į Kauno regiono projektų sąrašą 2007-2013 m. laikotarpiui, 2009 m. birželio 26 d. tarp UAB „Medgintras“ ir Kauno rajono savivaldybės buvo sudaryta Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartis, o vėliau 2009 m. spalio 28 d. susitarimas Nr. S-1046. Šių susitarimų pagrindu Kauno rajono savivaldybė 10 metų terminui išnuomojo ieškovei Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančias ir Kauno rajono savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomas 153,81 kv. m. patalpas, esančias Kauno r., Garliavoje, Vytauto g. 60, psichikos dienos centro veiklai. 2009 m. lapkričio 9 d. susitarimu atsakovė ieškovei papildomai išnuomojo 30,93 kv. m. tuo pačiu adresu esančias negyvenamąsias patalpas su bendrojo naudojimo patalpomis, iš viso – 184,74 kv. m.

27. 2009 m. rugpjūčio 27 d. Kauno rajono savivaldybė sprendimu Nr. TS-305 sutiko, kad UAB „Medgintras“ savo lėšomis rekonstruotų jai išnuomotas patalpas, tačiau tik tuo atveju, jei visi, įstatymų nustatyta tvarka, rekonstrukcijos metu atlikti pagerinimai ir pakeitimai, neatskiriami be žalos turtui, atiteks Kauno rajono savivaldybei. Tuo pačiu sprendimu atsakovė pavedė UAB „Medgintras“ atlikti rekonstrukcijos darbų užsakovės funkcijas. 2009 m. lapkričio 24 d. Kauno apskrities viršininkas davė sutikimą (Sutikimas statyti naujus statinius/rekonstruoti esamus išnuomotame ar suteiktame naudotis valstybinės žemės sklype Nr. 19-425-(16.20)), kad nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją, gavus statybos leidimą ir bendraturčių raštiškus sutikimus, Kauno rajono savivaldybė panaudos teise valdomoje žemės sklypo dalyje Vytauto g. 60, Graliavoje, Kauno r. sav. administracinės paskirties pastate 1B2p rekonstruotų negyvenamąją patalpą – ryšių skyrių, ją perplanuojant ir pritaikant medicinos paskirčiai.

28. 2010 m. rugpjūčio 18 d. projekto „Psichikos dienos centro įkūrimas Garliavoje, Vytauto g. 60“, projekto kodas Nr. VP3-2.1-SAM-08-R-21-003 finansavimo ir administravimo sutarties pagrindu ieškovei UAB „Medgintras“ buvo skirtas iki 312 895,91 Eur (1 080 367 Lt) projekto finansavimas. 2011 m. birželio 1 d. ieškovė pateikė Kauno rajono savivaldybės administracijai prašymą specialiems architektūros reikalavimams nustatyti, kuriuo prašė leisti jai rekonstruoti statinį: perplanuoti pastato 1B2p, esančio Kauno r., Garliavoje, Vytauto g. 60, antrojo aukšto 258,84 kv. m. patalpas, pakeisti jų paskirtį į gydymo paskirtį, projektuoti apie 230 kv. m. trečią aukštą ir įrengti gydymo paskirties patalpas. 2011 m. rugsėjo mėn. ieškovės užsakymu buvo parengtas Administracinės paskirties pastato rekonstravimo ir dalies pastatų paskirties keitimo (į gydymo paskirties patalpas) techninis projektas Nr. 2011/10-TP. 2013 m. rugpjūčio 23 d. buvo išduoti Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-20-130823-00269 ir 2013 m. rugsėjo 3 d. pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos(-ų)) galimybę naudoto pagal paskirtį Nr. USD-426, kurių pagrindu buvo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos atsakovės Kauno rajono savivaldybės nuosavybės teisės.

29. 2013 m. spalio 3 d. susitarimu Nr. S-1226 ieškovės nuomojamas plotas buvo sumažintas iki 177,87 kv. m. Tų pačių metų gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1258 buvo skirtas papildomas 44 614,69 Eur (154 045,60 Lt) projekto finansavimas ir 2013 m. gruodžio 31 d. susitarimu Nr. 5/SE-129 projektui „Psichikos dienos centro įkūrimas Garliavoje, Vytauto g. 60“ buvo padidintas biudžetas iki 357 510,60 Eur (1 234 412, 64 Lt), o 2014 m. vasario 4 d. susitarimu Nr. 4/SE-ll projekto veiklų pabaiga buvo pratęsta iki 2014 m. balandžio 30 d. 2015 m kovo 19 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-75 ieškovei ne konkurso būdu buvo išnuomotos Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas – 225,63 kv. m. negyvenamosios patalpos Kauno r., Garliavoje, Vytauto g. 60, psichikos dienos centro veiklai vykdyti. 2015 m. balandžio 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta Savivaldybės turto nuomos sutartis Nr. S-570.

30. UAB „Medgintras“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti nuosavybės teisę į 225,63 kv. m. negyvenamąsias patalpas, esančias Vytauto g. 60-3, Garliavoje, Kauno r., ir panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą, kad šios patalpos nuosavybės teise priklauso Kauno rajono savivaldybei. Ieškovė teigė, kad ji atitinka naujai sukurto daikto savininko kriterijus (ginčo pastato trečiojo aukšto patalpos sukurtos teisėtai ir jų sukūrimui buvo panaudotos išskirtinai ieškovės lėšos), todėl ji yra 225,63 kv. m. negyvenamųjų patalpų savininkė. Kauno apygardos teismas 2018 m liepos 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

31. Nesutikdama su tokiu sprendimu, apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad 225,63 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų trečiame aukšte suprojektavimas ir statyba nelaikytina pastato lB2p rekonstrukcija, kadangi 225,63 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos trečiame aukšte Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip naujas ir atskiras daiktas. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių registre įrašytus duomenis. Tuo tarpu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu „Dėl sutikimo rekonstruoti patalpas Kauno r., Garliavoje, Vytauto g. 60” atsakovė niekaip negalėjo perleisti ieškovei nuosavybės teises į ginčo patalpas, nes šio sprendimo priėmimo metu trečio aukšto statybos klausimas net nebuvo svarstomas, todėl atsakovė, neturėdama daikto, sutinkamai su CK 4.48 straipsnio 1 dalimi, negalėjo perduoti ir nuosavybės teisių į jį. Be to, ieškovė, kuriai investuotos į trečio aukšto statybą lėšos priklauso nuosavybės teise, laikytina statybos būdu sukurto trečio aukšto savininke.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl ieškovės atliktos trečio aukšto statybos rūšies ir ieškovės nuosavybės teisių į ginčo patalpas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

33. Konstitucijoje įtvirtinta teisė įgyti nuosavybę bei garantuota šios teisės apsauga. Pagal Konstituciją nuosavybės teisės įgijimo būdai gali būti įvairūs, tačiau jie negali prieštarauti iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams, inter alia (be kita ko) teisėtumo, sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).

34. Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), paveldint (2 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019, 20 punktas).

35. Ieškovė UAB „Medgintras“ įrodinėja, kad ji, pastatydama Kauno rajono savivaldybei priklausančio pastato trečią aukštą, t. y. naują statybos objektą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), tapo šių ginčo patalpų savininke.

36. Bylos duomenimis nustatyta (nutarties 15-16 punktai), kad atsakovei 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu sutikus, kad ieškovė rekonstruotų jai išnuomotas Kauno rajono savivaldybės patalpas, 2011 m. birželio 1 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti, kuriame taip pat buvo numatytas ir apie 230 kv. m. trečio aukšto suprojektavimas ir įrengimas. Tačiau, priešingai nei įrodinėja apeliantė, šios aplinkybės neleidžia teigti, kad tokiu būdu ieškovė iš esmės pastatė naują objektą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad naujo statinio statyba – tai statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Šiuo atveju ieškovė pastato, esančio Vytauto g. 60, Garliavoje, trečią aukštą suprojektavo ant Kauno rajono savivaldybei priklausančio pastato, o ne neužimtame žemės paviršiaus plote pastatė statinį bei neatliko pastato atstatymo darbų. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju apeliantė rekonstravo atsakovei priklausantį pastatą. Statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis). Šiuo atveju ieškovė pastatydama trečiąjį atsakovei priklausančio pastato aukštą atliko pastato, esančio Vytauto g. 60, Garliavoje rekonstrukciją.

37. Šios aplinkybės nepaneigia ir kiti apeliacinio skundo argumentai. Vien ta aplinkybė, kad ketinimas statyti trečiąjį pastato aukštą atsirado jau po atsakovės 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, kuriuo atsakovė davė sutikimą ieškovei rekonstruoti jai išnuomotas Kauno rajono savivaldybės patalpas, nepaneigia ginčo pastato rekonstrukcijos fakto.

38. Analogiškai atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre 225,63 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos trečiame aukšte įregistruotas kaip naujas ir atskiras daiktas, patvirtina, jog ieškovė pastatė naują statybos objektą. Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka.“ nustatyta, kad pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos(-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre patalpų ar statinių kadastro duomenų pakeitimus pateikiama ir tokiais atvejais, kai pastate atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuojamos tos pačios (ar kitos) paskirties patalpos (STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka.“ 112-122 punktai). Šios aplinkybės patvirtina, kad vien tai, jog ginčo patalpos Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip naujas statinys iš esmės nepaneigia fakto, kad buvo atlikta ginčo pastato rekonstrukcija, o ne sukurtas naujas statybos objektas. Tokią tame pačiame pastate esančių patalpų kaip naujo statinio registraciją įtvirtina teisės aktai, tačiau statybos rūšies nustatymui tai neturi jokios įtakos. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atliekant teisinę nekilnojamojo daikto registraciją yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010). Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne statybos rūšį, o nuosavybės atsiradimo pagrindą bei nuosavybės teisę identifikuojantis faktas.

39. Kita vertus, ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė teismo panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą, kad 225,63 kv. m. patalpos, esančios Vytauto g. 60-3, Garliavoje, Kauno r., nuosavybės teise priklauso Kauno rajono savivaldybei, tačiau apeliaciniame skunde remdamasi tuo pačiu Nekilnojamojo turto registro įrašu įrodinėja naujo statinio aplinkybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantės nenuosekli pozicija patvirtina jos ieškinio reikalavimų nepagrįstumą.

40. Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, jog tam, kad būtų įgyta nuosavybės teisė į sukurtą naują daiktą – daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir statytojas turi finansuoti statybą ir panaudoti savo lėšas. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). Teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik įvykdžius visas sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimą, 2 dalyje. Šioje teisės normoje reglamentuotos tokios sąlygos: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Šie viešosios teisės reikalavimai, be kita ko, yra skirti ir žemės savininko teisių ir teisėtų interesų apsaugai, kartu – statytojo lūkesčių teisiniam apibrėžtumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018, 63 punktas).

41. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė niekada nebuvo žemės sklypo, kuriame stovi ginčo pastatas, savininkė ar teisėta naudotoja, tačiau tik dalį ginčo pastato naudojo nuomos sutarties pagrindu. Nutarties 16 punkte nustatyta, kad 2012 m. gegužės 3 d. ieškovei buvo išduotas leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-24-120503-00264, tačiau šį leidimą ieškovė gavo tik kaip rekonstrukcijos darbų užsakovės funkcijas atliekantis juridinis asmuo. Galiausiai 2009 m. rugpjūčio 27 d. Kauno rajono savivaldybės duotas sutikimas UAB „Medgintras“ dėl pastato rekonstrukcijos ieškovės lėšomis su sąlyga, kad rekonstrukcijos metu atlikti pagerinimai ir pakeitimai, neatskiriami be žalos turtui, atiteks Kauno rajono savivaldybei. Nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė nebuvo ir negalėjo būti naujo statinio statytoja, teisingumą.

42. Byloje nesant jokių įrodymų, kad atsakovė kokiu nors CK ar kituose įstatymuose nustatytu būdu perdavė ar ketino perduoti nuosavybės teise valdomo ginčo pastato patalpų dalį ieškovei, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ji yra ginčo patalpų savininkė. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė Kauno rajono savivaldybės nuosavybės apimtį ir sudarė sąlygas nepagrįstam praturtėjimui ieškovės sąskaita, yra visiškai nepagrįstas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė dar 2009 m. rugpjūčio mėn., gavusi Kauno rajono savivaldybės sutikimą dėl nuomojamo turto rekonstrukcijos, žinojo, kad rekonstrukcijos metu atlikti pagerinimai ir pakeitimai, neatskiriami be žalos turtui, atiteks Kauno rajono savivaldybei. Tuo tarpu nustačius, kad ieškovė ne tik nelaikytina statinio statytoja, bet ir tai, kad šiuo atveju ji atliko ginčo pastato rekonstrukciją, o ne pastatė naują statinį, pagrindo tenkinti ieškinį nebuvo.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Išnagrinėjusi ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovių atsiliepimų į jį argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimą reguliuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialiosios teisės normų.

44. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

45. Atsakovams nepareiškus prašymų, o ieškovės apeliacinį skundą atmetus, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Danutė GasiūnienėsDalia KačinskienėAldona Tilindienė