- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-780-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02137-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija
- Atsakovas
- SIA „Baltic Timber. LV“
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Civilinė byla Nr. e2S-780-856/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02137-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.3; 3.1.14.8.1. (S)
2020 m. lapkričio 4 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5202-344/2020 pagal ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija ieškinį atsakovui SIA „Baltic Timber. LV“ dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo SIA „Baltic Timber. LV“ 1 177,78 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur kompensaciją už skolos išieškojimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog ji ir atsakovė 2018 m. gegužės 30 d. sudarė Žaliavinės medienos ilgalaikę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios 6.2. puntu šalys susitarė, kad jeigu pirkėjas nenuperka arba pardavėjas neparduoda Sutartyje numatyto medienos kiekio, Sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai Sutarties šaliai 10 procentų neįvykdytos Sutarties dalies vertės dydžio baudą, išskyrus atvejus, kai Sutartyje likęs parduoti atskirų sortimentų ar miško kirtimo liekanų kiekis mažesnis kaip 25 m³, taip pat kai Sutarties vykdymas neįmanomas dėl force majeure sąlygų. Atsakovas privalomai nenupirko viso pasiūlyto medienos kiekio. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nenupirko pasiūlytos medienos, kurią privalėjo nupirkti, ieškovė Sutarties 6.2 p. pagrindu skaičiavo nuo neįvykdytos sandorio dalies 10 procentų dydžio baudą – 1 177,78 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą.
4. Teismas nurodė, kad Sutarties 9.2. puntu šalys sutarė, jog visi ginčai, kilę tarp pardavėjo ir pirkėjo, sprendžiami derybomis. Jeigu šalys nesusitaria, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
5. Teismas nurodė, jog Europos parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento Nr. 1215/2012 dėl Jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas Nr. 1215/2012) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Reglamento Nr. 1215/2012 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys reiškiamas juridiniam asmeniui, kurio buveinė registruota Latvijos Respublikoje. Ieškinys reiškiamas dėl baudos priteisimo. Šalys Sutartimi nesutarė dėl teritorinio teismingumo pakeitimo (jurisdikcijos), tačiau sutarė dėl taikytinos teisės, t. y. Lietuvos Respublikos teisės aktų taikymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnyje įtvirtinta, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. CPK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.
7. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir tai, kad šalys Sutartimi nesutarė pakeisti teritorinį teismingumą, bei tai, kad atsakovo buveinės vieta yra Latvijos Respublikoje, darė išvadą, kad ieškinys nagrinėtinas Latvijos Respublikos teismuose.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė VĮ Valstybinių miškų urėdija prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pagal specialiąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento Nr.1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 1 įtraukoje, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas, jeigu nesusitarta kitaip, prievolės įvykdymo vietos teismuose, o prekių pardavimo atveju prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo arba turėjo būti pateiktos. Nagrinėjamu atveju medienos pateikimo vieta yra ieškovės sandėlyje Mažeikiuose, Lietuvoje (Sutarties 2.5 punktas), todėl Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmosios įtraukos taikymo prasme, Lietuva laikoma prekių pateikimo vieta. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.
8.2. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis), ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje šalys susitarė dėl ginčo sprendimui taikytinos teisės. Taigi, teismas nepagrįstai taikė CPK 29 straipsnio nuostatas, kuriose numatytas bendrasis teismingumas pagal juridinio asmens buveinę.
8.3. Šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamos 5 civilinės bylos (Nr. e2-20676-947/2020, Nr. e2-20509-1070/2020, Nr. e2-16333-1026/2020, Nr. e2-16213-812/2020 ir Nr. e2-12286-1107/2020). Dar viena analogiška byla (Nr. e2-8253-857/2020) nagrinėjama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalį, ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Tačiau Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, kai byla kyla iš sutarčių (7 straipsnio 1 punkto a papunktis). Pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta, parduodant prekes, yra vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos, o teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos (7 straipsnio 1 punkto b papunktis). Taigi, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai kilę iš prekių pirkimo – pardavimo sutarties, jie gali būti pareikšti prievolių vykdymo vietos teisme.
11. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtas Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl jurisdikciją pagrindžiančios sutarties vykdymo vietos, lemiamą reikšmę turi fizinio prekių perdavimo vykdant sutartį vietos nustatymas. Fizinio prekių perdavimo vieta galėtų būti pripažinta galutinė prekių pristatymo paskirties vieta, kurioje pirkėjas asmeniškai pasiėmė prekes iš pardavėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016, 24 punktas).
12. Nagrinėjamu atveju, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių padalinio ir SIA „Baltic Timber. LV“ sudarytos Sutarties 1.2. punkte numatyta, kad nuosavybės teisė į medieną pirkėjui pereina nuo medienos perdavimo momento. Pagal Sutarties 2.1. punktą, mediena patiekiama pirkėjui ar jo įgaliotajam asmeniui. Sutarties 2.5. punktu šalys susitarė, kad mediena priimama pardavėjo (ieškovės) sandėlyje.
13. CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Pažymėtina, kad minėta įstatymo nuostata neprieštarauja Reglamento Nr.1215/2012 2 skirsnio 7 straipsnio 1 punkto a papunktyje įtvirtintai specialiosios jurisdikcijos taisyklei, pagal kurią asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, t. y. tiek pagal minėtą CPK nuostatą, tiek pagal Reglamentą Nr.1215/2012 bylos teismingumui įtakos turi sutarties įvykdymo vieta.
14. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog pagal byloje esančius duomenis (Sutarties 1.2., 2.1., 2.5. punktai) prekių fizinio perdavimo atsakovui vieta yra faktinė jų perdavimo vieta, t. y. ieškovės sandėlis Mažeikių m., Lietuvos Respublikoje, nes nuo šio momento būtent atsakovas turėjo įgyti teisę faktiškai disponuoti prekėmis. Taigi, byloje nustatyta šalių sudarytos sutarties įvykdymo vieta – Mažeikių m., Lietuvos Respublika. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus ir šis teismas turi jurisdikciją spręsti šalių ginčą.
15. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis naikinama, perduodant ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.