- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1169-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- O. K.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, SIA „B2Kapital“, „PlusPlus Capital“, AS, atstovaujama „PlusPlus Baltic“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. K. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ įgalioto asmens atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo O. K., suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, SIA „B2Kapital“, „PlusPlus Capital“, AS, atstovaujama „PlusPlus Baltic“, OU, Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto paskolų draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme gautas bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ skundas dėl 2019 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, juo prašė panaikinti 2019 m. kovo 6 d. vykusio kreditorių susirinkimo (protokolas Nr. 17) sprendimus.
Šalies argumentai
2. Skunde nurodė, kad pagal kreditorių prašymą ir jų nurodytą darbotvarkę buvo sušauktas bankrutuojančios O. K. kreditorių susirinkimas. Vykusio susirinkimo metu kreditoriai SIA „B2Kapital“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto paskolų draudimas“, turintys 90,06 procentų visų balsų, pritarė savo pasiūlytiems nutarimų variantams. Dėl sprendimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu (dėl informacijos apie fizinio asmens bankroto teikimo tvarkos pakeitimą), nurodė, kad pateiktas tvarkos aprašymas prieštarauja įstatymui, tvarkos aprašyme yra dviprasmiškų nuostatų bei klaidų. Dėl sprendimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu (dėl mokumo atkūrimo plano ataskaitos pateikimo kreditorių susirinkimui), nurodė, kad priimtas sprendimas prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Dėl sprendimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu (dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo), nurodė, kad sprendimu siekiama administravimo išlaidų sąmatą sumažinti per pusę, tačiau objektyvių aplinkybių, dėl ko tai daroma, nenurodyta, be to, administratorės atlyginimas turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus ir užtikrinti tiek administratorės, tiek bankrutuojančio asmens kreditorių interesų pusiausvyrą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ skundo dėl 2019 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo netenkino, patikslino (ištaisė technines klaidas) kreditorių susirinkimo 2019 m. kovo 6 d. priimtus sprendimus dėl šių dalių: 3.4. punkte: „Informacija kreditoriui bankroto administratorius teikia kreditoriui pageidaujama forma, t. y. el. paštu, paštu, žodžiu. Visą informaciją, išskyrus šios tvarkos 3.2. punkte ir 3.3. punkte nurodytus atvejus...“. 3.6. punkte: „Bankroto administratorius kreditorių susirinkimų protokolus visiems kreditoriams teikia per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo pirmininko protokolo pasirašymo dienos elektroniniu paštu, kreditoriaus nurodytu el. pašto adresu“.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditoriai SIA „B2Kapital“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ 2019 m. vasario 8 d. pateikė bankroto administratorei prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą darbotvarkės klausimais: 1) dėl informacijos apie fizinio asmens bankroto teikimo tvarkos pakeitimą; 2) dėl mokumo atkūrimo plano ataskaitos pateikimo kreditorių susirinkimui; 3) dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Prašymą sušaukti susirinkimą kreditoriai grindė tuo, jog bankroto administratorė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Dėl sprendimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kreditoriai nusprendė pakeisti informacijos apie fizinio asmens bankroto teikimo tvarką. Bankroto administratorė su pakeitimais nesutinka. Teismo vertinimu, sutiktina su kreditoriais, jog bankroto administratorės nesutikimas yra nepagrįstas, kadangi tiek įstatymu, tiek priimtame tvarkos aprašyme esminis momentas yra laikotarpis, kuris šiuo atveju yra ne rečiau kaip kas 6 mėnesiai arba kitaip – ne rečiau kaip kartą per pusę metų, už kurį yra teikiama ataskaita, numatytas terminas atitinka įstatymo numatytą terminą. Dėl administratorės nurodyto nesutikimo dėl tvarkos aprašyme įvardyto termino, per kurį turi būti pateikiama ataskaita (ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo ataskaitinio periodo pabaigos), pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditoriai tokio termino įvedimą grindžia tuo, jog administratorė pastaruoju metu ataskaitas teikdavo už 8 mėnesių laikotarpį arba 2 mėnesius po praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Bankroto administratorė nesutinka su nustatytu terminu, tačiau savo nesutikimą grindžia manymu, kad kreditoriai turėjo mintyje, jog ataskaitoje teikiami duomenys negali būti senesni nei 1 mėnesio. Teismas šiuo atveju atsižvelgdamas į kreditorių išdėstytą pagrindimą ir į tai, kad administratorė vadovaujasi manymu, kurį paneigia kreditorių nurodyti argumentai, laiko, jog administratorės nurodytas argumentas nepagrįstas. Bankroto administratorė nesutinka su pakeisto tvarkos aprašymo 3.3. punktu, kuriame nurodyta, kas turi būti nurodyta ataskaitoje (pajamų ir išlaidų suvestinė (lentelė), mano, kad toks elgesys apsunkina bankroto procesą. Teismas nesutinka su administratorės pozicija, jog pajamų ir išlaidų suvestinės pateikimas apsunkins ar vilkins bankroto procesą. Priešingai, FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato administratorės pareigą tvarkyti visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą. Administratorė nesutinka ir su pakeistos tvarkos aprašyme numatytu įpareigojimu pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ataskaitą (tvarkos 3.3.2. punktas). Kreditoriai nurodė, kad stengdamiesi išvengti vėlesnio nereikalingo susirašinėjimo ir prašymų pateikti papildomus įrodymus, siekia tinkamai kontroliuoti bankroto administratorę, kadangi administratorės teikiamos ataskaitos buvo neišsamios, todėl buvo reikalaujama pateikti papildomus duomenis. FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad kreditorių prašymu bankroto administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo pateikia šiame punkte nurodytoje ataskaitoje pateiktos informacijos pagrindimo dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad kreditoriai siekdami kontroliuoti ir gauti visą reikiamą informaciją ir prašydami pateikti rašytinius įrodymus kartu su pateikiama ataskaita įstatymų reikalavimų nepažeidė. Kreditoriai nurodė, kad dėl žmogiškųjų klaidų buvo padaryti rašymo apsirikimai 3.4 punkte, kuriuos teismas ištaisė. Dėl sprendimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kreditoriai nusprendė pakeisti mokumo atkūrimo plano ataskaitos pateikimo kreditorių susirinkimui tvarką. Bankroto administratorė su pakeitimais nesutinka, kadangi ataskaitos pateikimas yra informacinio pobūdžio, o nustatyta tvarka pažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Šiuo atveju FABĮ nenumato balsavimo dėl ataskaitos pateikimo ar nepateikimo, tačiau, teismo vertinimu, nesutiktina su administratorės pozicija, jog nustatyta tvarka pažeidžia nurodytus principus, o kitų įrodymų ar aplinkybių, jog pakeista tvarka yra prieštaraujanti įstatymams, bankroto administratorė nepateikė. Dėl sprendimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kreditoriai nusprendė pakeisti bankroto administravimo išlaidų sąmatą motyvuodami tuo, jog bankroto byla nėra sudėtinga, bankrutuojantis asmuo turto neturi, nevykdo individualios veiklos, neturi ginčytinų sutarčių. Administratorė nurodė, kad nesutinka su šiuo sprendimu, ir paaiškino, kad tiek patvirtintos priminės administravimo išlaidų sąmatos, tiek dabartiniu metu esančios aplinkybės nėra pakitusios, be to, kreditorių siekis sumažinti sąmatą per pusę yra nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. FABĮ 26 straipsnyje nustatyta, kad, be kitų teisių, kreditorių susirinkimas turi ir teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką ir pan. Minėtos nuostatos reiškia, kad kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką. Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog kreditoriai įvertinę, jog didžioji dalis darbų, kuriuos administratorė atliko pirminėje proceso stadijoje (ginčytinų sutarčių peržiūrėjimas, skolininkų sąrašo sudarymas, t. y. darbų, kurių ateityje bankroto administratorei nebereikės daryti) pagal savo kompetenciją priėmė sprendimą sumažinti bankroto administratorės išlaidas, aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog išlaidos sumažintos nepagrįstai, byloje nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde pareiškėjos bankroto administratorė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Joks teisės aktas nesuteikia teismui teisės koreguoti kreditorių susirinkimo sprendimų turinio, t. y. juos pakeisti. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad kreditorių pasiūlytos ir patvirtintos informacijos teikimo tvarkos 3.4 punktas yra su rašybos klaidomis, turėjo panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą ir klausimą perduoti iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui.
5.2. Kreditorių susirinkimo sprendimu nustatomas terminas ir FABĮ nustatytas terminas plano vykdymo ataskaitos pateikimui skiriasi, ir dėl šio skirtumo ateityje gali kilti papildomų ginčų. Todėl teigtina, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į kreditorių susirinkime nustatytą terminą skundžiama nutartimi nepagrįstai laikė, kad minėti terminai nesiskiria.
5.3. Tvarkos aprašymo 3.3. punkte apibrėžiamas mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitos turinys. Ataskaitos turinys jau taip pat yra įtvirtintas FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte, tuo tarpu kreditoriai gerokai praplečia įstatyme nustatytą ataskaitos turinį ir apsunkina bankroto procesą ir nustato pareigas bankroto administratoriui, kurių nenustato įstatymas.
5.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino bankroto administratoriaus skunde išdėstytų argumentų dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 2-uoju darbotvarkės klausimu. FABĮ nuostatos nenumato reikalavimo tvirtinti bankroto administratoriaus ne rečiau kaip kartą per pusmetį teikiamos plano vykdymo eigos ataskaitos, nes ataskaitos tikslas yra informacinis.
5.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino bankroto administratoriaus skunde išdėstytų argumentų dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Minėtu kreditorių susirinkimo sprendimu kreditoriai žymiai sumažino bankroto administravimo išlaidų sąmatą, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tiesiog nurodė, kad kreditorių susirinkimas keisti administravimo išlaidų sąmatą turi teisę pagal FABĮ 26 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ši kreditorių teisė nėra absoliuti ir kreditorių susirinkimas mažindamas bankroto administravimo išlaidų sąmatą privalo laikytis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų panaikinimo.
5.6. Kreditorių susirinkimas be objektyvių priežasčių pakeisdamas bankroto administravimo išlaidų sąmatą, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi palikdamas galioti tokį kreditorių susirinkimo sprendimą, nepaisė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-97-826/2016, išaiškinimų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo netenkinti atskirojo skundo. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismo padaryti akivaizdūs rašymo apsirikimo ištaisymai neturėjo įtakos ir nepakeitė kreditorių susirinkimo sprendimų turinio, todėl bankroto administratorės argumentas yra niekinis ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
6.2. Suinteresuoto asmens nuomone, bankroto administratorės atskirojo skundo teiginys, kad informacijos teikimo tvarkos aprašymo 3.3. punkte nustatytas ataskaitos teikimo terminas kas 6 mėnesius prieštarauja FABI 12 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatoms, irgi yra niekinis.
6.3. Bankroto administratorė neįrodė / nepagrindė ir atskirojo skundo teiginio, kad kreditoriai siekia nusistatyti išskirtinai tik sau palankią tvarką, nes nenurodė konkrečių tvarkos punktų, kurie prieštarautų specialiojo įstatymo nuostatoms.
6.4. Bankroto administratorė neįrodė / nepagrindė atskirojo skundo teiginio, kad kreditorių susirinkimo sprendimas 2-uoju darbotvarkės klausimu „Mokumo atkūrimo plano X d. ataskaitą laikyti pateikta kreditorių susirinkimui“, balsuojant „už“ ar „prieš“, pažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus bei kad šis sprendimas apsunkina bankroto procesą.
6.5. Bankroto administratorė atskirajame skunde vadovavosi teismų praktika suformuota įmonių bankroto bylose dėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes, todėl negali būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
6.6. Teismo patvirtintame ir galiojančiame plane nustatyta ir teismo patvirtinta administravimo išlaidų suma per mėnesį 67,76 EUR šią dieną jau yra per didelė pagal atliekamas procedūras, vykdomų funkcijų pobūdį ir bylos sudėtingumą. Be to, bankroto administravimo išlaidos turi tiesioginę įtaką kreditorių reikalavimų tenkinimui.
6.7. Bankroto administratorė, pateikdama atskirąjį skundą, peržengė savo kompetencijos ribas, nes akivaizdžiai atstovauja tik savo interesams ir visais įmanomais būdais bando vilkinti kreditorių susirinkimo sprendimų įsiteisėjimą.
6.8. Atskirajame skunde bankroto administratorė nenurodė aplinkybių ar materialinės teisės normų pažeidimų, kurių pagrindu skundžiamą nutartį būtų galima panaikinti.
6.9. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuri vien dėl bankroto administratorės netinkamo FABĮ normų aiškinimo ar noro palikti nepakeistą mokėjimo už administravimo paslaugas tvarką negali būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas bankroto administratorės skundas dėl 2019 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas, įsiteisėjo 2016 m. sausio 7 d..
10. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2019 m. kovo 6 d. vykusio kreditorių susirinkimo (protokolas Nr. 17) sprendimus. Skundžiama nutartimi netenkintas bankroto administratorės skundas ir ištaisytos techninės klaidos kreditorių susirinkimo priimtuose sprendimuose.
11. Kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą (FABĮ 25 straipsnio 11 dalis).
12. Atskirajame skunde bankroto administratorė teigia, jog kreditorių susirinkimo sprendimu nustatomas terminas ir FABĮ nustatytas terminas plano vykdymo ataskaitos pateikimui skiriasi, ir dėl šio skirtumo ateityje gali kilti papildomų ginčų. Todėl teigtina, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į kreditorių susirinkime nustatytą terminą skundžiama nutartimi nepagrįstai laikė, kad minėti terminai nesiskiria. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.
13. Iš byloje esančio kreditorių susirikimo protokolo Nr. 17 turinio nustatyta, kad pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl informacijos apie fizinio asmens bankrotą teikimo tvarkos pakeitimo. Iš bankroto administratoriaus skundo matyti, jog ginčas kilo dėl šio darbotvarkės klausimo 3 punkto „Informacijos teikimas kreditoriams“ papunkčių 3.3.; 3.3.2.; 3.4.; 3.6.
14. 3.3. papunktyje, kuriam buvo pritarta kreditorių susirinkime, nurodyta, kad FABĮ nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 6 mėn. kreditorių susirinkime kreditoriams teikiama ataskaita apie bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano vykdymo eigą. Ataskaita teikiama už ataskaitinį 6 mėnesių periodą ir negali būti pateikta vėliau nei per 1 vieną mėnesį nuo ataskaitinio periodo pabaigos.
15. Bankroto administratorė tiek skunde dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, tiek atskirajame skunde teigia, jog kreditorių prašomi nustatyti terminai ataskaitai pateikti prieštarauja FABĮ 12 straipsnio nuostatoms. FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, jog nuo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikia teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą. Šioje ataskaitoje nurodoma fizinio asmens per ataskaitinį laikotarpį gautų lėšų suma, informacija, kaip šios lėšos paskirstytos, ir išsami informacija apie tai, kaip vykdomos plane numatytos šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos pajamų gavimo ir mokumo atkūrimo priemonės. Kreditorių prašymu bankroto administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo pateikia šiame punkte nurodytoje ataskaitoje pateiktos informacijos pagrindimo dokumentus.
16. Taigi matyti, jog įstatymas suteikia galimybę teikti ataskaitą laiko intervale, apimančiame pusę metų, tai yra bankroto administratorius turi pareigą pateikti ataskaitą bent kartą per pusmetį, nepriklausomai, ar tai bus padaryta ataskaitinio pusmečio pradžioje ar pabaigoje. Tuo tarpu kreditoriai pageidauja, jog ataskaita būtų teikiama ne rečiau nei kas šešis mėnesius, tai yra išlaikant tarp ataskaitų pateikimo ne didesnį nei šešių mėnesių intervalą. Sutiktina su bankroto administratore, jog ataskaitos teikimas kartą per pusmetį ir kas šešis mėnesius nėra tapati sąvoka, todėl kreditoriai nepagrįstai prašo nustatyti tokią ataskaitų teikimo tvarką (terminą) – „ne rečiau kaip kas 6 mėn.“, nes ataskaitų teikimo terminas aiškiai ir konkrečiai nurodytas įstatyme.
17. Antroji 3.3. papunktyje nurodyta dalis, tai yra dėl termino, per kurį bankroto administratorius turi pareigą pateikti ataskaitą, yra taip pat nepagrįsta, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja bankroto administratorių pateikti ataskaitą kartą per pusmetį.
18. 3.3.2. papunktyje kreditoriai pageidauja nustatyti, jog kartu su mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaita būtų pateikti duomenys apie bankrutuojančių asmenų gaunamas pajamas, išlaidas ir plano vykdymą, pateikiant pajamų išlaidų suvestinę (lentelę), kurioje būtų nurodyta informacija, kokias pajamas pagal patvirtintą planą per ataskaitinį laikotarpį turėjo gauti bankrutuojantys asmenys ir kokias faktines pajamas jie gavo; kokią sumą būtinųjų poreikių tenkinimui pagal patvirtintą planą per ataskaitinį laikotarpį galėjo panaudoti bankrutuojantys asmenys ir kokią faktinę sumą būtinųjų poreikių tenkinimui jie panaudojo; kokią bendrą pajamų sumą pagal patvirtintą planą per ataskaitinį laikotarpį į depozitinę sąskaitą turėjo pervesti bankrutuojantys asmenys ir kokią faktinę sumą jie pervedė, informaciją apie faktiškai gautų pajamų ir teismo patvirtintame plane būtinųjų poreikių tenkinimui skirtų lėšų skirtumą (trūkumas / perviršis). Ataskaita turi būti pagrįsta rašytiniais įrodymais.
19. Bankroto administratorė atskirajame skunde teigia, jog kreditoriai tokiu būdu praplečia ataskaitos turinį. Pažymėtina, jog FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte aiškiai nurodyta, jog ataskaitoje nurodoma fizinio asmens per ataskaitinį laikotarpį gautų lėšų suma, informacija, kaip šios lėšos paskirstytos, ir išsami informacija apie tai, kaip vykdomos plane numatytos šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos pajamų gavimo ir mokumo atkūrimo priemonės. Taigi matyti, jog įstatymas konkrečiai apibrėžia ataskaitų turinį. Nesutiktina su kreditorių teiginiais, jog bankroto administratorė teikia tik lakoniškas ataskaitas, kreditoriams kildavo daug klausimų, todėl būtina tikslinti ataskaitos turinį. Pažymėtina, jog įstatyme numatyta, kad kreditorių prašymu bankroto administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo pateikia ataskaitoje pateiktos informacijos pagrindimo dokumentus. Taigi kreditoriai turi galimybę ir teisę prašyti bankroto administratorės pateikti papildomus dokumentus, esant neaiškumams. Dėl šių aplinkybių išplėsti ataskaitos turinį kitaip nei numato įstatymas, nėra pagrindo.
20. 3.4. papunktyje kreditoriai nutarė, jog informaciją kreditoriui bankroto administratorius teikia kreditoriui pageidaujama forma, t. y. el. paštu, paštu, žodžiu. Bankroto administratorės teigimu, kreditoriai gali piktnaudžiauti ir prašyti teikti informaciją visomis formomis ar prašyti teikti informaciją tik paštu. Pažymėtina, jog bankroto administratorės argumentas nepagrįstas ir deklaratyvus, nes įrodymų, jog kreditoriai piktnaudžiautų savo teisėmis, nėra pateikta (CPK 176 straipsnis).
21. Atskirajame skunde bankroto administratorė taip pat teigia, kad joks teisės aktas nesuteikia teismui teisės koreguoti kreditorių susirinkimo sprendimų turinio, t. y. juos pakeisti. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad kreditorių pasiūlytos ir patvirtintos informacijos teikimo tvarkos aprašymo 3.4 punktas yra su rašybos klaidomis, turėjo panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą ir klausimą perduoti iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.
22. Iš pateikto kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog 3.4. papunktyje nurodyta, jog visą informaciją, išskyrus šios tvarkos 4.2. punkte ir 4.3. punkte nurodytus atvejus, bankroto administratorius teikia kreditoriui raštu paprašius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos prašyme nurodytu informacijos pateikimo būdu (paprastu, registruotu, elektroniniu paštu, faksu ar suteikiant galimybę susipažinti su informacija).
23. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kreditorių paaiškinimais, jog dėl techninės klaidos vietoje 4.2. ir 4.3. punktų turėtų būti nurodyta 3.2. ir 3.3. punktai, ištaisė rašymo apsirikimą.
24. Pažymėtina, jog FABĮ draudžia teismui taisyti trūkumus pateiktame mokumo atkūrimo plane, tai yra „teismas nustato pakankamą, bet ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų, terminą plano projektui patikslinti ištaisant teismo nutartyje nurodytus plano projekto techninius trūkumus (plano esmės nekeičiančius trūkumus dėl formos reikalavimų nesilaikymo, aiškių aritmetinių ar rašybos klaidų)“ (FABĮ 8 straipsnio 6 punktas). Kadangi kreditorių susirinkimo nutarimai tiesiogiai susiję su mokumo atkūrimo plano vykdymu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertinant sistemiškai FABĮ nuostatas, teismas neturi teisės taisyti kreditorių susirinkimuose priimtuose nutarimuose padarytų techninių klaidų ir kitų trūkumų, todėl priimto sprendimo dalį turėjo panaikinti ir perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
25. Be to, net ir laikant, jog buvo padaryta techninė klaida, ir vietoje 4.2. ir 4.3. punktų turėtų būti nurodyta 3.2. ir 3.3. punktai, matyti, jog nutarimo likusiuose punktuose, pvz., 3.1.; 3.5.; 3.6., numatyti atskiri terminai minėtuose punktuose nurodytiems veiksmams atlikti. Nutarimo 1 ir 2 punkte nenumatyta bankroto administratoriui jokių papildomų pareigų, juose tik nurodoma, kam teikiama informacija, kas informaciją sudaro ir pan. Taigi net ir laikant, jog buvo padarytas rašymo apsirikimas, neaišku, kokiai informacijai pateikti taikomas 3.4. papunktyje numatytas terminas, nes visuose nutarimo punktuose nurodyti skirtingi terminai.
26. Nutarimo 3.6. punkte nutarta, jog bankroto administratorius kreditorių susirinkimų protokolus visiems kreditoriams teikia per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos elektroniniu paštu kreditoriaus nurodytu el. pašto adresu. Bankroto administratorės nuomone, minėto punkto neįmanoma įgyvendinti dėl FABĮ 25 straipsnio 10 dalyje nustatyto termino. Pažymėtina, jog minėtame straipsnyje numatytas terminas tik kreditorių susirinkimo protokolo pateikimui fiziniam asmeniui, bankroto administratoriui ir teismui, o ne kreditoriams. Nepagrįsti bankroto administratorės argumentai, jog bankroto administratorė gali neturėti galimybės pateikti susirinkimo protokolo kopijos kreditoriams per tris dienas, nes vadovaujantis FABĮ 25 straipsnio 10 dalimi, protokolo kopiją bankroto administratorė gali gauti iš kreditorių susirinkimo pirmininko tik 5 darbo dieną. Kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog visuose kreditorių susirinkimuose pirmininkauja bankroto administratorės įgaliotas asmuo, nepagrįstas argumentas, jog bankroto administratorė negalėtų pateikti kreditorių susirinkimo protokolo kreditoriams per nutarime nustatytą terminą.
27. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog kreditorių susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu iš dalies prieštarauja FABĮ, todėl yra pagrindas panaikinti sprendimo pirmuoju darbotvarkės klausimu 3.3.; 3.3.2. papunkčius, o 3.4. papunktį panaikinti ir perduoti iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui. Dėl kitos nutarimo dalies bankroto administratorės skundas atmestinas.
28. Atskirajame skunde bankroto administratorė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino bankroto administratorės skunde išdėstytų argumentų dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 2-uoju darbotvarkės klausimu. FABĮ nuostatos nenumato reikalavimo tvirtinti bankroto administratoriaus ne rečiau kaip kartą per pusmetį teikiamos plano vykdymo eigos ataskaitos, ataskaitos tikslas yra informacinis. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.
29. Iš pateikto kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 17 nustatyta, kad antruoju darbotvarkes klausimu nutarta pritarti tokiai mokumo atkūrimo plano ataskaitos pateikimo tvarkai – „Mokumo atkūrimo plano X d. ataskaitą laikyti pateikta kreditorių susirinkimui“, balsuojant „Už“ ar „Prieš“.
30. FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte apibrėžta tai, kad bankroto administratorius turi pareigą nustatytais terminais pateikti plano vykdymo eigos ataskaitą. Papildomas balsavimas kreditorių susirinkime, ar ataskaita laikytina pateikta ar ne, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra perteklinis, nes ataskaita bet kuriuo atveju kreditorių susirinkimui jau būna pateikta.
31. Kreditorių argumentai, jog dažnai pasitaikydavo atvejų, kai plano vykdymo ataskaitoje neatsispindėdavo informacija, kuri turi būti pateikta, pažymėtina, jog to paties FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, jog kreditoriai turi teisę prašyti, o bankroto administratorius turi pareigą pateikti visą informaciją ir įrodymus, kurie pagrįstų ataskaitoje nurodytus duomenis. Be to, sutiktina su bankroto administratorės argumentu, jog kreditoriai, abejodami bankroto administratorės tinkamu pareigų atlikimu, turi teisę motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl bankroto administratorės atstatydinimo (FABĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
32. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra teisinis pagrindas panaikinti kreditorių susirinkimo protokolo 2 darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą.
33. Atskirasis skundas taip pat motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino bankroto administratorės skunde išdėstytų argumentų dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Bankroto administratorės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tiesiog nurodė, kad kreditorių susirinkimas keisti administravimo išlaidų sąmatą turi teisę pagal FABĮ 26 straipsnio nuostatas, tačiau neįvertino to, kad ši kreditorių teisė nėra absoliuti, ir kreditorių susirinkimas mažindamas bankroto administravimo išlaidų sąmatą privalo laikytis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų panaikinimo. Be to, kreditorių susirinkimas be objektyvių priežasčių pakeisdamas bankroto administravimo išlaidų sąmatą, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi palikdamas galioti tokį kreditorių susirinkimo sprendimą, nepaisė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-97-826/2016, išaiškinimų. Iš dalies sutiktina su atskirojo skundo argumentais.
34. Pirmiausia pasisakytina dėl bankroto administratorės argumento, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi palikdamas galioti kreditorių susirinkimo sprendimą dėl administravimo išlaidų dydžio mažinimo, nepaisė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-97-826/2016, išaiškinimų.
35. Pažymėtina, jog minėtoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas, bei pasisakė dėl plane numatytų bankroto administravimo išlaidų bei bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio pagrįstumo. Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, jog aplinkybė, kad administravimo išlaidų klausimas jau buvo nagrinėtas svarstant mokumo atkūrimo plano projektą, nepašalina administratorės pareigos sušaukti kreditorių susirinkimą ir nepaneigia kreditorių susirinkimo teisės šį klausimą svarstyti pasikeitus faktinėms aplinkybės ar iškilus poreikiui šį klausimą svarstyti pakartotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017). Taigi matyti, jog net ir išsprendus bankroto administravimo išlaidų sąmatos dydžio pagrįstumą, tvirtinant mokumo atkūrimo planą, nėra užkertamas kelias šio klausimo svarstymui pakartotinai. Be to, pažymėtina, jog minėtoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl bankroto administravimo išlaidų bei bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio pagrįstumo nurodė, jog mokumo plano tvirtinimo etape yra neįmanoma realiai pagrįsti konkretaus veiksmo vertės ar kainos, dėl to 56 EUR administravimo išlaidų suma per mėnesį nelaikytina per didele už kito asmens reikalų (bankroto procedūrų) tvarkymą.
36. Kreditorių susirinkimo sprendimo pakeisti mokumo plane patvirtintų administravimo išlaidų dydį pagrįstumas gali būti įvertinamas teismo, kai fizinis asmuo ar administratorius, nesutikdami su tokiu sprendimu, apskundžia teismui kreditorių susirinkimo nutarimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tokiu atveju teismas patikrina, ar administravimo išlaidos iš tiesų esant tam tikroms aplinkybėms yra per didelės ar per mažos, ar kreditorių susirinkimas, pakeisdamas administravimo išlaidų dydį, turėjo tam pagrindą, ar šių išlaidų keitimas geriausiai užtikrins (atitiks) fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017). Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių fizinio asmens lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta fizinio asmens bankroto administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti.
37. FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarijos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Įstatyme nenustatytas bankroto administravimo išlaidų, kurios gali būti naudojamos nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iki bankroto bylos užbaigimo, dydis, tačiau FABĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai, kurių pagrindu galėtų ir turėtų būti nustatomas administratoriaus atlyginimo dydis.
38. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kreditorių susirinkimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu nutarta „Pakeisti 2015 m. kovo 9 d. kreditorių susirinkime patvirtintą bankroto administravimo išlaidų ir atlyginimo už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, nuo nutarties patvirtinti O. K. mokumo atkūrimo planą dienos sumas ir mokėjimo tvarką, nurodytą O. K. mokumo atkūrimo plano 8 dalyje ir nustatyti bankroto administratoriui 30,00 EUR mėnesinį atlyginimą už kalendorinį mėnesį, mokamą ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius ir 10,00 EUR bankroto administravimo išlaidas, į kurias įeina bankų operacijų išlaidos, transporto išlaidos, kanceliarinės išlaidos ir telekomunikacijų išlaidos, mokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius“.
39. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos patikslintame mokumo atkūrimo plane, kuris patvirtintas įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi, nustatyta tokia administravimo išlaidų suma: 50 Eur per mėnesį plius PVM atlyginimas administratoriui ir 6 Eur kas mėnesį plius PVM kanceliarinėms ir transporto išlaidoms.
40. Kreditoriai būtinybę mažinti bankroto administravimo išlaidas motyvavo tuo, jog yra pasikeitusios faktinės aplinkybės – bankroto administratorei nebėra pareigos tikrinti bankrutuojančio asmens sudarytų sandorių, ar neturi skolininkų ir pan. Be to, kreditoriai įvertino ir tai, jog bankroto procedūra nėra sudėtinga, nėra parduodamo turto, bankrutuojantis asmuo nevykdo individualios veiklos, neturi sutarčių, kurias numatoma ginčyti, neturi skolininkų, gauna nedideles pajamas, todėl jų apskaita nereikalauja / neužima daug laiko.
41. Sutiktina su bankroto administratorės atskirojo skundo argumentais, jog mokumo atkūrimo plano tvirtinimo metu jau buvo žinoma, kad bankrutuojantis asmuo neturi nekilnojamojo turto, neužsiima individualia veikla, neturi skolininkų, nėra sudarytų sutarčių, kurias reikėtų ginčyti, todėl kreditorių argumentai, kad yra pagrindas mažinti bankroto administravimo išlaidų dydį, dėl šių aplinkybių nepagrįsti. Be to, visos šios aplinkybės buvo įvertintos tvirtinant mokumo atkūrimo planą.
42. Tačiau sutiktina ir su kreditorių vertinimu, jog bankroto administratorei nebėra pareigos tikrinti bankrutuojančio asmens sudarytų sandorių, tikrinti duomenis, ar bankrutuojantis asmuo neturi skolininkų. Tačiau, kaip matyti, FABĮ įstatymas numato ir kitokių pareigų bankroto administratoriui plano vykdymo laikotarpiu. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, kreditoriai aktyviai dalyvauja mokumo atkūrimo plano vykdymo procese, bankroto administratorė teikia kreditoriams papildomus atsakymus į individualius kreditorių užklausimus, todėl darytina išvada, kad bankroto administravimo išlaidų bei bankroto administratorės atlyginimo dydis, numatytas mokumo atkūrimo plano projekte, yra pagrįstas.
43. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog kreditoriai nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų reikalinga keisti administravimo išlaidų dydį, todėl sprendimas kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu naikintinas.
44. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2019 m. kovo 6 d. bankrutuojančio asmens O. K. kreditorių susirinkimo (protokolas Nr. 17) sprendimo 1-uoju darbotvarkės klausimu 3.3.; 3.3.2. papunkčius.
Panaikinti 2019 m. kovo 6 d. bankrutuojančio asmens O. K. kreditorių susirinkimo (protokolas Nr. 17) sprendimo 1-uoju darbotvarkės klausimu 3.4. papunktį ir perduoti iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui.
Panaikinti 2019 m. kovo 6 d. bankrutuojančio asmens O. K. kreditorių susirinkimo (protokolas Nr. 17) sprendimą 2-uoju darbotvarkės klausimu.
Panaikinti 2019 m. kovo 6 d. bankrutuojančio asmens O. K. kreditorių susirinkimo (protokolas Nr. 17) sprendimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu.
Kitą skundo dalį atmesti.