Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2004 m. gruodžio 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2005 m. liepos 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalimi, 214 straipsniu, 63 straipsniu - laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams; 3) 2006 m. vasario 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsniu - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent: 2024 m. vasario 3 d. apie 16.39 val. (duomenys neskelbtini), buto prieškambaryje, be jokios priežasties tyčia sugriebė už plaukų savo seseriai E. S. ir juos pešė, po to pargriovė E. S. ant grindų, suėmė abiem rankomis už galvos ir stipriai spaudė bei nykščiu spaudė dešinę akį, ir taip sukėlė E. S. fizinį skausmą.

Be to, M. P., vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

Motyvuojamoji dalis

- 2024 m. kovo 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi M. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir šiuo pagrindu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04434-24 buvo nutrauktas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius;

- 2025 m. sausio 10 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi panaikintas 2024 m. kovo 19 d. sprendimas dėl M. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- 2024 m. lapkričio 26 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pranešimu, kuriame nurodyta, kad M. P. vengė atlikti 2024 m. kovo 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją vykdyti per 9 mėnesius;

- 2024 m. gruodžio 4 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad gavus Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pranešimą „Dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę“, kad M. P. vengia atlikti 2024 m. kovo 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją vykdyti per 9 mėnesius, pradėtas ikiteisminis tyrimas;

Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje kvalifikavimo

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 141 straipsnio 2 dalyje. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. P. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš savo seserį, t. y. 2024 m. vasario 3 d. apie 16.39 val. (duomenys neskelbtini), buto prieškambaryje, tyčia sugriebė už plaukų savo seseriai E. S. ir juos pešė, po to pargriovė E. S. ant grindų, suėmė abiem rankomis už galvos ir stipriai spaudė bei nykščiu spaudė dešinę akį, ir taip sukėlė E. S. fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, M. P. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių teismui nekelia – jis kaltę pripažino bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolo fotonuotraukomis, pačios nukentėjusiosios E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, kvalifikavimo

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014; Panevėžio apygardos teismo 2014-10-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-815-491/2014; Šiaulių apygardos teismo 2017-05-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-332/201; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Aptarti duomenys patvirtina, kad M. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį, nes jis, būdamas pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: po to, kai pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartį jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. 2024 m. balandžio 22 d., būdamas supažindintas pasirašytinai su sudarytu Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2024 m. balandžio 22 d. planu Nr. 4DN-2940, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygos jam buvo išaiškintos Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje, jis buvo supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Bylos aplinkybės yra aiškios, M. P. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių teismui nekelia – jis kaltę pripažino bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. pranešimu dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos Rasos Milikauskienės parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

M. P. už padarytas nusikalstamas veikas prokurorė siūlo paskirti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausmę. Pagal BK 243 straipsnį paskirti 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 30 parų arešto bausmę. M. P. su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Kaltinamasis M. P. padarė dvi nusikalstamas veikas - vieną nesunkų nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 243 straipsnyje (BK 12 straipsnis). Abi nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamasis M. P. nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas už smulkias vagystes, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre suteiktos dvi gydytojo psichiatro konsultacijos 2014 m. gruodžio 12 d. ir 2015 m. sausio 5 d., dgn.: potrauminis sindromas. UAB Mažeikių PSC nesigydo ir nesilanko, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. P. skiriant prokurorės siūlomas bausmes – areštą (BK 49 straipsnis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, pridėtina dalis artima minimaliam dydžiui, ir skirtina subendrinta 45 parų arešto bausmė. Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad M. P. ne kartą teistas, buvo taikytas ir laisvės atėmimas, o tai rodo, kad švelnesnės bausmės neturėjo kaltinamajam teigiamos įtakos, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia, paskirtos arešto bausmės vykdymas neatidėtinas (BK 75 straipsnio 9 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. P. prisipažino esantis kaltu dėl padarytų nuskalstamų veikų ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam už šias veikas paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

M. P. 2025 m. sausio 16 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam M. P. išaiškintina arešto bausmės atlikimo tvarka.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 30 (trisdešimt) parų areštą;

M. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir jam skirti 20 (dvidešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir M. P. skirti subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. P. skirti galutinę bausmę –30 (trisdešimt) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, M. P. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus M. P. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti M. P., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį Trakų g. 10, Šiauliai.

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti M. P.

Informuoti M. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.