Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla Nr. e2-2745-866/2018 pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos teismo veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos tapatumą nusakančių elementų

Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiuo teisiniu pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus išnagrinėto ir nagrinėjamo ieškinių tapatumą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs ieškinių tapatumo aiškinimo taisykles. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar yra tos pačios šalys, kurios buvo šalimis tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje, nepriklausomai nuo kiekvieno jų procesinės padėties pirmiau pradėtoje nagrinėti byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (ieškinio dalyko identiškumas), bet ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Sprendžiant dėl tapataus ieškinio pagrindo turi būti vertinama, ar ieškinys nėra grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje (ar pirmiau pradėtoje nagrinėti) byloje. Svarbu ir tai, kad reikalavimo pagrindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2017-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad net ir skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą nutraukė padaręs išvadą, kad apelianto reikalavimai jau yra teisme išnagrinėti pagal tapatų jo ieškinį ir dėl jų yra jau priimtas Vilniaus apygardos teismo 2014-11-02 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2463-275/2016, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-417-241/2017. Apeliantas su šia teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad jis naują ieškinį valstybei dėl žalos atlyginimo grindžia ne tos bylos, kurią nurodė teismas (bylos dėl santuokos nutraukimo), o vėlesnės civilinės bylos neteisingu išnagrinėjimu, t .y. žalą jam sukėlęs sprendimas buvo priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2262-638/2016, todėl ginčo dalykas ir pagrindas abejose prieš valstybę iškeltose bylose nėra tapatūs. Ginčo dėl to, kad apeliantas jau buvo pareiškęs teisme reikalavimus Lietuvos Respublikai dėl, jo įsitikinimu, neteisingai išnagrinėtos civilinės bylos ir toks jo reikalavimas nebuvo patenkintas, nekyla, todėl teismo išvada dėl šalių tapatumo (ieškovas yra K. E., o atsakovė yra Lietuvos Respublika) yra nepaneigta. Tokiu atveju dėl šio elemento, kaip vieno iš ieškinių tapatumą apibrėžiančių sąlygų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako

Dėl ieškinio dalyko tapatumo

Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko (o taip pat ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro prielaidas įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2463-275/2016 apeliantas buvo pareiškęs ieškinį, kuriame prašė priteisti iš valstybės 170 252,85 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 4 829 747,15 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat prašė pranešti prokurorui apie nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje bei 184 straipsnio 2 dalyje, požymius A. V. ir A. V. veiksmuose, informuoti Generalinį prokurorą apie visų teisminių instancijų teisėjų, nagrinėjusių santuokos nutraukimo bylą, galimai padarytas nusikalstamas veikas. Žalos padarymą bei jos dydį apeliantas kildino iš atmestų jo priešieškiniu pareikštų reikalavimų ir, atitinkamai, nepagrįstai patenkintų A. V. (buvusi A. E.) ieškinio reikalavimų Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013, kurioje buvo nagrinėjamas apelianto K. E. ir A. V. (buvusi A. E.) santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimas. Nurodė, kad turtinės ir neturtinės žalos jam padarymą patvirtina esą netinkamai išspręsti reikalavimai dėl sutuoktinių prievolių, išlaidų bendro ūkio išlaikymui, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, automobilių padalijimo, dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, netinkamai išspręstas sutuoktinių kaltės, iširus santuokai, klausimas, taip pat teismo netinkamas pareigų vykdymas, įrodymų vertinimo principų pažeidimas, neužtikrinus tinkamo proceso. Nagrinėjamoje byloje pareikštu nauju ieškiniu ieškovas vėl prašo priteisti 201 996,38 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 298 003,62 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o savo patirtą žalą sieja su iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, sąlygojusiomis žalos atsiradimą ir jos dydį, t. y. jam nepriimtinu santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, tik papildydamas naujo ieškinio faktinį pagrindą dar ir kitos bylos, kurioje jis dėl žalos atlyginimo bylinėjosi su atsakove A. V., jam nepalankiu ir nepriimtinu išnagrinėjimu (Kauno apygardos teismo 2016-12-21 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2262-638/2016).Įvertinus abiejų lyginamų ieškinių turinį ir reikalavimų, nukreiptų atsakovei Lietuvos Respublikai esmę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto tikslai abejose bylose yra tie patys. Tiek pirmiau išnagrinėtoje byloje, tiek ir šioje byloje ieškovas siekia turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo dėl jo ir A. V. (buvusi A. E.) santuokos nutraukimo byloje teismų priimtų procesinių sprendimų toje dalyje, kurioje netenkinti apelianto reikšti reikalavimai. Iš esmės apeliantas pareikštais ieškiniais siekia paneigti Kauno apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013, kuriuo nutraukta K. E. ir A. V. (buvusi A. E.) santuoka, padalintas turtas, Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo dalis dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, kuria Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutarties dalis, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo dalis dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo, panaikinta, o Kauno apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo dalis, dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto, pakeista, sukeliamus teisinius padarinius. Kitaip tariant, apelianto nepatenkintų reikalavimų apimtyje (po apelianto ir A. V. santuokos nutraukimo, padalijus jam ir A. V. priklausiusį turtą, A. V. atitekusio turto apimtyje, o vėliau kitoje byloje šio turto vertės reikalaujant iš A. V. kaip žalos) gauti žalos, taip pat ir neturtinės, atlyginimą iš valstybės, teismams tokius jo reikalavimus pripažinus nepagrįstais. Toks apelianto elgesys rodo, kad jis, po kiekvienos nepalankiai jam išnagrinėtos bylos inicijuodamas naują civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2463-275/2016, tiek ir nagrinėjamoje byloje pareikštu nauju savo ieškiniu per žalos atlyginimo institutą (valstybės deliktinę atsakomybę) iš esmės siekė jau įsiteisėjusių teismų sprendimų revizavimo ir išnagrinėtose civilinėse bylose (įskaitant ir kasacinės instancijos teisme) padarytų teismų išvadų paneigimo, nustatant, koks apelianto atžvilgiu turėjo būti priimtas teisingas galutinis sprendimas.Aptarti ir sulyginti reikalavimai suponuoja vertinimą, kad apeliantas abejose bylose yra pasirinkęs tą patį CK 1.138 straipsnio 6 punkte numatytą savo teisių gynimo būdą. Kaip minėta, tapatus ir teisminio nagrinėjimo objektas (teismų procesiniai sprendimai, priimti apelianto ir A. V. santuokos nutraukimo byloje, vėliau analizuoti kitose bylose, dėl kurių pareikštas ir naujas ieškinys). Ir nors nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje apeliantas padidino patirtos turtinės žalos dydį ir sumažino patirtos neturtinės žalos dydį, lyginant su pirma prieš valstybę pagal jo ieškinį išnagrinėta byla, tačiau, nepaisant to, nagrinėjamoje byloje įrodinėjamos tos pačios aplinkybės, sukėlusios apeliantui žalą (įskaitant žalos dydį), kaip ir jau anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Tuo akivaizdžiai leidžia įsitikinti tiek pirmesnio ieškinio turinys, tiek ir bylos medžiaga, joje vykęs procesas ir šio proceso metu teikti argumentai. Tokioje situacijoje pats savaime faktas, kad prašomi priteisti žalų dydžiai abejose bylose nėra identiški savo matematine išraiška, neteikia pagrindo spręsti, jog skiriasi materialinis teisinis rezultatas, kurio pageidautų apeliantas. Pažymėtina, kad reikalavimas iš naujo įvertinti (pervertinti) teismų kitose bylose nustatytas faktines aplinkybes bei jų pagrindu padaryti kitokias išvadas nėra savitikslis, juo vis tiek siekiama tokio paties rezultato (t. y. priteisti piniginę kompensaciją už, apelianto teigimu, neteisingai jo atžvilgiu išspręstas kitas bylas). Kitaip tariant, apeliantas siekia teismo pripažinimo, kad dėl teismų anksčiau priimtų neteisėtų ir nepagrįstų, jo vertinimu, procesinių sprendimų priėmimo jam buvo padaryta žala. Tokiu atveju konstatuotina, kad tiek teisminio nagrinėjimo objektas, tiek ir gynybos būdas abejose bylose yra vienodi, o to pakanka ieškinio dalyko tapatumui identifikuoti. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio bei išnagrinėtoje byloje ieškinio dalykas, t. y. materialinis teisinis reikalavimas, apelianto nukreiptas atsakovei Lietuvos Respublikai per teismą, yra tapatūs, taigi ši CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymo sąlyga yra nustatyta.

Dėl ieškinio pagrindo tapatumo

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio pagrindas, kurį privalo suformuluoti ieškovas, yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir formuluojamas ieškinio dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 str. 1 d.) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai nevertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šioje byloje pareikštame ir išnagrinėtos bylos ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis apeliantas grindžia savo reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir dėl ieškinių faktinio pagrindo tapatumo. Abu ieškiniai buvo grindžiami tuo, kad teismai ir teisėjai, nagrinėję apelianto ir A. V. (buvusi A. E.) santuokos nutraukimo bei turto padalinimo bylas (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1588-748/2013, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-86-555/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-225-686/2015), priėmė procesinius sprendimus, motyvuojamus tikrovės neatitinkančiais teiginiais, padarytais Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014. Dėl tokių neteisėtų teismų bei teisėjų, nagrinėjusių apelianto santuokos nutraukimo bylą bei turto su A. V. padalinimo klausimą, veiksmų, apeliantas teigia patyręs turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau dėl tokių faktinių aplinkybių teismas jau yra pasisakęs išnagrinėtoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2016-11-02 sprendime, kurioje taip pat buvo keliamas žalos atlyginimo iš valstybės klausimas. Taip pat sutiktina su skundžiamos nutarties argumentais, kad apeliantas, tvirtindamas, jog nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio faktinį pagrindą sudaro vėlesnės, t. y. Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2262-638/2016 pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei A. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, sugadinus turtą, netenkinantis apelianto išnagrinėjimo rezultatas, kuriame teismas taip pat rėmėsi Kauno apygardos teismo 2014-06-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014 nustatytomis aplinkybėmis, iš esmės ieškinį grindžia jau teismų išnagrinėtose bylose įvertintomis aplinkybėmis, nenurodydamas jokių kitų (naujų) faktinių aplinkybių. Tačiau, keliant reikalavimus dėl tokio paties dalyko, tų pačių faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo teismų pasisakyta, naujas vertinimas kitoje byloje ir kitokių išvadų dėl jų padarymas nėra galimas. Pažymėtina ir tai, kad pats apeliantas civiline byla Nr. e2-2262-638/2016 šioje byloje pareikštame ieškinyje vadovaujasi tik tuo aspektu, jog ją nagrinėjant buvo remiamasi Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014 nustatytomis aplinkybėmis. Tokiu atveju konstatuotina, kad vien formalus Kauno apygardos teismo 2016-12-21 sprendimo civilinėje byloje Ne. e2-2262-638/2016 nurodymas naujame ieškinyje, kai iš esmės į teismą su šiuo ieškiniu vėl kreipiamasi dėl tų pačių teisėjų ir teismų veiksmų, atliktų nagrinėjant tas pačias civilines bylas, nereiškia naujo ieškinio faktinio pagrindo suformulavimo. Todėl aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas nurodant daugiau teismų procesinių sprendimų (priimtų dar ir kitose civilinėse bylose), nei buvo nurodyta išspręstos bylos ieškinyje, nesudaro pagrindo spręsti, kad abiejų ieškinių faktiniai pagrindai skiriasi ir apeliantas įgyja teisę vėl kreiptis į teismą. CPK 279 straipsnio 4 dalis kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip nustatytas draudimas šalims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims, taip pat jų teisių perėmėjams, įsiteisėjus teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, iš naujo pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus (pripažintus arba priešingai, nepripažintus) faktus bei teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (galutinai išspręstos bylos) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Tokia pati yra ir fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia įsitikinti, kad apeliantas naujai pateiktu ieškiniu iš esmės įrodinėja tas pačias aplinkybes tais pačiais faktais, tik siekia kitokio jų teisinio įvertinimo. Pažymėtina, kad toks apelianto tikslas yra teisiškai ydingas, nes, kaip jau minėta, siekiama iš naujo įvertinti jau įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus ar paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią, kas pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 str.) ir draudimą kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai ginčas dėl materialinio teisinio santykio, su kuriuo asmuo sieja savo teisių pažeidimą, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nurodytam asmeniui dalyvaujant byloje, laikytina, jog jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti savo pažeistų teisių teismine gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).Apelianto atskirojo skundo argumentas, jog vien Kauno apygardos teismo 2016-12-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2262-638/2018 peržiūrėjimas apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-573-798/2017) ir jo palikimas nepakeistu savaime nereiškia, kad Kauno apygardos teismo 2016-12-21 sprendimu nepadaryta žala, teisinės reikšmės neturi ir negali paneigti aptartos išvados dėl ieškinio dalyko bei pagrindo tapatumo su pirmiau išnagrinėta byla, kiek tai yra reikšminga CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytų procesinių pasekmių atsiradimui. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai buvo konstatuotas ieškinių tapatumas (dėl šalių, dalyko ir pagrindo) ir civilinė byla nutraukta. Ieškinio pateikimas, kai jo šalys, dalykas bei pagrindas yra tapatus jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu išnagrinėtam ieškiniui, neatitinka nurodyto teismo sprendimo res judicata teisinės galios principo, t. y. kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant naują civilinę bylą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.