- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- 2S-1949-1097/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11381-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Pareiškėjas
- E. S., J. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. S. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-15961-930/2022, priimtos sprendžiant pareiškėjų E. S. ir J. S. prašymo dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru sutuoktinių sutikimu priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai E. S. ir J. S. kreipėsi į teismą su prašymu dėl bažnytinės santuokos, įtrauktos į civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą, akto įrašo panaikinimo, prašydami: 1) nenustatyti termino susitaikyti ir panaikinti jų bažnytinės santuokos įrašo aktą; 2) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamąjį turtą – dalis žemės sklypo, butą, ir dalį automobilių stovėjimo aikštelės, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas); 3) patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos įrašo akto panaikinimo pasekmių (toliau – Sutartis). Be kitų aplinkybių, pareiškėjai pažymėjo, kad Turtas buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise iki santuokos registracijos, tačiau banko paskolos įmokos mokėtos iš bendrų šeimos lėšų, todėl prašė pripažinti Turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi konstatavo prašymo trūkumus ir nustatė terminą jiems pašalinti.
3. Teismas atsisakė priimti reikalavimą pripažinti nekilnojamąjį turtą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nurodydamas, kad toks reikalavimas ypatingosios teisenos tvarka nenagrinėtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalis). Teismas išaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalį, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pareiškėjai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas. Santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu atveju, sutuoktiniai dėl savo turinių teisių ir pareigų susitaria patys, teismas atitinkamų santuokos nutraukimo pasekmių klausimų nenagrinėja ir materialinių teisinių reikalavimų, susijusių su pareiškėjų turtinėmis teisėmis ir pareigomis nesprendžia.
4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų pateiktos tvirtinti sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo (toliau – Sutartis) 3.1 punkte nurodyta aplinkybė, kad, sudarius santuoką, iki jos bendrąja daline nuosavybe turtėtas Turtas tapo bendrąja jungtine nuosavybe, ir susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalinimo, priteisiant turtą pareiškėjai, negalėtų būti tvirtinami. Teismas nurodė, kad sąlyga, kuria sutarta, jog, susituokus pareiškėjų Turto dalinės nuosavybės teisė pasikeitė į bendrąją jungtinę, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes neatitinka įstatyme nustatytų pagrindų, kuriais remiantis turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Teismas išaiškino, kad sandoriai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sudaromi notarine forma, todėl, siekdami perleisti vienas kitam dalį nekilnojamojo turto, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, pareiškėjai turi teisę kreiptis į notarą.
5. Teismas nurodė, kad būtina pateikti papildomus paaiškinimus dėl Sutarties 2.3 punkte įtvirtinto susitarimo, pagal kurį pareiškėjas įsipareigojo mokėti 500 Eur per mėnesį periodines išmokas vaiko išlaikymui. Teismo teigimu, nėra aišku, kokiu pagrindu, kokiems vaiko poreikiams tenkinti nurodyta suma bus skiriama, nes pareiškėjai Sutartimi nustatė, jog pareiškėjų nepilnametis vaikas gyvens su kiekvienu iš tėvų lygų laiką, o išlaidos vaiko edukaciniams poreikiams tenkinti į Sutartyje aptartą periodinę pareiškėjo kas mėnesį mokėti įsipareigotą 500 Eur sumą nepatenka. Teismas pasiūlė pareiškėjams pateikti paaiškinimus, kokiems vaiko poreikiams tenkinti nurodytas išlaikymas bus skiriamas, bei pažymėjo, kad, jų nepateikus, byloje gali būti daroma išvada, jog toks susitarimas pažeidžia vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), atitinkamai, tokiu atveju teismas neturėtų tvirtinti Sutarties, o bylą dėl santuokos nutraukimo turėtų sustabdyti, kol bus sudaryta nauja sutartis.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Pareiškėjų teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti susitarimą dėl Turto pasidalinimo. Turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jas nustatančią, funkciją, todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą, remdamasis kitais byloje esančiais įrodymais. Nors Turtas yra įregistruotas po 1/2 jo dalį pareiškėjų vardu bendrosios dalinės nuosavybės teise, tokia nuosavybės teisės forma (bendroji dalinė nuosavybė) neatitinka faktinių aplinkybių, nes pareiškėjai iki santuokos sudarymo vedė bendrą ūkį. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į daiktinės teisės normas ir iki šeimos teisės normų susiaurino sutuoktinių teisę įrodinėti, kad turtas priklauso abiem sutuoktiniams. Nėra pareiškėjų ginčo, kad Turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, todėl teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl Turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsisakydamas patvirtinti Sutarties dalį dėl šio Turto pasidalijimo, nevertindamas pateiktų įrodymų, pažeidė ekonomiškumo bei koncentruotumo principus, apribojo pareiškėjų teisę ir pareigą santuokos nutraukimo metu pasidalinti bendrą turtą.
8. Pareiškėjų teigimu, teismas neteisėtai atsisakė tvirtinti vaiko išlaikymo dydį. Teismo reikalavimas pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjo įsipareigojimo mokėti 500 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui yra perteklinis ir pažeidžia pareiškėjų teisę patiems įvertinti vaiko poreikius ir susitarti dėl jų apmokėjimo. Dėl šios sumos mokėjimo pareiškėjų ginčų nėra, Sutartį pareiškėjai sudarė ir pasirašė laisva valia, įvertinę vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų galimybes juos apmokėti. Dėl to, pareiškėjų teigimu, jie neturi Sutartimi detalizuoti vaiko poreikių ir apmokėjimo už juos tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, spręsdamas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu priėmimo klausimą, konstatavo esant prašymo trūkumų ir nustatė terminą jiems pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad šia nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą pripažinti Turtą bendrąja jungtine nuosavybe ir nustatytas terminas pareiškimo / teikiamos tvirtinti Sutarties trūkumams šalinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, kuriais ginčijami šie teismo priimti procesiniai sprendimai, konstatuoja, jog pareiškėjų išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
11. Pirma, pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis). Toks prašymas teismuose nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka, nustatyta CPK 538–541 straipsniuose (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 539 straipsnio 2 dalį, kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus (CPK 541 straipsnio 1 dalis).
12. Santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu bylos nagrinėjamos ypatingąja teisena, nes nėra sutuoktinių tarpusavio ginčo, o teismo funkcija pasireiškia patikrinimu, ar tikrai santuoka faktiškai iširo ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti, ar sutuoktinių sudaryta santuokos nutraukimo padarinių sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (tarp jų ir CK 3.118 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008). Remiantis CK 3.118 straipsnio 1 dalimi, teismas, padalydamas sutuoktinių turtą, nustato turtą, sutuoktiniams priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir turtą, kiekvienam iš sutuoktinių priklausantį asmeninės nuosavybės teise. Tačiau CK 3.116 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad nurodyta teisės norma taikoma, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokia pat sąlyga galioja ir nutraukiant santuoką bendru sutikimu ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Taigi, teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, t. y. pagal sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai), priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėjai, turto balanso, t. y., be kita ko, turto, sutuoktiniams priklausančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nenustatinėja. Sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu supaprastinto proceso tvarka, teismas privalo patikrinti, ar prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai dėl savo turinių teisių ir pareigų turi susitarti patys ir įtvirtinti tai teismui pateikiamoje sutartyje, nes teismas atitinkamų santuokos nutraukimo pasekmių klausimų nenagrinėja ir materialinių teisinių reikalavimų, susijusių su pareiškėjų turtinėmis teisėmis ir pareigomis, nesprendžia.
13. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų prašymas dėl Turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe byloje pagal prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ypatingosios teisenos tvarka nenagrinėtinas, todėl pagrįstai atsisakė jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
14. Antra, iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas nustatė terminą pareiškėjų pateiktos tvirtinti sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo trūkumams šalinti. Nustatęs tam tikrus paduodamo dokumento trūkumus, teismas argumentavo poreikį jį tikslinti bei papildomai informacijai gauti. Atsižvelgiant į tai, iš esmės nepagrįsti kaip teismo nutarties turinio neatitinkantys pareiškėjų atskirajame skunde formuluojami teiginiai, kad teismas atsisakė tvirtinti susitarimus dėl Turto pasidalinimo ir išlaikymo vaikui dydžio. Minėta, kad teismas šių klausimų nesprendė, o, išaiškinęs aktualų teisinį reglamentavimą, nustatė terminą dokumentui taisyti bei papildyti, trūkstamiems paaiškinimams pateikti.
15. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi pareigą patikrinti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, ar ja iš esmės nepažeidžiamos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir teisėti interesai. Jeigu teismas tokias aplinkybes nustato, sutartis negali būti tvirtinama. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka minėtus CK ir CPK normų reikalavimus. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vykdydamas pirmiau aptartą pareigą patikrinti, ar pareiškėjų pateikta Sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, ar ja iš esmės nepažeidžiamos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir teisėti interesai, pateikė pastabas dėl galimo Sutarties 3.1 punkto prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, išaiškindamas, kad vien aplinkybė, jog buvo sudaryta santuoka, nesudaro pagrindo pripažinti iki santuokos įgytą turtą bendrąja jungtine nuosavybe, nes neatitinka įstatyme nustatytų pagrindų, kuriais remiantis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
17. Pareiškėjai, ginčydami šiuos teismo išaiškinimus, nurodė, kad viešajame registre įregistruota Turto nuosavybės teisės forma (bendroji dalinė nuosavybė, pareiškėjams asmeninės nuosavybės teise turint po ½ Turto dalį) neatitinka faktinių aplinkybių, nes pareiškėjai iki santuokos vedė bendrą ūkį. Pareiškėjų teigimu, nesant jų tarpusavio ginčo dėl Turto priklausymo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teismas, atsisakydamas tvirtinti Sutarties dalį dėl šio Turto pasidalijimo, nevertindamas pateiktų įrodymų, pažeidė ekonomiškumo bei koncentruotumo principus, apribojo pareiškėjų teisę ir pareigą santuokos nutraukimo metu pasidalinti bendrą turtą. Šie pareiškėjų argumentai atmestini kaip neatitinkantys pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo turinio. Nors pareiškėjai pagrįstai nurodo, kad pagal 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o sutuoktiniai turtą, buvusį asmenine vieno iš jų nuosavybe, gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tarpusavio susitarimu, tačiau, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu supaprastinto proceso tvarka, klausimai dėl sutuoktinių materialinių teisinių reikalavimų, susijusių su jų turtinėmis teisėmis ir pareigomis, nesprendžiami (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai pakeisti turto nuosavybės formą iš asmeninės nuosavybės į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, nesant dėl to ginčo, gali notariškai tvirtinama vedybine sutartimi (CPK 3.103 straipsnio 1 punktas, 3.104 straipsnio 1 dalies 2 punktas), esant ginčui – ginčo teisenos tvarka (CK 3.90 straipsnis), taip pat jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (jo dalis) sutuoktiniai gali perleisti vienas kitam kitokiais notarine tvarka sudaromais sandoriais.
18. CK 4.92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų argumentai dėl daiktinės teisės normų (ne)taikymo.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė terminą pareiškėjams pateikti papildomus paaiškinimus dėl Sutarties 2.3 punkte įtvirtinto susitarimo, pagal kurį pareiškėjas įsipareigojo mokėti 500 Eur per mėnesį periodines išmokas vaiko išlaikymui. Teismas išaiškino tokio įpareigojimo priežastis, nurodydamas, kad nėra aišku, kokiu pagrindu, kokiems vaiko poreikiams tenkinti, nurodyta suma bus skiriama, nes pareiškėjai Sutartimi nustatė, jog pareiškėjų nepilnametis vaikas gyvens su kiekvienu iš tėvų lygų laiką, o išlaidos vaiko edukaciniams poreikiams tenkinti į Sutartyje aptartą periodinę pareiškėjo kas mėnesį mokėti įsipareigotą 500 Eur sumą nepatenka. Pareiškėjų teigimu, šis teismo įpareigojimas perteklinis ir pažeidžia pareiškėjų teisę patiems įvertinti vaiko poreikius ir susitarti dėl jų apmokėjimo, nes pareiškėjai, tarpusavyje susitarę laisva valia, neturi Sutartimi detalizuoti vaiko poreikių ir apmokėjimo už juos tvarkos.
20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos pareiškėjų argumentus kaip neatitinkančius teisinio reglamentavimo turinio. Kaip minėta, teismas turi pareigą patikrinti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, ar ja iš esmės nepažeidžiamos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir teisėti interesai (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, jog sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai, pavyzdžiui, susitariama, kad tik vienas iš sutuoktinių įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus, taip pat kai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir abiejų sutuoktinių gaunamas pajamas, turimą turtą, vienam iš sutuoktinių uždedama akivaizdžiai per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2005). Tai nereiškia, kad kiekvienas iš tėvų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), tačiau, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Atsižvelgiant į nurodytą, teismas, atlikdamas pareigą įvertinti prašomą patvirtinti Sutartį, turi teisę pareikalauti pareiškėjų pateikti tam tikrą papildomą medžiagą ar argumentus, susijusius su prašomos patvirtinti Sutarties sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Sutartimi pareiškėjai susitarė, jog nepilnametis vaikas gyvens su kiekvienu iš tėvų lygų laiką, bei tai, kad išlaidos vaiko edukaciniams poreikiams tenkinti į Sutartyje aptartą periodinę pareiškėjo kas mėnesį mokėti įsipareigojamą 500 Eur sumą nepatenka, pagrįstai pasiūlė pareiškėjams pateikti papildomus paaiškinimus, kad teismas galėtų nustatyti ir įvertinti, ar tokiu susitarimu nėra pažeidžiamas tėvų valdžios lygybės principas, ar vienam iš jų nėra uždedama akivaizdžiai per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta, kokiems vaiko poreikiams nurodyta suma bus skiriama ir pan. Be to, pažymėtina ir tai, kad išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), todėl teismas byloje turi turėti galimybę įvertinti, ar įsipareigojamo mokėti išlaikymo paskirtis iš tikrųjų yra vaiko poreikių tenkinimas. Dėl to pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti papildomus paaiškinimus bei duomenis pripažintinas pagrįstu, teisėtu bei būtinu.
21. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti ypatingosios teisenos tvarka nenagrinėtiną reikalavimą ir, pateikęs išsamius išaiškinimus, nustatė terminą pareiškėjams prašymo bei Sutarties trūkumams šalinti. Teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
22. Atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama teismo nutartimi nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, todėl pareiškėjams nustatytinas naujas 10 dienų nuo šios nutarties priėmimo terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškinant, kad minėti reikalavimai turi būti įvykdyti pirmosios instancijos teisme.
23. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
24. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjams E. S. ir J. S. 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo pašalinti trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartyje. Išaiškinti, kad minėti reikalavimai turi būti įvykdyti pirmosios instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.