Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 75 MGL bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 50 MGL, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), bauda.

Į bausmę B. K. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 12 d. 21.07 val. iki 2019 m. balandžio 13 d. 13.05 val. (viena para) ir nustatyta laikyti, kad B. K. yra sumokėjęs 2 MGL dydžio baudą.

Baudą nustatyta sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

B. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, ir uždrausta vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 12 d.

B. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta konfiskuoti su automobiliu;

- B. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta perduoti VĮ Regitra.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis kaltės ir nusikalstamos veikos juridinio kvalifikavimo neginčija, tik kelia bausmės individualizavimo klausimą – mano, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo atsisakyti B. K. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, dėl to skundžiamo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalis dėl B. K. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį naikintina, B. K. dėl šios veikos atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

7. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

8. Bylos duomenys liudija, kad B. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), taigi pirmoji iš BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų yra.

9. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz. argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134- 1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-96-628/2019).

10. Iš bylos duomenų matyti, kad asmuo, prašantis perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą – L. A. – yra B. K. dukra (b. l. 77), juos sieja artimi santykiai: L. A. nurodė, kad ji ir jos tėvas dažnai bendrauja įvairiais gyvenimo klausimais, nors jie gyvena ne kartu, tačiau per savaitę susitinka 2–3 kartus, apie įvykį ji viską žino – tėvas jai apie tai papasakojo, jis dėl įvykio labai pergyvena, pažadėjo jai niekada įstatymų nebepažeisti. Taip pat nurodė, kad tėvo poelgį ji vertina neigiamai, jo nepateisina, juo labiau, kad tąkart tėvui skubėti tikrai nebuvo jokio reikalo, jis savo netinkamu poelgiu galėjo sukelti pavojų ne tik sau, bet ir kitiems (b. l. 87–88). Teisiamajame posėdyje B. K. patvirtino, kad jo ir dukters L. A. santykiai yra labai artimi, dukra per savaitę pas jį ir jo sergančią žmoną (dukters motiną) atvažiuoja 2–3 kartus, apie įvykį jis dukrai papasakojo, pastaroji jo poelgį įvertino neigiamai, jis išvadas iš savo netinkamo poelgio padarė ir visiems pažadėjo, kad ateityje taip niekada nebesielgs, alkoholio nebevartos, nusižengimų nedarys, klausys dukros (b. l. 86–87). Taigi darytina išvada, kad L. A. gali daryti tėvui teigiamą įtaką. Be to, L. A. neteista (b. l. 78), ji turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirba net dviejose darbovietėse ir abiejų darboviečių administracijos charakterizuojama ypač teigiamai, kaip atsakinga, kruopšti, sąžininga, komunikabili, iniciatyvi (b. l. 80, 81). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laiduotojos tinkamumo, paminėtų aplinkybių visiškai nevertino, akcentavo tik tai, kad L. A. 2019 m. vasario 18 d. nubausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir įvertinęs šią aplinkybę padarė išvadą, kad negalima teigti, jog L. A. darys teigiamą įtaką kaltininkui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turi būti atsižvelgiama į visas asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį, jo charakteristiką bei kitus duomenis. Nors bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. vasario 18 d. L. A. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį, tačiau ji anksčiau administracine tvarka bausta nebuvo, 2019 m. vasario 18 d. administracine tvarka nubausta tik už vieną nusižengimą – už tai, kad sustojo ir paliko automobilį stovėti kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje (b. l. 79), taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje klaidingai nurodė, kad L. A. bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o ne už vieną pažeidimą. Be to, teisiamajame posėdyje L. A. patvirtino, kad ji yra nubausta administracine tvarka už tai, kad sustojo neleistinoje vietoje ir kartu paaiškino, kad šį nusižengimą padarė netyčia, nepastebėjusi prieš kelias dienas įrengto kelio ženklo, kurio anksčiau nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad vertinant asmens, kaip laiduotojo, tinkamumą, be kita ko reikia atsižvelgti ir į jo padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019), o šiuo atveju L. A. padarytas nusižengimas nėra šiurkštus, pavojaus transporto eismo saugumui, sau bei kitiems asmenims ji nesukėlė, savo veiksmais žalos niekam nepadarė. Įvertinusi visus L. A. asmenybę, jos požiūrio į tėvo padarytą nusikalstamą veiką aspektus, taip pat jos baustumo už administracinio nusižengimo padarymą įtaką pripažįstant pastarąją laiduotoja, teisėjų kolegija sprendžia, kad L. A. yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja.

11. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

12. Bylos duomenimis B. K. anksčiau teistas nebuvo, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b. l. 39), duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus, byloje nėra, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, kaip gerai atliekantis savo pareigas, paslaugus, sąžiningas (b. l. 99), penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas vieną kartą – 2017 m. sausio 25 d. jam buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 24 d. vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį, jam paskirtą 14 Eur dydžio baudą sumokėjo 2017 m. sausio 28 d. (b. l. 41). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad B. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (2K-274-693/2018). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, jog yra nustatyta viena B. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis baustas administracine tvarka, dirbantis, tačiau tinkamai šių aplinkybių neįvertinęs, t. y. neįvertinęs, kad B. K. administracine tvarka baustas tik vieną kartą, jo padarytas pažeidimas nebuvo šiurkštus, galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, taip pat visiškai nevertinęs to, kad B. K. neteistas, charakterizuojamas teigiamai, padarė formalią, nepagrįstą išvadą, jog B. K. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, „kaltinamojo asmenybė ir padaryto nusikaltimo pobūdis neleidžia teigti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų“ (b. l. 91–92).

13. Be to, B. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 49–50, 86–87, 89), žalos savo veiksmais niekam nepadarė. Taigi yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Esant visumai paminėtų aplinkybių, kartu įvertinus ir tai, kad laiduotojos L. A. materialinė padėtis nėra gera, kaip minėta, ji dirba dviejose darbovietėse, jos atlyginimas nėra didelis (b. l. 82), taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, B. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai L. A. ir baudžiamąją bylą B. K. atžvilgiu nutraukiant. Nustatydama laidavimo terminą, kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta viena B. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į B. K. charakterizuojančius duomenis, ir mano, kad šiuo atveju yra pagrindas laidavimą nustatyti minimaliam, t. y. 1 metų, terminui. Pastebėtina, kad ir prokurorė teisiamajame posėdyje be kita ko konstatavo, jog esant visoms BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms sąlygoms, tikslinga B. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant laiduotoja jo dukrą L. A., ir bylą nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį dėl B. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

B. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos B. K. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės B. K., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. A., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl B. K. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.