- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- I3-8213-438/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01602-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- UAB „Egritmeda“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Egritmeda“ patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-3422023 m. ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Egritmeda“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. AD5-9972 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti priimti naują sprendimą: panaikinti Departamento Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-342 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).
Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsniu, pareiškėjai 2023 m. balandžio 26 d. duotas Privalomasis nurodymas – iki 2023 m. liepos 27 d. sutvarkyti kadastriniuose sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas provėžas, jas užlyginant. Pareiškėja pateikė skundą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui. Atsakovas Skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad pareiškėjos pateiktame miško žemėlapyje „miško kelias“ pažymėtos ne tos vietos, kuriose padarytos provėžos ir sunaikinta miško paklotė. Kelio servitutas nenurodytas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše. Galimai kelias einantis per privačius miško sklypus miškų žemėlapyje pažymėtas klaidingai. Ginčo miško kelio nėra ir niekada nebuvo, tai patvirtina privataus miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė. Jokio būtinumo gabenti medieną per privačius miško sklypus nebuvo. Pareiškėja gabenti medieną galėjo miško kvartaline linija, važiuojant elektros linijos trasa ir išvažiuojant į keliuką. Konstatavo, kad pareigūnai, vadovaudamiesi patikrinimų metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Privalomąjį nurodymą davė pagrįstai.
Akcentuoja, kad miško kelio sugadinimas negali sąlygoti miško paklotės sužalojimo. Remiasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis ir teigia, kad miško keliai nėra taip griežtai apibrėžti, kaip kiti valstybės keliai. Pagal Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 straipsnio 10 dalį pastarieji priskiriami prie miško infrastruktūros. Tuo tarpu, miško paklotė, pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, priskiriama prie miško išteklių. Pagal Visuotinę lietuvių kalbos enciklopediją (aut. M. V.) „miško paklotė“ reikšmė – yra organinių medžiagų sluoksnis miško dirvožemio paviršiuje, susidaręs iš yrančių miško nuokritų (spyglių, lapų, šakelių, žievės), negyvų žolių, samanų ir kerpių liekanų.
Teigia, kad pareiškėja negalėjo sužaloti miško paklotės, kadangi važiavo ne ja, o miško infrastruktūra (keliu). Regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos įrankio regia.lt ar skaitmeninių žemėlapių Maps.lt duomenys patvirtina, kad pareiškėjos pateiktoje Miškų kadastro žemėlapio iškarpoje atvaizduotas ir pareiškėjos sugadintas miško kelias sutampa. Nurodytame ruože tai yra vienintelis miško kelias, todėl jo buvimu nėra jokio pagrindo abejoti. Priartinus Regia žemėlapio vaizdą, matyti ne tik miško proskyna miško kelio vietoje, tačiau ir miško kelio kontūrai (esamos provėžos) vedantys į mišką. Šie viešai prieinami duomenys patvirtina, kad dar iki pareiškėjos važiavimo šiuo keliu bei jo sugadinimo, buvo pakankamai intensyviai važinėjama, jis yra provėžuotas ir vizualiai atrodo kaip kelias transportui judėti. Nesutinka, kad sunaikino miško paklotę. Ji neturėjo jokio pagrindo abejoti ir manyti kitaip nei tik taip, kad važiuoja tokia vieta, kuria intensyviai važinėjama ir kurioje nėra miško paklotės. Esamo miško kelio senų provėžų išgilinimas neužtraukia atsakomybės, nekenkia miško paklotei (o tuo labiau nenaikina šio miško ištekliaus, kadangi neįmanoma sugadinti to, ko nėra, t. y. miško paklotės toje vietoje, kuria važiavo pareiškėjos miškovežiai, nebuvo). Jokių duomenų apie tame ruože esančius su miško infrastruktūros naudojimu susijusius apribojimus nėra.
Vertina, jog nebuvo pašalintos abejonės ir padaryta nepagrįsta išvada, kad ginčo miško kelias nesutampa su pareiškėjos padarytomis provėžomis ir/ar miško kelias klaidingai pažymėtas Miškų kadastro žemėlapyje. Įgaliotas pareigūnas, atlikdamas patikrinimą ir/ar duodamas privalomąjį nurodymą, privalo imtis visų priemonių, jog būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės. Kaltu dėl galimo miško valdytojų, savininkų ir kitų naudotojų teisių bei teisėtų interesų pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir įpareigoti asmenį įvykdyti privalomąjį nurodymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai patikrinimo metu ištyrus surinktus įrodymus, kuomet nelieka jokios abejonės, kad asmuo padarė pažeidimą. Šiuo atveju, Skundžiamame sprendime atsakovas darė prielaidas, kad miškų žemėlapyje kelias galimai pažymėtas klaidingai. Tačiau duomenų, galinčių išsklaidyti bet kokias abejones dėl pateiktos informacijos patikimumo neanalizavo, netyrė.
Nurodo, kad kreipėsi į matininką reikiamiems matavimams ir miško kelio ribų nustatymui (palyginimui) atlikti, tačiau tokio pobūdžio tyrimai yra didelės apimties ir užima laiko.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintą skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Departamento Klaipėdos Miškų kontrolės skyrius pagal gautą informaciją dėl išvažinėto miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sužalotos miško paklotės 2023 m. sausio 31 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio Rėkyvos girininkijos 110 kvartalo miško sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo vykdomas plynas ir sanitarinis kirtimas. Iš kirtavietės išvežant pagamintą medieną, kuri buvo vežama per privačius miško sklypus, išpjautos gilios provėžos, sunaikinta miško paklotė. 2023 m. vasario 3 d. apžiūros akte pažymėta, kad minėtame privačiame miško sklype būtina atlikti neplaninį patikrinimą tikslu išsiaiškinti pažeidimą padariusius asmenis.
Departamento Klaipėdos Miškų kontrolės skyrius kartu su Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriumi 2023 m. vasario 17 d. neplaninio patikrinimo metu patikrino privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio Rėkyvos girininkijos 110 kvartale (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas įregistruotas Miškų valstybės kadastre 15,47 ha. Nustatyta, kad pagaminta mediena buvo vežama iš privataus miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Privataus miško savininkė UAB „Egritmeda“. Iš kirtavietės mediena buvo traukiama per privačius miško sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ko pasekoje įspaustos gilios provėžos, sunaikinta miško paklotė, pažeistos šalia provėžų augančių medžių šaknys. Mediena buvo gabenama be sklypų savininkų žinios bei sutikimo. Atlikus matavimus nustatyta, kad išvežant medieną iš kirtavietės, sunaikinta 7562,02 m² miško paklotės. 2023 m. vasario 17 d. surašytas patikrinimo aktas.
Nurodo, kad 2023 m. balandžio 26 d. Privalomuoju nurodymu pareiškėjai duotas terminas iki 2023 m. liepos 27 d. sutvarkyti kadastriniuose sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas provėžas, jas užlyginant. Pareiškėja 2023 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Departamentą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Skundžiamu sprendimu Departamentas Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.
Argumentuoja, kad Privalomasis nurodymas priimtas nustačius, jog pažeisti Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.1 papunkčio reikalavimai. Mano, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 2, 7, 14 dalių, 3 straipsnio 1, 2, 8, 15, 17 punktų nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos Konstitucija 54 straipsnio nuostatomis.
Teigia, kad pareiškėja pateiktame miško žemėlapyje „miško kelias“ 8 punkte rodykle nurodydama, jog tai galimai kelias, klaidina teismą, nes toje vietoje yra dviejų taksacinių miško sklypų susikirtimas. Šita vieta pravažiavimas yra neįmanomas, nes vietovė šlapia – pelkėta. Važiuota per eglyną. Kituose žemėlapiuose taip pat klaidingai nurodoma, kad ten kelias. Kai kur sumažintas vaizdas, parodytas kitu kampu, nurodoma aukštos įtampos el. trąsa. Miško sklypo savininkė N. J. nurodo, kad jos sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) niekada jokio miško keliuko nebuvo, o atsirado tik UAB „Egritmeda“ vežant medieną. Su ja apie tai, kad ketinama vežti medieną per jos miško valdą nebuvo derinta ir jokio sutikimo ji nebuvo davusi.
Pažymi, kad jokio būtinumo gabenti medieną per privačius miško sklypus nebuvo. Pareiškėja gabenti medieną galėjo miško kvartaline linija važiuojant elektros linijos trasa ir išvažiuojant į keliuką.
Tvirtina, kad skundo padavimas nesustabdo Privalomojo nurodymo vykdymo. Pareiškėjai apie tai, kad iš kirtavietės išvežant pagamintą medieną, kuri buvo vežama per privačius miško sklypus, išpjautos gilios provėžos, sunaikinta miško paklotė buvo žinoma dar 2023 m. vasario 17 d., atsisakius pasirašyti 2023 m. vasario 9 d. pavedimą dėl patikrinimo atlikimo bei įteikiant Privalomąjį nurodymą. Duomenų, kad pareiškėja ėmėsi kokių nors veiksmų užlyginti padarytas provėžas, nepateikta. Pareiškėjos pateiktą skundą teismui vertina kaip siekį išvengti atsakomybės bei pareigos įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė patikslintą skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.
Teisėjų kolegija nustatė:
pareiškėjo skundo reikalavimas – panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. AD5-9972 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir Departamento Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-342 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2023 m. balandžio 26 d. pareiškėjui buvo duotas Privalomasis nurodymas sutvarkyti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio Rėkyvos girininkijoje ((duomenys neskelbtini)) kadastriniuose sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas provėžas, jas užlyginant. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatytas iki 2023 m. liepos 27 d..
Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo Privalomuoju nurodymu 2023 05 04 jį apskundė Departamentui, kuris Skundžiamu sprendimu Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.
Iš Skundžiamo sprendimo matyti, kad jis priimtas remiantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau AAVKĮ) 25 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, t. y., sprendžiant Privalomojo nurodymo pagrįstumo bei teisėtumo klausimus.
AAVKĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. Pagal minėto įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
AAVKĮ 25 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą; 2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba nustatydamas kitus jo įvykdymo terminus; 3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo; 4) privalomąjį nurodymą panaikina. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privalomajam nurodymui apskųsti įstatymas nustato privalomą ikiteisminę tvarką, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, skundas turi būti paduotas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. administracinėje byloje Nr. A-204-789/2023; 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-424/2011; 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-291/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1149-602/2016; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-556/2020).
Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo priimtas sprendimas, sprendžiant asmens skundą dėl privalomojo nurodymo pagrįstumo bei teisėtumo, atitinka kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, priimto ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, statusą, kaip jį apibrėžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis.
Byloje nagrinėjamu atveju tai lemia, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro Privalomojo nurodymo teisėtumas bei pagrįstumas, o Skundžiamas sprendimas vertinamas, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtas sprendimas, kuris nėra savarankiškas (atskiras) bylos nagrinėjimo dalykas.
Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad 2023 m. spalio 13 d. buvo nustatyta, jog pareiškėjas Privalomojo nurodymo reikalavimą – užlyginti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio Rėkyvos girininkijoje ((duomenys neskelbtini)) kadastriniuose sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas provėžas, įvykdė.
Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su Privalomojo nurodymo reikalavimu – užlyginti padarytas provėžas sutinka ir Privalomojo nurodymo šioje dalyje neginčija, tačiau nesutinka su ta Privalomojo nurodymo dalimi (motyvuojančia), kurioje nurodyta, jog „miško žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), traukiant pagamintą medieną iš UAB „Egritmeda“ priklausančio miško, yra sugadinta miško paklotė. Miško žemėje traukiant medieną ir sugadinant paklotę, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimai.“
Pareiškėjo teigimu šios aplinkybės konstatavimas Privalomajame nurodyme bei jos palikimas galioti, galimai sukels jam teisines pasekmes, sprendžiant žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo klausimus kitose bylose ir pan..
Iš bylos matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu 2023 m. kovo 9 d. buvo apskaičiuotas 22686,06 Eur žalos, padarytos aplinkai, dydis, kuri (žala) atsirado dėl pažeistos miško paklotės (b.l. 13).
Iš 2023 m. vasario 17 d. patikrinimo akto Nr. PA-785 matyti, kad vienais ir tais pačiais pareiškėjo veiksmais, vežant medieną iš miško, buvo padarytos tiek minėtos provėžos, tiek galimai sunaikinta miško paklotė (b. l. 21-22), t. y. vienais veiksmais buvo atliktos dvi veikos, kurios sukėlė skirtingas teisines pasekmes, o būtent, pareigą pareiškėjui užlyginti provėžas bei atlyginti žalą padarytą aplinkai.
Privalomasis nurodymas ir reikalavimas atlyginti žalą, kaip teisinio poveikio priemonės, yra netapačios. Privalomojo nurodymo atveju kaltininkas yra įpareigojamas atlikti atitinkamus veiksmus, kuriais ateityje turi būti užtikrintas atitinkamų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimas, išvengiama žalos aplinkai padarymo, arba turi būti fiziškai pašalintos (likviduotos) jau sukeltos neigiamos pasekmės aplinkai (AAVKĮ 2 str. 6 d.).
Reikalavimo atlyginti žalą atveju kaltininkui yra taikoma finansinio poveikio priemonė už padarytą žalą aplinkai (AAVKĮ 12 str. 1 d. 16 p.).
Skirtingas šių teisinių poveikio priemonių pobūdis nulemia ir skirtingą faktinių aplinkybių pobūdį bei apimtį, kurias yra būtina nustatyti, kad atsirastų teisinės prielaidos bei sąlygos taikyti šias poveikio priemones.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Privalomuoju nurodymu yra įpareigotas sutvarkyti padarytas provėžas, jas užlyginant. Provėžų padarymo faktas yra nustatytas minėtu 2023 m. vasario 17 d. patikrinimu aktu Nr. PA-785. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas.
Tokiu būdu, Privalomojo nurodymo dalykas (įpareigojimas sutvarkyti padarytas provėžas, jas užlyginant), apsprendžia ir faktinių aplinkybių pobūdį bei apimtį, kurios yra būtinos bei pakankamos Privalomojo nurodymo dalykui realizuoti, o būtent, Privalomajame nurodyme būtina bei pakanka konstatuoti faktą, jog pareiškėjas aptariamo įvykio metu neteisėtai padarė provėžas. Kitos faktinės aplinkybės nėra būtinos Privalomojo nurodymo dalyko realizavimui, todėl jos yra perteklinės bei nedaro įtakos Privalomojo nurodymo teisėtumui bei pagrįstumui.
Visa tai lemia, kad Privalomojo nurodymo motyvuojančioje dalyje konstatuotos faktinės aplinkybės, jog „miško žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), traukiant pagamintą medieną iš UAB „Egritmeda“ priklausančio miško, yra sugadinta miško paklotė. Miško žemėje traukiant medieną ir sugadinant paklotę, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimai.“, yra perteklinės, išeinančios iš nagrinėjamo teisinio santykio ribų bei nedarančios įtakos Privalomojo nurodymo teisėtumui bei pagrįstumui.
Kadangi šių aplinkybių įvertinimas bei nustatymas galimai bus reikšmingas sprendžiant ateityje reikalavimo dėl žalos atlyginimo klausimus, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jos šalinamos iš Privalomojo nurodymo, atitinkamai koreguojant ir Skundžiamą sprendimą, kuriuo tai nebuvo padaryta.
Iš dalies patenkinus pareiškėjo skundą iš dalies jam priteisiamos ir patirtos bylos vedimo išlaidos (ABTĮ 40 str.).
Pareiškėjas prašo priteisti jam 1817,42 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jis taip pat sumokėjo ir 30 Eur žyminį mokestį.
Sprendžiant klausimą dėl bylos vedimo išlaidų dydžio priteisimo, atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas iš esmės su Privalomojo nurodymo reikalavimu – sutvarkyti provėžas, sutiko ir jį savanoriškai įvykdė. Tai lemia, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas materialinio pobūdžio teisinis ginčas bei kad Privalomasis nurodymas šioje dalyje paliekamas nepakeistu. Nagrinėjamu atveju, byloje iš esmės buvo sprendžiamas Privalomojo nurodymo, kaip sprendimo, motyvuojamosios dalies atitikimo procedūrinio pobūdžio teisės normų reikalavimams klausimas.
Visa tai patvirtina, kad bylos nagrinėjimas nebuvo susijęs su daugelio bei sudėtingu materialinės teisės normų aiškinimu bei taikymu, byla taip pat nėra susijusi ir su daugelio bei didelės apimties faktinių aplinkybių vertinimu ir nustatymu, dėl ko byloje kilęs ginčas nepriskirtinas sudėtingų, didelės apimties ir pan.. bylų kategorijai.
Atsižvelgus į visa tai, kolegijos vertinimu, pareiškėjui atlygintinų išlaidų už advokato pagalbą išlaidų dydis sudaro 300 Eur bei žyminio mokesčio išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Egritmeda“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-342 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. AD5-9972 ir iš 2023 m. balandžio 26 d. privalomojo nurodymo motyvuojančiosios dalies panaikinti šiuos motyvus: „miško žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), traukiant pagamintą medieną iš UAB „Egritmeda“ priklausančio miško, yra sugadinta miško paklotė. Miško žemėje traukiant medieną ir sugadinant paklotę, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimai.“
Likusioje dalyje Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-342 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. AD5-9972 palikti nepakeistus.
Pareiškėjai UAB „Egritmeda“ iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteisti 330 Eur bylos vedimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.