Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ skundą atsakovui Aplinkos apaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apaugos inspekcijai dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Pareiškėjas teigia, jog teismas išsprendė tik 2019 m. spalio 28 d. skundo priėmimo klausimą, tačiau neišsprendė 2019 m. spalio 28 d. prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo klausimo. Nors pareiškėjas 2019 m. lapkričio 8 d. lydraštyje nesuformulavo atskiro reikalavimo, kurio pagrindu Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos būtų įpareigotas nagrinėti pareiškėjo skundą – teismas tokį įpareigojimą galėjo nustatyti ex officio. Pareiškėjo nuomone, toks įpareigojimas nebuvo būtinas, būtinas tik praleisto termino atnaujinimas. Šiuo atveju yra visi pagrindai praleisto termino atnaujinimui, taip pat praleisto termino atnaujinimas užtikrintų tinkamą, teisingą, teisėtą ir protingą pareiškėjo teisių gynimo realizavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Elme metalas“ siekė panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. K-43, kuriuo pareiškėjas įpareigotas perduoti neteisėtai laikomas atliekas atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti pavojingas atliekas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad šis skundas buvo paduotas nesilaikant šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – be kita ko, įskaitant) laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-652/2014; 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-504-502/2016). Pabrėžtina, jog asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 103 str. 10 p.), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-168/2009; 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-621/2013; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-882-492/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti administraciniame teisme yra susijęs su tuo, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Šioje įstatymo normoje nustatytu pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis (lot. – aiškiais žodžiais) nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, šia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-583/2012; 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-670-602/2016).

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje expressis verbis numatyta privaloma išankstinio ginčų dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimo ne per teismą procedūra, t. y. kad privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-271/2013; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-547-438/2015). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad privalomajam nurodymui apskųsti įstatymas nustatė privalomą ikiteisminę tvarką, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, skundas turėjo būti paduotas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-424/2011; 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-291/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1149-602/2016).

Pažymėtina, kad ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose tais atvejais, kai įstatyme numatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1101/2014; 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-17-520/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo priimtas skundžiamas Privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas perduoti neteisėtai laikomas atliekas atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti pavojingas atliekas. 2019 m. spalio 2 d. pareiškėjas su prašymu dėl termino atnaujinimo Privalomajam nurodymui apskųsti kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-19002 pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą Privalomojo nurodymo apskundimą terminą netenkino ir pareiškėjo skundo dėl Privalomojo nurodymo nenagrinėjo. 2019 m. spalio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Privalomąjį nurodymą.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl Privalomojo nurodymo Aplinkos apsaugos departamente nebuvo išnagrinėtas iš esmės, t. y. Aplinkos apsaugos departamentas, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo skundą, šį klausimą paliko nenagrinėtą. Kaip minėta, ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo.

Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi informavo pareiškėją, kad tik išnagrinėjus jo skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jis įgis teisę reikšti reikalavimą dėl Privalomojo nurodymo ir priimto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sprendimo panaikinimo / pakeitimo. Kartu teismas pasiūlė pareiškėjui suformuluoti reikalavimą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-19002 panaikinimo / pakeitimo, praleisto termino Privalomajam nurodymui apskųsti atnaujinimo ir įpareigojimo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Privalomojo nurodymo iš esmės. Siūlymu nepasinaudota.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo pradėta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą procedūra nebuvo užbaigta, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. K-43. Naikinti teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.