- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- A-204-789/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02861-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- T. A.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. A. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-15337; 2) atnaujinti Departamento Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-24 (toliau – ir privalomasis nurodymas) apskundimo terminą; 3) panaikinti 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN15-24.
2. Departamentas 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-15337 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. Departamento Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko privalomojo nurodymo Nr. PN15-24.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. kovo 9 d. atsakovo darbuotojai įteikė jam šaukimą. Kadangi šaukimo tikslas buvo nurodytas nekonkrečiai bei esant karantinui, pareiškėjas 2021 m. kovo 15 d. paprašė bendrauti elektroniniu paštu. Pareiškėjas teigė, kad 2021 m. kovo 16 d. gavo elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. jam buvo išsiųstas privalomasis nurodymas Nr. PN15-24. Kadangi pareiškėjas negavo privalomojo nurodymo, 2021 m. kovo 17 d. paprašė atsiųsti jį elektroniniu paštu. Pareiškėjas gavo privalomąjį nurodymą 2021 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu, 2021 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas atsiųsti bylos medžiagą. Nesulaukęs atsakymų į klausimus ir bylos medžiagos, 2021 m. balandžio 6 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą ir tik tada bylos medžiaga buvo atsiųsta. Iš atsiųstos medžiagos paaiškėjo, kad Departamento VDVIS (vidaus dokumentų valdymo informacinė sistema) neužtikrina, kad dokumentai garantuotai pasieks adresatus. Informacija apie dokumentuose pridėto 2020 m. balandžio 22 d. apžiūros akto surašymo aplinkybes nepridėta (pareiškėjas nebuvo kviečiamas į apžiūrą, neinformuotas apie apžiūros akto surašymą).
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad prie apžiūros akto pridėtos 2020 m. sausio 25 d. darytos tos pačios vietos nuotraukos. Nuotraukose matosi ant paviršiaus esantys akmenys, t. y. natūrali grunto sudėtinė dalis. Kitokių užteršimo požymių nėra. Taip pat matosi, kad žemės paviršius yra nepakitęs abiejose tvoros pusėse, tai paneigia grunto supylimo faktą. Pareiškėjo teigimu, galbūt galima įžvelgti, kad šlaitas nuo keliuko pusės yra palygintas. Todėl tikėtina, kad minimo pažeidimo apskritai nėra. Tai patvirtina ir pridedamos 2018 m. gruodžio 5 d. bei 2020 m. lapkričio 5 d. nuotraukos, kuriose žemės paviršiaus altitudės iš esmės nesiskiria, nors Departamentas siekia įrodyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. balandžio 9 d. vykdytas kažkoks užpylimas. Pareiškėjo manymu, neįrodytas nei jo dalyvavimas, nei užpylimo fakto egzistavimas, o visi Departamento pareigūnų veiksmai grindžiami kaimyninio sklypo gyventojo S. T. parodymais, siekiant tik jam vienam suprantamų tikslų.
5. Pareiškėjas akcentavo, kad jis susipažino su privalomuoju nurodymu, 2021 m. kovo 18 d. gavęs jį elektroniniu paštu, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo mėnesį. 2021 m. birželio 1 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu paduodamas jį per atsakovą. Atsakovas skundą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartyje buvo išaiškinta, kad skunde keliami klausimai teismingi skirtingiems teismams ir nurodė kreiptis atskirais skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismą. Pareiškėjas
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. birželio 30 d. kreipėsi atskirais skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris pradėjo skundą nagrinėti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjas 2021 m. liepos 26 d. kreipėsi į Departamento direktorių su skundu, o 2021 m. rugpjūčio 12 d. gavo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, remiantis praleistu apskundimo terminu, nors privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo įteiktas vėluojant daugiau kaip 7 mėnesius.
Šalies argumentai
6. Atsakovas Departamentas nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
7. Atsakovas paaiškino, kad 2021 m. liepos 26 d. Departamente buvo gautas pareiškėjo skundas dėl jam surašyto privalomojo nurodymo. Pareiškėjo skundas buvo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnyje nustatytą terminą, t. y. 10 darbo dienų terminą, skaičiuojant jį nuo privalomojo nurodymo įteikimo dienos. Pareiškėjo skunde nurodyta, kad privalomasis nurodymas buvo įteiktas pavėluotai, tačiau net skaičiuojant minėtame įstatyme nustatytą terminą nuo skunde nurodytos jo įteikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 18 d. arba net nuo papildomų dokumentų įteikimo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 6 d., apskundimo terminas taip pat yra praleistas.
8. Atsakovas pažymėjo, kad, skaičiuodamas privalomojo nurodymo įteikimo momentą, rėmėsi Lietuvos pašto viešai prieinama informacija, kad privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 2 d. Departamentas neturi pagrindo abejoti pateikta informacija. Akcentavo, kad privalomojo nurodymo 9 punkte išaiškinta privalomojo nurodymo apskundimo tvarka ir terminai, taip pat cituojamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnis, reglamentuojantis privalomojo nurodymo apskundimo tvarką. Pareiškėjas turėjo visas galimybes ir reikiamą informaciją laiku apskųsti privalomąjį nurodymą, tačiau be pateisinamų priežasčių praleido nustatytą 10 darbo dienų terminą.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo T. A. reikalavimą panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN15-24, atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį kaip nepagrįstą.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. Departamento Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN15-24, įpareigojantį pareiškėją iki 2020 m. spalio 4 d. sutvarkyti valstybinės reikšmės teritorijoje, esančioje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotas ant žolinės dangos užpiltas su gruntu sumaišytas atliekas. Pareiškėjas 2021 m. liepos 26 d. pateikė Departamento direktoriui skundą dėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-24, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti privalomąjį nurodymą. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendime Nr. (3.0)-AD5-15337 konstatavo, kad privalomasis nurodymas apskųstas nesilaikant nustatyto 10 darbo dienų termino. Pažymėjo, kad Įstatymas nenumato kompetentingai institucijai teisės atnaujinti skundo dėl privalomojo nurodymo padavimo terminą. Pareiškėjas teigia, kad su privalomuoju nurodymu jis faktiškai susipažino 2021 m. kovo 18 d. (gavęs jį elektroniniu paštu), todėl Departamentas klaidingai teigia, kad privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo mėnesį, be to, pareiškėjas nebuvo kviečiamas į objekto apžiūrą.
11. Teismas išaiškino, jog, pagal Įstatymo 25 straipsnį, privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurios jis buvo priimtas (1 dalis); privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui (2 dalis). Pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą; 2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba nustatydamas kitus jo įvykdymo terminus; 3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo; 4) privalomąjį nurodymą panaikina. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad privalomąjį nurodymą priėmė Departamento Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas, o ne Departamento vadovas, konstatavo, kad privalomojo nurodymo apskundimui taikoma Įstatymo 25 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad privalomasis nurodymas skundžiamas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo dienos. Teismas išaiškino, jog, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, privalomajam nurodymui apskųsti įstatymas nustato privalomą ikiteisminę tvarką, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, skundas turi būti paduodamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2021 m. liepos 26 d. pateikdamas skundą Departamentui, siekė pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau skundžiamu sprendimu Departamentas nenagrinėjo jo skundo iš esmės ir nepriėmė vieno iš sprendimų, nurodytų Įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje. Teismas pažymėjo, kad ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose tais atvejais, kai įstatyme numatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies arba atmetamas. Teismas, atsižvelgęs į tai, darė išvadą, kad ginčas dėl privalomojo nurodymo nebuvo išnagrinėtas privaloma ikiteismine tvarka.
14. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 2 d. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad net jeigu teismas laikytų, kad pareiškėjas gavo privalomąjį nurodymą tik 2021 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu, skundą dėl jo atsakovui pateikė 2021 m. liepos 26 d., bet kokiu atveju praleisdamas 10 darbo dienų terminą skundui paduoti. Pareiškėjas, išsireikalavęs iš atsakovo papildomą medžiagą, net ir ją gavęs, dėl neaiškių priežasčių delsė pateikti skundą ir tik po beveik dviejų mėnesių, tinkamai nesilaikydamas privalomojo nurodymo apskundimo tvarkos, teikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui per atsakovą. Teismas pažymėjo, kad privalomojo nurodymo 9 punkte nurodyta privalomojo nurodymo apskundimo tvarka. Be to, Departamento Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 4 d. raštas Nr.(18,8)-AD5-19421 „Dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo“ pareiškėjui registruota pašto siunta buvo išsiųstas ir įteiktas 2020 m. lapkričio 7 d. Taip pat 2020 m. spalio 26 d. buvo išsiųstas apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas neįvykdė privalomojo nurodymo, paaiškinta, kokį nurodymą pareiškėjas turėjo įvykdyti. Teismas konstatavo, kad jau 2020 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui buvo žinoma apie privalomojo nurodymo turinį.
15. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, kad jis neturėjo galimybės apskųsti privalomąjį nurodymą nustatyta tvarka ir terminais, nes su juo buvo supažindintas pavėluotai. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas pripažino pareiškėjo gynybine pozicija. Pareiškėjas nenurodė pateisinančių delsimo pateikti skundą priežasčių, todėl teismas konstatavo, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo pavėluotai pateikto skundo iš esmės. Teismas atmetė šią pareiškėjo skundo dalį.
16. Teismas pažymėjo, kad, tik išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, jis būtų įgijęs teisę reikšti reikalavimą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo teisme. Teismas, nustatęs, kad privalomojo nurodymo apskundimui yra numatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, kuria pareiškėjas laiku nepasinaudojo, ir konstatavęs, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą dėl termino atnaujinimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 10 punkte nurodytu pagrindu, nutraukė administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN15-24.
III.
17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas T. A. prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą; 2) atnaujinti 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-24 apskundimo terminą; 3) panaikinti Departamento 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą; 4) panaikinti 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN15-24 arba įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą išspręsti šį klausimą. Pareiškėjas, be kita ko, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
18. Pareiškėjas, pakartodamas ginčo aplinkybes, nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, neišsireikalavo iš Departamento arba tiesiogiai iš AB „Lietuvos paštas“ pareiškėjo prašyto išsireikalauti dokumento, patvirtinančio pareiškėjui privalomojo nurodymo įteikimo aplinkybes, todėl tai lėmė nepagrįstas išvadas dėl žymaus apskundimo termino privalomajam nurodymui apskųsti praleidimo. Pareiškėjas teigia, kad iš AB „Lietuvos paštas“ 2021 m. spalio 19 d. atsakymo akivaizdu, kad privalomasis nurodymas pareiškėjui nebuvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad galimybė apskųsti privalomąjį nurodymą atsirado tik praėjus 19 dienų nuo dokumentacijos, reikiamos skundui paduoti, pateikimo dienos, dėl to iš esmės ir buvo praleistas terminas skundui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo paduoti. Pareiškėjas teigia, kad 2021 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją su skundu, kuri 2021 m. balandžio 23 d. skundą persiuntė nagrinėti Departamentui, todėl, pareiškėjo teigimu, Departamentas jau nuo to momento galėjo spręsti klausimus ikiteismine tvarka, bet to nepadarė. Akivaizdu, kad Departamentas siekė išvengti išspręsti pareiškėjo klausimą, manipuliuodamas privalomojo nurodymo įteikimo terminais. Be to, pareiškėjo teigimu, Departamentas pažeidė Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytą įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomas nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kadangi privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo numatytas 2020 m. spalio 4 d., Departamentas privalėjo kreiptis į teismą ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 4 d. Pareiškėjas pažymi, kad jis pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui papildomus dokumentus, gautus iš Vilniaus savivaldybės, patvirtinančius, kad Vilnius neturi grunto sąvartų, į kurias būtų galima išvežti gruntą, ir Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą sandėliuoti gruntą, iki tokios sąvartos atsiras ant valstybinės žemės šalia nuomojamo žemės sklypo. Taigi, pareiškėjo nuomone, net jeigu privalomasis nurodymas būtų pripažintas teisėtu, nagrinėjamu atveju jo įgyvendinimas būtų neįmanomas.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais. Teigia, kad pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia nauju įrodymu – AB „Lietuvos paštas“ kitoje byloje teismo išreikalautu paaiškinimu apie siuntą, kuria pareiškėjui buvo siųstas skundžiamas privalomasis nurodymas. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo pateiktas AB „Lietuvos paštas“ raštas patvirtina, kad minėta siunta pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo įdėta į pašto dėžutę gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo fakto, kad siunta pareiškėjui buvo įteikta 2020 m. rugsėjo 2 d. Teismas skundžiamame sprendime vertino atsakovo į bylą pateiktą dokumentą ir darė išvadą, kad jis neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais įrodymais. Be to, pareiškėjas neneigė byloje teismo nustatytos aplinkybės, kad jau 2020 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui buvo žinoma apie privalomojo nurodymo turinį.
21. Atsakovas laiko nepagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas pats privalėjo identifikuoti 2021 m. balandžio 22 d. pareiškėjo skundą, pateiktą Aplinkos ministerijai dėl S. T. veiksmų, kaip skundą dėl privalomojo nurodymo. Atsakovas pažymi, kad paminėtame skunde ne tik nėra suformuluoto prašymo panaikinti arba pakeisti privalomąjį nurodymą, bet ir nenurodyta jokių argumentų dėl privalomojo nurodymo pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-15337 ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-24 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei prašymo atnaujinti privalomojo nurodymo apskundimo terminą.
23. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis, be kita ko, nustatyta, kad:
23.1. Departamento Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas 2020 m. liepos 16 d. surašė pareiškėjui privalomąjį nurodymą Nr. PN15-19, kuriuo pareiškėjui nurodyta sutvarkyti valstybinės reikšmės teritorijoje, esančioje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotas ant žolinės dangos užpiltas su gruntu sumaišytas atliekas. Privalomojo nurodymo 11 punkte pažymėta, kad pareiškėjas atsisakė priimti privalomąjį nurodymą ir paprašė jį atsiųsti paštu. Šis privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo išsiųstas 2020 m. liepos 17 d. registruotu paštu kartu su 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. (18.8)-AD5-11591 jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).
23.2. Departamento Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas A. M. surašė 2020 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinį pranešimą dėl privalomojo nurodymo, kuriame nurodoma, kad 2020 m. liepos 16 d. privalomasis nurodymas Nr. PN15-19 buvo išsiųstas 2020 m. liepos 17 d. registruotu paštu, registruotas laiškas grįžo neįteiktas 2020 m. rugpjūčio 25 d., nes pareiškėjas jo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. 2020 m. rugpjūčio 31 d. surašytas analogiškas privalomasis nurodymas Nr. PN15-24, kuris 2020 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui išsiųstas registruotu paštu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).
23.3. Departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (18.8)-AD5-19421 „Dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo“ informavo pareiškėją apie nustatytą pažeidimą, apie tai, kad pareiškėjui buvo surašyti privalomieji nurodymai (pirminis ir pakartotinis), pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti pažeidimus, tačiau jų nepašalino. Pareiškėjas, be kita ko, informuotas, kad, laiku neįvykdžius privalomojo nurodymo, jam gresia administracinė atsakomybė.
23.4. Departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba 2020 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. (18.8)-AD5-20966 „Dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo“ nurodė analogišką informaciją, kuri pareiškėjui buvo siunčiama 2020 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (18.8)-AD5-19421.
23.5. Departamento Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas A. M. 2021 m. kovo 16 d. elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti rašytinį paaiškinimą dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo priežasčių, taip pat informavo pareiškėją apie tai, kad jis yra kviečiamas atvykti į Departamento Vilniaus valdybą administracinio nusižengimo protokolui surašyti.
23.6. Pareiškėjas 2021 m. kovo 17 d. elektroniniu paštu nurodė, kad jis nėra gavęs privalomojo nurodymo, prašė jį atsiųsti elektroniniu paštu.
23.7. Departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas A. M. 2021 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjui privalomąjį nurodymą.
23.8. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento sprendimu, 2021 m. birželio 1 d. per atsakovą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas atnaujinti privalomojo nurodymo apskundimo terminą, panaikinti privalomąjį nurodymą ir Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. gegužės 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK21129935629.
23.9. Departamentas 2021 m. liepos 16 d. rašte Nr. (3.0)-AD5-13396 „Dėl skundo teismui su priedais“ išaiškino pareiškėjui administracinio nusižengimo byloje priimto administracinio nusižengimo nutarimo apskundimo tvarką ir nurodė, kad Departamento pareigūnas davė pareiškėjui privalomąjį nurodymą, todėl šiuo atveju taikoma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, kuria pareiškėjas nepasinaudojo.
23.10. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN15-24, 2021 m. liepos 13 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti privalomojo nurodymo apskundimo terminą, panaikinti privalomąjį nurodymą ir pavesti Departamentui išreikalauti iš akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ dokumentą apie privalomojo nurodymo įteikimą su originaliu pareiškėjo parašu ir pateikti jį teismui.
23.11. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 2021 m. liepos 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-4228-983/2021 atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas išaiškino, jog dėl Departamento 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN 15-24 apskundimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į Departamento vadovą ar jo įgaliotą asmenį.
23.12. Pareiškėjas 2021 m. liepos 26 d. kreipėsi į Departamento direktorių su skundu, prašydamas atnaujinti 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-24 apskundimo terminą ir panaikinti šį privalomąjį nurodymą.
23.13. Departamentas 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendime Nr. (3.0)-AD5-15337 „Dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. 15-24“ nurodė, kad privalomojo nurodymo apskundimo terminas yra akivaizdžiai praleistas, o pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių jis laiku neapskundė privalomojo nurodymo.
23.14. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą; 2) atnaujinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-24 apskundimo terminą; 3) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN15-24.
23.15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN15-24, atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį kaip nepagrįstą.
24. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad jis neturi teisinio išsilavinimo ir galėtų žodžiu išdėstyti visas nagrinėjamam ginčui atskleisti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismui neprivaloma atsižvelgti į šį prašymą.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjui ir atsakovo atstovei, bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
28. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“, AB „Lietuvos paštas“ 2021 m. spalio 19 d. raštą Nr. 3-2021-04668 „Dėl informacijos pateikimo apie siuntą Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir elektroniniu paštu išsiųstų / gautų laiškų kopijas.
29. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, suformulavo atskirą reikalavimą (prašymą) pavesti Aplinkos apsaugos departamentui išreikalauti iš AB „Lietuvos paštas“ dokumentą apie privalomojo nurodymo Nr. PN15-24 įteikimą pareiškėjui su jo originaliu parašu ir pateikti šį dokumentą teismui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo skundą, nepasisakė dėl šio pareiškėjo prašymo ir neišreikalavo pareiškėjo prašomo dokumento. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. gruodžio 14 d. jis susipažino kartu su apeliaciniu skundu pridėtais įrodymais ir gavo jų kopijas. Iš pridėtų dokumentų matyti, kad ant jų uždėtos žymos „Vilniaus m. apylinkės teismo specialistė D. K. 2021-12-14“. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2021 m. gruodžio 9 d., o pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas gavo dokumentus, kuriuos prašo pridėti prie bylos, 2021 m. gruodžio 14 d., darytina išvada, kad yra pagrindas pridėti šiuos dokumentus prie bylos medžiagos.
30. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. Pagal minėto įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
31. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą; 2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba nustatydamas kitus jo įvykdymo terminus; 3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo; 4) privalomąjį nurodymą panaikina. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
32. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad skundžiamą 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN15-24 priėmė ne Aplinkos apsaugos departamento vadovas, o Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas – vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. M., todėl, pagal Įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, privalomasis nurodymas yra skundžiamas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo dienos Aplinkos apsaugos departamento vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad privalomajam nurodymui apskųsti įstatymas nustato privalomą ikiteisminę tvarką, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, skundas turi būti paduotas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-424/2011; 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-291/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1149-602/2016; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-556/2020).
33. Byloje nustatyta, kad, pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2021 m. liepos 26 d. kreipėsi su skundu į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydamas atnaujinti terminą 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomajam nurodymui Nr. PN15-24 apskųsti ir jį panaikinti, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas skundžiamu Sprendimu pareiškėjo skundo iš esmės nenagrinėjo. Sprendimas priimtas iš esmės motyvuojant tuo, kad pareiškėjas praleido Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą privalomajam nurodymui apskųsti ir nenurodė priežasčių, dėl kurių jis praleido šį terminą. Teisėjų kolegija pažymi, jog, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ginčo išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose tais atvejais, kai įstatyme numatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas arba iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą, pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1101/2014; 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-17-520/2015 ir kt.).
34. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad 2021 m. kovo 18 d. jis faktiškai susipažino su 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN15-24, kai gavo jį elektroniniu paštu, tuo tarpu atsakovas teigia, kad privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 2 d.
35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatė, kad atsakovas į bylą yra pateikęs siuntos (privalomojo nurodymo) įteikimo pareiškėjui informaciją, patvirtinančią, kad privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 2 d., tačiau kartu su pareiškėjo apeliaciniu skundu pateiktame AB „Lietuvos paštas“ 2021 m. spalio 19 d. rašte Nr. 3-2021-04668 pažymima, kad registruota siunta (privalomasis nurodymas) 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo gauta Karoliniškių siuntų centre ir tą pačią dieną fiksuotas jos įteikimas gavėjui; tyrimo bendrovėje atlikimo metu nustatyta, kad dėl laiškininko žmogiškojo faktoriaus klaidos registruota siunta buvo pristatyta į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę, t. y. kaip paprasta korespondencijos siunta, nereikalaujant siuntos gavėjo parašo; kadangi pareiškėjui skirtos siuntos pristatymas buvo pažeistas, bendrovė neturi galimybės pateikti pristatymą patvirtinančių dokumentų. Taigi, įvertinus į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, šiuo atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjui skundžiamas privalomasis nurodymas buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 2 d. Tačiau net jeigu būtų pripažinta, kad privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo įteiktas vėliau, t. y. 2021 m. kovo 18 d., pareiškėjui paprašius pateikti privalomąjį nurodymą elektroniniu paštu, taip pat 2021 m. balandžio 6 d., pareiškėjui gavus papildomą medžiagą, susijusią su privalomojo nurodymo priėmimu, pareiškėjas, nesilaikydamas privalomojo nurodymo išankstinės skundų nagrinėjimo ne teisme apskundimo tvarkos, tik 2021 m. birželio 1 d. (po beveik 2 mėnesių) teikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui per atsakovą, t. y. praleidęs AAVKĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatytą 10 darbo dienų terminą skundui paduoti, nors privalomuosiuose nurodymuose Nr. PN15-19 ir Nr. PN15-24 (jų 9 punkte) buvo nurodyta jų apskundimo tvarka. Taip pat pažymėtina, kad 2020 m. liepos 16 d. buvo bandyta įteikti pareiškėjui 2020 m. liepos 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN15-19 (pirminis privalomasis nurodymas), tačiau pareiškėjas atsisakė jį priimti ir nurodė atsiųsti paštu, be to, Departamento Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (18.8)-AD5-19421 „Dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo“, kuris pareiškėjui buvo išsiųstas registruota pašto siunta ir įteiktas 2020 m. lapkričio 7 d. (byloje pateikta siuntos įteikimo informacija) išsiuntė pareiškėjui 2020 m. spalio 26 d. apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas neįvykdė privalomojo nurodymo, taip pat nurodyta, kokį nurodymą jis turėjo įvykdyti. Taigi vėliausiai nuo 2020 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui turėjo būti žinoma apie priimtą privalomąjį nurodymą ir jo turinį. Pareiškėjas nenurodė atsakovui priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą skundui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo pateikti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo pareiškėjo pavėluotai pateikto skundo iš esmės, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį, kuria pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą ir panaikinti Departamento Sprendimą.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 10 punktu, pagrįstai nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti privalomąjį nurodymą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir negali šia tvarka pasinaudoti dėl to, kad jis praleido terminą skundui paduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, tik išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir priėmus vieną iš Įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų, pareiškėjas būtų įgijęs teisę reikšti teismui savarankišką reikalavimą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo. Šiuo atveju Departamentas ginčijamame Sprendime konstatavo, kad buvo praleistas terminas skundui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo paduoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs įstatymo nustatyta šiai bylų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.