- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-18
- Bylos Nr.
- 2S-1424-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11540-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir antstoliui I. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, patvarkymo ir sąskaitos faktūros panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė 1) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos atkurti neteisėtai nutrauktą vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki ieškovei priklausančio ūkinio pastato naudojimąsi; 2) panaikinti 2016 m. kovo 22 d. antstolio I. G. patvarkymą dėl išlaidų išieškojimo Nr. 000/13/02585; 3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą faktūrą Nr. 2016/03-01; 4) priteisti iš pareiškėjų solidariai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
Dėl pirmojo reikalavimo. Susipažinęs su pateiktu ieškiniu ir jo priedais, taip pat teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei I. G. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, 2012 m. sausio 23 d. sprendimu c. b. Nr. 2-1652-864/2012 nusprendė: įpareigoti atsakovę I. G. savo lėšomis per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nutraukti vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki atsakovei priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą, panaikinti vandentiekį ir nuotakyną, sutvarkant teritoriją; atsakovei I. G. nevykdant minėto įpareigojimo, įgalioti ieškovę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pačiai pašalinti minėtus savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka išlaidas išreikalaujant iš atsakovės. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi c. b. Nr. A2-1172-603/2013 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą, taigi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo. Byloje 2013 m. spalio 22 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstoliui I. G.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi c. b. Nr. 2-5375-541/2014 pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo nutarė leisti išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – panaikinti vandentiekį ir nuotakyną nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sutvarkyti teritoriją, savavališkos statybos padarinių šalinimui bei teritorijos sutvarkymui reikiamas išlaidas išieškant iš skolininkės I. G.. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi c. b. Nr. S2-241-577/2015 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Ieškovė ne kartą kreipėsi į teismą dėl proceso c. b. Nr. 2-1652-864/2012 atnaujinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas jos prašymų netenkino, o apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartis paliko nepakeistas.
Teismas, remdamasis CPK 18 str., nustatė, kad ieškovė ieškinyje formuluoja reikalavimą įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos atkurti nutrauktą vandentiekio ir nuotakyno naudojimąsi, motyvuodama tuo, jog teismas inspekcijai nesuteikė teisės nutraukti komunalinio vandentiekio ir nuotakyno naudojimosi. Faktinis ieškinio pagrindas siejamas būtent su vandentiekiu ir nuotakynu, dėl kurių pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, pripažįstant, jog tai yra savavališkos statybos padariniai, bei kuriuos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos leista panaikinti.
Teismo vertinimu, savavališkos statybos objektų – vandentiekio ir nuotakyno – panaikinimas savo esme apima ir visus veiksmus, susijusius su vandens bei nuotakų naudojimu minėtais vandentiekiu ir nuotakynu, kadangi jų apskritai nebelieka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą vertino kaip siekį pakeisti įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą c. b. Nr. 2-1652-864/2012 ir šį ieškinio reikalavimą atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Be to, šis sprendimas yra priverstinai įvykdytas, t. y. pašalinti savavališkos statybos padariniai.
Dėl antrojo ir trečiojo reikalavimo. Teismas nustatė, kad prie ieškinio nepateikta duomenų apie tai, jog ieškovė kreipėsi į antstolį dėl ginčijamų veiksmų, o ieškinį, kuriame suformuluotas reikalavimas panaikinti antstolio vykdomojoje byloje priimtą procesinį dokumentą, tiesiogiai pateikė teismui, todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas negali būti priimtas (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 443 str. 1 d., 510 str. 2 d.).
Teismo vertinimu ieškovės reikalavimas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą faktūrą Nr. 2016/03-01 dirbtinai išskiriamas iš antrojo reikalavimo, nes pagal ieškinyje nurodomas aplinkybes matyti, jog tai laikytina vykdant teismo sprendimą patirtomis vykdymo išlaidomis, kurias antstolis reikalauja sumokėti ieškovės ginčijamu, t. y. siekiamu panaikinti 2016 m. kovo 22 d. patvarkymu dėl išlaidų išieškojimo. Pažymėjo, kad savavališkos statybos padarinius šalinant bei tvarkant teritoriją patirtas išlaidas išieškoti iš ieškovės nurodyta aukščiau aptartais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.
Be to, prašoma panaikinti PVM sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad savarankiškas reikalavimas pripažinti PVM sąskaitą-faktūrą negaliojančia, pareikštas ieškinio forma, negali būti bylos dalykas, nes tokio reikalavimo tenkinimas savaime nesukelia juo siekiamų teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Konstitucijos 30 str., CPK 5 str. 1 d.).
Teismas, atsisakydamas priimti ieškovės I. G. ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos ir inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir antstoliui I. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, patvarkymo ir sąskaitos faktūros panaikinimo atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p.), pažymėjo, kad ieškinys neatitinka ir kai kurių įstatyme nustatytų 135 str. reikalavimų, taip pat kai kurių bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111-114 str.), tačiau teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, plačiau dėl trūkumų nepasisakė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė I. G. prašo panaikinti 2016 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, įpareigojant atkurti tris buitinius vandens naudojimo ir šalinimo vamzdelius, priteisti bylinėjimosi išlaidas, 50000 Eur moralinės žalos atlyginimo bei taikyti CPK 95 str. numatytą baudą.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentai:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino tik iš dalies, nes nebuvo teisinio pagrindo įpareigoti inspekciją nutraukti komunalinio viešojo vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato naudojimąsi. Ieškovė yra viešojo vandens ir nuotekų šalinimo vartotoja ir pirkėja privačioje namų valdoje, o ne vandentiekių ir nuotakynų statytoja ar jų tiekėja. Teismai neįsigilino kas yra vartotojas ir kas yra vandentiekio statyba, juo labiau, kad nebuvo įrengti įvadiniai technologiniai tinklai su jų maitinimo šaltiniais nuo miesto skirstomųjų tinklų
2) Teismas bylos dėl komunalinio viešojo vandens naudojimo patiekto centralizuotai nenagrinėjo ir nėra priimta sprendimo, draudžiančio naudoti vandenį, patiektą centralizuotai viešaisiais komunaliniais inžineriniais tinklais ar uždrausta naudotis viešuoju komunaliniu nuotakynu. Ieškovei taip pat nėra surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Taip pat nebuvo nagrinėta byla dėl skolos pripažinimo teisėta ir jos dydžio nustatymo.
3) Teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant CK 6.217 str., 6.161 str. 2004 m. sausio 30 d., 2005 m. lapkričio 10 paslaugos teikėjo UAB „Vilniaus vandenys“ sudaryta su ieškove šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis nėra nutraukta, remiantis CK 6.217 str., 6.161 str. šiai dienai ieškovė moka tiksliai pagal skaitiklio rodmenis, kuriuos tiekėjas priima. Be to, skaitiklis yra užplombuotas tiekėjo.
4) Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino faktinių aplinkybių, nepagrįstai atmetė jos įrodymus, nenurodė kokiais teisės aktais rėmėsi, priimdamas sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti apeliantės ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, patvarkymo ir sąskaitos faktūros panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl reikalavimo įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos atkurti neteisėtai nutrauktą vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki ieškovei priklausančio ūkinio pastato naudojimąsi. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte išdėstytos normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai yra grindžiami non bis in idem teisės principu, tai yra draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai, o taip pat teisine įsiteisėjusio teismo sprendimo galia, kai asmuo, manantis, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, turi teisę jį skųsti ar kitaip siekti jį peržiūrėti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2013; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Sprendžiant klausimą, ar kreipiantis į teismą nebuvo pažeistas reikalavimas, kad toje pačioje byloje nebūtų įsiteisėjusio teismo sprendimo, svarbu nustatyti, ar byla, dėl kurios nagrinėjimo kreipiamasi, ir byla, kurioje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis, yra tapačios. Kriterijai pagal kuriuos nustatomos minėtos aplinkybės yra byloje dalyvaujančių asmenų, faktinio ieškinio pagrindo bei dalyko tapatumas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei I. G. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, 2012 m. sausio 23 d. sprendimu c. b. Nr. 2-1652-864/2012 nusprendė įpareigoti atsakovę I. G. savo lėšomis per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nutraukti vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki atsakovei priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą, panaikinti vandentiekį ir nuotakyną, sutvarkant teritoriją; atsakovei I. G. nevykdant minėto įpareigojimo, įgalioti ieškovę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pačiai pašalinti minėtus savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka išlaidas išreikalaujant iš atsakovės. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi c. b. Nr. 2A-1172-603/2013 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą; 2013 m. spalio 22 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstoliui I. G.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi c. b. Nr. 2-5375-541/2014 pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo nutarė leisti išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – panaikinti vandentiekį ir nuotakyną nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sutvarkyti teritoriją, savavališkos statybos padarinių šalinimui bei teritorijos sutvarkymui reikiamas išlaidas išieškant iš skolininkės I. G.. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi c. b. Nr. 2S-241-577/2015 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Ieškovė taip pat ne kartą kreipėsi į teismą dėl proceso c. b. Nr. 2-1652-864/2012 atnaujinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas jos prašymų netenkino, o apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartis paliko nepakeistas. Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos atkurti neteisėtai nutrauktą vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki ieškovei priklausančio ūkinio pastato naudojimąsi.
Apeliacinės instancijos pažymi, kad faktiniu ieškinio pagrindu laikomos faktinės aplinkybės (juridiniai faktai) kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas. Faktinį ieškinio pagrindą reikia skirti nuo teisinio ieškinio pagrindo, t. y. teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį. Teisinis ieškinio pagrindas nėra reikšmingas sprendžiant dėl ieškinių tapatumo pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi bylą nagrinėjantis teismas teisinio ieškinio pagrindo nėra saistomas. Teisinis ieškinio pagrindas ieškinių tapatumui kvalifikuoti reikšmingas tik tiek, kiek, pasikeitus teisiniam ieškinio pagrindui, keičiasi byloje įrodinėtinos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kurį nurodyti privalo į teismą besikreipiantis asmuo. Tuo atveju, jei ieškovo nurodytoms faktinėms aplinkybėms teismas pritaiko netinkamą teisės normą, tai yra pagrindas byloje priimto teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimui aukštesnės instancijos teisme, tačiau ne naujo ieškinio pareiškimui.
Nagrinėjamu atveju tiek iš įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, tiek ir iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad faktinis ieškinio pagrindas siejamas būtent su vandentiekiu ir nuotakynu, dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, pripažįstant, jog tai yra savavališkos statybos padariniai, bei kuriuos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos leista panaikinti. Kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, savavališkos statybos objektų – vandentiekio ir nuotakyno – panaikinimas savo esme apima ir visus veiksmus, susijusius su vandens bei nuotakų naudojimu minėtais vandentiekiu ir nuotakynu, kadangi jų apskritai nebelieka, todėl ieškovės reiškiamą reikalavimą teisingai vertino kaip siekį pakeisti įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą c. b. Nr. 2-1652-864/2012.
Dėl reikalavimo panaikinti 2016 m. kovo 22 d. antstolio I. G. patvarkymą dėl išlaidų išieškojimo Nr. 000/13/02585. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).
Išankstinio skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka detaliai reglamentuojama CPK 510 straipsnio 2 dalyje: skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo), skundą antstolis turi išnagrinėti per penkias dienas nuo jo gavimo ir priimti atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, jis turi skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė I. G., reikšdama reikalavimą panaikinti 2016 m. kovo 22 d. antstolio I. G. patvarkymą dėl išlaidų išieškojimo Nr. 000/13/02585 nesilaikė CPK 510 str. nustatytos tvarkos, t. y. nepateikė duomenų, kad ieškovė kreipėsi į antstolį dėl ginčijamų veiksmų, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti minėtą ieškovės ieškinio reikalavimą CPK 137 str. 2 d. 3 p. nurodytu pagrindu.
Dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą faktūrą Nr. 2016/03-01. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės prašoma pripažinti negaliojančia PVM sąskaita-faktūra įformintos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patirtos teismo sprendimo vykdymo išlaidos, kurias antstolis I. G. reikalauja sumokėti ginčijamu patvarkymu dėl išlaidų išieškojimo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia PVM sąskaitą-faktūrą skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog PVM sąskaita-faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 30 d. įtvirtinta, jog PVM sąskaita-faktūra – nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Taigi, minėtas dokumentas (PVM sąskaita-faktūra) gali būti tik vienas iš rašytinių įrodymų (faktinė aplinkybė) šalims įrodinėjant patirtas išlaidas, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas laikė, jog reikalavimas pripažinti PVM sąskaitą-faktūrą negaliojančia nesukelia materialiųjų teisinių padarinių ir atsisakė priimti ieškovės ieškinio reikalavimą CPK 137 str. 2 d. 1 p. nurodytu pagrindu.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliantė prašo taikyti atsakovui procesinę atsakomybę, numatytą CPK 95 str. - baudą.
LR CPK 95 str. apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 str. normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
Kaip jau minėta, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą teise, turi būti nustatytas aiškiai nesąžiningas ir nepagrįstas šalies veiksmas, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o ir pati apeliantė nenurodė jokių aiškiai nesąžiningų ar nepagrįstų atsakovų veiksmų, už kuriuos būtų pagrindas skirti baudą (CPK 95 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktų pagrindu, teisingai aiškino bei taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai. Naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.