Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovės L. R. atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui P. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas P. R. yra išvykęs gyventi į užsienio valstybę - Ukrainą (40 b. l.). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo atsakovui įteiktas teisminiu pavedimu per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (70 b. l.). Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, nurodė, kad bendro ūkio neveda 15 metų, prašo santuoką nutraukti, į ieškovės įgytą butą nepretenduoja (68, 73 b. l.). Pranešime dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo išaiškintos CPK 805 str. nuostatos dėl pareigos paskirti savo įgaliotą asmenį Lietuvoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Atsakovas įgalioto asmens Lietuvoje nenurodė, todėl kiti procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami, liko byloje ir laikomi įteiktais tinkamai (CPK 805 str. 2d.). Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos teismingumo.

Remiantis CPK 782 str., bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jei nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 784 str. 1 d.). Šioje byloje ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė. Duomenų apie atsakovo pilietybę byloje nėra, tačiau atsakovas 15 metų gyvena Ukrainoje. Remiantis Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 27 straipsnio 1 d., nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, yra kompetentingos įstaigos ir taikomi įstatymai tos Susitariančiosios Šalies, kurios piliečiais sutuoktiniai buvo paduodant pareiškimą; jeigu sutuoktinių gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, tai kompetentingos ir šios Susitariančiosios Šalies įstaigos; nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai paduodant pareiškimą nutraukti santuoką vienas iš sutuoktinių yra vienos Susitariančiosios Šalies, o antrasis - kitos Susitariančiosios Šalies pilietis ir vienas iš jų gyvena vienos Šalies, o antrasis - kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kompetentingos abiejų Susitariančiųjų Šalių įstaigos, šiuo atveju jos taiko savo valstybės įstatymus. Dėl minėtų aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo yra pagrindas konstatuoti, jog byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o byloje taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 1994-03-04 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 369 (13 b.l.). Nepilnamečių vaikų šalys neturi.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja aplinkybe, kad šis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Daugiau aplinkybių, patvirtinančių atsakovo kaltę, ieškovė nenurodė, papildomų dokumentų dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje (smurto ir pan.) nepateikė. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad iš Lietuvos išvyko tam, kad prižiūrėtų savo motiną. Ieškovė šios atsakovo nurodytos aplinkybės neginčijo. Nei vienas iš sutuoktinių pastangų išsaugoti šeimą nedėjo, jie faktiškai gyveno atskirai 15 metų ir juos tenkino esama situacija. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad jis yra I grupės invalidas ir nenorintis būti ieškovei našta. Teismas neturėjo galimybės išklausyti pačių šalių asmeniškai dėl bendro gyvenimo aplinkybių ir santuokos iširimo priežasčių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje nepakanka duomenų vienareikšmiškai išvadai, kad santuoka iširo vien dėl atsakovo kaltės. Teismas pripažįsta, kad šalims gyvenant santuokoje šalys nebuvo viena kitai lojalios, nevykdė pareigos remti viena kitą moraliai. Nors atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, tačiau atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nevienareikšmiškai suprantama CK 3.88 str. 3 d. norma, kurioje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. taisyklėmis.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d., Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Ieškovė prašo santuokos metu, t.y. 1999-05-12, įgytą butą (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe. Ieškovė aplinkybę dėl buto pripažinimo asmenine jo nuosavybe įrodinėja tuo, kad faktiniai jos ir atsakovo santykiai nutrūko dar 1998 metais, t.y. iki buto įsigijimo, aplinkybe, jog už butą mokėjo savo lėšomis, gautomis pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį tėvo dovanotą butą, kad atsakovas nei įgyjant nurodytą turtą, nei jį išlaikant, lėšų neįdėjo. Kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovas buto įgijimo aplinkybių neginčijo, atsiliepime nurodė, kad į ieškovės turimą butą nepretenduoja. Byloje ginčo dėl buto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe nėra.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad santuokos metu ieškovės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), butą ieškovė įsigijo 1999-06-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (34-35 b. l.). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 1996-07-30 ieškovės tėvas A. Š. padovanojo jai butą (duomenys neskelbtini) (19-20 b. l.). Ieškovė dovanotą butą pardavė 1999-04-30 už 40000 Lt (24-25 b. l.) ir 1999-05-12 nusipirko butą (duomenys neskelbtini), už 40000 Lt (29-30 b. l.) t.y., sutuoktiniams gyvenant atskirai ir nebevedant bendro ūkio ir panaudojant lėšas, gautas pardavus butą (duomenys neskelbtini). Išdėstytos faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad butas (duomenys neskelbtini), įgytas panaudojant asmenines ieškovės lėšas. Atsisakymas pripažinti, kad ginčo turtas buvo įgytas panaudojus asmenines ieškovo ir jo tėvų lėšas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Pripažinus turtą asmenine ieškovės nuosavybe, jis yra nedalintinas, jo vertė nenustatinėjama.

Daugiau kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovės vardu neregistruota (39, 42 b. l.). Ieškovė nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas jokių duomenų apie turtą ir kreditorius savo gyvenamojoje valstybėje nepateikė.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – R., atsakovui – R..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė prašymo priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas nepareiškė, todėl jos patirtos žyminio mokesčio ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo nepriteistinos.

Šioje byloje teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 5 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Remiantis CPK 96 str. 6 d., , šios išlaidos iš šalių nepriteistinos ir neišieškotinos, kadangi yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. R. (P. R.), gim. 1956-06-26, sudarytą ir įregistruotą 1994 m. kovo 4 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 369, santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. R. palikti santuokinę pavardę- R., atsakovui P. R. – R. (R.).

Pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto pasidalijimo faktui įregistruoti, VĮ Registrų centrui nuosavybės teisių pasikeitimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.