- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-125-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11876-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- V. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ ieškinį atsakovei V. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 119,34 Eur skolą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. už suteiktas mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo paslaugas, 15 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. T-451 „Dėl Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus“ ieškovė yra paskirta Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratore. Prievolė mokėti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą atsakovei atsirado Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsnio, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio (principas „Teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas), Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų 2013 m. liepos 18 d. Nr. T-451, T-452 pagrindu. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje nenustatyta ir atliekų tvarkymo tarifą nustato Kauno miesto savivaldybės taryba. Nors rašytinė sutartis su atsakove nebuvo pasirašyta, tačiau atsakovė laikoma sudariusi sutartį pagal standartines sąlygas. Atsakovė neginčijo sąskaitoje nurodytų duomenų, t. y. savo veiksmais pripažino sandorį, todėl privalėjo ir privalo vykdyti iš sandorio kylančią prievolę, t. y. mokėti nustatytais terminais už atliekų tvarkymą, padengti įsiskolinimą. Atsakovė laiku nemokėjo nustatyto mokesčio ir nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. įsiskolino ieškovei 119,34 Eur (kliento kodas 11159909). Atsakovė 2019 m. lapkričio 28 d., 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. birželio 3 d. pranešimais buvo paraginta sumokėti įsiskolinimą. Atsakovė į pranešimus neatsakė, skolos nesumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 23 d. paštu gavo UAB „Kauno švara“ klientų aptarnavimo ir marketingo skyriaus pranešimą „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo sutarties sudarymo“, kuriame nebuvo pateikta būtina informacija, pranešimas neatitiko elementarių sutarties sudarymo reikalavimų, t. y. jame nepateikti įkainiai, paslaugos teikimo galimybių variantai, nenumatyta pasirinkimo ar atsisakymo galimybė, į pranešimą per nurodytą laiką atsakovė nesureagavo, tai yra nesutiko sudaryti sutarties pagal neaiškias paslaugų teikimo sąlygas. Atsakovės teigimu, ieškovė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų neteikė adresu (duomenys neskelbtini)tačiau nuo 2019 m. rugsėjo mėn. kiekvieną mėnesį pateikė sąskaitas susimokėti už teiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Atsakovė, nesudariusi sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo, neturi komunalinių atliekų tvarkymo konteinerio, tad teikti ir gauti paslaugas nėra įmanoma. Atsakovė pažymi, kad joks šiukšliavežys iki nurodyto adreso surinkti atliekų nevyko, nerinko, tačiau ieškovė visus 10 mėnesių sąskaitas teikė, įmokų reikalavo. Atsakovė teigia, kad po pirmos jai pateiktos sąskaitos (2019 m. rugsėjo mėn.) už komunalinių atliekų tvarkymą, kai paslauga jai nebuvo teikta, kreipėsi į UAB Kauno švara direkciją. Ieškant konstruktyvaus sprendimo atsakovė nurodė jai tinkančias individualias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas, t. y. tartis dėl vieno mažiausios apimties mišrių atliekų konteinerio, jį išvežant kartą per ketvirtį taikant 5 Eur į metus paslaugos teikimo įkainį. Komercijos direktorius su atsakovės pasiūlymu nesutiko, paaiškino, kad įmonei „toks“ individualus komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo variantas „neapsimoka“. Sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė ieškovės prašė pateikti detalius paaiškinimus apie suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, konkretaus atsakymo negavo, gavo tik abstrakčius įstatymų citavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės V. L. ieškovės UAB „Kauno švara” naudai 119,34 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (119,34 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė 2013 m. rugpjūčio 3 d. dienraštyje „Kauno diena“ paskelbė informaciją apie tai, kad ji ragina visus atliekų turėtojus iki 2013 m. rugsėjo 20 d. kreiptis į atliekų tvarkymo sistemos administratorių UAB „Kauno švara“ dėl sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas suderinimo. Nurodyta, kad nepasirašius sutarties pagal individualias sąlygas, bus laikoma, kad sutartis sudaryta pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas. Pakartotinai pasiūlymas buvo teiktas 2019 m. gegužės 21 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovė buvo informuota apie galimybes sudaryti paslaugų teikimo sutartį, tačiau šalys rašytinės sutarties nesudarė, nes nepavyko sutarti dėl abiem šalims tinkamų sąlygų. Tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalimi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. laikoma, kad sutartis sudaryta pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas. Šios standartinės sutarties sąlygos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-254. Ieškovė 2020 m. gegužės 18 d. raštu atsakovei nurodė, kad namui, esančiam(duomenys neskelbtini), atliekų surinkimui yra priskirti naudoti kolektyviniai konteineriai, kurie yra pastatyti(duomenys neskelbtini), esančioje atliekų surinkimo konteinerių aikštelėje. Joje stovi du komunalinių atliekų konteineriai (po 5 m³). Atliekos reguliariai išvežamos (konteineriai ištuštinami) du kartus per savaitę. Teismas nurodė, kad byloje duomenų, jog atsakovė adresu(duomenys neskelbtini), negyveno, nėra (atsakovė adresu(duomenys neskelbtini), nuo 1988 m. liepos 25 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. teikė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, todėl atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. liko skolinga ieškovei 119,34 Eur sumą už jai suteiktas komunalines paslaugas. Ieškovė atsakovę ragino geruoju sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė įrodė faktinį ieškinio pagrindą ir skolos susidarymo faktą, todėl atsakovė privalo vykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė V. L. prašo pakeisti teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, įpareigoti UAB „Kauno švara“ atsakingus asmenis atlyginti atsakovei padarytą žalą dėl pažeistų teisių už dirbtinai sukurtas streso sąlygas, priteisti žyminį mokestį ir procesines išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, priteisti 500 Eur už laiko sąnaudas ruošiantis teismo procesui, išlaidas, susijusias su dirbtinai sukurta stresine situacija, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
6.1. Atsakovė sutarties su UAB „Kauno švara“ dėl komunalinių paslaugų teikimo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) nesudarė, t. y. fiziškai nepasirašė, ir tai reiškė, kad atsakovė nesutinka, jog jai būtų teikiamos UAB „Kauno švara“ komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos. Teismas neatsižvelgė, jog įstatymas, kuriuo UAB „Kauno švara“ manipuliuoja, yra parengtas spąstų principu. Atsakovė verčiama mokėti už paslaugas, kurių realiai UAB „Kauno švara“ neteikė ir neteikia.
6.2. Teismas neatsižvelgė, jog su UAB „Kauno švara“ administracija dėl individualių sutarties sąlygų buvo kalbėta, pateiktas atsakovei tinkamas variantas, tačiau nesėkmingai. Pokalbio metu įmonės administracija pademonstravo įnoringą poziciją, pareiškė, neva „toks“ individualus planas jų „finansiškai“ netenkina. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovė ieškojo galimybių susitarti, atsakovė buvo suinteresuota taikiai išspręsti ginčą su įmone, nors paslaugų negavo.
6.3. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pokalbis su ieškovės UAB „Kauno švara“ administracija vyko iš karto gavus pirmąją sąskaitą, kurioje buvo nurodyta susimokėti už komunalinių atliekų surinkimą pagal gyvenamą vietą, 39,79 Eur. Kaimynai už 5 Eur gauna paslaugas du kartus per mėnesį, o atsakovė paslaugų negauna, bet moka beveik 40 Eur per mėnesį. Teismas įvykį interpretavo iškreiptai, kaip ir paaiškinimą, jog „atsakovė neprieštaravo dėl sąskaitos sumos dydžio“.
6.4. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, kuriame numatyta, jog prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tačiau teismas praleido esminį faktą, jog atsakovė sutarties su UAB „ Kauno švara“ nesudarė.
Šalies argumentai
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliantė (toliau - ir atsakovė) 2021 m. sausio 25 d. ir 26 d. prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir nuotoliniu būdu, nurodė, kad tokiu būdu būtų užtikrinta jai teisė į žodžio laisvę ir nebūtų pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos 6 straipsnis.
10. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Teismas sprendžia, kad žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra būtinas.
11. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis nustato asmens teisę, kad jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas, o teismo sprendimas būtų paskelbtas viešai. Konvencijos 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos reglamentuoja asmenų, kaltinamų nusikaltimo padarymais, teises. Šioje byloje nenustatyta, kad apeliantė būtų kaltinama nusikaltimo padarymu ar kad jos byla būtų nagrinėjama nepateisinamai ilgai ar šališko teismo.
12. Pažymėtina, kad CPK 441 straipsnio 2 dalis leidžia pirmosios instancijos teismui pačiam nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka tik tokiu atveju, jeigu yra bent vienos iš šalių prašymas. Iš atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsiliepime nėra pareikštas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime atsakovė plačiai išreiškia savo požiūrį į ginčo situaciją, pateikia argumentus, kitus samprotavimus, todėl negalima daryti išvados, kad jos teisė į žodžio laisvę buvo kaip nors suvaržyta.
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl prievolės mokėti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą nesudarius sutarties (Atliekų tvarkymo įstatymo 25, 28, 30, 30² straipsniai).
14. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos Europos Sąjungoje priskiriamos prie bendrojo intereso paslaugų, o Lietuvoje – prie viešųjų paslaugų. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 dalies nuostatomis, komunalinių atliekų tvarkymo paslauga –viešoji paslauga, teikiama vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigto juridinio asmens, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Savivaldybei Atliekų tvarkymo įstatymu yra pavestas šios paslaugos administravimas – komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisyklių nustatymas, kitų teisės aktų, reglamentuojančių komunalinių atliekų tvarkymą, priėmimas. Kartu savivaldybėms palikta diskrecija pasirinkti, kokį tokių paslaugų apmokėjimo būdą numatyti – nustatant vietinę rinkliavą ar sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis su atliekų turėtojais. Pirmuoju atveju savivaldybės ir atliekų turėtojų teisinius santykius reglamentuoja tik viešosios teisės normos, antruoju – ir privatinės teisės normos, liečiančios sutarčių sudarymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3172-552/2020).
15. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, Kauno miesto savivaldybės teritorijoje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nenustatyta, atliekų tvarkymo tarifą yra nustačiusi Kauno miesto savivaldybės taryba ir pavedusi ieškovei „Kauno švara“ sudaryti sutartis su atliekų turėtojais/darytojais. Esminis kriterijus, lemiantis asmens priskyrimą komunalinių atliekų turėtojo kategorijai yra nekilnojamojo turto objekto valdymas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ nustatyta, kad gyvenamosios paskirties pastato/jo dalies turėjimas nuosavybės teise yra pagrindas atsirasti prievolei mokėti rinkliavą arba sudaryti sutartį dėl atliekų tvarkymo. Atsakovė yra gyvenamojo namo Kauno mieste savininkė, todėl ji privalo sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos sutartį. Paminėtas atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas.
16. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, įsteigia arba paskiria komunalinių atliekų tvarkymo administratorių (įmonę). Toks administratorius pateikia savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba šią įmoką patvirtina, turi teisę ją rinkti (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalis).
17. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė (Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 2 ir 4 dalys).
18. Šioje byloje nustatyta, kad iškovė 2019 m. gegužės 21 d. informavo atsakovę apie galimybes sudaryti paslaugų teikimo sutartį. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, kad 2019 m. gegužės 23 d. paštu gavo ieškovės pakvietimą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo sutartį, tačiau į pranešimą per nurodytą laiką nesureagavo. Atsakovei nesureagavus į kvietimą sudaryti sutartį, jos atžvilgiu pradėta taikyti Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalies nuostata, kad sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas.
19. Atsakovė argumentuoja, kad ji 2019 m. rugsėjo mėnesį, gavusi pirmąją sąskaitą mokėti už atliekų tvarkymą, kreipėsi į ieškovę sudaryti sutartį pagal individualias sąlygas (mažiausios apimties mišrių atliekų konteinerį išvežti kartą per ketvirtį už ne daugiau kaip 5 Eur per metus). Tačiau tokia apeliantės pozicija yra atmestina, nes jau minėtos Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos ( 30 straipsnis, 30² straipsnis) nustato, kad atliekų tvarkymo kaina nėra palikta laisvam šalių susitarimui, o yra nustatoma ir reguliuojama savivaldybės. Vadinasi, įstatymas leidžia šalims sudarant sutartį susitarti dėl kitų individualių sąlygų, išskyrus paslaugos kainas. Nesant susitarimo, atsakovė buvo pagrįstai apmokestinama pagal standartines sutarties sąlygas.
20. Standartinė atliekų tvarkymo kaina ir normos yra nustatytos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr.T-729 priedu „Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo pastoviosios ir kintamosios įmokos dedamosios dalies dydžiai ir mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos“, pagal kurį pastovioji įkainio dedamoji per mėnesį yra 0,01 Eur, o kintamoji dalis - 0,0781 Eur už 1 kv. m per mėn. Atsakovės gyvenamojo namo bendrasis plotas yra 140,19 kv. m, todėl jai paskaičiuota atliekų tvarkymo kaina yra 10,96 Eur be PVM per mėnesį arba 13,26 Eur per mėnesį su įskaičiuotu PVM. Tokio dydžio sąskaitos atsakovei ir buvo siunčiamos.
21. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias mokėjimą už komunalinių atliekų tvarkymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus, todėl priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
22. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą yra mažesnės negu minimalus priteistinas dydis, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.