- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- I-6130-189/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00765-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 1.21Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Ch. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–22) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo sąlygų jis patyrė jam kalint Lukiškių TI-K. Nurodė, jog pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, pareiškėjas nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, kaip tai reglamentuoja teisės aktai. Nurodė, kad tik atvykęs nuteistasis yra streso būsenoje, o tai blokuoja informacijos priėmimą. Pareiškėjas taip pat buvo kalinami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes, ginčo laikotarpiu, kamerose buvo kalinamas nesilaikant ploto vienam asmeniui reikalavimų. Kamerose buvo drėgna, ventiliacija neveikė, laikėsi nuolatinis pelėsis, apšvietimas taip pat neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atviri sanitariniai mazgai buvo įrengti kamerų patalpose, juose nebuvo ventiliacijos. Nurodė, kad pareiškėjas taip pat buvo kalinamas laikino sulaikymo kamerose ir paskirstymo kamerose. Šios kameros taip pat neatitiko higienos reikalavimų, nes kameros buvo įrengtos rūsyje, sanitarinio mazgo nebuvo, vienu metu 7 kv. m. laikino sulaikymo kameroje būdavo iki 30 žmonių, paskirstymo kameroje iki 6 asmenų. Pareiškėjo laikymas šiose kamerose užtrukdavo ilgiau nei numato įstatymas. Galimybė nusiprausti po dušu buvo suteikta tik 15 min. per savaitę, o tai, pareiškėjo teigimu, yra tiesioginis antisanitarinių sąlygų įrodymas. Pasivaikščiojimui kiemeliuose buvo skiriama tik viena valanda. Kiemeliai neatitiko ploto vienam asmeniui (3 kv. m.) reikalavimo. Akcentavo, kad pareiškėjui kamerose teko kentėti tabako dūmus. Nebuvo užtikrinta galimybė drabužius skalbtis ir džiovintis nemokamai. Nurodė, kad kamerose būdavo įrengti pertekliniai gultai, kurie mažina kamerų plotą, be to, esant pertekliniams gultams, nėra galimybės į kameras patalpinti reikalingų daiktų (stalo, kėdžių, spintelių ir kt.). Nurodė, jog kalint Lukiškių TI-K higienos priemonės nebuvo išduodamos. Lukiškių TI-K nesirūpino kalinamųjų asmenų darbinėmis pajamomis, nebuvo mokamos pašalpos iš socialinės paramos fondų, nebuvo teikiamos paramos. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K taip pat nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, nėra gesintuvų, dėžės su smėliu ir kitų įrankių. Kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, evakuacinio išėjimo nebuvo ir taip buvo sukeltas pavojus pareiškėjo gyvybei. Gyvenamojoje aplinkoje buvo naudojamas asbestas, kurio medžiaga pagal tarptautinius teisės aktus yra draudžiama.
Nurodė, kad kalint tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė nepatogumus, psichologinį išsekimą, atsirado fobijos, orumo pažeminimas, nemiga, galvos skausmai, sutriko visavertis gyvenimas ir kt.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimų (b. l. 65–78) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Pateikdamas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką nurodė, jog neneigia aplinkybių, susijusių su nustatytu plotu higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros galėjo būti perpildytos. Pažymėjo, kad už švarą kamerose atsakingi patys nuteistieji, o švarai palaikyti yra išduodamas atitinkamas inventorius ir priemonės. Pažymėjo, kad administracija yra sudariusi sutartis su bendrovėmis dėl buitinių kenkėjų naikinimo. Nurodė, kad remontas kamerose atliekamas pagal turimus finansinius ir darbo resursus, kameros pagal galimybes yra aprūpintos reikiamais baldais. Ventiliacijos reikalavimai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nusiprausimas po dušu 15 min. vieną kartą per savaitę taip pat atitinka teisės aktų nuostatas. Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymas į kameras vykdomas atsižvelgiant į Suėmimo vykdymo įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo nuostatas, taip pat paskirstymas į kameras vykdomas atsižvelgiant į kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat ir į suimtojo prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. Higienos priemonės išduodamos teisės aktų nustatyta tvarka. Sąlygos skalbti drabužius nemokamai yra sudarytos. Pasivaikščiojimo terminas ir kiemelių dydis atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodė, jog pareiškėjas atvykęs į Lukiškių TI-K buvo supažindintas su aktualiais teisės aktais, tai asmuo patvirtino savo parašu.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad pareiškėjas savo argumentus grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimai bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pabrėžė, jog būtina įrodyti, kad gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K tiesiogiai pareiškėją įtakojo ir tokia įtaka jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu jam kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas (b. l. 65–68) tvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2013-04-18 iki 2014-08-21, viso 400 parų. Iš jų 352 paras pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, atitinkamai 3,6 kv. m.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytus pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti. Argumentai dėl tam tikrų baldų kameroje trūkumo taip pat vertintini jau konstatuoto ploto vienam asmeniui kameroje neužtikrinimo apimtyje. Dėl pareiškėjo argumentų, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą kameroje yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-04 nutartis Nr. A-1230-502/2016).
Pareiškėjas nurodė, kad jam atvykus į Lukiškių TI-K, jis nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, kaip tai reglamentuoja teisės aktai. Nurodė, kad tik atvykęs nuteistasis yra streso būsenoje, o tai blokuoja informacijos priėmimą, todėl pagrindiniai dalykai iš karto sunkiai įsisavinami. Byloje pateikta 2016-03-08 pažyma (b. l. 83) tvirtina, kad pareiškėjas atvykęs į Lukiškių TI-K buvo supažindintas su Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis. Susipažinimą patvirtino parašu „Suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale“ (b. l. 85). Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, reikiama ir svarbiausia informacija iškabinama skelbimų lentose, su kuria taip pat galima susipažinti. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, jo teisių išaiškinimą patvirtina byloje pateikti rašytiniai, tuo tarpu argumentai dėl atvykusiojo psichologinės būsenos, patirto šoko ir kt., nepaneigia fakto, kad pareiškėjas su savo teisėmis supažindintas buvo. Be to, asmeniui kalinčiam Lukiškių TI-K nedraudžiama savarankiškai domėtis viešai prieinamais nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, nustatančių pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų, nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. <...>. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Taigi, kaip nustato teisės aktai, sanitarinio mazgo įrengimas kameros patalpoje (bendroje erdvėje) ir kuris (sanitarinis mazgas) atskirtas tik 1,5 m. tvorele teisės aktų reikalavimams neprieštarauja. Dėl ventiliacijos trūkumo sanitariniame mazge pažymėtina, jog, kaip nustatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010, nustatančios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą, 24 punkte, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atkreiptina, kad, kaip nustatyta šios normos 2 punkte, ši higienos norma taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tuo tarpu jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lukiškių TI-K pastatas yra senos statybos pastatas, todėl, kaip teisingai nurodė atsakovės atstovas, kamerose ventiliacija galima tik per kamerų langus. Toks vėdinimo būdas teisės aktų nuostatoms neprieštarauja.
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vienos valandos pasivaikščiojimas taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, <...>. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Norma) 68 punktas taip pat įtvirtina, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas neneigia, kad jam tokia galimybė buvo sudaryta, todėl sudarant galimybę pareiškėjui vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, o pareiškėjo skundo argumentai dėl galimybės nebuvimo naudotis dušu pagal poreikius, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, nebūdavo išduodamos valymo priemonės. Normos HN 76:2010 58 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Atsakovės atstovas atsiliepimo argumentais nurodė, jog šios Normos reikalavimų yra laikomasi. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundo argumentais tik nurodė, kad valymo ir higienos priemonės turėtų būti išduodamos, tačiau šių argumentų neindividualizavo, t. y., konkrečiai nenurodė, ar jam pagal įstatymą turėtos būti išduoti priemonės nebuvo išduotos, ar pareiškėjas dėl jų išdavimo kreipėsi į administraciją. Pareiškėjas tik bendrai akcentavo, kad kiekvienam asmeniui tokios priemonės turėtų būti išduodamos, o kaip konkrečiai šis pažeidimas pasireiškė būtent pareiškėjo atžvilgiu skunde nenurodyta. Iš esmės analogiškais argumentais pasisakytina ir dėl skundo teiginių, kad Lukiškių TI-K nesirūpina kalinamų asmenų darbinėmis pajamomis, nemoka jiems pašalpų, paramos, tačiau vėlgi, pareiškėjas tik bendrais teiginiais teigdamas, kad visais asmenims Lukiškių TI-K nesirūpina, konkrečių aplinkybių dėl pareiškėjo nenurodė. Skunde iš esmės tik abstrakčiai akcentuojamas pašalpų, paramos nemokėjimas, tačiau tokios Lukiškių TI-K pareigos nevykdymo pareiškėjas nepagrindė jokiais teisės aktais. Šiuo aspektu išdėstyti argumentai taip pat vertintini, kaip neįrodyti.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose, kuriose jam teko kalėti būdavo nuolatos rūkoma. Lietuvos higienos normos HN:76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi Lukiškių TI-K turintis pareigą ne tik užtikrinti gyvenamojo ploto vienam asmeniui normą, bet ir kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nerūkančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rūkančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 punkto ir 4 dalies bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktų) nuostatas bei nerūkančio asmens teisę į sveikatai saugią aplinką. Tačiau, vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1237/2013, 2013-07-16 nutartis Nr. A-822-1396/2013). Kaip nurodė atsakovės atstovas, nuteistuosius skirstant į kameras taip pat atsižvelgiama ir į nuteistojo prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Pareiškėjo prašymo laikyti jį su rūkančiais ar su nerūkančiai byloje nėra, tačiau atkreiptina, jog pareiškėjas ir pats skunde tik bendrai teigdamas, kad jam teko kalėti su rūkančiais, konkrečiai nenurodė, ar pats yra nerūkantis. Taigi vertinat šiuo aspektu pareiškėjo išdėstytus argumentus pažymėtina, kad, nors pareiškėjas ir prieštarauja, kad buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių pranešimų apie suimtųjų, nuteistųjų režimo reikalavimų pažeidimus, taip pat nėra fiksuota, kad patalpose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, asmenys rūkė. Pareiškėjas savo teiginių, kad kartu su juo patalpoje buvę asmenys visi rūkė, nepagrindė jokiais įrodymais. Taigi, byloje nenustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija, būdama kaip nors informuota apie pažeidimus, nesiėmė veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Lukiškių TI-K administracijos veiksmuose, užtikrinant draudimą rūkyti, neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Dėl skundo argumentų, kad gyvenamojoje aplinkoje naudojamas asbestas atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nėra pavojingi. Kaip matyti, atsakovės atstovas neneigė aplinkybių dėl asbesto naudojimo, tačiau pareiškėjas skundo argumentais taip pat nenurodė, kokia žala jo sveikatai buvo padaryta dėl šios draudžiamos medžiagos naudojimo. Kaip nurodė atstovas, nelaužomas asbestas nėra pavojingas, tuo tarpu skundo argumentais pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad sudarant nesaugią aplinką kalėti buvo keliamas pavojus pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Tokio pobūdžio abstraktūs teiginiai žalos padarymo fakto neįrodo.
Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo drėgna, ventiliacija neveikė, laikėsi nuolatinis pelėsis, kamerose nebuvo užtikrintas apšvietimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodinėjimo našta pagrįsti savo dėstomus argumentus, pagal bendrąją taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 str. 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-15 nutartis Nr. A-17-301/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra išaiškinęs, kad atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, pareigą paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-02 nutartis Nr. A-492-176/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 103–182) nustatyta, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog kameros, kuriose jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas, pilnai atitiko higienos reikalavimus (temperatūra, drėgmė, pelėsis ir kt.). Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos tam tikros higienos sąlygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iš esmės vertintini pareiškėjo naudai.
HN 76:2010 64 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad patalynė, asmeninai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems grąžinami sausi. Turintys pinigų asmeninėse sąskaitose skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, neturintiems pinigų viršutiniai drabužiai skalbiami ir nemokamai. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius nemokamai. Byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu buvo kreipęsis su skundais ar prašymais dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Vien tik prieštaravimas bendrai tvarkai atsakovės veiksmų neteisėtumo nepatvirtina.
Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo esmė, pareiškėjui padarytos žalos, Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais, įrodinėjimas. Taigi, pareiškėjas turėtų įrodinėti būtent jam padarytos žalos faktą. Pareiškėjas pateikė konstatuojamojo pobūdžio argumentus, kad nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, nėra gesintuvų, dėžės su smėliu ir kitų įrankių bei tai, kad kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, evakuacinio išėjimo nebuvo. Kokia konkrečiai žala pareiškėjui dėl jo nurodytų aplinkybių buvo padaryta, skunde nenurodyta. Abstraktus argumentas, kad taip galėjo būti sukeltas pavojus pareiškėjo sveikatai, padarytos žalos fakto neįrodo. Kaip nurodė Lukiškių TI-K priešgaisrinių taisyklių griežtai laikomasi, Lukiškių TI-K aprūpintas visomis reikiamomis priemonėmis (gesintuvai, įrengti gaisriniai čiaupai ir kt.), kurios tikrinamos teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingai nei teigia pareiškėjas, kiekviename gyvenamajame korpuse yra įrengti evakuaciniai išėjimai, evakuaciniai planai parengti pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K šiuo aspektu išdėstytais argumentais.
Pareiškėjas nurodė, kad taip pat buvo kalinamas ir laikino sulaikymo kamerose bei paskirstymo kamerose. Pareiškėjo teigimu, šios kameros taip pat neatitiko higienos reikalavimų, (kameros rūsyje, sąlygos antisanitarinės, kamerose nebuvo sanitarinio mazgo, vienu metu laikino sulaikymo kameroje, kurios plotas apie 7 kv. m., būdavo iki 30 žmonių, paskirstymo kameroje iki 6 asmenų). Atsakovės atstovas duomenų ir argumentų šiuo aspektu nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovės atstovas šių pareiškėjo teiginių nepaneigė.
Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas skunde gausiai mini tarptautinę teismų praktiką, tarptautinius teisės aktus (tame tarpe Europos Žmogaus Teisių Konvenciją ir kt.), kurių nuostatos taip pat reglamentuoja nuteistųjų teises ir pareigas. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip yra nurodęs EŽTT, teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiškiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (EŽTT 1968 m. liepos 23 d. sprendimas Belgian Linguistic prieš Belgiją). Vadinasi kiekviena institucija savo veikloje pirmiausia turėtų vadovautis nacionalinės teisės aktais. Todėl ir šiuo atveju, galimi pareiškėjo nurodyti teisės pažeidimai pirmiausiai vertinami nacionalinių teisės aktų nuostatų kontekste.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiškėjo teigimu būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kurios neatitiko tam tikrų higienos, ploto reikalavimų, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (atsakovės atstovas šių aplinkybių nepaneigė).
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, įvertinus periodinį pareiškėjo buvimą Lukiškių TI-K, kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 3000 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Lukiškių TI-K prašė priteisti 6,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas.
Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 112 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 112x 0,06, t. y. 6,72 Eur.
Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016-02-26 nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 str. 3 d. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo L. Ch. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti L. Ch. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 3000 Eur ( tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.