Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė neprieštarauja, jog atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, būtų priimtas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, šio sprendimo už akių motyvai yra sutrumpinti.

Nėra duomenų, kad ieškovei būtų sumokėta už automobilio pervežimą ir saugojimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalies 2014-08-14 galiojusi redakcija numatė, kad padarius pažeidimą, numatytą 130 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos), policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimo Nr. 1426 3 punktas numatė, kad Transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama esant pagrindams, nustatytiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šio nutarimo 12 punktas numatė, kad Priverstinai nuvežta transporto priemonė laikoma teritorinės policijos įstaigos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ar jam pavaldžios įstaigos saugomoje vietoje arba ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelėje.

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2014-08-14 nedalyvaujant transporto priemonės Audi 100, identifikavimo Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini) savininkui (valdytojui) (kuriuo jis, VĮ „Regitra“ duomenimis, tapo 2014-05-14) R. P. (jam pasišalinus) buvo priverstinai nuvežtas (prieš tai surašant Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą) jam priklausantis automobilis, kuris po eismo įvykio kelio A15 Vilnius-Lyda 19 km 850 m stovėjo sudaužytas, be valstybinio numerio ženklų.

Priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų). Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalimi išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Atitinkamai ieškinys dalyje dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą tenkinamas visiškai, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Pirminė kreditorė UAB „Sauda“ (automobilių saugojimo aikštelės valdytoja) 2012-09-07 sutartimi reikalavimo teisę perleido dabartinei kreditorei (ieškovei), todėl ieškovė pagrįstai pareiškė reikalavimus kaip reikalavimo teisę turinti kreditorė, pagrįstai juos prašo tenkinti savo naudai iš atsakovo.

Ieškovė reikalauja prievolės sąžiningo ir tinkamo vykdymo. Šiuos prievolių vykdymo principus įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis. Ieškovas leistinais rašytiniais įrodymais įrodo, kad atsakovas pažeidžia įstatymo įtvirtintus principus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu bei 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinas 48,00 EUR žyminis mokestis.

Ieškovė prašo priteisti 1,17 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Teisinio pagrindo priteisti šias išlaidas nėra. Šiaulių apygardos teismas 2015-11-03 nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2A-978-210/2015) yra pažymėjęs, kad ikiteisminė skolos išieškojimo procedūra nėra būtina sąlyga siekiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, todėl šios ieškovės patirtos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos ir šioje byloje nepripažintinos būtinomis ir pagrįstomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl ieškovės reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 4 punktu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2137,58 EUR (dviejų tūkstančių vieno šimto trisdešimt septynių eurų 58 ct) skolą už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 48,00 EUR (keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ieškovės UAB „Jurisdictus“, juridinio asmens kodas 301851658, naudai.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad jis negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Varėnos rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovei, kad ji turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Kauno apygardos teismui, skundą paduodama per Varėnos rajono apylinkės teismą.