Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vidai Butiškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. V. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2018 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant ir nustatant galutinę subendrintą bausmę – 4 metus 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

G. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas ir išieškota ½ dalis konfiskuotino kitiems asmenims priklausančio turto (G. N. ir V. Š. automobilių) vertė – 3 450 eurų.

A. B. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2018 m. gegužės 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant ir nustatant galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 11 mėnesių laisvės atėmimo.

A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas ir išieškota ½ dalis konfiskuotino kitiems asmenims priklausančio turto (G. N. ir V. Š. automobilių) vertė – 3450 eurų.

UAB „V“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš nuteistųjų G. V. ir A. B. 1016,98 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. V. ir A. B., pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie, veikdami grupe iš anksto susitarusių asmenų tarpusavyje ir su tyrimu nenustatytais asmenimis, 2018 m. balandžio 14 d. apie 03.50 val. įsibrovė į UAB „V“ perimetro tvora apsaugotą statybos (daugiabučio namo renovavimo) objektą, t. y., saugomą teritoriją prie daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), iš kurios slapta pagrobė UAB „V“ priklausančias fasadinių pastolių dalis: 4 vnt. 61,81 Eur vertės įstrižainių, 14 vnt. 128,07 Eur vertės porankių, 15 vnt. 515,10 Eur vertės metalinių aikštelių pagrindui, 7 vnt. 317,53 Eur vertės vertikalių plieninių rėmų, 36 vnt. 521,41 Eur vertės reguliuojamų srieginių atramų bei 2 vnt. 10,43 Eur vertės diagonalės laikiklių, taip pagrobdami bendros 1554,35 Eur vertės svetimą UAB „V“ turtą.

2. Be to, jie, veikdami grupe iš anksto susitarusių asmenų tarpusavyje ir su tyrimu nenustatytais asmenimis, 2018 m. balandžio 25 d. apie 03.00 val. laiku, iš neapsaugotos UAB „K“ statybos (daugiabučio namo renovavimo) objekto aikštelės prie daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) slapta pagrobė UAB „K“ priklausančias fasadinių pastolių dalis : 39 vnt. 1696,11 Eur vertės perforuotų paklotų ir 8 vnt. 1420,24 Eur vertės perėjimų su kopėčiomis, taip pagrobdami bendros 3116,35 Eur vertės svetimą UAB „K“ turtą.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistųjų G. V. ir A. B. apeliaciniai skundai atmestini.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. V. veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašo ją švelninti. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo

9. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį, baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

10. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

11. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas minėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. B. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

13. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. B., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė du nusikaltimus (nesunkus ir apysunkis), praeityje buvo teistas net devynis kartus (vyrauja teistumai už analogiškas nusikalstamas veikas), nusikalstamos veikos padarytos neišnykus teistumui, administracine tvarka baustas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatytos net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarytos bendrininkaujant ir būnant recidyvistu. Teismas taip pat įvertino A. B., kaip bendrininko vaidmenį, pasisakydamas, jog jo vaidmuo buvo mažesnis, nei nuteistojo G. V..

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. B. ankstesni teistumai bei aplinkybė, kad dvi nusikalstamos veikos padarytos teistumui neišnykus, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir šiuo metu nėra vertas teismo pasitikėjimo. Teismas pažymi, kad A. B. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, kaip jau minėta, praeityje devynis kartus teistas (vyrauja teistumai už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms bei nusikaltimai), tad teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, kad jis ir toliau elgėsi neatsakingai, kad darė naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų, o to paties straipsnio 2 dalies – laisvės atėmimą iki 6 metų, tačiau apylinkės teismas paskyrė nuteistajam už abi nusikalstamas veikas bausmes, mažesnes, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo. Be to, net ir bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, dėl ko, nuteistajam pagrįstai paskyrė subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

16. Taip pat pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas, paskirtąją bausmę, bendrindamas su 2018 m. gegužės 10 dienos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, subendrino teisingai, pagrįstai taikė dalinį bausmių bendrinimą, ir paskirtoji galutinė 2 metai 11 mėnesių bausmė nėra aiškiai per griežta.

17. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo A. B. asmenybę bei veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo taisyklių nagrinėjamu atveju pažeistos taip pat nebuvo. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. B. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Be to, pažymėtina, kad nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą <...> nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

8. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nuteistojo A. B. atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų, kadangi jis neatitinka įstatyme keliamoms sąlygoms. Iš bylos medžiagos matyti, kad byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka arba baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, joje nebuvo atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be to, būtina sąlyga BK 64¹ straipsnio taikymui yra visiškas kaltės pripažinimas. Nors iš 2019 m. sausio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis kaltę pripažino, tačiau nenurodė teisingai visų bylos aplinkybių ir neįvardino aplinkybės, jog nusikalstamas veikas įvykdė kartu su nuteistuoju G. V., o tai negali būti pripažįstama visišku kaltės prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistajam A. B. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtąją bausmę mažinti vienu trečdaliu nėra įstatyminio pagrindo.

9. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėtų būti pripažįstama tai, kad: jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis, veika padaryta dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos kaltininko padėties. Šis nuteistojo argumentas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

10. Minėta, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis savo kaltę pripažino, tačiau neigė G. V. bendrininkavimo aplinkybes, todėl teismas pagrįstai jo atžvilgiu nepripažino lengvinančia aplinkybę to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal galiojančią teisminę praktiką atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pvz.: darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų, pvz.: nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan., BK 59 str. 1 d. 4 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014, 2K-194-895/2015). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Šioje byloje nuteistasis A. B. savo beviltišką padėtį grindžia tuo, kad su sugyventine augina mažamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, sunku susirasti darbą. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos aplinkybės nesudarė išskirtinai sudėtingos situacijos, dėl ko nuteistasis A. B. rado išeitį tik padarydamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to, jog jis nedirbo, iš dalies ir pats nuteistasis yra kaltas, kadangi yra jauno bei darbingo amžiaus, todėl teigti, jog jam buvo susidariusi išskirtinai sudėtingai situacija, kurios išeitį rado tik padarydamas nusikaltimus, pagrindo nėra. Tuo remiantis, nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentai, kad nusikalstamas veikas padarė tik dėl sunkios materialinės padėties atmetami.

Dėl nuteistojo G. V. apeliacinio skundo

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. iš esmės ginčija savo kaltę, kritikuodamas teismo atliktą įrodymų vertinimą, savaip interpretuodamas savo veiksmų kvalifikavimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. V. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje yra įrodyta. Pripažindamas G. V. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu G. V. nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra išdėstyta argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistojo kaltės.

12. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstos išvados byloje sprendžiamais klausimais yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Tokiu būdu vien ta aplinkybė, kad apkaltinamasis nuosprendis nebuvo palankus nuteistajam G. V. ir neatitiko jo subjektyvių lūkesčių, negali būti vertinama kaip baudžiamojo proceso pažeidimai.

13. Savo skunde nuteistasis G. V. nurodo, kad išvados dėl kaltės nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Apelianto teigimu, nuteistasis A. B. aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino ir pripažino, jog vagystes įvykdė be G. V., o su pažįstamu M., pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“. Sutikti su šiais nuteistojo teiginiais nėra jokio pagrindo. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinkta pakankamai nuteistojo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Liudytojas A. C. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad renovavo (duomenys neskelbtini) esantį daugiabutį namą. Patvirtino, kad po išeiginių dienų rado nuimtą ir numestą toliau vieną tvoros segmentų apkabą, akivaizdžiai pastebėjo, jog pavogta ženkli dalis pastolių. Po kurio laiko dalis pavogtų pastolių buvo rasta (duomenys neskelbtini) mieste, jas atpažino, atrinko ir parvežė. Liudytojas D. Ž. apylinkės teisme taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. kad renovavo daugiabutį (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad pavogta dalis pastolių. Liudytojas G. N. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad verčiasi mikroautobusų nuoma, o G. V. išnuomojo baltos spalvos krovininį autobusą ,,Mercedes Benz Sprinter“. Liudytojas V. Š. apklausiamas pirmosios instancijos teisme iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas G. N., t. y. kad verčiasi krovininių mikroautobusų nuoma ir G. V. buvo išnuomojęs automobilį ,,Mercedes Benz Sprinter“. Liudytojas D. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad verčiasi fasadinių statybinių pastolių supirkimu, nuoma ir pardavimu, du kartus pirko pastolius iš G. V.. Vieną kartą G. V. pastolius atvežė su A. B.. Abu kartus pastoliai buvo atvežti baltu mikroautobusu ,,Mercedes Benz Sprinter“. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad nei vienas liudytojas nematė vagystės fakto, todėl jų parodymai nepatvirtina kaltės ir neturi didelės reikšmės, tačiau, iš aukščiau išdėstytų jų parodymų seka, kad nuteistasis G. V. nuomojosi baltus mikroautobusus ,,Mercedes Benz Sprinter“, kuriais buvo į supirkimo vietą atvežti pastoliai. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiu nuteistojo G. V. kaltės įrodymu.

14. Teismas pripažindamas nuteistąjį G. V. kaltu taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis. Iš 2018 m. lapkričio 12 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „V“ patvirtino, kad 2018 m. balandžio 14 d. iš statybos objekto (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtos fasadinių pastolių dalys (1 t., b. l. 15). 2018 m. birželio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu liudytojas D. K. pagal bendrus veido bruožus bei praplikimą atpažino kaltinamąjį G. V. kaip asmenį, iš kurio abu kartus nupirko plieninių fasadinių pastolių dalis (1 t., b. l. 45-47). 2018 m. birželio 14 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jų apžiūra nustatyta, kad liudytojas D. K. iš kaltinamojo G. V. įgijo ir sandėliavo UAB „V“ priklausančių fasadinių pastolių dalis (1 t., b. l. 48-50, 51-52). 2017 m. gruodžio 17 d. automobilio nuomos sutartimi Nr. 2017.12.17-01 ir 2018 m. spalio 16 d. automobilio apžiūra patvirtina, jog liudytojas G. N. 2017 m. gruodžio 17 d. išnuomojo kaltinamajam G. V. krovininį baltos spalvos dyzeliniu varikliu mikroautobusą „Mercedes Benz Sprinter 316 CDI“ (1 t., b. l. 55-57, 58, 59-61, 62-70). Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktais vidutinio greičio kontrolės automatinių kamerų, duomenimis užfiksuota, 2018 m. balandžio 14 d., 00:03:14 val. laiku užfiksuotas judėjimas (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi kaltinamojo G. V. šeimos automobilio „Chrysler Voyager“. Be to, tą pačią naktį užfiksuotas judėjimas priešinga (nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini)) kryptimi: 00:05:01 val. laiku – kaltinamojo G. V. išsinuomoto mikroautobuso „Mercedes Benz Sprinter“, o 00:05:02 val. (sekančią minutę) – kaltinamojo G. V. šeimos automobilio „Chrysler Voyager“ (1 t., b. l. 72, 74-75, 76). 2018 m. gegužės 8 d. objekto pateikimu ir 2018 m. liepos 26 d. jo apžiūra nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) sumontuotų vaizdo stebėjimo ir įrašymo kamerų užfiksuota, kad 03.50 val. - (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos pravažiuoja vienas paskui kitą baltas mikroautobusas, kurio krovinių skyriuje kairėje pusėje (už vairuotojo) ir galinių durų kairėje pusėje yra sumontuoti užtamsinti langai (atitinka iš G. N. išnuomoto automobilio apžiūros duomenis) bei sidabrinės spalvos automobilis „Chrysler Voyager“ tamsintais šoniniais stiklais (atitinka kaltinamojo G. V. šeimos automobilio išvaizdą). Gatvių sankirtoje abu automobiliai pasuka kairėn į (duomenys neskelbtini) gatvę; 03.51 val. – tos pačios transporto priemonės ta pačia tvarka važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve pro (duomenys neskelbtini) aikštę (duomenys neskelbtini) gatvės link (1 t., b. l. 77-80, 81-85). Iš 2018 m. lapkričio 16 d. įvykių telekomunikacijų tinkluose išklotinių analizės matyti, kad nagrinėjamų nusikaltimų metu kaltinamasis G. V. su kaltinamuoju A. B. tarpusavyje bendravo (kontaktavo); kaltinamojo G. V. abu telefonai nuo 2018 m. balandžio 13 d. 23:50 val. iki balandžio 14 d. 05:56 val. prie savo korinio ryšio tinklo jungėsi per bazines stotis (celes) (duomenys neskelbtini) m. ir rajone, jungimosi eiliškumas atitinka maršrutą (duomenys neskelbtini); analizuojamu laikotarpiu kaltinamojo G. V. naudojami telefonai tiek pokalbiams, tiek SMS žinutėms jungėsi tarpusavyje, kas duoda pagrindo manyti, jog vienas iš telefonų buvo ne pas kaltinamąjį G. V., o pas trečiąjį, tyrimu nenustatytą nusikaltime dalyvavusį asmenį; 2018 m. balandžio 25 d. laikotarpiu nuo 01:19 val. iki 03:37 val. abu kaltinamojo G. V. naudojami telefonai prie savo korinio ryšio tinklo jungėsi per bazines stotis (celes), esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2018 m. balandžio mėn. laikotarpiais nuo 12 d. iki 17 d. ir nuo 20 d. iki 26 d. kaltinamasis G. V. iš savo naudojamų telefonų bendravo su liudytoju D. K. (1 t., b. l. 86-129). 2018 m. balandžio 25 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „K“ patvirtino, kad 2018 m. balandžio 25 d. naktį iš renovuojamo daugiabučio (duomenys neskelbtini) statybų aikštelės buvo pagrobta komplektuojamos fasadinių pastolių dalys (1 t., b. l. 135, 156-158). 2018 m. birželio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu liudytojas V. Š. pagal bendruosius veido bruožus atpažino kaltinamąjį G. V. kaip asmenį, kuriam jis 2018 m. balandžio 24 d. išnuomojo mikroautobusą „Mercedes Benz Sprinter“ (1 t., b. l. 166-169). Iš 2018 m. balandžio 24 d. transporto priemonės nuomos sutarties ir automobilio GPS sistemos duomenų matyti, kad kaltinamajam G. V. buvo išnuomotas ir perduotas valdyti V. Š. baltos spalvos mikroautobusas „Mercedes Benz Sprinter 311 CDI“, kuris važiavo keliu A5 iki (duomenys neskelbtini), po to iš čia dukart važiavo trumpus, maždaug 1 km atstumus ir važiavo pro (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). E. Š. g. 10 (2 t., b. l. 1-10). 2018 m. spalio 16 d. daikto apžiūra patvirtina, jog V. Š. krovininio mikroautobuso kėbulo konstrukcija yra analogiška kaip ir G. N. automobilio (2 t., b. l. 11-13, 14-22). 2018 m. birželio 14 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jų apžiūra nustatyta, kad liudytojas D. K. iš kaltinamojo G. V. įgijo ir sandėliavo aikštelėje (duomenys neskelbtini) UAB „K“ priklausančių fasadinių pastolių dalis (2 t., b. l. 26-28, 29-39). 2018 m. balandžio 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu ir apžiūra nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) teritorijoje sumontuotų vaizdo stebėjimo ir įrašymo kamerų padarytuose įrašuose užfiksuota, kad 01.01 val. – (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę, pasuka dešinėn ir važiuoja link (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos baltos spalvos krovininis mikroautobusas, atitinkantis išnuomoto iš V. Š. aprašymą; 01.02 val. mikroautobusas važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve ir įsuka į daugiabučių kiemus tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų; 01.09 val. nuo mikroautobuso atgal į (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtą eina atpažįstamas kaltinamasis A. B.; 01.26 val. (duomenys neskelbtini) gatve iš minėtos sankirtos pusės lėtai važiuoja sidabrinės spalvos automobilis „Chrysler Voyager“ tamsintais stiklais, pagal požymius atitinkantis kaltinamojo G. V. šeimos automobilį, įsuka į aikštelę (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini) gatvę; 01.29 val. (duomenys neskelbtini) gatve atgal link sankirtos su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis nuvažiuoja aukščiau minėtas mikroautobusas; 01.31 val. šis automobilis atvažiuoja Statybininkų gatve ir pasuka dešinėn į (duomenys neskelbtini) gatvę, toliau iš jos pasuka į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten įsuka į kiemą tarp daugiabučių (duomenys neskelbtini), iš kurio yra praėjimas į (duomenys neskelbtini), automobilis kieme apsisuka ir atbulomis toliau važiuoja į kiemo gilumą; 02.58 val. iš minėto kiemo išeina vyriškis, kuris atpažįstamas kaip kaltinamasis A. B., ir toliau eina (duomenys neskelbtini) pusėn, 03.01 val. iš kiemo išvažiuoja tas pats mikroautobusas ir važiuoja atgal tuo pačiu maršrutu kaip ir atvažiavęs (2 t., b. l. 40-43, 44-65). 2018 m. gegužės 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimu ir apžiūra nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) esančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje sumontuotų vaizdo stebėjimo ir įrašymo kamerų užfiksuota, kad 23.30 val. – prie kolonėlės Nr. 4 atvažiuoja ir sustoja mikroautobusas „Mercedes Benz“ (išnuomotas iš V. Š.), juo atvyksta kaltinamasis G. V.; 23.44 val. – į degalinės teritoriją nuo (duomenys neskelbtini) pusės įvažiuoja automobilis „Chrysler Voyager“ sidabrinės spalvos tamsintais langais, pagal požymius atitinkantis kaltinamojo G. V. šeimos automobilį, automobilis sustoja prie išvažiavimo. Prie jo privažiuoja ir lygiagrečiai stabteli minėtas kaltinamojo G. V. vairuojamas mikroautobusas, po to abu automobiliai vienas paskui kitą išvažiuoja (duomenys neskelbtini) kryptimi (2 t., b. l. 66-69, 70-78). Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktais vidutinio greičio kontrolės automatinių kamerų duomenimis užfiksuota, kad 00:44:36 ir 00:46:45 val. - (duomenys neskelbtini) kryptimi automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 00:45:21 ir 00:47:12 val. – (duomenys neskelbtini) kryptimi mikroautobuso „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (važiuoja paskui automobilį „Chrysler“); 03:53:24 ir 03:55:06 val. – (duomenys neskelbtini) kryptimi automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 03:56:11 ir 03:58:04 val. – (duomenys neskelbtini) kryptimi mikroautobuso „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (važiuoja paskui automobilį „Chrysler“) (2 t., b. l. 79-88). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistojo G. V. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti ir ištirti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad G. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

15. Apeliantas skunde teigia, kad išsinuomojęs mikroautobusus iš liudytojo, juos pernuomojo pažįstamam M., pravarde ,,(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė ne jis, o M., patvirtino ir pats nuteistasis A. B.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši nuteistojo versija atmestina kaip nepagrįsta, vertintina kaip siekis padėti nuteistajam G. V. išvengti atsakomybės, juo labiau, yra paneigta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo M., pravarde ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris neva įvykdė nusikalstamas veikas. Tiek liudytojas D. K. atpažino nuteistąjį G. V., iš kurio pirko pastolius, tiek liudytojas V. Š. jį atpažino kaip asmenį, kuriam išnuomojo mikroautobusą ,,Mercedes Benz Sprinter“. Lietuvos kelių direkcijos pateiktuose vaizdo kamerų užfiksuotuose įrašuose bei (duomenys neskelbtini) sumontuotų vaizdo stebėjimo ir įrašymo duomenimis matyti būtent G. V. išnuomotų mikroautobusų ir jo šeimos automobilio judėjimas link vietų, kuriose įvykdytos vagystės, aplinkos žvalgymas. Telekomunikacijų tikslų išklotinių analize nustatyta, kad įvykių metu nuteistieji G. V. ir A. B. bendravo tarpusavyje. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, užfiksuoti pokalbiai patvirtina ne eilinį bendravimą, o daugkartiniai skambučiai liudija pastovius ryšius, pastovų bendravimą, kuris suintensyvėjo būtent nusikalstamų veikų darymo metu ir prieš jas (2018 m. balandžio mėn., laikotarpiais nuo 12 d. iki 17 d. ir nuo 20 d. iki 26 d. kaltinamasis G. V. ir su kaltinamuoju A. B. tarpusavyje bendravo (kontaktavo): iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – 29 kartus, o iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – 48 kartus). Be to, G. V. priklausantys mobilieji telefonai buvo prisijungę prie (celės) (duomenys neskelbtini) miestas ir rajonas, jungimosi eiliškumas atitinka maršrutą (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietose dingę pastoliai į jų supirkimo vietą buvo vežami būtent paties G. V. išsinuomotais tais pačiais mikroautobusais, kurių judėjimas buvo užfiksuotas kameromis. Ir nors, kaip teisingai teigiama apeliaciniame skunde, nėra tiesioginių G. V. kaltės įrodymų, tačiau jo kaltė, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagrįstai grindžiama eile aukščiau aptartų netiesioginių įrodymų. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą, paneigia kitas galimas versijas, tokį sprendimą aiškiai motyvavo. Jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis teisėjų kolegija nenustatė.

16. Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde pateikia versiją, neva išnuomotus mikroautobusus, su kuriais padarytos nusikalstamos veikos, jis pernuomojo, o tai, kad paskui vieną iš mikroautobusų važiavo jo šeimos automobilis, paaiškina, jog juo galėjo važiuoti pavydi jo sugyventinė ir sekti. Šiuos apelianto samprotavimus ir iškeltą gynybinę versiją apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą, vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigta byloje esančiais ir ištirtais įrodymais. Apelianto pateiktos versijos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, be to, ši versija net gi nelogiška ir nepaaiškinama. Iš pradžių apeliaciniame skunde nuteistasis G. V. teigia, kad mikroautobusus pernuomojo kitam asmeniui, o po to jau teigia, kad paskui pernuomotą mikroautobusą galėjo važiuoti jo pavydi sugyventinė, nors pats teigia, kad mikroautobusu nusikalstamų veikų darymo metu nevažiavo, todėl neaiškus būtų nuteistojo sugyventinės motyvas sekti paskui iš pavydo mikroautobusą, kurį vairuoja ne jos vyras. Be to, iš kur gali žinoti jo žmona, kad jis išsinuomavo mikroautobusą. Tai rodo jo versijos nelogiškumą. Tuo remiantis, apelianto iškelta versija atmetama kaip nelogiška ir prieštaraujanti bylai surinktai medžiagai.

17. Nuteistasis G. V. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su priteistu civilinio ieškinio UAB ,,V“ dydžio, nurodydamas, kad neturėtų būti priteista 312 eurų vertės šiai įmonei grąžinto turto. Atmesdamas šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas klaidingai nurodo, kad 312 eurų civilinio ieškinio sumą sudaro pagrobtas ir grąžintas turtas, kadangi priešingai, iš UAB ,,V“ byloje pateikto civilinio ieškinio matyti, kad šią sumą sudaro surasto pagrobto turto dalies transportavimo iš jo suradimo vietos (duomenys neskelbtini) mieste į įmonę (duomenys neskelbtini) mieste, todėl jos pagrįstai priteistos kaip atsiradusios būtent dėl nusikalstamos veikos padarymo ir su jomis susijusios priežastiniu ryšiu.

18. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

nutaria:

nuteistųjų G. V. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.