Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos G. E., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, I. E., R. E..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. E., faktiniu valdymu, po sutuoktinio R. E. mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

2. Nurodė, kad pareiškėjos vyras R. E., mirė (duomenys neskelbtini) Po velionio mirties įstatyminiais paveldėtojais liko žmona pareiškėja G. E., sūnus R. E. ir dukra I. E.. Po velionio mirties pareiškėja visą sutuoktinio paliktą turtą pradėjo faktiškai valdyti, mokėjo visus mokesčius, susijusius su buto esančio (duomenys neskelbtini) išlaikymu, taip pat po sutuoktinio mirties sudarė bei pratęsė sutartis dėl kabelinės televizijos ir interneto butui, adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės (toliau - VĮ) Registrų centro testamentų registro išrašo duomenimis nustatytina, kad po R. E. mirties testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų bei palikėjo palikimo priėmimo faktų. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina faktą, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties pradėjo faktiškai valdyti visą palikėjo turėtą turtą.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. E. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo R. E. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.

5. Suinteresuotas asmuo I. E. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.

6. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

7. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

9. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

10. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

11. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

13. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėja priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

14. Teismas, remdamasis Medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog R. E. mirė (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro gyventojų registro išrašas ir santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja su palikėju santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registras patvirtina, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo įgytas (duomenys neskelbtini), t. y. po santuokos sudarymo, todėl vertintinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta kitaip. Remiantis VĮ Registrų centro testamentų registro išrašu nustatyta, kad jokių testamentų ar palikimo priėmimo faktų po velionio mirties nebuvo užfiksuota.

15. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.

16. Pareiškėja yra paveldėtoja CK 5.13 straipsnio pagrindu. Pareiškėja po savo sutuoktinio mirties, priėmė jai pagal įstatymą tenkantį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Palikimo priėmimo faktą patvirtina aplinkybės, jog tiek iki, tiek po palikėjo R. E. mirties pareiškėja toliau faktiško gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), taip pat sudarė bei pratęsė sutartis dėl kabelinės televizijos ir interneto šiam butui, visiškai išlaikė butą, naudojo kaip savo, rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikta informacija apie mokėjimus iš komunalines paslaugas teikiančių įmonių: uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“, UAB „Vilniaus energija“, akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ bei sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kabelinės televizijos paslaugų teikimo ir (duomenys neskelbtini) darbų atlikimo aktas. Sutartyse pateikiama informacija įrodo, kad pareiškėja mokėjo už pateiktas sąskaitas, susijusias su butu, esančiu (duomenys neskelbtini).

17. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad G. E. po sutuoktinio R. E. mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

18. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikšmingas sprendžiant turto, likusio po R. E. mirties, paveldėjimo klausimą. Kitokia tvarka pareiškėja, kaip mirusiojo R. E. įpėdinė, negali gauti turto palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos G. E. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 279, 285, 286, 287 ir 441 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjo R. E. palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai G. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dėl turto, likusio po R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.