- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- Ik-2525-437/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01684-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Raimondas Blauzdžius, Nijolė Šidagienė
- Trečiasis asmuo
- E. G., G.G.
- Pareiškėjas
- R.G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Audrius Kairevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Šidagienės, Mildos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Audriui Kairevičiui, atsakovės atstovei Kristinai Valickienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R.G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G.G. ir E.G.dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja R. G. padavė teismui patikslintą skundą (I tomo b. l. 39-42), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 2010-05-04 rašte Nr. 20-229 nurodytą sprendimą – iki 2010-06-01 atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę.
Skunde paaiškina, kad ji ir G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo ir naudoja 0,2999 ha bendro ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. 15, Vilniuje. VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija 2010-04-19 atliko žemės sklypo valstybinę naudojimo kontrolę dėl galimai savavališkai užimtos valstybinės žemės ir tą pačią dieną surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-34-15, kuriame konstatavo, kad valstybinėje žemėje, apie 30 m už žemės sklypo ribų šiaurės pusėje įrengti įvažiavimo vartai su betonine siena, prie įvažiavimo vartų valstybinėje žemėje įrengtas šuns voljeras, palei kanalą valstybinėje žemėje įrengti šviestuvai. Remdamasis minėtu aktu, VAVA 2010-05-04 priėmė sprendimą įpareigoti pareiškėją R. G. iki 2010-06-01 atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę.
Mano, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas. Nurodo, kad įvažiavimo vartai yra įrengti ne valstybinėje žemėje, o ant vietinės reikšmės viešojo kelio ((duomenys neskelbtini) gatvėje, Grigiškėse), kuris pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 dalį nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir ant atskiro nekilnojamojo daikto – kanalo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Vilnius), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso R. G. ir G. G.. Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys ir pridedamos nuotraukos. Todėl Vilniaus apskrities viršininko rašte nurodyti įvažiavimo vartai su betonine siena ir šviestuvai negali užimti valstybinės žemės bei būti pagrindu traukti R. G. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnį.
Pabrėžia, kad skundžiamam sprendimui įvykdyti buvo paskirtas neprotingai trumpas terminas (iki 2010-06-01), kuris yra net trumpesnis už paties skundžiamo sprendimo apskundimo terminą (iki 2010-06-04). Kadangi skundžiamo sprendimo apskundimas nesustabdo šio individualaus teisės akto galiojimo, tai nustatant tokį trumpą terminą susidaro situacija, kai asmuo pasinaudojęs savo konstitucine teise skųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą iš karto yra laikomas pažeidusiu šį teisės aktą. Toks trumpas terminas nėra pagrįstas jokiais kriterijais. Nustatant tokį trumpą terminą automatiškai sudaromos prielaidos asmens nubaudimui už jo nesilaikymą. Pažymi, kad praktikoje dažniausiai yra nustatomas trijų mėnesių terminas teisės pažeidimams pašalinti, taigi tokio trumpo termino nustatymas nukrypstant nuo susiformavusios praktikos ir defacto panaikinant efektyvias asmenų gynybos nuo viešojo administravimo funkcijas atliekančių pareigūnų piktnaudžiavimo priemones yra laikytinas ir konstitucinio lygybės principo pažeidimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas 2010-11-22 teismo posėdyje (II tomo b. l. 13-16) pateikė pareiškimą, kuriuo pareiškėja R. G. atsisako skundo reikalavimo dalies dėl VAVA 2010-05-04 sprendimo Nr. 20-229 įpareigoti pareiškėją iki 2010-06-01 atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę toje vietoje, kurioje pagal kanalą įrengti šviestuvai, panaikinimo. Teismas 2010-11-22 nutartimi šioje dalyje bylą nutraukė (II tomo b. l. 18-19).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė su pareiškėjos R. G. skunde išdėstytais argumentais nesutiko, prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į skundą (I tomo b. l. 75-77), kuriame paaiškina, kad apskričių viršininkai vykdė ne tik valstybinės, bet ir privačios žemės naudojimo valstybinę kontrolę (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 str.). Šios nuostatos įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimas Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, kuriame nurodoma, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo apskričių viršininkai, kurie paskiria apskričių administracijų darbuotojus atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas – užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų vykdymą.
Nurodo, kad VAVA gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-03-18 raštu Nr. 4B-(10.2)-274 persiųstą E. G. 2010-03-05 prašymą, kuriame be kitų klausimų buvo nurodyta, kad galimai užgrobta valstybinės žemės dalis, esanti prie R. G. ir G. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija 2010-04-19 pagal kompetenciją atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 15, Vilniuje, valstybinę naudojimo kontrolę dėl galimai užimtos valstybinės žemės. Patikrinimo metu nustatyta, kad prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 15, Vilniuje, šiaurės pusėje apie 30 m už sklypo ribų įrengti įvažiavimo vartai su betonine siena, įrengtas šuns voljeras, palei kanalą valstybinėje žemėje įrengti šviestuvai. Šiais veiksmais savavališkai užimta valstybinė žemė, todėl 2010-04-19 buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-34-15 ir VAVA 2010-05-04 raštu Nr. 20-229 R. G. įpareigojo iki 2010-06-01 atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę ir žemės sklypu naudotis nustatytose ribose. Terminas nėra galutinis ir asmens prašymu gali būti pratęstas.
R. G. skunde sutinka, kad įvažiavimo vartai su betonine siena įrengti ne nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribose, o ant vietinės reikšmės kelio. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. (Žin. 1995, Nr. 44-1076, Žin. 1997, Nr. 96-2424, Žin. 2002, Nr. 101-4492, Žin. 2008, Nr. 135-5229) vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Šis įstatymas taip pat reglamentuoja, kad keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Kadangi apskrities viršininkas vykdo ne tik valstybinės žemės, bet ir privačių žemės sklypų valstybinę kontrolę, aktas surašytas pagrįstai ir yra pagrindas traukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str.
Atkreipia dėmesį į tai, kad patikrinimo metu nustatyta, jog šalia įvažiavimo vartų iš šiaurės pusės vandens kanalas užtvertas tvora ant valstybinės žemės. Vandens kanalas valstybės įmonėje Registrų centre įregistruotas kaip statinys, todėl darytina išvada, kad tinklinė tvora stovi ant nuosavybės teise priklausančio statinio – vandens kanalo. Tarp šalių Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-12515-575/2009 (Nr. 2-655-574/2010), kurioje nagrinėjami klausimai dėl užtvankos su privedimo kanalu nuosavybės teisės gynimo, sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu. Kadangi teisminis ginčas turi įtakos sprendimui dėl valstybinės žemės nurodytoje dalyje užėmimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d., administracinė procedūra dalyje dėl valstybinės žemės prie vandens kanalo aptvėrimo tinkline tvora sustabdyta, kol teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-12515-575/2009 (Nr. 2-655-574/2010).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. G. atsiliepime į skundą (I tomo b. l. 101-102) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodo, kad įvažiavimo vartai su mūrine siena yra įrengti ir pastatyti valstybinėje žemėje. Bandymas valstybinės žemės užgrobimo faktą pridengti LR kelių įstatymo 4 str. 3 d. norma yra nepagrįstas, nes vietinės reikšmės kelių ar gatvių kaip inžinerinių statinių – susiekimo komunikacijų (STR 1.01.0 9:2003) nuosavybinė priklausomybė savivaldybėms, šių kelių (gatvių) užimamos žemės valstybinės nuosavybės nepanaikina. Vartų su mūrine siena pastatymas ir palei kanalą išdėstytų šviestuvų rengimas neteisėtai užgrobtoje ir nuo visuomenės atitvertoje valstybinės žemės teritorijoje nepagrįstai bandomas apginti ir tariamu buvimu ant atskiro nekilnojamojo daikto – kanalo. Pagal esamą faktinę padėtį kanalas yra ant privačios (pusė kanalo) ir valstybinės (kita pusė kanalo) žemės. Pusė kanalo yra privačiame žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Kitos kanalo pusės užimamos valstybinės žemės dalies sklypas yra nesuformuotas. Skundo pareiškėjai nei privati, nei valstybinė kanalo užimamos žemės dalys jokių galiojančių teisės normos pagrindu – nuosavybei ar naudojimui nepriklauso.
Pažymi, kad vartų su mūrine siena ir metalinės tvoros (palei kanalo vandens telkinio pabaigą) pastatymas, šviestuvų (20 vnt., 136 m ilgio valstybinės žemės atkarpoje) ant priklausančio būti pėsčiųjų tako įrengimas ir šunų voljerų pastatymas bei vilkšunių juose laikymas pažeidžia ne tik privačios ir valstybinės žemės nuosavybės teises, bet ir viešąjį interesą – atima šalies piliečiams ir vietos gyventojams nuo seno čia buvusią ir turėtą teisę bei galimybę: netrukdomai praeiti iki Vokės upės; pereiti į upės kitą pusę; naudotis upės pakrantėje esančioje ir pareiškėjos neteisėtai užimtoje valstybinėje žemėje buvusių Grigiškių gyventojų pliažu poilsiui ir rekreacijai. Pareiškėjos nuosavybės teise turimas gyvenamojo namo užimamas žemės sklypas yra 29,9 arų ploto, neturi tiesioginės ribos su kanalu ir jo užimama valstybine žeme, o vartai su mūrine siena ir vielos tinklo tvora pastatyti daugiau kaip 30 m atstumu nuo šio sklypo šiaurinio krašto ribų smaigalio ir tai pažeidžia LR kelių įstatymo 17 str. 1 d., 18 str. reikalavimus.
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. gegužės 4 d. rašte Nr. 20-229 įforminto sprendimo įpareigoti pareiškėją iki 2010-06-01 atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę ir žemės sklypu naudotis nustatytose ribose (I tomo b. l. 8-9, 50-51, 80-81).
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad pareiškėjai R. G. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G. nuosavybės teise priklauso 0,2999 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. 15, Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (I tomo b. l. 14, 47). Pareiškėja 2010-05-04 Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštu Nr. 20-229 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės“ (I tomo b. l. 8-9, 50-51, 80-81) buvo informuota, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija, 2010-04-19 pagal kompetenciją atlikusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 15, Vilniuje, valstybinę naudojimo kontrolę dėl galimai savavališkai užimtos valstybinės žemės, nustatė, jog prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 15, Vilniuje, šiaurės pusėje apie 30 m už sklypo ribų valstybinėje žemėje įrengti įvažiavimo vartai su betonine siena, įrengtas šuns voljeras, palei kanalą valstybinėje žemėje įrengti šviestuvai ir taip savavališkai užimta valstybinė žemė. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija 2010-04-19 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01.34-15 (I tomo b. l. 10-11, 52-53, 89). Pareiškėja Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-05-04 raštu Nr. 20-229 buvo įpareigota iki 2010-06-01 atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę ir žemės sklypu naudotis nustatytose ribose.
Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo iki 2010-06-01 atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, kurioje įrengti įvažiavimo vartai su betonine siena ir šuns voljeras, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja neneigia faktinės aplinkybės, kad įvažiavimo vartai su betonine siena įrengti ne jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribose, o ant vietinės reikšmės kelio, kuris pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 dalį nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir ant atskiro nekilnojamojo daikto – kanalo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Vilnius).
Iš byloje esančių žemėlapių, fotonuotraukų, kadastrinių matavimų bylos (I tomo b. l. 14-15, 17-27, 44, 47, 56-66, 124-225) aiškiai matyti, kad įvažiavimo vartai su betonine siena įrengti ant vietinės reikšmės viešojo kelio, kuris pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o šuns voljeras įrengtas valstybinėje žemėje. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja matininkė G. B., atlikusi kadastrinius matavimus (I tomo b. l. 12-27), parodė, kad kanalo ilgio nematavo, naudojosi geodezine nuotrauka, todėl dėl jo ilgio galėjo įsivelti klaida.
Teismas nevertina pareiškėjos atstovavo argumentų dėl galimai neteisingai nurodyto kanalo ilgio, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nagrinėjamu atveju buvo svarbu nustatyti, ar įvažiavimo vartai su betonine siena ir šuns voljeras įrengti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančioje žemėje.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskrities viršininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams bei Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems patikėtiniams, taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja valstybės turto privatizavimo institucijos. To paties straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka gatvėms ir vietiniams keliams.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
Atsakovė, nustačiusi savavališką valstybinės žemės užėmimo faktą, pagrįstai ir teisėtai pareikalavo atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinę žemę. Teisėje galioja principas – ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad skundžiamas atsakovės 2010-05-04 raštas Nr. 20-229 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti teismas neturi teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
atmesti pareiškėjos R. G. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.