- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- I-5993-811/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00632-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- K. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. I. kreipėsi į teismą su 2016-02-12 skundu, kurį patikslino 2016-02-24, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2, 9).
Paaiškino, kad jis 2015 m. gegužės mėn. - lapkričio mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis. Teigė, kad jo laisvė minėtu laikotarpiu buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus - kamerų plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui laikyti taikomo reikalavimo; kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta ventiliacija, todėl kamerose nuolat tvyrodavo dvokas; dėl tinkamos ventiliacijos nebuvimo (vienintelė ventiliacija kameroje yra langas) kamerose nuolat trūkdavo oro, drėko ir pelijo sienos; kamerose veisėsi parazitai; dėl nepakankamo kameros apšvietimo pareiškėjas negalėjo skaityti ir rašyti. Su žodiniais prašymais pagerinti laikymo sąlygas pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau tokie jo prašymai nebūdavo patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė su skundu nesutinkantis ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 4,80 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą (b. l. 13-19).
Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atkreipė dėmesį, jog atskirais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 29. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 p. nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 300 (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 str. nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas normines ribas, tačiau stengiamasi, kad tokiomis sąlygomis asmenys būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Pabrėžė, jog administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176 III skirsnyje nustatytų reikalavimų. Kamerose esančio sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 21 p. reikalavimus. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, vėdinama natūraliu būdu, todėl tai atitinka HN 76:2010 24 p. reikalavimus. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB “Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurios pagrindu atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai. Suimtųjų pasivaikščiojimų gryname ore dažnis ir trukmė atitinka Įstatymo 29 str. reikalavimus. Pažymi, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K veiksmų fakto, todėl nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Teismo posėdyje proceso dalyviai nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad nuo 2015 m. gegužės iki tų pačių metų lapkričio mėnesio Lukiškių TI-K jis buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų, nes vienam asmeniui kamerose tenkantis minimalus plotas neatitiko teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto; kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta ventiliacija, todėl kamerose nuolat tvyrodavo dvokas; dėl tinkamos ventiliacijos nebuvimo kamerose trūkdavo oro, drėko ir pelijo sienos; kamerose veisėsi parazitai; dėl nepakankamo kameros apšvietimo pareiškėjas negalėjo skaityti ir rašyti.
Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).
Taigi, sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytais atvejais.
Dėl kamerų ploto reikalavimų
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Byloje nėra ginčo dėl Lukiškių TI-K atsiliepime teismui pateiktų duomenų apie pareiškėjo kalinimo sąlygas laikotarpyje nuo 2015-05-04 iki 2015-11-03 teisingumo bei išsamumo (b. l. 13-19). Teismui pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpyje nuo nuo 2015-05-04 iki 2015-11-03, tačiau iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, jog šiame laikotarpyje pareiškėjas iš įstaigos buvo išvykęs ne vieną kartą: 2015-05-12 išvyko į Alytaus pataisos namus, iš kurių grįžo 2015-05-26; 2015-06-10 išvyko į Ukmergės areštinę, iš kurios grįžo 2015-06-08; 2015-06-09 išvyko į Alytaus pataisos namus, iš kurių grįžo 2015-09-01; 2015-09-07 išvyko į Ukmergės areštinę, iš kurios grįžo 2015-09-14; 2015-09-15 išvyko į Alytaus pataisos namus, iš kurių grįžo 2015-10-20; 2015-10-26 išvyko į Ukmergės areštinę, iš kurios grįžo 2015-11-02; 2015-11-03 išvyko į Alytaus pataisos namus. Iš teismui pateiktų duomenų taip pat matyti, kad laikotarpiais nuo 2015-05-04 iki 2015-05-11, nuo 2015-05-26 iki 2015-05-31, 2015-06-08, nuo 2015-09-01 iki 2015-09-06, 2015-09-14, nuo 2015-10-20 iki 2015-10-25, 2015-11-02 pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-05-04 iki 2015-11-03 pareiškėjas iš viso Lukiškių TI-K buvo laikomas 36 paras, iš kurių nei vieną parą nebuvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas neatitiktų Įsakymo 1.3.1 p. nurodyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareikėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su per mažu kamerų plotu, nėra nustatytas.
Dėl kamerų ventiliacijos ir apšvietimo
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad jo laikymo Lukiškių TI-K metu kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo tinkamos ventiliacijos ir apšvietimo.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodoma, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 p. nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pagal Higienos normos 76:2010 24 p. gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato Higienos normos 76:2010 22, 23 p. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Pažymėtina, kad Higienos normos HN 76:2010 nuostatos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 24, 25-26, 28-29, 30-31, 32-33, 34, 35, 38-39, 40-41, 42, 43, 44-45, 46-47, 58-59, 60-61, 62, 63-64, 65, 66-67, 68-69, 78, 79, 80-81, 82-83, 84, 85, 86-87, 90-91, 93, 94-95) matyti, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpyje, kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nei apšvietimo sąlygos, nei vėdinimas nebuvo tikrinamas. Iš minėtų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimai dėl sąlygų tam tikrose kamerose buvo atliekami pagal gautus skundus. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad skundų dėl kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo, taigi pareiškėjas dėl galimai netinkamų jo laikymo sąlygų nesiskundė ir laikymo sąlygų pagerinti neprašė. Šiuo metu kamerose, dėl kurių sąlygų vyksta ginčas, pareiškėjo buvimo laikotarpyje buvusio apšvietimo bei vėdinimo sąlygų nėra galimybės nustatyti, todėl nėra pagrindo konstatuoti su nurodytomis aplinkybėmis susijusių pareiškėjo nurodytų pažeidimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareikėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama kamerų ventiliacija ir apšvietimu, nėra nustatytas.
Dėl buitinių kenkėjų
Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 7 p. būtent pareiškėjui tenka pareiga nurodyti skundo pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Teismo nuomone, skundo pagrindas turėtų būti nurodomas pakankamai detaliai, kad teismas galėtų patikrinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių egzistavimą, nes valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmų atitikimas teisės aktų reikalavimams yra pagrindas netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuriose iš kamerų ir kuriuo laikotarpiu buvo buitinių kenkėjų. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad, siekiant išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Lukiškių TI-K ir UAB “Kenkėjų kontrolės tarnyba” buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis (b. l. 96-98), be to, kameras tvarkyti privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerose esančiais kenkėjais, atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų taip pat nenustatyta.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės Lukiškių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų atvejų, kas yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Be to, pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo patirta neturtinė žala, t. y. byloje nėra nustatytas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atsiradimo faktas. Kaip jau minėta, civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kilti, būtini trys elementai ir nesant bent vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 4 d., kai teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus. Pagal ABTĮ 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K prašo priteisti iš pareiškėjo 4,80 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą (b. l. 13-19). Toks prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovės atstovas, vykdydamas teismo 2016-03-01 nutartyje nustatytą įpareigojimą pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą ir pagal pareiškėjo skundą ruošdamas dokumentinę medžiagą bei formuodamas administracinę bylą, atsakovės atstovas turėjo padaryti tam tikras kopijas iš esančių dokumentų, kurie laikomi įstaigoje popierine forma. Medžiagą, kurią atsakovės atstovas turėjo parengti, sudaro iš viso 80 A4 formato lapų, vieno rašytino, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, vertintinas 0,06 Eur.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl vadovaujantis ABTĮ 44 str. 1 d. atsakovės atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi taisyklės, kad ABTĮ 45 str. 1 d. nuostatos iš esmės įtvirtina suinteresuotai šaliai adresuotą reikalavimą prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytas išlaidas pagrįsti konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 str. reikalavimus (pvz., 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu (pvz., 2010-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010, 2011-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011).
Nagrinėjamu atveju prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo 2016-03-01 nutartyje nustatytą įpareigojimą ir pateikdamas teismui su skundu susijusią medžiagą atsakovės atstovas patyrė dokumentų kopijavimo išlaidas. Pažymėtina, kad teismas 2016-03-01 nutartimi įpareigojo Lietuvos valstybės atstovą Lukiškių TI-K iki 2016-03-15 elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikti teismui atsiliepimą į skundą ir su ginču susijusią medžiagą. Minėtą nurodymą atsakovės atstovas įvykdė 2016-03-15 elektroninių ryšių priemonėmis pateikdamas teismui atsiliepimą į skundą ir su skundu susijusią medžiagą. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad rengdamas ir pateikdamas teismui dokumentus atsakovės atstovas patyrė dokumentų kopijavimo išlaidas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės atstovas neįrodė fakto, jog bylos nagrinėjimo metu jis patyrė konkrečias su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo K. I. skundą atmesti.
Netenkinti atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.