- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- A-86-822/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00632-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Dalia Višinskienė, Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- K. I.
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2015 m. gegužės mėn.–2015 m. lapkričio mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų reikalavimų: kamerų plotas neatitiko teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto, todėl trūko vietos laisvai judėti, pareiškėjas daugiausiai laiko praleisdavo ant gulto; kamerose nebuvo ventiliacijos, todėl trūko oro, kaupėsi drėgmė ir pelėsis; iš sanitarinio įrenginio sklido blogas kvapas; kamerose veisėsi parazitai; dėl nepakankamo kameros apšvietimo pareiškėjas negalėjo skaityti ir rašyti.
3. Pareiškėjo teigimu, jis žodžiu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo sąlygų pagerinimo, tačiau jo prašymų administracija netenkino.
4. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teismui yra žinoma, kokiomis sąlygomis laikomi asmenys Lukiškių TI-K, todėl papildomai jų nekartoja.
Atsiliepimas
5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 4,80 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
6. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. Lukiškių TI-K nurodė kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus ir kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių. Paaiškino, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atkreipė dėmesį, jog atskirais laikotarpiais pareiškėjui kameroje tenkantis plotas pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.
7. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas normines ribas, tačiau stengiamasi, kad tokiomis sąlygomis asmenys būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras.
8. Pabrėžė, jog administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Kamerose esančio sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 21 punkto reikalavimus. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, vėdinama natūraliu būdu, todėl tai atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus. Asmenims suteikiama teisė vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.
9. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, tai lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K veiksmų fakto, todėl nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės iki 2015 m. lapkričio mėnesio Lukiškių TI-K jis buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų, kadangi vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto; kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta ventiliacija, todėl kamerose nuolat buvo blogas kvapas; dėl netinkamos ventiliacijos kamerose trūko oro, drėko ir pelijo sienos; kamerose veisėsi parazitai; dėl nepakankamo kameros apšvietimo pareiškėjas negalėjo skaityti ir rašyti.
12. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. Laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. gegužės 11 d., nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. gegužės 31 d., 2015 m. birželio 8 d., laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 6 d., 2015 m. rugsėjo 14 d., laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. spalio 25 d., 2015 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 36 paras, visą šį laikotarpį vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas atitiko teisės aktuose nustatytą minimalų vienam asmeniui tenkantį ploto reikalavimą. Teismas Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtų veiksmų dėl ploto normos nenustatė.
13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamo kameros apšvietimo ir ventiliacijos, nurodė, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nei apšvietimo sąlygos, nei vėdinimas nebuvo tikrinamas. Patikrinimai dėl sąlygų tam tikrose kamerose buvo atliekami tik pagal gautus skundus. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad skundų dėl kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo, taigi pareiškėjas dėl galimai netinkamų jo laikymo sąlygų nesiskundė ir laikymo sąlygų pagerinti neprašė. Teismas pažymėjo, kad nėra galimybės įvertinti apšvietimo ir vėdinimo sąlygų kamerose pareiškėjo buvimo jose laikotarpiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti su nurodytomis aplinkybėmis susijusių pareiškėjo nurodytų pažeidimų.
Šalies argumentai
14. Teismas dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su parazitų ir graužikų kamerose, buvimu, nurodė, kad pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuriose iš kamerų ir kuriuo laikotarpiu buvo graužikų ir parazitų. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba”, kuri atlieka graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Be to, kameras tvarkyti privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Todėl teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.
15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo Lukiškių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų atvejų. Akcentavo, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo patirta neturtinė žala, t. y. byloje nėra nustatytas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atsiradimo faktas. Nenustatęs atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė.
16. Teismas netenkino atsakovo atstovo prašymo priteisti 4,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
17. Pareiškėjas K. I. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti ir, vadovaujantis teisingumo bei sąžiningumo principais, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
18. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu. Teigia, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, buvo drėgmė, sklido blogas kvapas, kadangi sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo kameros ploto, nebuvo atskiros ventiliacijos. Kameroje buvo blogas apšvietimas, tai pareiškėjui trukdė skaityti ir rašyti, tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui bei susipažinti su gautais dokumentais. Pareiškėjas jautė akių nuovargį, akys ašarojo.
19. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kameros buvo perpildytos, priešingai nei nurodo atsakovas. Pareiškėjo teigimu, jis 36 paras, kaip nustatė teismas, buvo kalinamas kankinimo ir pažeminimo sąlygomis. Iki šiol jaučia pablogėjusį bendravimą, labiau užsidaręs savyje, patyrė vidinį stresą, jautėsi nepilnaverčiu žmogumi, jautė įtampą.
20. Pažymi, kad teismo sprendime nurodyti argumentai dėl kalinimo sąlygų atitikimo teisės aktų reikalavimams neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
21. Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą. Prašo priteisti iš pareiškėjo 4,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
22. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais. Lukiškių TI-K vertinimu, pareiškėjas savo skundu siekia nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d., atlyginimo.
24. Administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
26. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas, nepagrįstai nepriteisė jo prašomo neturtinės žalos atlyginimo.
27. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
29. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
30. Pareiškėjas skunde kaip žalos atsiradimo pagrindą, be kita ko, nurodė vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto pažeidimą ir dėl šio pažeidimo atsiradusius nepatogumus, įskaitant judėjimo suvaržymus. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto normos pažeidimo ginčo laikotarpiu, kadangi pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, teisės aktų reikalavimai dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto, nebuvo pažeisti. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,69 kv. m iki 13,46 kv. m kameros ploto.
31. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su kamerų ventiliacijos ir apšvietimo neužtikrinimu, pažymi, kad kai kurios kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, kaip matyti iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (kameros Nr. 108, 111, 114, 400), nors ir ne pagal pareiškėjo skundus, tačiau buvo atlikti patikrinimai, pažeidimų dėl ventiliacijos kameroje, drėgmės ir pelėsio, apšvietimo, graužikų buvimo nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentais dėl nurodytų pažeidimų.
32. Teisėjų kolegija taip pat nevertina pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusio kameros ploto, kadangi šiuo aspektu pareiškėjas skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą negrindė, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, negalima.
33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu ir išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K teismui pateikta informacija. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas.
34. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį neatsiranda, todėl pagrįstai pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo netenkino.
35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo K. I. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.