Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą (vagystė įsilaužiant arba panaudojant ginklą), 130 straipsnio 1 dalį, 3 dalį (profesionali vagystė arba dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje), 15 straipsnį (pasikėsinimas), 127 straipsnį (vagystė), 128 straipsnio 1 dalies 5 punktą (sunki vagystė), 223 straipsnio 2 dalį, 224 straipsnį (itin svarbių ir apsaugotų dokumentų klastojimo ir panaudojimo), jam paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi minėtu nuosprendžiu R. K. paskirta (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmė už jo padarytas 8 nusikalstamas veikas buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalimi ir 178 straipsnio 2 dalimi (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalimi (3 veikos) ir 300 straipsnio 2 dalimi bei, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, jam palikta minėtu nuosprendžiu paskirta galutinė (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę jam paskiriant atlikti pataisos namuose.

Nuteistojo R. K. bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini). Atliko įstatymu numatytą (duomenys neskelbtini) bausmės dalį. (Duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo (duomenys neskelbtini).

Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) administracijos pateiktą (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 85 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose. Nustatytas 6 mėnesių šių rekomendacijų įgyvendinimo terminas ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data – (duomenys neskelbtini). Komisija Nutarime nurodė, kad vertino individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymų, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nuteistasis Komisijai pristatomas (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra atlikęs (duomenys neskelbtini) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlieka už tyčinių turtinių nusikaltimų padarymą. Praeityje nuteistajam buvo atidėtas bausmės vykdymas (duomenys neskelbtini), tačiau jų metu jis padarė naujus nusikaltimus. Nors lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą, laisvėje turėtų galimybę dirbti, jis neturi finansinių įsipareigojimų, socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, nuteistajam nebūdingos psichikų veikiančių medžiagų vartojimo problemos, emocijos stabilios, tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. Nuteistasis linkęs sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimuose. Nors atlikdamas laisvės atėmimo bausmes, nuteistasis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje įsitraukia į pozityvų užimtumą, tačiau laisvėje laisvalaikio leidimo būdas yra susijęs su nusikalstama veikla, todėl galima daryti prielaidą, kad gyvenimo stilius ir draugai yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, stebimi silpnai išvystyti problemų sprendimo įgūdžiai, nuteistasis neigiamas savo elgesio pasekmes sau suvokia, kiek mažiau analizuoja žalą visuomenei, stebima savo poelgių racionalizacija, taip pat praeityje nuteistasis ne visuomet pasirinkdavo konstruktyvius budus spręsti turimoms problemoms, ne visuomet teisėtais būdais siekė įgyvendinti asmeninius tikslus. Nors nuteistasis ankstesnes savo nusikalstamas veikas pripažįsta, tačiau jų nesureikšmina, stebimas polinkis jas sumenkinti, racionalizuoti. Dabartinio nusikaltimo iš esmės nepripažįsta, kaltę neigia, tvirtina, kad yra nuteistas nekaltai. Nors nuteistasis supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia ne tik teises, bet ir atsakomybę, išreiškia norą būti naudingu visuomenės nariu, tačiau dėl savų interesų yra pažeidęs kitų žmonių teises ir visuomenės saugumą. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies, bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), drausmine tvarka (duomenys neskelbtini), skatintas (duomenys neskelbtini). Nusikalstamo elgesio rizika (duomenys neskelbtini), nekinta, taip pat išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos. Todėl Komisija sprendė, jog negalima konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įvertinus byloje esančius nuteistąjį R. K. charakterizuojančius duomenis, matyti, jog šiuo metu yra pastebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama (duomenys neskelbtini), todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog riziką mažinantys veiksniai: geri ryšiai su artimaisiais, turima gyvenamoji vieta, turimas darbas. Įvertinus byloje esančius nuteistąjį R. K. charakterizuojančius duomenis, nustatyta, jog šiuo metu nuteistasis toliau stiprina apsauginius veiksnius (aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, siekia vykdyti individualią veiklą, stiprina ryšius su artimaisiais trumpalaikių išvykų į namus metu) bei valdo kriminogeninius veiksnius (keičia nuostatas, mąstymą bei elgesį dalyvaudamas intervencinėse programose).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. K. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo (duomenys neskelbtini) bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos). Yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės (duomenys neskelbtini) dalį. Laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini). Lietuvoje iš viso teistas (duomenys neskelbtini) kartus, užsienyje – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis atlieka bausmę už nusikaltimus, kuriuos padarė (duomenys neskelbtini). Nusikaltimai turtinio pobūdžio, siekiant gauti finansinės naudos. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis yra nusikalsti linkusi asmenybė. Šią išvadą suponuoja jo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, sunkumas, būdingas nusikaltimo modelis. Didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei rodo ir tai, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių ir terminuotas laisvės atėmimas, esmingai neįtakojo jo elgesio bei požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismas vertina ir tai, kad nors lygtinis paleidimas Lietuvoje jam ir nebuvo taikytas, tačiau praeityje nuteistajam (duomenys neskelbtini) buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau (duomenys neskelbtini) R. K. padarė naujus nusikaltimus, tai liudija, kad jam parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, nors turėjo galimybę savo atsakingu elgesiu įrodyti, kad yra to vertas.

Teismas pažymi, jog nuteistasis Skunde nurodo, kad Komisija, atsižvelgdama į probacijos sąlygų pažeidimą, vadovaujasi statiniais (nekintamais) kriminogeniniais veiksniais, kurių pakeisti jis negali, nors per šį laiką jo požiūris į įstatymų viršenybę bei jų laikymąsi pasikeitė. Su šiuo nuteistojo Skunde nurodytu argumentu nesutiktina, kadangi Komisijos aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nėra vertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau tai nereiškia, jog, vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti ir į minėtas aplinkybes, ypatingai šiuo atveju, kada jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė.

Teismas vertina ir tai, jog nuteistasis dabartinių nusikaltimų iš esmės nepripažįsta, kaltę neigia, teigia, jog yra nuteistas nekaltai, esant nepalankioms aplinkybėms. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis savo vaidmenį nusikaltimuose linkęs sumenkinti, kalbėdamas apie paskutinius nusikaltimus, teigia, jog nusikaltimus padarė kitas asmuo, o jis tik laukė automobilyje. Tokia nuteistojo pozicija rodo jo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės, ar pripažįstantis ją iš dalies, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu, todėl į tai taip pat tikslinga atsižvelgti, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad oficiali nuteistojo darbinė patirtis yra menka. Sodros registro duomenimis, praeityje Lietuvoje jis dirbo tik (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nurodo, jog yra dirbęs užsienyje, tačiau oficialių duomenų apie darbą užsienyje nėra. R. K. teigia, jog apie 1 metus (apie (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) yra dirbęs (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą ((duomenys neskelbtini)) oficialiai dirbo (duomenys neskelbtini), pateikė darbo sutartį ((duomenys neskelbtini)), kuri nėra išversta į lietuvių kalbą, todėl ja vadovautis negalima.

(Duomenys neskelbtini) nuteistasis dirba nuo (duomenys neskelbtini) Sodros registro duomenis, nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) vykdo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). (Duomenys neskelbtini) viršininko sprendimu nuteistajam leista (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu rodė iniciatyvą: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu (duomenys neskelbtini). Be abejonės, aplinkybė, jog nuteistasis yra motyvuotas dirbti, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau ji nėra pakankama vertinant, ar egzistuoja vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių – finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį, juolab kad nuteistojo padaryti nusikaltimai turėjo finansinį motyvą, padarytos nusikalstamos veikos yra turtinio pobūdžio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis vertinimo metu pateikė pažymą, kad jį (duomenys neskelbtini) priima dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau tokia pažyma dėl galimo asmens įdarbinimo negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi ji yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis ir nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017, 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019). Be to, šiuo atveju, kai į darbą nuteistąjį priima (duomenys neskelbtini), tokia pažyma teismui kelia dar didesnes abejones dėl jos tikrumo ir įgyvendinamumo, kadangi tai gali būti tik viena iš priemonių, siekiant vieningo tikslo – išėjimo į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog ankstesni nuteistojo nusikaltimai vykdyti su tikslu pasipelnyti, nusikaltimų tikslas – finansinis. Dabartinio nusikaltimo tikslas bei motyvacija taip pat yra finansinis, todėl teismo vertinimu, šios aplinkybės nesuteikia jokių garantijų, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Panaši pozicija išdėstyta Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje nurodyta, jog R. K. ne visuomet teisėtais būdais siekė įgyvendinti savo asmeninius tikslus.

Teismas vertina ir tai, jog neatliktos bausmės dydis dar yra reikšmingai didelis, kadangi nuteistasis šiuo metu yra atlikęs tik (duomenys neskelbtini) jam paskirtos laisvės atėmimo (duomenys neskelbtini) bausmės ir likusi bausmės dalis dar yra ženkli ((duomenys neskelbtini)(Nutarimo priėmimo dieną)). Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog tai nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Be to, sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausmės atlikimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėtina tai, kad bausmės atlikimo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo (duomenys neskelbtini). Ir nors (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), bet ši aplinkybė neeliminuoja fakto, jog nuteistajam ji (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybės, jog nuteistasis (duomenys neskelbtini), sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų elgtis nepriekaištingai, siekti būti paskatintas, nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, stengtis dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse bei bendradarbiauti tokio pobūdžio priemones įgyvendinant. Tai rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri vis dar nėra pakankama.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog gyvenimo būdas nuo paauglystės buvo įtakotas problemų šeimoje bei gatvės draugų, tai sąlygojo įsitraukimą į nusikaltimus. Teismas pažymi, jog nuteistasis nusikaltimus vykdė su bendrininkais. Ir nors laisvės atėmimo vietoje nuteistojo bendravimo galimybės yra ribotos, be to, bausmės atlikimo metu gali ir nebūti poreikio bendrauti su jo nusikalstamą elgesį įtakojusiais asmenimis, tačiau, atsižvelgus į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad buvo įtakojamas asocialios grupės, kad nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje, teismas vertina, jog teigti, kad laisvėje nuteistasis sugebės atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis, šiuo metu nėra pagrindo.

Teismo vertinimu nesutiktina ir su Skunde nurodytu argumentu, jog Nutarimą Komisija priėmė neteisėtos sudėties, kadangi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatos) 6 punkte numatyta, kad Komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Nuostatų 7 punktas numato, kad į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta teisėtos sudėties komisija, laikantis Nuostatų 7 punkto. Pažymėtina, kad Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju Komisijos (duomenys neskelbtini) Nutarimas buvo priimtas dalyvaujant (duomenys neskelbtini) Komisijos nariams iš septynių, tarp jų ir Komisijos pirmininkui, todėl Komisija galėjo dirbti ir priimti sprendimus svarstomais klausimais. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 7 punkto reglamentavimas yra įgyvendinamas sudarant Komisijos sudėtį ir nėra siejamas su Komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmimu. Pažymėtina ir tai, jog Nuostatų 5 punkte yra įtvirtinta, kad paprastai yra sudaroma viena komisija. Atsižvelgdamas į pataisos įstaigoje esančių nuteistųjų ir (ar) komisijos priimamų sprendimų skaičių, Kalėjimų departamento direktorius gali sudaryti ir daugiau komisijų, arba viena komisija savo veiklą gali vykdyti keliose pataisos įstaigose, tačiau tai nėra privaloma, todėl nuteistojo Skunde nurodyti argumentai, jog tos pačios sudėties Komisija negalėjo priimti sprendimo, yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini.

Įvertinus visas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, jog R. K. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pakankama pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, R. K. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika bei dinaminiai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog net (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) Komisijos narių, spręsdami R. K. atžvilgiu taikytiną lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, balsavo prieš lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų taikymą šiam nuteistajam.

Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą, bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis R. K. dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo R. K. Skundas dėl (duomenys neskelbtini) Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. K. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.