Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui V. B., nukentėjusiesiems A. B. ir I. B., atstovui advokatui Henrikui Oseckiui, kaltinamiesiems J. S. ir V. V., jų gynėjams advokatams Juanai Dumbliauskaitei, Aldevinui Ščiglai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Šiaulių m., lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., vedęs, su profesiniu išsilavinimu, bedarbis, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Šiaulių m., lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., išsiskyręs, su aukštesniuoju išsilavinimu, dirbantis su verslo liudijimu, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., 138 str. 1 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-06-02, apie 21:30 val., viešoje vietoje – Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini)namu, V. V. ir J. S., veikdami kartu su nesustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, dėl menkavertės priežasties kilusio konflikto metu nenustatytas asmuo sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. B. į veido sritį, o šiam nugriuvus ant žemės, V. V. kartu su J. S. ir nenustatytu asmeniu spyrė bei sudavė rankomis ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam A. B. į įvairias kūno vietas, tokiais savo bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nosies sumušimą, pasireiškusį kraujavimu iš nosies, galvos ir kairiojo žasto poodines kraujosruvas, abiejų rankų ir dešinės kojos odos nubrozdinimus, kas sukėlė nukentėjusiajai I. B. bei aplinkiniams neigiamas emocijas bei išgąstį;

be to, jis 2019-06-02, apie 21:30 val., viešoje vietoje – Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini)namu, viešosios tvarkos pažeidimo metu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą, o būtent, spyrė vieną kartą nukentėjusiajam A. B. į veido sritį ir tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, nes dėl akiduobės vidinės sienelės lūžio (veido kaulų lūžio) nukentėjusiojo A. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. 2019-06-02, apie 21:30 val., kaltinamieji ir nukentėjusieji, būdami neblaivūs, buvo bare, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Žodinis konfliktas tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų prasidėjo po to, kai kaltinamasis V. V. pradėjo kalbėtis su barmene užlindęs prieš nukentėjusiąją, kuri tuo metu rinkosi alkoholinius gėrimus ir kaltinamasis J. S., eidamas iš tualeto, netyčia kliudė kėdę, ant kurios sėdėjo nukentėjusioji. Siekdama išvengti muštynių bare, barmenė M. M. liepė eiti aiškintis santykius lauke. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų, kaltinamųjų bei apklaustu liudytojų parodymai. Iš baro pirmas išėjo J. S.. Pastarajam iš paskos išėjo nukentėjusysis. Lauke prie kaltinamojo J. S. ir nukentėjusiojo priėjo nenustatytas asmuo. Tęsiantis konfliktui tarp kaltinamojo J. S. ir nukentėjusiojo dėl kabinėjimosi prie nukentėjusiosios, nenustatytas asmuo smogė vieną kartą nukentėjusiajam kumščiu į veidą. Muštynes bandė sustabdyti pro šalį ėjęs liudytojas R. B., tačiau nukentėjusysis pastarajam liepė nesikišti. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojo R. B. parodymai. Nuo suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Kaltinamasis J. S. ir nenustatytas asmuo pradėjo nukentėjusiajam smūgiuoti į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis. Tuo tarpu laukan išėjo kaltinamasis V. V., kuris taip pat pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam. Kaltinamieji ir nenustatytas asmuo savo veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nosies sumušimą, pasireiškusį kraujavimu iš nosies, galvos ir kairiojo žasto poodines kraujosruvas, abiejų rankų ir dešinės kojos odos nubrozdinimus. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojo R. B. parodymai, iš dalies kaltinamojo J. S. parodymai, nukentėjusiosios I. B. parodymai, Specialisto teismo mediko išvada Nr. G 707/2019(04). Besikeliant nukentėjusiajam, kaltinamasis V. V. spyrė nukentėjusiajam į veidą, padarydamas kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo parodymai, nukentėjusiosios I. B. parodymai, Specialisto teismo mediko išvada Nr. G 707/2019(04). Įsiaudrinęs, nukentėjusysis puolė kaltinamąjį V. V., tačiau nukentėjusįjį sustabdė bei parvertė ant žemės laukan iš baro išėjęs S. D.. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo V. V., nukentėjusiojo, liudytojo S. D., liudytojo T. G. parodymai. Teismas atmeta kaltinamųjų parodymus, nes jie prieštarauja minėtiems liudytojų, nukentėjusiųjų parodymams, kitiems išnagrinėtiems įrodymams. Teismui netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams nėra pagrindo.

„Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan.“(Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-229/2014)

(Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo) Nusikalstamos veikos padarymo objektas – viešoji tvarka ir žmonių rimtis, papildomas objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė viešoje vietoje kaltinamųjų įžūliu elgesiu – dėl menkavertės dingsties fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį, padarant pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, nepagarbos aplinkiniams demonstravimu. Nusikalstamos veikos padarymo sudėtis materiali. Padaryt nusikalstama veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai, nes sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - sukėlė nukentėjusiajai I. B. bei aplinkiniams neigiamas emocijas bei išgąstį. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.

(Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo) Nusikalstamos veikos padarymo objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo V. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo V. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta pastarojo girtumą, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. V. padarė du nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, dirbantis pagal verslo liudijimą, baustas administracine tvarka. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.

Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, tačiau artima vidurkio.

Kadangi tarp padarytų nusikaltimų yra idealioji sutaptis, t.y. tuo pačiu veiksmų buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos, skiriamos bausmės bendrintinos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Siekiant pataisyti kaltinamąjį, kad jis daugiau nebenusižengtų įstatymams, skirtini įpareigojimai – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nakties metu buvimas namuose. Taip pat skirtinas draudimas – nesilankyti baruose, restoranuose bei kituose viešojo maitinimo įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiu.

Kaltinamojo J. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta pastarojo girtumą, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. J. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, nedirbantis, nebaustas administracine tvarka. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – viešuosius darbus.

Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, tačiau artima vidurkio.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

„Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė <...>“.??? ??? (Lietuvos vyriausiojo teismo nutartis Nr. A-1267-662/2017)

„Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

„Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-105-222/2019).

Prieš teisiamąjį posėdį nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį abiems kaltinamiesiems dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Savo ieškinį grindžia tuo, kad įvykio metu patyrė fizinį skausmą, po įvykio skaudėjo akys, šonas. Skausmą juto 15 dienų. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo atlikti savo tiesiogines darbo funkcijas, todėl buvo atleistas iš darbo. Po patirtų sužalojimų apie 10 dienų vartojo nuskausminamuosius vaistus, akis buvo visa mėlyna, šonas gelsvas, paskui pamėlo, buvo kakta mėlyna. Jam buvo gėda, nes visi klausinėjo kas jam atsitiko. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam neteisėtų abiejų kaltinamųjų veiksmų pasėkoje buvo padaryti sužalojimai - nosies sumušimą, pasireiškusį kraujavimu iš nosies, galvos ir kairiojo žasto poodines kraujosruvas, abiejų rankų ir dešinės kojos odos nubrozdinimai. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimus, jo mąstą, atsiradusias pasekmes, nepatogumus, į teisingumo sąžiningumo ir protingumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo doktriną dėl neturtinės žalos mąsto nustatymo bei priteisimo analogiškose bylose, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš abiejų kaltinamųjų solidariai priteistina 700 eurų neturtinė žala.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. V. vienu spyriu į veidą darė nukentėjusiajam kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis patyrė žalą sveikatai, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus atliekant darbo funkcijas. Dėl nusikaltimo padarytų sveikatos sužalojimų nukentėjusiajam nenustatyta liekamųjų reiškinių. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, sukeltas pasekmes, į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, iš kaltinamojo V. V. dėl nukentėjusiajam padaryto nesunkaus kūno sužalojimo priteistina mažesnė neturtinė žala, nei prašo nukentėjusysis – 1 000 eurų.

Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 156,64 eurų turtinės žalos atlyginimo. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo nedarbingume 10 dienų. Dėl nedarbingumo laikotarpio negavo 156.64 eurų pajamų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant šią žalą nukentėjusiajam iš abiejų kaltinamųjų solidariai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kompensacinių arba, kitaip tariant, procesinių palūkanų klausimą reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010 ). Tai pat kasacinės nutartyse yra suformuluota taisyklė, „kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos“ (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2006-06-07 nutartis byloje Nr. 3k-3-373/2006). Kaip tik antroji sąlyga yra esminė šioje byloje. Ginčas dėl žalos dydžio, o taip pat ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo yra nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl kaltinamasis nėra praleidęs piniginės prievolės įvykdymo termino.

Taip pat pažymėtina, kad plečiamai išaiškinus Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažinus, kad deliktinės atsakomybės atveju nukentėjusysis turi teisę į procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme, būtų pažeistas procesinis šalių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje ir CPK 17 ir 42 straipsniuose. Remiantis tokiu teisės aiškinimu atsakovas deliktiniuose teisiniuose santykiuose būtų preziumuojamas skolininku nuo ieškinio priėmimo ir jam, priimant sprendimą atgaline data, būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo ieškinio pareiškimo, nepriklausomai nuo to, kiek užtruko teismo procesas ir kieno iniciatyva jis buvo tęsiamas.

Pagal tokį teisės aiškinimą atsakovo kaip preziumuojamo skolininko teisinė padėtis būtų neapibrėžta ir dviprasmiška, nes jis iki sprendimo priėmimo nežino, ar ieškinys bus patenkintas, jei taip, tai kokio dydžio. Pagal tokį teisinį reguliavimą, siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Įtvirtinus tokį ginčo sprendimo būdą iš esmės pasunkinama atsakovo teisė ginčyti savo kaltę ir ieškinio dydį, o ieškovui sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti teise.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas; šis imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų G. G., A. K. ir A. P., atskiroji nuomonė „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014“).

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, į protingumo ir teisingumo principus, procesinės palūkanos šioje byloje nepriteistinos.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 163,17 eurų turtinės žalos atlyginimo. Žalą sudaro išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo gydymu. Ši žala atsirado neteisėtu abiejų kaltinamųjų veiksmų pasėkoje, todėl ji lygiomis dalimis priteistina civiliniam ieškovui iš abiejų kaltinamųjų.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis byloje pareiškė prašymą priteisti iš kaltinamųjų 800 eurų proceso išlaidų. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtą sumą sudaro nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su advokato teisinės pagalbos suteikimu. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos lygiomis dalimis nukentėjusiajam iš abiejų kaltinamųjų.

Dėl kardomųjų priemonių

Iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamiesiems taikytina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl daiktinio įrodymo

Nuosprendžiui įsiteisėjus, mobiliojo ryšio telefonas grąžintinas nukentėjusiajai I. B., nes jis neturi reikšmės baudžiamajai byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir skirti - 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, per vieną mėnesį dirbant 15 valandų visuomenės labui.

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei skirti galutinę bausmę - 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- uždrausti lankytis baruose, restoranuose, bei kituose viešojo maitinimo įstaigose, kuriuose prekiaujama alkoholiniais gėrimais;

- įpareigoti būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Priteisti nukentėjusiajam A. B. iš kaltinamųjų V. V. ir J. S. solidariai – 700 (septynis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajam A. B. iš kaltinamojo V. V. 1 000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajam A. B. iš kaltinamųjų V. V. ir J. S. solidariai 156.64 (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 64 eurocentus) negautų pajamų.

Priteisti nukentėjusiajai I. B. iš kaltinamųjų V. V. ir A. B. solidariai 40 (keturiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių teritorinė ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti iš V. V. ir J. S. lygiomis dalimis – po 81.59 eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 59 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo.

Netenkinti nukentėjusiųjų prašymo dėl 5 procentų procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo priteisimo iš abiejų kaltinamųjų.

Priteisti nukentėjusiajam A. B. iš kaltinamųjų V. V. ir A. B. lygiomis dalimis po 400 (keturis šimtus) eurų nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamiesiems taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, mobiliojo ryšio telefoną grąžinti nukentėjusiajai I. B..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.