- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-1044-619/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21424-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Andrutė Salvador
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Budinas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „East Panda“
- Trečiasis asmuo
- L. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Budinas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BUDINAS“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „East Panda“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „East Panda“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BUDINAS“ dėl skolos ir be pagrindo gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo –L. K.,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BUDINAS“ pradiniu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „East Panda“ prašė įpareigoti atsakovę grąžinti neteisėtai valdomą UAB „BUDINAS“ priklausantį turtą – daiktus; galutinai suformuluotu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 8 105,91 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad šalys 2016 m. gegužės 5 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išsinuomojo 76,25 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ši nuomos sutartis, pasak ieškovės, buvo ankstesnės nuomos sutarties dėl tų pačių patalpų tąsa, t. y. ieškovė ir toliau nuomojo tas pačias patalpas, kurias išsinuomojo pagal 2012 m. gegužės 1 d. nuomos sutartį su ankstesniąja šių patalpų savininke L. K.. 2011-11-01, t.y. UAB „BUDINAS“ sudarant sutartį su L. K. šių patalpų paskirtis buvo „administracinė“, todėl su savininke buvo sutarta, jog ieškovė, kaip nuomininkė, savo sąskaita atliks Patalpų dalinės apdailos darbus, t.y. pritaikys patalpas pagal savo veiklą – „maitinimo“ ir pakeis patalpų paskirtį. Ieškovė patalpose sumontavo barą su apdailos skydais. Taigi, per nuomos laikotarpį ieškovė atliko patalpų pagerinimus, jų, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, negalima atskirti nuo daikto (patalpų) nepadarant daiktui žalos. Ieškovė 2016 m. lapkričio 4 d. pranešimu informavo atsakovę apie savo veiklos sustabdymą, prašė nutraukti nuomos sutartį nuo 2017 m. sausio 4 d. ir įskaityti užstato sumą, kaip nuomos mokestį iki 2017 m. kovo mėn. 31 d. imtinai. Šalys 2017 m. kovo 31 d. pasirašė nuomos sutarties nutraukimo protokolą ir patalpų perdavimo–priėmimo aktą. Patalpų perdavimo metu trūkumų nepastebėta, atsakovė pastabų neturėjo. Ieškovės atstovui atvykus į minėtas patalpas išsivežti daiktų, UAB „East Panda“ atstovas A. V. paprašė palikti visą ieškovei priklausantį ir įmonės balanse esantį ilgalaikį turtą, sudaryti paliekamo turto sąrašą ir įkainoti jį bei pažadėjo kompensuoti visą paliekamo turto kainą. Tuo pačiu buvo tariamasi dėl kompensacijos už paliekamą baro stovą su apdaila. Susitarimo pagrindu 2017 m. balandžio 5 d. ieškovė atsakovei išrašė dvi PVM sąskaitas - faktūras, BUD Nr. 099 už barą su apdailos skydais – 6 000,00 Eur sumai ir BUD Nr. 099/2 už daiktus (viso 36 daiktai) – 3 156,66 Eur sumai. UAB „East Panda“ atstovas A. V. 2017 m. balandžio 26 d. pranešė ieškovei, kad vienas iš atsakovės akcininkų užblokavo susitarimą kompensuoti už įrengtą baro stovą su apdaila, nes mano, jog įrengtas baro stovas su apdaila vertintini, kaip patalpų pagerinimas be raštiško patalpų savininko leidimo, todėl šios išlaidos nuomininkui nekompensuotinos (6 000 Eur).
3. Ieškovė, pasisakydama dėl kompensacijos dydžio pagal kitą PVM sąskaitą-faktūrą (serija BUD, Nr. 099/2), sutiko, kad nesumokėjo atsakovei nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 m. vasario ir kovo mėnesius pagal jai pateiktas sąskaitas faktūras Nr. 00043 ir 00045, kurių bendra suma – 1 042 Eur, todėl šalys susitarė, jog dalis PVM sąskaitoje-faktūroje, serija BUD, Nr. 099/2, išvardytų daiktų bus perduota atsakovei, kaip kompensacija (apmokėjimas) pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 00043 ir 00045. Suderinus pozicijas, ieškovė 2018 m. balandžio 28 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija BUD, Nr. 099/2, Koreguota, dėl sutartos 2105,91 Eur sumos. Ieškovės teigimu, atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų apmokėti 2017 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija BUD, Nr. 099, ir 2017 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija BUD, Nr. 099/2, Koreguota. Bendra atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų suma – 8 105,91 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti.
5. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 5 d. šalių susitarimu nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. kovo 31 d., po ko, ieškovės iniciatyva, šalys pradėjo derybas dėl galimybės atsakovei nupirkti ieškovei nuosavybės teise priklausančius daiktus. Derybos buvo nutrauktos šalims nesutarus dėl daiktų kainos. Ieškovei buvo pranešta, kad ji gali atvykti ir pasiimti visus daiktus, kuriuos paimant nebūtų padaryta žala patalpoms. Pažymėjo, kad iš esmės neprieštarauja dėl daiktų, kurie gali būti atskirti nepadarant žalos minėtoms patalpoms, paėmimui, tik nesutinka dėl dalies daiktų atsiėmimo, kurių atskyrimas bei grąžinimas neabejotinai sukeltų žalą minėtoms patalpoms: maišytuvas, plautuvė, boileris, sudedamoji metalinė baro salėje ir baras su apdailos skydais. Dalį ieškinyje nurodytų daiktų ieškovė jau atsiėmė. Pažymėjo, kad įrengiant barą buvo iš dalies pakeista vandentiekio ir elektros inžinierinės sistemos, todėl demontavus barą su apdailos skydais kils žala patalpoms, nes vidury patalpos liks bei bus akivaizdžiai matomi elektros laidai bei vandens tiekimui skirti vamzdžiai, sienose liks skylės, kas sąlygos būtinybę atlikti patalpų remontą.
Šalies argumentai
6. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašo priteisti iš ieškovės 1 042 Eur skolą, 52,11 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Nurodė, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Šalys nuomos sutartimi susitarė, kad ieškovė, kaip nuomininkė, įsipareigoja mokėti nuomos mokestį ir padengti išnuomotų patalpų nekilnojamojo turto mokestį. Tačiau ieškovė šios sutartinės pareigos neįvykdė, t. y. nesumokėjo nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 m. vasario ir kovo mėnesius pagal jai pateiktas PVM sąskaitas-faktūras Nr. 00043 ir 00045. Ieškovės skola atsakovei sudaro 1 042 Eur.
8. Ieškovė, atsiliepdama į priešieškinį, nurodo, kad buvo sutikusi su atsakovės siūloma 6 000,00 Eur kompensacija už paliekamą baro stovą su visa apdaila su sąlyga, kad atsakovė atsisakys 1 042,00 Eur reikalavimo dėl nesumokėto turto mokesčio už 2017 metų vasario ir kovo mėnesius. Neginčija, kad nekilnojamojo turto mokesčio už paskutinius du nuomos mėnesius nemokėjo, taip pat neginčija šio mokesčio dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi buvusi patalpų savininkė L. K. įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo L. K. pateiktame atsiliepime prašo ieškovės UAB „BUDINAS“ pareikštą ieškinį ir atsakovės UAB „East Panda“ priešieškinį spręsti teismo nuožiūra.
11. Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 1 d. trečiojo asmens ir ieškovės sudarytos patalpų nuomos sutarties pagrindu ieškovei buvo perduotos, išnuomotos tvarkingos, pilnai eksploatacijai paruoštos patalpos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė išnuomotose patalpose planavo vykdyti kavinės – baro veiklą, ieškovė pageidavo pakeisti patalpų paskirtį, patalpose įrengti barą (pastatyti baldą), uždėti ant sienos medžio skydus (baldines plokštes) bei perdaryti sanitarinį mazgą. Trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į tai, kad nuomos sutartis sudaroma penkerių metų terminui, neprieštaravo nei dėl paskirties pakeitimo, nei dėl patalpų pritaikymo ieškovės reikmėms. Nuomos sutartyje buvo numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita atlikti patalpų dalinės apdailos darbus. Kadangi ieškovė patalpas pritaikė išimtinai savo planuojamai veiklai vykdyti, trečiasis asmuo ir ieškovė susitarė, kad nuomos sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus patalpos turės būti grąžinamos tokios būklės, kokios jos buvo jų perdavimo ieškovei metu, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Trečiasis asmuo ir ieškovė buvo susitarusios, kad kai patalpos bus grąžinamos trečiajam asmeniui, ieškovė visus atliktus pritaikymus (barą, baldines plokštes ir kt.) pašalins iš patalpų, nes tai yra ieškovės nuosavybė. Trečiojo asmens duomenimis, atlikti patalpų apdailos darbai galėjo būti pašalinti be jokios žalos patalpoms, nes baldinės detalės buvo pritvirtintos varžtais prie sienos, kurias pašalinus reiktų tik užtaisyti varžtų paliktas skyles, ką sutartimi buvo įsipareigojusi padaryti ieškovė. Patalpų paskirties keitimas bei jų pritaikymas, t.y. baldinių apdailos darbų atlikimas, užtruko, todėl trečiasis asmuo ir ieškovė 2012 m. gegužės 1 d. analogiškomis sąlygomis ir nuostatomis, pasirašė naują patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo išnuomojo patalpas ieškovei. 2016 m. gegužės 5 d. tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu, trečiasis asmuo perleido nuosavybės teisę į 1) negyvenamąją patalpą – kokteilių barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negyvenamąją patalpą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovės atstovas A. V., prieš sudarydamas patalpų pirkimo-pardavimo sandorį, buvo nekartą atvykęs į patalpas, susipažino su patalpų būkle, atliktais ieškovės patalpų apdailos darbais, esančiais baldais, trečiojo asmens ir ieškovės sudarytos 2012 m. gegužės 1 d. patalpų nuomos sutarties turiniu ir nuostatomis. Atsakovės atstovas buvo nekartą informuotas, jog ieškovės atlikti patalpų pritaikymo darbai – baras, apdailos plokštės ir kita, yra ieškovės nuosavybė, todėl pasibaigus nuomos sutarties terminui ieškovė turės pasiimti nuosavybės teise priklausančius daiktus ir perduos atsakovei patalpas tokios būklės, kokios jos buvo patalpų nuomos sutarties sudarymo metu, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Priteisė atsakovei UAB „East Panda“ iš ieškovės UAB „BUDINAS“ 1 042,00 Eur skolą, 52,11 Eur delspinigius, 2 112,09 Eur be pagrindo gautas lėšas, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2017 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė trečiajam asmeniui L. K. iš ieškovės UAB „BUDINAS“ 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė iš ieškovės UAB „BUDINAS“ 23,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą valstybei.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2011 m. lapkričio 1 d. trečiojo asmens L. K. ir ieškovės nuomos sutarties sąlygas konstatavo, jog iš esmės trečiasis asmuo ir ieškovė buvo susitarę, kad patalpų grąžinimo metu ieškovė visus atliktus patalpų pritaikymus jos veiklai (barą, baldines plokštes ir kt.) pašalins iš patalpų, nes tai yra jos nuosavybė. Teismas sutiko su trečiojo asmens teiginiais, jog atlikti patalpų apdailos darbai galėjo ir gali būti pašalinti be jokios žalos patalpoms, nes baldinės detalės pritvirtintos varžtais prie sienos, kurias pašalinus reiktų tik užtaisyti varžtų paliktas skyles, ką sutartimi buvo įsipareigojusi pataryti ieškovė. Pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo patalpų paskirtis buvo pakeista ieškovės iniciatyva, sutikimą patalpų paskirties keitimui bei paprastojo remonto atlikimui davė buvusi patalpų savininkė L. K., o pakeičiant ją iš negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų į maitinimo patalpų paskirtį, buvo gauti visi reikalingi sutikimai ir leidimai, būtini patalpų paskirties pakeitimui.
14. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės atlikti ginčo patalpų pagerinimai laikytini išnuomotų patalpų pritaikymu specialiems ieškovės poreikiams, kadangi patalpų paskirties keitimas, baro įrengimas su vandentiekio ir elektros instaliacija, patalpų sienų dekoravimas mediniais apdailos skydais buvo reikalingi išimtinai ieškovės veiklai vykdyti, todėl atsakovei, kaip naujai patalpų savininkei ir nuomotojai, negali kilti pareiga atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl ieškovės atliktų pagerinimų atlikimo būtų pagerėjusi patalpų kokybė, vertė. Remdamasis bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė iš buvusios patalpų savininkės L. K. nusipirko suremontuotas, maitinimui pritaikytas patalpas su apdaila, kurias 2016 m. gegužės 5 d. naujai pasirašyta nuomos sutartimi išnuomojo ieškovei ir šioje sutartyje nebuvo numatyta jokių nuostatų, įpareigojančių naują patalpų savininkę (atsakovę) atlyginti ieškovei ankstesnius patalpų pagerinimus. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė šalių derybų metu išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis iš esmės grindžia savo reikalavimą, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, kadangi nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė dėl ginčo turto (daiktų) pirkimo- pardavimo.
15. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neginčija aplinkybių, jog atsakovės išrašytos PVM sąskaitos - faktūros Nr. 00043 - 729,00 Eur sumai ir Nr. 00045 - 313,00 Eur sumai, kaip kompensaciją už nekilnojamojo turto mokestį, nėra apmokėtos, sprendė, jog priešieškinio reikalavimas tinkamai pagrįstas, todėl tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas taip pat tenkino atsakovės pareikštą papildomą reikalavimą dėl 2 112,09 Eur be pagrindo gautų lėšų priteisimo iš ieškovės CK 6.237 straipsnio pagrindu, kadangi šios lėšos buvo išieškotos iš atsakovės Vilniaus apygardos teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Budinas“ prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog ieškovės atlikti ginčo patalpų pagerinimai laikytini išnuomotų patalpų pritaikymu specialiems ieškovės poreikiams. Tuo tarpu ieškovė savo pradiniu ieškiniu (pateiktu 2017-05-30) reikalavo ieškovo neteisėtai valdomą ieškovui priklausantį turtą – daiktus. Apeliantės vertinimu, 2017-03-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo protokolas ir 2017-03-31 patalpų perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad neatskiriamieji daiktai, t.y. patalpose esančios komunikacijų (šildymo, kanalizacijos, ventiliacijos, kondicionavimo, vandentiekio, šilumos, elektros tinklų, telekomunikacijų tinklų), apšvietimo sistemos, apsaugos bei priešgaisrinės signalizacijos (jei tokie yra) įrenginiai atitinka reikalavimus bei lieka patalpose, kaip daiktai, kurių atskyrimas padarytų žalą patalpoms. Iš šių dokumentų seka, jog visą kitą turtą, buvusį patalpose, nuomininkas turėjo išsivežti, tačiau neišsivežė tik dėl to, jog buvo atsakovo atstovo įtikintas, kad už visą paliekamą turtą bus kompensuota.
18. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog naujai pasirašytoje nuomos sutartyje nebuvo numatyta jokių nuostatų, įpareigojančių naują patalpų savininkę (atsakovę) atlyginti ieškovei ankstesnius patalpų pagerinimus ir kad atsakovė, kaip naujoji patalpų savininkė, neperėmė buvusios patalpų savininkės įsipareigojimus ieškovei, paneigia trečiojo asmens į bylą pateiktos 2015-05-05 sudarytos Pirkimo- pardavimo sutarties II skyriaus „Sutarties dalykas“ skiltyje „Juridiniai faktai“ nurodyti duomenys apie sudarytą nuomos sutartį. Taip pat trečiojo asmens paaiškinimai, jog trečiasis asmuo ir ieškovė buvo susitarusios, jog kai patalpos bus grąžinamos trečiajam asmeniui, ieškovė visus atliktus pritaikymus (barą, baldines plokštes ir kt.) pašalins iš patalpų, nes tai yra ieškovės nuosavybė. Iš šių, byloje esančių rašytinių įrodymų galima tvirtinti, jog atsakovė žinojo ir suprato, jog įsigyja tik patalpas be baldų ir jose esančių daiktų. Taip pat, įsigyjant patalpas, naujasis savininkas perima visas teises ir pareigas pagal ankstesnio patalpų savininko sudarytą ir galiojančią sutartį.
19. Apeliantė pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas nutartį grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmoje teismo instancijoje, nurodė, jog teismo pareiga yra nustatyti ir atskirti kurie atlikti ginčo patalpų remonto darbai, kilnojamųjų daiktų (baldų) įmontavimas ginčo patalpose gali būti pripažinti patalpų pagerinimu, o kurie atlikti ginčo patalpų remonto darbai, kilnojamųjų daiktų (baldų) įmontavimas ginčo patalpose gali būti pripažinti tik ieškovės atliktu patalpų pritaikymu jos vykdomai veiklai. Ieškovė, pritaikydama patalpas savo veiklai atliko ir tokius patalpų pagerinimus, kurių neįmanoma atskirti, nepadarant žalos patalpoms ir jų vertei, tai: vandentiekio ir nuotekų privedimas prie baldo „baras“, sanitarinio mazgo įrengimas, įrengtos kelios pertvaros. Tačiau už šiuos atliktus patalpų pritaikymo savo veiklai darbus ieškovė kompensacijos ir nereikalauja. Tačiau baldų įmontavimas ir baldinių plokščių ant sienų prisukimas neturėtų būti vertinamas kaip pačių patalpų pagerinimas, kurio neįmanoma atskirti nuo patalpų, nesumažinant patalpų vertės. Apie tai, jog atsakovė žinojo ir turėjo suprasti, jog įsigijo patalpas, bet ne patalpose įrengtą barą, paliudija trečiojo asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog sutarties pasirašymo metu buvo perduoti visi pardavėjo turimi daiktų nuosavybes teises patvirtinantys dokumentai. Apeliantė pažymi, jog daikto „baras su apdailos skydais“ nuosavybės dokumentai 2016 m. gegužės 5 d. tarp trečiojo asmens ir atsakovės sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. AR- 2463, sudarymo metu atsakovei perduoti nebuvo, kadangi šis daiktas, t.y. baras su apdailos skydais, nebuvo minėtos pirkimo pardavimo sutarties objektu. Akivaizdu, jog atsakovas įsigydamas patalpas ieškovei priklausančių baldų ir daiktų neįsigijo. Tuo atveju, jeigu ieškovės įrengtas baras, t.y. baro stovas ir ant sienų prisukti baldiniai skydai yra vertintinas tik kaip patalpų pritaikymas savo veiklai, jo savininkas yra ieškovė. Kadangi atsakovė įsipareigojo įsigyti iš ieškovės ieškovei priklausančius ir esančius atsakovei priklausančiose patalpose daiktus, bei aktyviais veiksmais (neleisdama išsivežti) patvirtino savo ketinimus, todėl ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas visa apimtimi, o priešieškinis atmestinas.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „East panda“ prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodė, kad ieškovė iš esmės ignoruodama 2020-02-13 LAT nutartį iš naujo akcentuoja savo pradinio ieškinio reikalavimus, nurodydama, kad atsakovė neteisėtai valdo ieškovei priklausančius daiktus už 11 037,75 Eur sumą, nors nagrinėjamu atveju ginčas yra apribotas konkrečiai dėl 6404,96 Eur sumos kompensavimo - už barą (6000 Eur), plautuves (42,65 Eur), maišytuvus (40 Eur), boilerius (115,70 Eur) ir sudedamąją metalinę baro salėje (206,61 Eur). Atsakovė pažymi, jog LAT nutartyje konstatavo, kad bylą nagrinėjant iš naujo būtina išsiaiškinti, 1) ar ieškovės atlikti ginčo patalpų remonto darbai, kilnojamųjų daiktų (baldų) įmontavimas ginčo patalpose gali būti pripažinti patalpų pagerinimu, ar tai tik ieškovės atliktas patalpų pritaikymas jos vykdomai veiklai; 2) jei patalpos buvo pagerintos, tai kas buvo tokių patalpų pagerinimo naudos gavėjas; 3) įvertinti, kiek dėl šių tariamų pagerinimų atlikimo pagerėjo patalpų kokybė, vertė. Nagrinėjamu atveju ieškovės atlikti ginčo patalpų pagerinimai laikytini išnuomotų patalpų pritaikymu specialiems ieškovės poreikiams, kadangi patalpų paskirties keitimas, baro įrengimas su vandentiekio ir elektros instaliacija, patalpų sienų dekoravimas mediniais apdailos skydais buvo reikalingi išimtinai ieškovės veiklai vykdyti. Atsakovei, kaip naujai patalpų savininkei ir nuomotojai, negali kilti pareiga atlyginti patalpų pritaikymo ieškovės veiklai išlaidas. Dėl šių faktinių aplinkybių ieškovės ieškinys turi būti atmestas kaip neteisėtas.
22. Atsakovė pažymi, jog demontavus barą su apdailos skydu neabejotinai būtų kilusi žala patalpoms, nes demontavus barą su apdailos skydais vidury patalpos liktų akivaizdžiai matomi elektros laidai bei vandens tiekimui skirti vamzdžiai, sienose liktų skylės, kas nebejotinai sąlygos būtinybę atsakovui atlikti patalpų remontą, tikslu ištaisyti visus patalpų defektus, paslėpti/demontuoti elektros ir vandentiekio vamzdžius, likusios po baro ir apdailos skydų demontavimo. Taigi, atsakovei neabejotinai kils žala (nuostoliai) dėl patalpų remonto. Atsakovė pažymi, jog 2016-05-05 tarp L. K. ir atsakovės sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties nuostatos patvirtina, kad atsakovė iš L. K. nusipirko ir jai sumokėjo už įrengtas, tvarkingas, pilnai eksploatacijai paruoštas negyvenamąsias patalpas – kavines – barus, t. y. patalpas su aiškiai apibrėžta paskirtimi ir maitinimo paskirčiai pritaikytu patalpų įrengimu. Todėl net ir ieškovės patalpų pritaikymą savo veiklai vertinant kaip patalpų pagerinimą, naudą už tokį tariamą pagerinimą gavo tik L. K. - šias patalpas 2016-05-05 parduodama atsakovei. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie ginčo patalpų vertę, joms būnant administracinės paskirties, kaip ir byloje nėra įrodymų kaip šių patalpų vertė pasikeitė, pakeitus jų paskirtį į maitinimo. O vien aplinkybė, kad administracinės paskirties patalpos buvo pakeistos į maitinimo ir juose buvo įrengtas „baras su apdailos skydais“, nesudaro pagrindo teigti, kad patalpų kokybė pagerėjo, o vertė padidėjo.
23. Atsakovės ir Ieškovės nuomos teisiniai santykiai susiklostė tik 2016-05-05 pasirašant naują nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad naujai pasirašyta nuomos sutartimi šalys susitarė, kad visi patalpų pagerinimai gali būti atliekami išimtinai tik ieškovės, kaip nuomininkės sąskaita, taip pat į tai, kad šalių pasirašytoje nuomos sutartyje nebuvo numatyta jokių nuostatų, įpareigojančių naują patalpų savininkę atlyginti ieškovei ankstesnius patalpų pagerinimus, atsakovei negali kilti atsakomybė atlyginti investicijas už patalpų pritaikymą ieškovės veiklai. LAT nurodė, kad šalių 2016-05-05 sudarytoje nuomos sutartyje nėra sąlygų dėl to, kad Atsakovė, kaip naujoji patalpų savininkė, perima kokius nors buvusios patalpų savininkės įsipareigojimus Ieškovei. Teikdama priešingai apeliantė iš esmės kvestionuoja LAT nutartį ir išaiškinimus, priimtus nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl 8105,91 Eur skolos priteisimo, kurią sudaro ieškovei priklausančių daiktų likusių atsakovo žinioje, vertė pasibaigus šalių nuomos teisiniams santykiams.
26. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 1 d. Nuomos sutartimi ieškovė išsinuomojo iš trečiojo asmens L. K. 76,25 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal nuomos sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi savo sąskaita atlikti patalpų apdailos darbus. Ieškovė nurodė, jog 2012–2013 metais ieškovė atliko patalpų remonto darbus, įsigijo barą su apdailos skydais, bei sumontavo jį ginčo patalpose, patalpų paskirtis pakeista iš administracinės į maitinimo (kavinė –baras), o visos nuomos sutarties galiojimo metu atliko ir kitus patalpų įrengimo darbus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėti darbai atlikti su trečiojo asmens L. K. (pradinės patalpų savininkės) sutikimu. Atsakovė 2016 m. gegužės 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo ginčo patalpas (kokteilių barą – sutarties 2.1.1 punktas; kavinę-barą – sutarties 2.1.2 punktas) iš L. K.. Bylos šalys 2016 m. gegužės 5 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, kurios sąlygos iš esmės atitiko ankščiau su trečiuoju asmeniu sudarytos nuomos sutarties sąlygas. Tiek, pradinė, tiek su atsakovu sudaryta nuomos sutartis numatė, jog pasibaigus šiai sutarčiai ar ją nutraukus, nuomininkas privalo nedelsiant atlaisvinti patalpas, palikdamas jas tvarkingas, švarias ir tokios pat būklės, kaip ir perduodant nuomininkui, atsižvelgiant į jų normalų nusidėvėjimą, ir su turtu bei visais daiktais, kurie jose buvo šios sutarties pasirašymo metu. Šalių susitarimu ginčo patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. kovo 31 d. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių daiktų, esančių ginčo patalpose ar atsakovo žinioje atlyginimo.
27. Pažymėtina, jog byla apeliacine tvarka nagrinėjama ne pirmą kartą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visa apimtimi – priteisė ieškovei iš atsakovės 6 404,96 Eur, 6 procentų dydžio metines procesinės palūkanas už priteistą sumą (6 404,96 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2017 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 142,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslino sprendimą ir atsakovei iš ieškovės priteisė 960,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog bylą nagrinėję teismai pagrįstai šalių ginčui spręsti taikė CK 6.501 straipsnį (daikto pagerinimas), tačiau sprendė, jog teismų išvados, pripažinus ieškovo atliktus darbus patalpose jų pagerinimu, nėra tinkamai motyvuotos, nėra grindžiamos tinkamais įrodymais, bylos esmė neatskleista, nenustatytos ir neįvertintos visos byloje pareikštam reikalavimui tinkamai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovės atlikti ginčo patalpų pagerinimai laikytini išnuomotų patalpų pritaikymu specialiems ieškovės poreikiams, todėl atsakovei, kaip naujai patalpų savininkei ir nuomotojai, negali kilti pareiga atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas. Sprendė, jog vien tai, kad ieškovė šalių derybų metu išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis iš esmės grindžia savo reikalavimą, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, kadangi nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė dėl ginčo turto (daiktų) pirkimo – pardavimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino priešieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovė neginčija aplinkybių, kad atsakovės išrašytos PVM sąskaitos - faktūros Nr. 00043 - 729,00 Eur sumai ir Nr. 00045 - 313,00 Eur sumai, kaip kompensacija už nekilnojamojo turto mokestį, nėra apmokėtos.
30. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grįsdama tuo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė įsigydama patalpas žinojo ir suprato, jog jas įsigyja be baldų ir jose esančių daiktų. Apeliantės vertinimu, baldus ir daiktus, kurie yra pastatomi ar įmontuojami jų savininkas, šiuo atveju apeliantė, gali naudoti savo nuožiūra.
31. Pažymėtina, jog CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.).
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą sprendimą, kurį priėmė pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, konstatuoja, jog visos kasacinės instancijos teismo įvardytos tinkamam bylos išnagrinėjimui ir teisinei taikai tarp šalių atkurti reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos.
33. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju iš dalies laikėsi kasacinės instancijos teismo nurodymų, įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu pradinę patalpų savininkę, aiškinosi kokiomis sąlygomis buvo sudaryta pirminė nuomos sutartis, vertino ieškovės atliktus darbus ne patalpų pagerinimu, o jų pritaikymu ieškovės veiklai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, priimant skundžiamą sprendimą visiškai neatsižvelgta į kasacinio teismo išaiškinimus susijusius su šios bylos nagrinėjimo ribomis. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje, kuria grąžino bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog pateikto ieškinio ir patikslinto ieškinio, bylos teisminio nagrinėjimo eigos matyti, kad ieškovė įrodinėjo, jog ginčo daiktai priklauso jai nuosavybės teise, jais šiuo metu ieškovė negali naudotis dėl neteisėtų atsakovės veiksmų atsisakant šiuos daiktus grąžinti. Ieškovė nurodytų daiktų nelaiko išnuomotų patalpų pagerinimais ir pirminiu ieškiniu prašė priteisti nurodytus daiktus natūra. Patikslintu ieškiniu ieškovė patikslino reikalavimą – pakeitė reikalavimo dalyką ir prašė priteisti ne daiktus natūra, o jų piniginę išraišką. Kasacinės instancijos teismas apibrėžė nagrinėjamos bylos ribas nurodydamas, jog nors buvo transformuotas ieškinio reikalavimas, tačiau faktinis ieškinio pagrindas liko nepakitęs – ginčo daiktai ieškovei priklauso nuosavybės teise, juos galima atskirti nuo patalpų, atsakovė neteisėtai šiuos daiktus valdo, todėl privalo juos grąžinti, o jei daiktai bus palikti atsakovei – šiai sumokėti nustatyto dydžio piniginę kompensaciją už juos. Tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės pasisakė tik dėl galimybės ieškovei gauti iš atsakovės kaip naujos patalpos savininkės, jos pačios PVM sąskaitose – faktūrose įvardijamą kompensaciją už ginčo daiktus, neatsižvelgdamas į tai, kad tie daiktai yra ieškovės nuosavybė ir nevertindamas, kurie iš jų gali būti atskirti ir grąžinti ieškovei, nesukeliant žalos ginčo patalpoms.
34. Pažymėtina, jog patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės sumas pagal išrašytas sąskaitas faktūras – 2017-04-05 serija BUD Nr. 099 ir 2017-04-28 serija BUD Nr. 099/2 Koreguota. Šiose sąskaitose faktūrose įvardijama eilė daiktų, kuriuos ieškovė laiko savo nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu iš esmės nėra paneigta, kad minėtose sąskaitose faktūrose įvardijami konkretūs daiktai yra ieškovės nuosavybė, o atsakovė neneigė, kad minėti daiktai yra jos žinioje. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai susiklosčiusiai situacijai tarp ginčo šalių, atmetus ieškinį, apsiribojant argumentais, kad ieškovės indėlis į ginčo patalpas laikytinas ne patalpų pagerinimu, o patalpų pritaikymu ieškovės veiklai, bei nurodžius, kad vien ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui, visiškai nevertinant jų turinio, lėmė, jog esminis tarp šalių kilęs ginčas taip ir liko neišspręstas. Pažymėtina, jog kasacinis teismas grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo nurodė, jog teismai turėjo analizuoti kiekvieną iš objektų (ieškovės nurodomų daiktų), t. y. ar tai atskiras baldas, ar tai metalo konstrukcija, ant kurios yra apdailos skydai (skydas); kur yra tiksli kiekvieno iš daiktų vieta; teismai turėjo konkretizuoti kiekvieną iš ginčo daiktų, koks daiktas tai yra, kur jis yra, kokia padėtis buvo iki jo įrengimo. Tik nustačius visas šias aplinkybes galima svarstyti dėl to, ar ieškovės ieškinyje nurodomi daiktai gali būti pripažinti ginčo patalpų pagerinimais. Kasacinės instancijos teismas taip pat išaiškino, jog siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų patalpų tariamų pagerinimų negalima atskirti nuo patalpų nepadarant joms žalos, turėtų būti identifikuota ir konkretizuota tariama žala turtui, turi būti nustatyta, kas atsitiks patalpoms, išmontavus ieškovės nurodomus daiktus (baldus), kokie dėl to atsiras padariniai. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, atkreipia dėmesį, jog šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo taip ir liko neįvertintos. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės ir pradinės patalpų savininkės susitarimus, konstatavo, jog iš esmės trečiasis asmuo ir ieškovė buvo susitarę, kad patalpų grąžinimo metu ieškovė visus atliktus patalpų pritaikymus jos veiklai (barą, baldines plokštes ir kt.) pašalins iš patalpų, nes tai yra jos nuosavybė.
35. Pritarė, trečiojo asmens, taip pat byloje apklausto liudytojo argumentams, atlikti patalpų apdailos darbai galėjo ir gali būti pašalinti be jokios žalos patalpoms, nes baldinės detalės pritvirtintos varžtais prie sienos, kurias pašalinus reiktų tik užtaisyti varžtų paliktas skyles, ką sutartimi buvo įsipareigojusi pataryti ieškovė. Tačiau spręsdamas ginčą iš esmės šias išvadas ignoravo. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pasisako, jog patalpų paskirties keitimas, baro įrengimas su vandentiekio ir elektros instaliacija, patalpų sienų dekoravimas mediniais apdailos skydais buvo reikalingi išimtinai ieškovės veiklai vykdyti, už kuriuos atsisakyti atsakovei pareiga nekyla. Tačiau dėl kitų ieškovės PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis ieškovė grindė ieškinio reikalavimą, įvardijamų daiktų, skundžiamame sprendime nėra pasisakyta. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė procesiniuose dokumentuose teigė, jog dalį daiktų ieškovė pasiėmė, taip pat dalis buvo parduota. Tačiau šios aplinkybės skundžiamame sprendime neanalizuotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, neatsižvelgiant į tai, ar kiekvienas iš ieškovės įvardijamų daiktų gali būti laikomi patalpų pagerinimais, už kuriuos atsakovei kiltų pareiga atlyginti ar tai būtų laikoma patalpų pritaikymu specifinei ieškovės veiklai, tai iš esmės nepaneigia ieškovės teisės susigrąžinti jai nuosavybės teise priklausančius daiktus, kurie nuo patalpų gali būti atskirti nesukėlus neproporcingos žalos patalpoms. Tačiau pažymėtina, jog aplinkybių, dėl kiekvieno iš PVM sąskaitose – faktūrose įvardijamų daiktų buvimo vietos ir konkrečios žalos ir padarinių, kurie kiltų juos atskyrus nuo ginčo patalpų nesiaiškino. Taigi, teisingam bylos išnagrinėjimui ir esminiam šalių ginčui išspręsti reikalinga įvertinti ir nustatyti kiekvieno iš daiktų buvimo vietą, galimybę jį atskirti nuo ginčo patalpų, įvertinti kokio dydžio žalą sukeltų jų atskyrimas. Teisėjų kolegija be kita ko atkreipia dėmesį, jog ieškovė tiek su pradine patalpų savininke, tiek su atsakove sudaryta sutartimi, kurią pati įvardija pirminės sutarties tąsa, įsipareigojo ginčo patalpas grąžinti lygiai tokios būklės kokias ir gavo, atsižvelgiant į jų normalų nusidėvėjimą. Tai patvirtina ir trečiojo asmens paaiškinimai, remiantis kuriais pradinė patalpų savininkė su ieškove susitarė, kad kai patalpos bus grąžinamos trečiajam asmeniui, ieškovė visus atliktus pritaikymus (barą, baldines plokštes ir kt.) pašalins iš patalpų, nes tai yra ieškovės nuosavybė, o atlikti patalpų apdailos darbai galėjo būti pašalinti be jokios žalos patalpoms, nes baldinės detalės buvo pritvirtintos varžtais prie sienos, kurias pašalinus reiktų tik užtaisyti varžtų paliktas skyles, ką sutartimi buvo įsipareigojusi padaryti ieškovė. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, jog atsakovei šios aplinkybės prieš nusiperkant patalpas taip pat buvo žinomos.
36. Pažymėtina, jog nors apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
37. Konkrečios nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo (ietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
38. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą spręstina, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė šalių ginčo iš esmės, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo apibrėžtas ginčo nagrinėjimo ribas, neįvertino visų kasacinės instancijos teismo nurodytų, ir šios nutarties 32 punkte įvardytų byloje pareikštam reikalavimui tinkamai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, sprendžia, jog nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl yra teisinis pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
39. Bylą perduodant nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.