Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-269-580/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-06
Bylos Nr.: e2A-269-580/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00044-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas: A. P.
Ieškovas: J. P.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracija, S. P., O. P., V. P.

Kategorijos

2.3.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-269-580/2024 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00044-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.4; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo be atsakovo sutikimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracija, S. P., O. P., V. P..

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. P. prašė pripažinti ieškovės teisę be atsakovo A. P. sutikimo patvirtinti UAB „Traksalis“ parengtą Žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas), kuris yra pateiktas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (www.zpdris.lt) paslaugos Nr. ZSFP-102317 bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. ieškovė kartu su sutuoktiniu trečiuoju asmeniu V. P. ir atsakovas turi po ½ dalį nuosavybės teisių į 0,0201 ha kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 246), adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklype Nr. 246 stovi gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas į gyvenamąjį namą turi po ½ dalį nuosavybės teisių. Ieškovė J. P. turi ⅜ dalis nuosavybės teisių į 0,3730 ha žemės ūkio žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 112), adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su Žemės sklypu Nr. 246;

1.2. ieškovė inicijavo Žemės sklypų Nr. 112 bei Nr. 246 formavimo ir pertvarkymo projektą. Nacionalinė žemės tarnyba pateikė išvadą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypų Nr. 246 ir Nr. 112 savininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Tretieji asmenys byloje J. P., S. P., O. P., V. P. pasirašė sutikimą, o atsakovas A. P. pasirašyti atsisakė, jokių teisiškai pagrįstų argumentų nepateikė;

1.3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020-06-02 atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patikrinimą bei surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-915. Nustatė, kad prie gyvenamojo namo pristatytas medinis karkasinis priestatas su atvira terasa. Virš pristatyto priestato ir ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies įrengtas naujas stogas. J. P. darbus atliko, neturėdama nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Šis faktas įregistruotas VĮ Registrų centre;

1.4. vykdydama priestato su atvira terasa įteisinimą ieškovė atliko būtinus veiksmus: sumokėjo rinkliavą už rekonstrukcijos (statybos) įteisinimą, užsakė ir apmokėjo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinius matavimus, šio sklypo dalį išpirko iš valstybės, pas architektę užsakė Pastato priestato su atvira terasa (rekonstrukcijos) projektą bei paprašė atsakovo sutikimo dėl tokios pastato rekonstrukcijos (įteisinimo). Nors pastato rekonstrukcijos įteisinimo klausimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau jis netiesiogiai susijęs tuo aspektu, kad pastato rekonstrukcijos įteisinimo sąlyga yra ta, kad Žemės sklypo Nr. 246 plotas pagal teritorijų planavimo ir statybos normatyvus būtų pakankamo dydžio. Žemės sklypas Nr. 246 yra tik 201 kv. m ploto, todėl kol kas nėra galimybės įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją. Įgyvendindama įstatymų suteiktas savininkės teises ieškovė inicijavo ir užsakė, o UAB „Traksalis” teisės aktų nustatyta tvarka pagal išduotas sąlygas parengė Projektą, pagal kurį padidėtų namų valdos žemės sklypo plotas ir pastato rekonstrukcijos įteisinimas būtų užbaigtas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1. ieškiniu keliami reikalavimai ir pateikiamos faktinės aplinkybės neatitinka tikrųjų J. P. ketinimų. Ieškovė siekia įgyvendinti tolimesnius savo ketinimus, susijusius su savavališkos statybos įteisinimu. Ieškovės siekis įteisinti savavališką statybą turi esminės reikšmės atsakovui. Ieškovė nenurodo, kad be atsakovo sutikimo patvirtintas Projektas nepažeis A. P. teisių, nesuvaržys jo teisių naudotis turima Žemės sklypo Nr. 246 dalimi, nesumažins atsakovo turto vertės;

2.2. Projektu būtų sujungti du žemės sklypai, padidintas kaimyninis žemės sklypas, kas akivaizdžiai gali turėti reikšmę atsakovo turto vertei. Ieškovė nurodo, kad Projektas yra reikalingas tik tam, jog galėtų vykdyti gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją. Akivaizdu, kad Projekto įgyvendinimas turės neigiamą reikšmę A. P. atžvilgiu. Iš Projekto negalima suprasti, kaip vizualiai atrodys Žemės sklypas Nr. 246 po sujungimo su Žemės sklypu Nr. 112, kokios bus sklypų ribos. Atsakovo ir ieškovės atstovo sutikimo metu žemės sklypų ribos po Projekto įvykdymo nebuvo paaiškintos, nepateikti žemės sklypų brėžiniai. Ieškovė nesutiko susitikti su atsakovu. Projekte iš esmės keičiami servitutai, kurie buvo patvirtinti šalių ankstesnėje stadijoje;

2.3. Projektas parengtas pagal tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Neatvaizduojamos Žemės sklypo Nr. 246 dalys, priklausančios ieškovei ir atsakovui. Projekto 24 puslapyje Žemės sklypas Nr. 246 yra vientisas, tačiau šalys yra susitarę dėl sklypo naudojimosi tvarkos ir Žemės sklypą Nr. 246 pasidalinę. Atsakovas 2021-10-14 sudarė Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsigijo ½ dalį Žemės sklypo Nr. 246;

2.4. Projektas parengtas pagal senus duomenis ir yra klaidingas. Šalių susitarimu yra nustatytas servitutas dėl patekimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Projekte nurodoma, kad yra projektuojamas 5 m kelias iš (duomenys neskelbtini) įvažiavimui į Projektu sujungiamus ir padalijamus žemės sklypus. Projektu bus įrengiami servitutai A. P. priklausančioje Žemės sklypo Nr. 246 dalyje, kadangi jo žemės sklypo dalis yra prie įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini). Įvažiavimu, siūlomais servitutais naudotųsi ne tik prijungiama gretimo žemės sklypo dalis, bet ir atskira dalis, kuri bus sukuriama padalijus Žemės sklypą Nr. 112. Padalijus Žemės sklypą Nr. 112 ateityje galimai atsiras naujas savininkas, kuris taip pat naudotųsi įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini). A. P. padėtis pablogėtų, būtų intensyvesnis įvažiavimo, siūlomų servitutų naudojimas, siūlomi Žemės sklypo Nr. 246 servitutai yra A. P. dalyje.

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, teismo nuožiūra, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos nurodytus argumentus. Nurodė, kad:

3.1. patikrinusi Projektą, trūkumų nenustatė, išskyrus tai, kad jam nėra pritarę visi pertvarkomo žemės sklypo bendraturčiai. Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų Žemės sklypų Nr. 246 ir Nr. 112 savininkų raštiški pritarimai. Projekto tikslas pertvarkyti Žemės sklypus, padalinti į du žemės sklypus, vieno žemės sklypo paskirtį pakeičiant į kitą / vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ir sujungiant su Žemės sklypu Nr. 246;

3.2. Projektas gali suteikti visiems bendraturčiams pagrįstą pranašumą, užtikrinti visų šalių interesus ir taip būtų tinkamai išlaikoma teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų pusiausvyra. Kadangi šalys yra sklypų bendraturčiai, privalo kooperuotis, aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo, ir suderinti tokį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris būtų priimtinas.

4. Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino ieškovės J. P. teisę be atsakovo A. P. sutikimo patvirtinti UAB „Traksalis“ parengtą Žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris yra pateiktas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (www.zpdris.lt) paslaugos Nr. ZSFP-102317 bylą. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 105 eurus žyminio mokesčio ir 1 505 eurus bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad:

5.1. ieškovei siekiant pertvarkyti jai nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypus Nr. 246 bei Nr. 112, UAB „Traksalis“ parengė Projektą, kuriam pritarė J. P., S. P., O. P., V. P.. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams;

Atsiliepimas

5.2. atsakovo nurodytos aplinkybės, kad Projekte nenurodyta, ar nebus pabloginta atsakovo padėtis, ar suvaržytos teisės naudotis jo turima Žemės sklypo Nr. 246 dalimi, nepripažįstamos pagrįstomis, nes Nacionalinė žemės tarnyba trūkumų nenustatė. pareiga įrodyti, kokiu būdu Projektas pažeidžia jo teises tenka ne ieškovui, o atsakovui. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl galimo A. P. turto vertės pabloginimo;

5.3. atsakovo nurodytos aplinkybės dėl servitutų keitimo pagrįstos, nes Projekte nėra keičiami šalių patvirtinti servitutai, taip pat ieškovės naudai ar jos iniciatyva nėra nustatomi nauji servitutai. UAB „Traksalis“ 2023-06-14 rašte paaiškinta, kad: į ginčo teritoriją patenkančiai Žemės sklypo daliai siūloma suprojektuoti kelio ir inžinerinės infrastruktūros servitutus; dokumento atitikimą projektiniams sprendiniams įvertino projektus derinančios bei tvirtinančios valstybės institucijos; Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius 2022-04-1 raštu Nr. AP3E-1265 Projektą suderino be pastabų. Tai reiškia, kad remiantis Trakų rajono savivaldybės 2022-01-31 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. S-005 penkto punkto trečiu papunkčiu ir vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, yra pertvarkomi gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Šias aplinkybes 2023-08-29 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu patvirtino matininkas P. K., kuris nurodė pažymėtas vietas, kuriose, siekiant gauti kompetentingų institucijų pritarimą Projektui, pagal teisės aktų reikalavimus projektuojamas kelio apsauginės zonos servitutas;

5.4. byloje nėra duomenų, kad šalys būtų pasidalinę ginčo žemės sklypą ar nustatę naudojimosi juo tvarką. Ieškovė nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. Tai reiškia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos pagrįstomis. Vertindamas atsakovo atsisakymo pritarti Projektui pagrįstumą, teismas atsižvelgia į išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytą ir atsakovo patvirtintą aplinkybę, kad jis Žemės sklype Nr. 246 esančiame name negyvena ir juo nuolat nesinaudoja;

5.5. atsakovas neįvykdė pareigos pagrįsti, kaip Projektas pažeidžia jo teises ir interesus. Projektas yra parengtas teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus, nekeičia esamų, šalių nustatytų servitutų, nauji servitutai nėra nustatomi ieškovės naudai ar jos iniciatyva, taip pat vien tik atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, be to, nepablogina atsakovo turto vertės;

5.6. ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteisiama 105 Eur žyminio mokesčio ir 1 455 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 60 Eur išlaidų už matininko paslaugas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

6.1. teismas padarė procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių teises ir pareigas, pažeidimus, netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes. Nurodydamas, kad kiti bendraturčiai pritaria Projektui, teismas neįvertino fakto, kad J. P., S. P., O. P. ir V. P. yra bendraturčiai kito Žemės sklypo Nr. 112, kuris ribojasi su Žemės sklypas Nr. 246. Ieškovė, S. P., O. P. ir V. P. Projektu yra suinteresuoti asmeniniais tikslais, nes Projektu būtų išskiriama ieškovės dalis (3/8 dalis) iš bendrosios dalinės nuosavybės Žemės sklype Nr. 112;

6.2. atsakovas įrodinėjo, jog ieškovės ketinami vykdyti žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo darbai pagal Projektą, iš esmės pažeidžia jo teises, blogina jo padėtį. Nacionalinė žemės tarnyba atliko formalią Projekto peržiūrą, neanalizuodama Projekte nustatomų juridinių faktų ir faktinių aplinkybių pagrįstumo ir realumo. Nebuvo vertinamos aplinkybės, kodėl A. P. nėra davęs pritarimo Projektui, nebuvo įvertinta, ar pakeitimai neblogina A. P. padėties ir nepažeidžia jo teisių. Abejonių kelia Nacionalinės žemės tarnybos išvados pagrįstumas, vertinant naujai projektuojamus servitutus Žemės sklype Nr. 246;

6.3. atsakovas negalėjo pateikti pagrįstų skaičiavimų ar turto vertinimo, kuriais būtų galėjęs pagrįsti savo teiginius. Projektas kol kas nėra vykdomas ir turto vertinimas objektyviai negalėjo būti atliktas. Logiška, kad jeigu prie pat A. P. gyvenamojo namo dalies bus įrengiamas servitutas, formuojant servitutą sumažinamas žemės sklypo plotas, gyvenamojo namo vertė smarkiai kris, nes gyvenamasis namas be žemės yra menkavertis. (duomenys neskelbtini) yra atokiau nuo Vilniaus, vaizdingoje (miškingoje) vietoje, todėl potencialiam pirkėjui būtų itin svarbu, ar gyvenamasis namas (jo dalis) turi kiemelį, kuriame galėtų leisti laisvalaikį;

6.4. sprendimo motyvai dėl servitutų planavimo yra prieštaringi ir neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas ir neigia ir pripažįsta, kad servitutai yra projektuojami ir planuojami įrengti. 2023-08-29 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu matininkas P. K. nurodė, jog nauji servitutai nebūtų projektuojami, jeigu ieškovė neplanuotų atlikti žemės sklypų pertvarkymo ir formavimo projekto. Nors planuojami servitutai nėra juridiškai nustatomi (įforminami) ieškovės naudai, tačiau naujai projektuojami servitutai būtų įrengiami išimtinai ieškovės interesais, kad ji galėtų įgyvendinti Projektą. Formuojami servitutai būtų įrengiami išimtinai A. P. gyvenamojo namo pusėje, jo žemės sklypo dalyje;

6.5. Žemės sklype Nr. 246 yra gyvenamasis namas, kurį šalys pasidalino. 2023-08-29 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad gyvenamojo namo dalis, kurios pusėje būtų projektuojami servitutai, priklauso atsakovui. Tai, kad šalys juridiškai nėra nusistatę žemės sklypo naudojimosi tvarkos ar jį pasidalinę, nesudaro pagrindo teigti, kad projektuojami servitutai būtų projektuojami ne atsakovo žemės sklypo dalyje. Žemės sklypo Nr. 246 dalis A. P. niekada nebus priskiriama po J. P. priklausančia gyvenamojo namo dalimi. 2023-08-29 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad servitutai yra suprojektuoti prie pat jam priklausančios gyvenamojo namo dalies. Matininkas P. K. pamatavo servitutus ir juos pažymėjo ant žemės, atvaizduodamas servituto ribą, kuri yra prie pat A. P. gyvenamojo namo dalies. Tokiu servitutu nepaliekama žemės sklypo dalis, kuri galėtų būti naudojama gyvenamojo namo aptarnavimui, kas yra būtina. A. P. negalėtų vykdyti namo remonto ar būtinosios priežiūros, nes bet kokie kilnojamieji daiktai, pvz. pastoliai, būtų statomi servituto dalyje, kas reikštų trukdymą naudotis servitutu. Projektuojami servitutai yra butaforiniai, nes neatliks savo paskirties. Kelio servitutas negalės būti naudojamas pagal savo paskirtį. Projektas pažeidžia Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, pagal kurį kelio apsaugos zona yra žemės juosta po 3 metrus į abi puses nuo kelio briaunų. Negali pats servitutas ir kelio apsaugos zona patekti į patį namą;

6.6. J. P. prie savo gyvenamosios namo dalies patenka per A. P. priklausantį gretimą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame nustatytą servitutą J. P. naudai. Taigi, jau yra nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis), kad ieškovė galėtų patekti prie Žemės sklypo Nr. 246 ir gyvenamojo namo dalies. Projektuojami servitutai blogina atsakovo padėtį, varžo teisę ne tik laisvai naudotis gretimu žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)), bet ir naudotis Žemės sklypu Nr. 246;

6.7. nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos atsakovui priteisimo, nebuvo vertintos galimybės projektuoti servitutus J. P. ir tretiesiems asmenims priklausančiame Žemės sklype Nr. 112. Matininkas P. K., atlikdamas projektuojamų servitutų ribų atvaizdavimą, nurodė, kad į projektuojamą kelio servitutą patenka (įeina) ir gyvenamojo namo dalis, priklausanti A. P.. Jeigu kiltų ginčas dėl kelio servituto ir jo naudojimo, teoriškai gyvenamojo namo dalis, patenkanti į projektuojamą servitutą, turėtų būti nugriauta (gyvenamasis namas pastatytas apie 1918 m.);

6.8. vietoje to, kad įvykdytų privalomąjį nurodymą, ieškovė ėmėsi veiksmų, siekdama pateisinti savo neteisėtus veiksmus ir parengė Projektą, kuris būtų įgyvendinamas nepaisant A. P. interesų ir projektuojamų servitutų paskirties. Apeliantas nesutinka, kad Projektas neturės esminės reikšmės dėl to, kad atsakovas nuolatos negyvena gyvenamajame name. Apeliantas neatmeta galimybės ateityje gyventi reguliariai, ypač šiltuoju metu laiku. Teismas neatsižvelgė, kad A. P. gretimame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso namas, kuriame jis reguliariai lankosi;

6.9. įgyvendinus Projektą, A. P. priklausanti Žemės sklypo Nr. 246 dalis padidės, todėl padidės žemės mokestis. Teismas šią aplinkybę laikė deklaratyvia, neatsižvelgė, kad įstatymai imperatyviai numato žemės turėtojams mokėti žemės mokestį, kuris apskaičiuojamas pagal atitinkamus kriterijus, įskaitant žemės plotą.

7. Ieškovė J. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

7.1. teismas pagrįstai nurodo, kad Projektui pritarė tretieji asmenys. Projektas apima abu žemės sklypus, tiek Žemės sklypą Nr.112, tiek ir Žemės sklypą Nr.246, kurie tarpusavyje ribojasi. Teiginys, kad tretieji asmenys suinteresuoti Projektu asmeniniais tikslais, nes būtų išskiriama ieškovės dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės Žemės sklype Nr. 112, yra deklaratyvus ir teisiškai nereikšmingas;

7.2. atsakovas nepateikė teisiškai reikšmingo fakto, kaip bus pažeista atsakovo teisė ar pabloginta jo padėtis. Įgyvendinus Projektą, atsakovo valdomo žemės sklypo kvadratūra nesumažės, galimybės patekti prie nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalies nebus apribota, atsakovas galės valdyti ar naudotis jam tenkantį žemės sklypo plotą. Nacionalinė žemės tarnyba, patikrinusi Projektą, nenustatė jokių trūkumų, išskyrus bendraturčių sutikimus. Projektas yra suderintas su institucijomis, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, buvo derinamas su kitomis institucijomis, nurodytuose pateiktuose reikalavimuose. Trakų skyrius projekte nedalyvavo, reikalavimų neišdavė, nes Projekto teritorijoje nėra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės;

7.3. atsakovas nepateikė įrodymų, kad Projekto įgyvendinimas turės neigiamą reikšmę jo turto vertei. Atsakovo pažymėjimas, kad jis negalėjo pateikti jokių pagrįstų skaičiavimų, patvirtina, kad nėra konkrečių duomenų apie atsakovo teisių pažeidimus. Turto vertės vertinimas gali būti atliktas įtraukiant objektyvius teises varžančius aspektus, jei tokie aspektai būtų. Projekto sprendiniai nenumato Žemės sklypo Nr. 246 ploto mažinimo ar ribų pasikeitimo, naudojimosi būdo ir apimties pasikeitimų;

7.4. sprendime pagrįstai nurodoma, kad šalių patvirtinti servitutai nėra keičiami, nėra nustatomi nauji servitutai ieškovės naudai ar jos iniciatyva. Apeliantas neteisingai akcentuoja, kad servitutai projektuojami tam, kad ieškovė galėtų įgyvendinti Projektą. Apeliantas neįvertina, kad atsakingos institucijos (duomenys neskelbtini) priskyrė prie “D” kategorijos (pagalbinių) gatvių ir tokiai gatvei taikytinas STR2.06.04:2014 “Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai”, kurio, 33 punkto 10 lentelės 4 eilutėje nurodytas D kategorijos gatvės minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų, kuris sudaro 12 m, todėl Žemės sklypo Nr. 246 daliai, patenkančiai į D kategorijos gatvės teritoriją, pasiūlytas suprojektuoti kelio ir inžinerinės infrastruktūros servitutas;

7.5. atsakovas nepateikė duomenų, kaip (duomenys neskelbtini) visuomenės naudai pagal teisės aktų privalomuosius reikalavimus siūlomas projektuoti servitutas pažeis atsakovo nuosavybės teisę ar įstatymais saugomus interesus. Atvirkščiai, nei teigia atsakovas, kai po dešimties ar pan. metų bus įrengta (duomenys neskelbtini) su asfaltu, šaligatviu, dviračių taku, borteliais, galimybe patogiau privažiuoti ir t. t., padidės atsakovo nuosavybės vertė. D kategorijos gatvės reikalavimai nustatyti visuomenės labui, o ne ieškovės naudai ir ne ieškovės iniciatyva. Neteisingai nurodyta, kad 2023-08-29 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apklaustas matininkas P. K. teigė, jog nauji servitutai nebūtų projektuojami, jeigu ieškovė neplanuotų atlikti žemės sklypų pertvarkymo. Iki D kategorijos gatvės įrengimo atsakovas nepatirs gatvės įrengimo poveikio. Kai Trakų rajono savivaldybė nuspręs įrengti D kategorijos gatvę, visiems žemės sklypams, patenkantiems į tokios gatvės ribas, privalomai bus nustatomi servitutai. Nepaisant to, ar Projektu būtų siūloma projektuoti servitutą D kategorijos gatvės naudai, atsakovas negalėtų toje statyti ar atlikti kitų veiksmų, kurie būtų nesuderinami su būsima D kategorijos gatve, nes (duomenys neskelbtini) kaip D kategorijos gatvė yra įtraukta į Trakų rajono bendrąjį planą;

7.6. argumentas, kad formuojami servitutai būtų įrengiami išimtinai A. P. gyvenamojo namo pusėje, jo žemės sklypo dalyje, yra nepagrįsti žemės sklypo ir/ar namo naudojimosi tvarka, kuri būtų įregistruota VĮ Registrų centre. Apeliantas daro nepagrįstas išvadas, kad kadangi projektuojamas servitutas yra prie pat gyvenamojo namo, tai nepaliekama žemės sklypo dalis, kuri galėtų būti naudojama gyvenamojo namo aptarnavimui. Atsakovo teisės remontuoti namą, juo naudotis ir jį valdyti jį nepasikeis. Argumentas, kad Projektas pažeidžia Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, yra klaidinantis, nes Projekte (duomenys neskelbtini) naudai numatytas servitutas neapima namo, į jį ar po namu nepatenka;

Atsiliepimas

7.7. atsakovas teisingai nurodo, kad ieškovė prie savo gyvenamosios namo dalies patenka per gretimą žemės sklypą, priklausantį A. P., adresu (duomenys neskelbtini), ir jame nustatytą servitutą J. P. naudai. Šį faktą atsakovas vertina neteisingai, nes Projektu siūlomas servitutas yra numatytas (duomenys neskelbtini) (visuomenės) naudai. Ieškovė nemato teisinio ir faktinio pagrindo kokiai nors kompensacijai, be to, atsakovas nereiškė ieškinio dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovo teiginys, kad nebuvo vertintos galimybės projektuoti servitutus Žemės sklype Nr. 112, yra nesusijusios su šia byla, nes Žemės sklypas Nr. 112 nesiriboja su (duomenys neskelbtini) ir nepatenka į projektuojamos D kategorijos 12 metrų tarp raudonųjų linijų apimtį;

7.8. atsakovo argumentai, kad jam padidės žemės mokestis yra nepagrįsti, nes nei Žemės sklypo Nr. 246 plotas, nei paskirtis nesikeis.

8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, teismo nuožiūra, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos nurodytus argumentus. Nurodo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami vadovaujantis taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 ,,Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“. Projektą, derino institucijos, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, taip pat Projektas buvo derinamas su kitomis institucijomis, nurodytuose pateiktuose reikalavimuose. Nacionalinės žemės tarnyba pagal teisės aktus nėra įpareigota teikti reikalavimus rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Trakų skyrius projekte nedalyvavo, reikalavimų neišdavė, nes Projekto teritorijoje nėra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės. Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyrius, patikrinęs Projektą, trūkumų nenustatė, išskyrus tai, kad nebuvo pritarę visi pertvarkomo žemės sklypo bendraturčiai, todėl nurodė, kad Projektas galės būti tvirtinamas tada, kai bus gauti visų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), savininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypų pertvarkymas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pasisakys žemiau nurodytais argumentais.

10. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas, kuriuo nustatyta ieškovės teisė be atsakovo sutikimo įgyvendinti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

Faktinės aplinkybės

11. Byloje nustatyta ir neginčijama, kad ieškovė J. P. su sutuoktiniu trečiuoju asmeniu V. P. ir atsakovas A. P. turi po ½ dalį nuosavybės teisių į 0,0201 ha kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Žemės sklype Nr. 246 yra gyvenamasis namas, į kurį ieškovė ir atsakovas turi po ½ dalį nuosavybės teisių. Ieškovė J. P. taip pat turi ⅜ dalis nuosavybės teisių į 0,3730 ha žemės ūkio žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su Žemės sklypu Nr. 246.

12. Ieškovė J. P. inicijavo Žemės sklypų Nr. 112 bei Nr. 246 formavimo ir pertvarkymo projektą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė 2022-06-09 išvadą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Tretieji asmenys S. P., O. P., V. P. pasirašė sutikimus, kad sutinka su Projektu.

Teisinis reguliavimas

13. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl bendraturčio teisės be vieno iš bendraturčių sutikimo įgyvendinti žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo projektą. Projekto tikslas yra pertvarkyti Žemės sklypus Nr. 112 ir Nr. 246, Žemės sklypą Nr. 112 padalinant į du žemės sklypus, iš jų vieno žemės sklypo paskirtį pakeičiant į kitą / vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ir sujungiant su Žemės sklypu Nr. 246. Nustatyta, kad pertvarkomų Žemės sklypų Nr. 112 ir Nr. 246 savininkai Projektui yra pritarę, išskyrus atsakovą A. P..

14. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai įgyvendinami, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo parengtam projektui turi raštu pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai.

15. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami vadovaujantis taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513. Taisyklių 66 punktas nurodo, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

16. Bendraturčių teisiniai santykiai reguliuojami Žemės įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais, taip pat CK normomis, reglamentuojančiomis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taisyklių 33 punktas nustato, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės plėtoti ūkinę veiklą bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Teismas turi įvertinti, ar ieškiniu pasiūlyti sprendiniai dėl bendrosios nuosavybės (žemės sklypų sujungimo, padalijimo ir atidalijimo) atitinka bendraturčių interesus ir įstatymo reikalavimus.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024 nurodyta, jog žemės sklypų sujungimo bei padalijimo kasacinio bylose gali būti remiamasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu. Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas yra susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

Dėl ieškovės teisės be atsakovo sutikimo patvirtinti Projektą

18. Teismo sprendimu Projektas turi būti įvertintas pagal anksčiau nurodytus kriterijus. Atsakovas apeliaciniu skundu nurodo, jog nustatytų reikalavimų nebuvo laikomasi, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo teisių pažeidimo ir neatsižvelgė, jog: Projektu bus nustatyti papildomi servitutai; netinkamai įvertinta Nacionalinės žemės tarnybos išvada; neatkreiptas dėmesys, kad sutikimus davę tretieji asmenys yra Žemės sklypo Nr. 112 bendraturčiai; sumažės atsakovo turto vertė; padidės žemės mokesčiai; ieškovė siekia kitų tikslų, nei nurodyta ieškinyje.

19. Atsakovas apeliaciniu skundu pažymi, kad, įgyvendinus Projektą, jo teisės bus pažeistos dėl projektuojamų servitutų ir laiko, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais teismas pasisakė dėl servitutų nustatymo, yra prieštaringi.

20. Byloje šalys teikia skirtingus paaiškinimus dėl fakto, ar Projektu bus nustatomi nauji servitutai ir keičiami esami servitutai. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad šiuo metu nei Žemės sklype Nr. 112, nei Žemės sklype Nr. 246 nėra įregistruotų servitutų. Kitame atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) yra pagal Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 sprendimą įregistruotas kelio servitutas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, kad ieškovė prie savo gyvenamosios namo dalies patenka per šį gretimą žemės sklypą, priklausantį A. P., ir jame nustatytą servitutą J. P. naudai.

21. Projekto aiškinamasis raštas patvirtina, kad po pertvarkymo yra siūloma naujai suformuotame žemės sklype nustatyti 2 servitutus: 222 – 0,0028 ha servitutas (teisė tiesti aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) ir 214 – 0,0028 ha kelio servitutas (teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis daiktas). Abu servitutai sprendinių brėžinyje yra pažymėti ženklu S ir nurodyti išilgai (duomenys neskelbtini), ties kuria yra atsakovui priklausanti gyvenamojo namo dalis. Servitutai sprendinių brėžinyje nubrėžti tokiu būdu, kad kerta atsakovo naudojamą namo dalį. Žemės sklypo Nr. 246 naudojimo tvarka nėra įregistruota, tačiau atsakovas yra pateikęs Žemės sklypo Nr. 246 naudojimosi planą, kuriame yra pažymėta atsakovo naudojama dalis prie (duomenys neskelbtini).

22. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, susijusius su naujų servitutų nustatymu. Teismas sprendime pažymėjo, jog įrodymais yra nustatyta, kad Projekte jokie šalių patvirtinti servitutai nėra keičiami, taip pat jokie nauji servitutai ieškovės naudai ar jos iniciatyva nėra nustatomi. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo ir tai, jog yra projektuojami servitutai, tačiau pažymėjo, kad šie servitutai yra nustatyti remiantis privalomais teisės aktų reikalavimais bei atsakingų institucijų nurodymais. Teismas nurodė, jog tuo pagrindu yra siūloma suprojektuoti kelio ir inžinerinės infrastruktūros servitutus, pertvarkant gatvės ir vietinės reikšmės kelius pagal bendruosius STR 2.06.04:2014 reikalavimus. Apeliantas šiuo atveju nepagrįstai nurodo į teismo sprendimo motyvų prieštaringumą, kadangi neatsižvelgia į tai, jog teismas sprendime pabrėžė, kad nėra nustatoma servitutų ieškovės naudai ir jos iniciatyva, o vėliau, dėstydamas motyvus, sprendime pažymėjo, kad nustatomi kitokio pobūdžio servitutai, t. y. servitutai, kurie yra susiję su (duomenys neskelbtini) pertvarkymu.

23. Teisėjų kolegija su tokiu servitutų projektavimo ir jų padėties Projekte vertinimu sutinka. Byloje yra nustatyta, kad Projekte numatyti 2 servitutai – kelio servitutas ir servitutas infrastruktūrai. Projekto sprendinių brėžinys rodo, kad abu servitutai pažymėti išilgai (duomenys neskelbtini) ir nesiekia ieškovės naudojamos Žemės sklypo Nr. 246 dalies. Projektą rengusio UAB „Traksalis“ 2023-06-14 raštas patvirtina, kad Žemės sklypo Nr. 246 daliai siūlomi suprojektuoti kelio ir inžinerinės infrastruktūros servitutai yra nustatyti ne ieškovės naudai ir ne ieškovės iniciatyva. Projekto rengėjas pažymi, kad rengiant Projektą vadovavosi Trakų rajono savivaldybės 2022-01-31 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. S-005 penkto punkto trečiu papunkčiu, kuriame numatyta pareiga remtis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Kadangi (duomenys neskelbtini) yra priskirtina D gatvės kategorijai, pritaikytas reglamento 33 p. 10 lentelėje 4 punktu nurodytas 12 m atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų.

24. Nurodomos aplinkybės bei teisinis reguliavimas patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą faktą, kad Projekte siūlomi servitutai yra nustatyti vykdant kitų privalomų teisės aktų reikalavimus, o ne ieškovės pašymu ar jos naudai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad būtų planuojamas (duomenys neskelbtini) tvarkymas ir kad šiems servitutams būtų realus poreikis.

25. Atsakovas nurodo, kad projektuojant servitutus, yra pažeidžiama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 5 dalis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad vietinės reikšmės IV kategorijos kelių apsaugos zona yra žemės juosta po 3 metrus į abi puses nuo kelio briaunų. Kelių apsaugos zonose leidžiama ir draudžiama veikla yra reglamentuota to paties įstatymo 19 straipsnyje. Įstatyme yra numatyti tam tikri veiklos draudimai, tačiau draudimo kelio apsaugos zonoje stovėti statiniams nėra numatyta. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai, leidžiama statyti, rekonstruoti statinius ar įrengti įrenginius, išskyrus pastatus, kurių statyba nėra draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tuo remiantis daroma išvada, kad apelianto rėmimasis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi yra nepagrįstas ir neturi įtakos ginčo sprendimui. Tuo pačiu pagrindu atmetamas ir apelianto argumentas, kad servitutų nustatymas trukdys jam prižiūrėti savo namo dalį.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neturi galimybių Projekto parengti tokiu būdu, kad būtų nesilaikoma kelio apsaugos zonų reikalavimų. Šiuo atveju ieškovei negali būti perkelta atsakomybė už atsakovo teisėms ir pareigoms daromą poveikį, kuris kyla iš privalomų teisės normų taikymo. Jeigu atsakovas nesutinka su vykdant STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustatytinais servitutais, jis turi servitutų nustatymo klausimą spręsti, teikdamas prašymą Trakų rajono savivaldybės administracijai ar kitai kompetentingai institucijai. Privalomų reikalavimų vykdymas negali būti pagrindu neduoti sutikimo kitam bendraturčiui žemės sklypo formavimo darbams.

27. Apeliantas taip pat pažymi, kad pateikdama išvadą dėl Projekto, Nacionalinė žemės tarnyba neanalizavo Projekte nustatomų juridinių faktų ir faktinių aplinkybių ir neįvertino, kodėl A. P. nėra davęs savo pritarimo Projektui, ar pakeitimai pagal Projektą neblogina A. P., kaip Žemės sklypo Nr. 246 bendraturčio padėties, neatsižvelgė į naujai projektuojamus servitutus Žemės sklype Nr. 246.

28. Nustatyta, kad Projekte yra pateikta Nacionalinės žemės tarnybos 2022-06-09 išvada, kurioje nėra nurodyti jokie Projekto trūkumai, tik remiantis Taisyklių 66 punktu, yra pažymėta, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Nacionalinės žemės tarnybos išvada atitinka Taisyklių 66 punkto formuluotę ir faktinę padėtį, kadangi atsakovas nėra davęs sutikimo dėl Projekto įgyvendinimo.

29. Taisyklių 65 punkte nurodyta, kad suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip 3 per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Nacionalinė žemės tarnyba teisės aktais nėra įpareigota tikrinti sutikimo nedavusio asmens sprendimo pagrįstumo. Ginčai dėl bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumo yra nagrinėjami teisme, o ne Nacionalinėje žemės tarnyboje. Reikalavimas įvertinti bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą, atliekant projekto įvertinimo procedūrą Nacionalinėje žemės tarnyboje, nėra tinkamas, kadangi sutikimo nedavęs bendraturtis šios procedūros metu nenurodo argumentų dėl jo sprendimo priežasčių, šio bendraturčio pozicija institucijai nėra žinoma ir negali būti įvertinta.

30. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog teismas turėjo įvertinti, kad kiti sutikimus davę bendraturčiai yra Žemės sklypo Nr. 112 savininkai ir neturi sąsajų su Žemės sklypu Nr. 246. Kiti bendraturčiai siekia savo asmeninių tikslų, nepaisydami vienintelio Žemės sklypo Nr. 246 savininko A. P. interesų bei jo teisių, neatsižvelgdami į Žemės sklype Nr. 246 planuojamus A. P. nenaudingus pakeitimus. Teisėjų kolegija nelaiko šio apelianto argumento turinčiu teisinį pagrindą. Abiejų pertvarkomų žemės sklypų bendraturčių teisės dėl Projekto įgyvendinimo kinta skirtingu būdu. Tretieji asmenys, būdami Žemės sklypo Nr. 112 bendraturčiai, taip pat patiria Projekto poveikį savo interesams – sumažėja jų turimo sklypo dydis, keičiasi dalies sklypo paskirtis, dalis sklypo sujungiama su Žemės sklypu Nr. 246.

31. Anksčiau nurodyti teisės aktai numato reikalavimą, jog visi bendraturčiai duotų sutikimus, nepriklausomai nuo to, kokiu mastu ir kokiu būdu rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas įtakoja jų teises ir interesus. Teisės aktuose nė vieno bendraturčio sutikimas nėra išskiriamas kaip reikšmingesnis negu kitų bendraturčių. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, yra pagrįsta, jog teismas sprendime turi įvertinti ir kitų bendraturčių sutikimų buvimą.

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su sprendimo argumentu, jog atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad Projekto įgyvendinimas turės neigiamą reikšmę jo turto vertei ir atmetė A. P. teiginius dėl turto vertės sumažėjimo. Apelianto teiginiai, jog jis negalėjo pateikti skaičiavimų / turto vertinimo iki Projekto įgyvendinimo, yra neteisingi. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nenumato apribojimo, kad turto vertė galėtų būti nustatoma tik įvertinus jau įvykusias aplinkybes. Neretu atveju turto vertinimas yra atliekamas, atsižvelgiant į galimas įvykti aplinkybes. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl turto vertės sumažėjimo negali būti pripažįstamos akivaizdžiomis ir neįrodinėtinomis (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nesant pagrįsto turto vertinimo, faktas dėl turto vertės sumažėjimo yra neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

33. Tikrovės neatitinka teiginiai, jog atsakovo turima Žemės sklypo Nr. 246 dalis sumažės, dėl ko namas liks be žemės sklypo, netenkins pirkėjo lūkesčio turėti kiemelį. Iš pateikto Projekto matyti, jog atsakovo turima Žemės sklypo Nr. 246 dalis nesikeis. Prie 0,0201 ha Žemės sklypo Nr. 246 prijungus 0,1352 ha Žemės sklypo Nr. 122, naujai suprojektuoto žemės sklypo, Projekte žymimo kaip sklypas 83-1, bendras plotas padidės iki 0,1553 ha. Atsakovas pagal 2021-10-14 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį yra įsigijęs ½ dalį Žemės sklypo Nr. 246. Tiek atsakovo, tiek ieškovės nuosavybės teisė po ½ dalį yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Projektu atsakovo turimas žemės sklypo plotas nekeičiamas, keičiasi tik atsakovo turima dalis naujai suprojektuotame sklype. Projekto sprendinių brėžinyje yra pažymėta, kad po pertvarkymo didėja naujai projektuojamo žemės sklypo, žymimo 83-1, savininkų skaičius iki 5 asmenų. Projektu nėra sprendžiamas žemės nuosavybės klausimas. Taigi atsakovo teiginiai dėl jo turimo turto vertės sumažėjimo ar mokėtino žemės mokesčio padidėjimo, yra nepagrįsti. Nepasikeitus nei atsakovo turimam žemės sklypo plotui, nei paskirčiai, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas turės mokėti didesnius žemės mokesčius.

34. Apeliantas nurodo, kad ieškovė Projektu siekia kitų tikslų, nei žemės sklypų pertvarkymas. Byloje pateikti duomenys, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020-06-02 atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patikrinimą bei surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-915. Nustatyta, kad prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytas medinis karkasinis priestatas su atvira terasa, virš pristatyto priestato ir ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies įrengtas naujas stogas. J. P. darbus atliko neturėdama nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Ieškovė pripažino poreikį pakeisti žemės sklypų dydį, siekiant įteisinti statybą. Poreikis yra pagrįstas, ieškovė yra gretimo žemės sklypo bendraturtė, todėl turi teisę pasinaudoti jai priklausančia nuosavybe. Kito teisėto tikslo buvimas neturi įtakos Projekto vertinimui ir negali būti laikomas siekiu maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį.

35. Sprendžiama, kad ieškovė pateikė tinkamą Projektą, jam gautas kompetentingų institucijų sutikimas, tuo būdu ieškovė kaip bendraturtė pakankamai pagrindė savo siūlomą bendrosios nuosavybės transformavimo būdą, kaip nepadarysiantį neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Atsakovas turėjo įrodyti savo nesutikimo su siūlomu Projektu pagrįstumą. Sutiktina su tuo, kad atsakovas neįrodė jo teisių ar interesų pažeidimo, todėl ieškinys buvo pagrįstai atmestas. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

37. Ieškovas pateikė prašymą dėl 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovas sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1 210 Eur atstovavimo išlaidų.

38. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. P. ieškovės J. P. naudai 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rūta BurdulienėMargarita StambrauskaitėJūra Marija Strumskienė