Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-167-957/2025 Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00053-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.7; 1.2.17.1.3 (S)

2025 m. rugpjūčio 1 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. B. (O. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Tadžikistano Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis vairuotoju Maskvoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. O. B. 2024 m. gegužės 23 d., apie 14.00 val., vykdamas į Baltarusijos Respublikos teritoriją (eksportas) per Lietuvos Respubliką, vilkiku „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOGEL“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepateikdamas muitinės krovinio eksporto dokumentų ir taip šios kontrolės siekdamas išvengti, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – naudotų transporto priemonių autodetales, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 900 MGL dydžio sumą ir sudaro 52 702,24 Eur. Šiais veiksmais O. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis O. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu iš pradžių savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau eigoje pripažino visiškai ir parodė, kad jis Lietuvos Respublikoje dirbo UAB „S“. 2024 m. gegužės 23 d. važiavo su vilkiku „MAN“ į Baltarusiją su Lietuvoje prisikabinta puspriekabe su lengvųjų automobilių naudotomis dalimis. Šis krovinys buvo skirtas vežimui į Kazachstaną. Iš Lietuvos vyko į Baltarusiją ir ten turėjo įvykti puspriekabės perkabinimas. Tokį pavedimą vykti davė įmonė. Tuo metu žinojo, kad veža automobilių detales. Dokumentai, kuriuos turėjo pateikti, buvo skirti tam kroviniui iki pat Kazachstano. Jis tada galvojo, kad turimų dokumentų turėtų pakakti. Muitinėje jam pasakė, kad dokumentų trūksta. Iš Lietuvos įmonės jam atsiuntė dokumentus telefonu. Ten buvo CMR ir jame turėjo būti viskas nurodyta dar išsiunčiant dokumentus. Kalba apie tai, kas turi eiti eksportui. Iki tol nežinojo, kad veža kontrabandą. Po to, kai buvo sulaikytas, jam pasakė, kad jis veža kontrabandą. Su kroviniu Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sieną yra kirtęs 5-6 kartus, gal 4 kartus. Europoje krovininio vilkiko vairuotoju dirbo ketverius metus. Iki to nežinojo, kokių dokumentų reikia kertant sieną, paskui suprato. Anksčiau buvo kirtęs Baltarusijos sieną su kroviniu. Tuo atveju, kai vežė krovinį, jam davė dokumentus, kuriuos jis pateikė ir tada jį praleido. Šiuo atveju, už kurį yra teisiamas, turėjo Invoice ir CMR. Muitinėje buvo langelis ir jis į tą langelį dokumentus perdavė. Neatsimena, kas iš pareigūnų pirmas priėjo. Atrodo, kad muitinės pareigūnas, ne sienos apsaugos. Sakė, kad trūksta dokumentų ir kažkur nukreipė mašiną patikrinimui. Tuo metu jis vienas važiavo per sieną. Į muitinės postą įvažiavo ir galvojo, kad užteks dokumentų. Įvažiavęs į muitinės postą atidavė tai, ką turėjo mašinoje, t. y. turėtus dokumentus tam asmeniui, kuris buvo langelyje. Langelyje, atrodo, sėdėjo muitininkas, kuris pasakė, kad jis važiuotų atgal. Jis apsuko mašiną ir tada atėjo darbuotojai, pasakė, kad trūksta dokumentų ir paskui areštavo. Tą krovinį jis prisikabino prieš muitinės postą stovėjimo aikštelėje. Prie posto yra stovėjimo aikštelė. Prieš įvažiuodamas į postą neįsitikino, kad yra visi dokumentai, nes visada visko užtekdavo ir pamanė, kad ir šį kartą nieko nepritrūks. R. R. – jam žinomas asmuo, jis tos firmos, kurioje jis dirbo, direktorius. Jis papildomai užsidirbti nesiūlė. Dokumentus gavo į telefoną, kai skambino direktoriui, kuris juos atsiuntė, kai pasakė, jog trūksta dokumentų. Popieriniai dokumentai buvo mašinoje. Su šia mašina pirmą kartą važiavo. Vilkikas aikštelėje jau stovėjo su priekaba. Į tą aikštelę jis atvažiavo „Bolt taksi“ iš Vilniaus. Kad tokiu būdu reikia važiuoti, nurodė direktorius R. R. Automobilio raktai buvo mašinoje, jam pasakė, kad rakteliai paslėpti po kapotu. Automobilio ir puspriekabės registracijos dokumentai buvo mašinoje. Krovinio dokumentai taip pat buvo automobilio dėtuvėje. Toks gabenimo būdas nepasirodė keistas, nieko neįtarė. Automobilis priklausė kitai įmonei. Paskui suprato, kad automobilis priklauso kitai įmonei. Neįsitikino, kad dokumentai būtent to automobilio, jie buvo mašinoje, jis jų netikrino. Dokumentai buvo kartu su krovinio dokumentais vienoje įmautėje. Krovinio dokumentų taip pat netikrino. Galvojo, kad ten yra visi reikiami dokumentai, nes visada taip buvo ir atrodė, kad ir šį kartą taip yra. Jo pagrindinis darbas nebuvo automobilių pervarymas per sieną, taip pat važinėdavo ir į Vokietiją, ne visada toks darbas, nebuvo jis nuolatinis, bet buvo ir toks. Pripažįsta padaręs nusikaltimą, suprato, kad iš tikrųjų yra kaltas. Šiuo metu uždirba 55 000 rublių, tai būtų apie 650 eurų per mėnesį, kartais pavyksta papildomai užsidirbti. Žmona nedirba. Turi tris vaikus, vyriausiam vaikui yra 12 metų, savo būsto neturi, gyvena pas mamą pensininkę. Posėdžio pabaigoje kaltinamasis patikslino, kad jis suprato, jog veža kontrabandą, prisipažįsta dėl to ir jau sėsdamas į vilkiką suprato, kad veža kontrabandą.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta D. M. parodė, kad muitinėje ji dirba nuo 1993 m. lapkričio mėnesio, o nuo 2024 m. balandžio 1 d. eina (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiosios inspektorės pareigas. D. M. davė paaiškinimus dėl jai įteikto pranešimo apie įtarimą, todėl ne visi jos paaiškinimai yra susiję su O. B. inkriminuotu nusikaltimu. Dėl šios priežasties D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai čia aprašomi tiek, kiek jie aktualūs O. B. baudžiamojoje byloje. 2024 m. gegužės 23 d. darbą ji pradėjo nuo 8 val. ryto. Nuo 8 val. iki 12 val. buvo pamainos viršininko paskirta dirbti į Lietuvos Respublikos krovininių transporto priemonių darbo tikrinimo ir įforminimo vietą, tuomet nuo 12 iki 16 val. – išvažiuojančių iš Lietuvos Respublikos krovininių ir lengvųjų automobilių tikrinimo ir įforminimo darbo vietoje. Visa darbo vieta yra stebima ir filmuojama. Tuo laikotarpiu dirbo kartu su A. G. ir L., pavardės neprisimena. Apie 13 val. jie pasikeitė, t. y. iki 13 val. dirbo kartu su A. G., kuris po 13 val. išėjo pietauti ir vietoj jo atėjo L. Tuomet, kai ji atėjo, pati patikrino darbo vietų skirstymo žurnalą, kuriame pamatė, kad nuo 12 iki 13 val. jai irgi yra pietūs. Tačiau kadangi dirbo šiuo metu, nusprendė eiti pietauti po 13 val., kuomet atėjo L. Apytiksliai iš pietų grįžo apie 13.30 val. ir darbą tęsė kartu su L. Į jos darbo funkcijas įeina pateiktų eksporto dokumentų tikrinimas ir muitinis įforminimas. Eksporto dokumentai turėtų būti: eksporto deklaracija, T1 (tranzito deklaracija), manifestas. Juos turi pateikti pats vairuotojas. Po to, kai gauna šiuos dokumentus, atlieka dokumentinį tikrinimą, o būtent – tikrina prekių kodus, žiūri sankcijų reglamentus, ar krovinys nepatenka į sankcijines prekes, tačiau pirmiausia deklaracija priimama į sistemą (įvedama į muitinės sistemą, fiksuojama procedūros pradžia). Kitaip tariant, yra atliekamas dokumentinis tikrinimas. Visam kroviniui fizinis tikrinimas yra atliekamas tik tuomet, kai sistema praneša apie privalomą fizinį tikrinimą. Patys gali fiziškai tikrinti krovinį, tačiau neprivalo. Pamainos viršininkas paskiria vadovaujantį pareigūną eksporte ir importe (vyresnysis), tačiau kas jis buvo, nežino. Eksporte juostos, kuriomis važiuoja krovininės transporto priemonės, yra trys, lengvųjų – dvi, bei yra atskira autobusų juosta. Už minėtas juostas atsakingi visi pareigūnai bendrai, t. y. tie, kurie tuo metu paskirti dirbti eksporto darbo vietoje. Nori paminėti, kad laikotarpiu nuo 13.30 iki 14 val. į jos darbo vietą, namelį atėjo pasienietė, kuri paklausė, ar gali taip būti, kad vairuotojas visus dokumentus gali pateikti elektroniniu būdu. Ji atsakė, kad deklaracija ir manifestas gali būti pateikiami, tačiau CMR ir invoice (sąskaitos faktūros) turi būti pateikti popieriniai variantai paties vairuotojo. Toliau tiksliai neprisimena, bet pasienietė pasakė vilkiko numerius, kurių pagrindu bandė ieškoti dokumento, o būtent – muitinei pateikiamų dokumentų sąrašo, kuriame vairuotojas nurodo savo duomenis apie save, vilkiką, krovinį bei pateikiamus dokumentus. Šiuo metu atsakyti, ar muitinei pateikiamų dokumentų sąrašas yra kažkur reglamentuotas, ar vietinės paskirties, atsakyti negali, tačiau jai yra nurodyta, kad jį privalu pildyti. Šis dokumentas pamainos pabaigoje yra surišamas ir padedamas į nustatytą vietą. Kas juos pasiima toliau, ji nežino. Kaip ir minėjo, ieškojo šio dokumento, tačiau nerado. Tuomet pasienietei pasakė, kad tokios transporto priemonės be dokumentų apskritai nebuvo ir galimai šią transporto priemonę formino 3-asis namelis, kuriame dirbo M. S. ir po pietų grįžęs A. G. Pasienietė nuėjo į tą namelį ir po kiek laiko grįžo atgal pas ją ir pasakė, kad ten irgi niekas neformino. Tuomet kartu su pasieniete išėjo į kiemą pas to vilkiko vairuotoją, ir jo klausė, kur jis forminosi ir kas jį formino. Su juo kalbėjo rusiškai (rusų kalbą gerai supranta, skaito ir lengvai kalba). Vairuotojas jai nieko neatsakė, tačiau ranka parodė į 2-ąjį namelį, kuriame ji dirbo kartu su L. Ji jo paklausė, kas atidavė dokumentus, po ko jis jai pasakė, kad moteris. Ji jo paklausė, rodydama į save, ar tai ji jam atidavė. Jis jai atsakė, kad ne. Tuomet po to, kai vairuotojas nieko neatsakė, ji su pasieniete grįžo į savo darbo vietą, ir jos klausimas buvo ką jai toliau daryti su transportu, ir ar jai išleisti jį. Pasienietė jai atsakė, kad ne, nes reikia aiškintis dėl situacijos su pamainos viršininku, ir paėmė iš jos dokumentus, o būtent – vairuotojo pasą ir vilkiko su puspriekabe techninį pasą. Tuomet pasienietė išėjo, pati baigė forminti prieš tai buvusį žmogų, tačiau ar ji pranešė pamainos viršininkui, ar jis pats kažkaip sužinojo, tiksliai atsakyti negali, reikia vaizdo įrašų, bet jis atėjo pats į darbo vietą ir pasiėmė minėtus dokumentus. Toliau nieko nežino ir pakomentuoti negali, kadangi reikia vaizdo įrašų, tik gali nurodyti, kad dirbo toliau. Pati klausė L., gal galimai ji formino minėtą vilkiką, tačiau ji pasakė, kad per visą darbo laiką suformino tik vieną, tad daugiau su niekuo nekalbėjo. Kas liečia antrą transporto priemonę, tai išvis nieko nežino. D. M. parodė, kad 2024 m. gegužės 23 d. prie jos nebuvo priėjęs vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOGEL“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas. Dirbant krovininių transporto priemonių darbo tikrinimo ir įforminimo vietoje, t. y. tarnybinėje patalpoje, prie jos darbo vietos yra mygtukas, kuriuo ji gali pakelti ir nuleisti pravažiuojamąjį užtvarą iki pasienio punkto. Tuo metu buvo neprivaloma prieš kiekvieną į muitinės postą tikrinimui įvažiuojančią transporto priemonę, t. y. vilkiką, nuleisti užtvarą, ir tik po patikrinimo jį pakelti ir nukreipti link pasienio punkto. Tuo metu krovininių transporto priemonių darbo tikrinimo ir įforminimo vietoje pakeliamieji užtvarai visuomet buvo pakelti. Nežino, ar kituose muitinės tikrinimo vietose užtvarai taip pat yra visuomet pakelti.

5. Įtariamosios D. M. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kelio poste ji dirba nuo 2023 m. balandžio 1 d. Šiame poste darbo organizavimo tvarka ir transporto priemonių patikrinimo tvarka buvo nusistovėjusi ir jos darbo metu niekuomet nebuvo keičiama. Jos viso darbo metu išvykstančių transporto priemonių patekimo į patikrinimo zoną užtvarai visuomet buvo pakelti, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos posto pusėje visuomet nuleisti, todėl baigus muitinį ir pasienio patikrinimą, sprendimą išleisti transporto priemonę iš Lietuvos Respublikos priima VSAT pareigūnas. [...] Nori akcentuoti, kad transporto priemonė „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo išleista iš Lietuvos Respublikos, nes pasienio pareigūnė pastebėjusi, kad muitinis patikrinimas nėra atliktas, atėjo jos klausti, ar galima tokią transporto priemonę išleisti. Ji pasienio pareigūnei iš karto pasakė, kad negalima, ir nurodė aiškintis, kas atliko šios transporto priemonės muitinį patikrinimą, nes ji šios transporto priemonės dokumentų netikrino. Be to, kaip matyti, transporto priemonė „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavusi į patikrinimo zoną, sustojo ir vairuotojas privalėjo pateikti dokumentus muitiniams tikrinimui. Kodėl jis to nepadarė, o nutarė bandyti neteisėtai, be muitinės patikrinimo, kirsti sieną, ji nežino ir to reikia klausti būtent tos transporto priemonės vairuotojo. Ji su vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoju nebendravo, jo nematė. Šios transporto priemonės muitinio patikrinimo neatliko, dokumentų neturėjo.

6. Iš 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas įtariamosios D. M. atžvilgiu nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7. Liudytoja J. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) užkardos jaunesniąja specialiste. Į jos darbo funkcijas įeina dokumentų, tokių kaip pasas, transporto priemonės dokumentas, registracijos liudijimas, draudimo tikrinimas, taip pat tikrina krovinius, jei šie nėra užplombuoti, ir kabinas dėl neteisėtų migrantų. 2024 m. gegužės 23 d. darbą atlikinėjo (duomenys neskelbtini) užkardoje, kuri randasi (duomenys neskelbtini), ir buvo pamainos viršininko paskirta dirbti į išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių tikrinimo vietą. Ten buvo paskirta dirbti maždaug nuo 13 val. iki 15 val., kadangi keičiasi kas kelias valandas su kitais pareigūnais darbo vietomis. Tiksliai laiko neprisimena, tačiau jei gerai pamena, kažkur 14.30 val., prie praleidžiamojo punkto privažiavo mėlynas vilkikas, markės ir numerių neprisimena, iš kurio išlipo Tadžikistano Respublikos pilietis ir priėjo prie jos, ir įprasta tvarka pateikė jai savo pasą ir techninį vilkiko ir puspriekabės pasą. Jo paklausė, ar jis buvo muitinės patikroje prieš atvažiuojant čia, jis jai atsakė, kad taip, buvo. Su juo kalbėjo rusiškai. Nori pabrėžti, kad rusų kalbą supranta bei kalba laisvai. Toliau jo paklausė, kokį krovinį jis veža, o jis jai atsakė, jog veža autodetales, tačiau netikslino, kokias ir kur. Patys taip pat neklausinėjo vairuotojų, kur ir kokius krovinius vairuotojai gabena. Paėmusi iš jo minėtus dokumentus, juos nuskenavo, ir jai kilo abejonės dėl krovinio, kadangi tai buvo autodetalės, o, jos žiniomis, tam tikros autodetalės yra galimai įtrauktos į sankcionuotų prekių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, paprašė vairuotojo papildomų dokumentų, t. y. CMR, invoice, po ko jis jai pasakė, jog jų neturi. Jo paklausė, kaip taip gali būti ir kaip jis be šių dokumentų praėjo muitinės patikrinimą. Jis atsakė, kad muitinei tiko dokumentų kopijos. Tuomet ji paprašė pateikti dokumentų kopijas, po ko jis nuėjo į savo vilkiko vidų ir pradėjo kažkam skambinti. Tada ji, paėmusi jo dokumentus (pasą ir techninį pasą), nuėjo į muitines tarnybines patalpas, kur sėdėjo muitinės pareigūnai ir turėjo tikrinti šį vilkiką. Užėjusi į patalpas muitinės pareigūnės D. (pavardės neprisimena) paklausė, ar vilkikas buvo pas juos tikrinimui ir ar jiems tinka CMR ir invoice dokumentų kopijos. Jai atsakė, jog kopijos netinka, todėl ji pradėjo ieškoti savo užrašuose duomenų apie tikrintą vilkiką. Apie tai, kad ji nieko nerado, pasakė pati D., ir matė, jog tarp užrašų, kurių ieškojo, kažko panašaus dėl įforminto vilkiko nerado. Nori pabrėžti, jog tarnybinėse patalpose kartu su D. buvo dar viena muitinės pareigūnė, tačiau nei vardo, nei pavardės nežino. Taip pat ji (D.) pasakė, jog galimai vilkikas nebuvo įformintas, nes muitinės vidinėse sistemose duomenų apie forminimą nebuvo. Be kita ko, nurodė, kad prieš ją dirbęs pareigūnas M. galimai formino šį vilkiką. Tuomet liudytoja nuėjo pas tą pareigūną ir jo paklausė, ar jis formino šį vilkiką, bet jis atsakė, kad taip pat jo neformino. Neišsiaiškinusi, kas iš muitinės formino vilkiką, ėjo link savo darbo vietos ir sutiko pamainos viršininką A. P., kurio paklausė, ką jai daryti su tuo vilkiku, kadangi jis nebuvo tikrintas muitinės. Jai jis atsakė, kad neforminti mašinos, ir pasiėmė pasą bei transporto su puspriekabe techninį pasą ir pradėjo juos vartyti. Tuomet atvyko, kiek suprato, pareigūnai iš muitinės kriminalinės tarnybos ir taip pat pradėjo aiškintis dėl esamos situacijos. Ji išėjo toliau dirbti į savo darbo vietą. Atsakant į klausimą, ar pažįsta muitinės pareigūnę D., atsakė, kad ne, jos vardą sužinojo po įvykusio incidento, be to, iš tuo metu buvusių aplinkinių girdėjo, jog į ją kreipiasi šiuo vardu.

8. Liudytojas A. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto pamainos viršininku. Į jo darbo funkcijas įeina darbo organizavimas, t. y. pareigūnų paskirstymas į darbo vietas, konsultavimas sunkiose situacijose ir pan. Dėl 2024 m. gegužės 23 d. įvykio nori paaiškinti, jog tuo metu atlikinėjo (duomenys neskelbtini) kelio posto pamainos viršininko pareigas. Tuo metu jo pamainoje dirbo 13 pareigūnų. Nuo 12 val. iki 16 val. jo nurodymu pareigūnė D. M. buvo paskirta dirbti į išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių ir lengvųjų automobilių darbo vietą (eksportas). Toje vietoje pareigūnė turėjo forminti krovininius ir lengvuosius automobilius, kurie išvyksta iš Lietuvos Respublikos. Į įforminimą įeina tiesioginis bendravimas su vairuotoju bei pats krovinių tikrinimas, o būtent – ne tik dokumentų, bet ir, esant poreikiui (jei kyla įtarimas ar suveikia sistemos perspėjimas), tikrinti krovinio vidų. Nori pabrėžti, kad nuo 12 val. iki 16 val. minėtoje darbo vietoje buvo paskirti dirbti 5 pareigūnai, įskaitant D. M. Tuo metu dirbo dar L. D., A. G., M. S., B. J. Kartu su D. M. vienoje tarnybinėje patalpoje dirbo L. D. Kiek pamena, jam būnant eksporto vietoje, t. y. išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių ir lengvųjų automobilių darbo vietoje, ir atliekant savo darbo funkcijas, jį pasigavo D. M. ir pradėjo pasakoti apie situaciją, o būtent – nurodė, kad vilkikas privažiavo iki pasienio punkto neturėdamas jokių dokumentų, ir kai pasienio pareigūnai paprašė vairuotojo dokumentų, nustatė, kad jis jų neturi, todėl atėjo pas ją į tarnybines patalpas ir bandė aiškintis dėl susiklosčiusios situacijos. Kiek D. M. sakė liudytojui, buvo ieškoma lapelių dėl vilkiko įforminimo, tačiau jokių patvirtinančių duomenų nerado. Po šito apie įvykį iškart pranešė muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojui, o būtent vyriausiajam tyrėjui A. P. Tuomet, jei gerai pamena, prie jo buvo priėjęs ir A. G., kuris sakė, jog jis buvo priėjęs prie vairuotojo, kuris jam pasakė, kad jau yra susiforminęs. Tačiau tiksliai šito teigti negali, galimai kažką ne taip suprato. Atsakant į klausimą, ar prie jo paties buvo priėję pasieniečių pareigūnai aiškintis dėl šios situacijos, liudytojas nurodė, kad to, kiek pamena, nebuvo. Tik po paties įvykio rūkykloje klausinėjo, kas nutiko. Su vienu iš vairuotojų, o būtent su tuo, kuris buvo praleistas, bendravo pats. Klausė jo, kur yra dokumentai, o jis atsakė, kad skambina šefui ir dokumentus atsiųs elektroniniu variantu. Po kažkiek laiko jam atsiuntė invoice ir jis jam jį parodė, tačiau liudytojas jam pasakė, kad tai nėra tinkamas dokumentas, kadangi tik su juo eksporto procedūra nėra forminama. Pats netikrino, ar buvo įformintas vilkikas, tuo labiau, kad nebuvo jokių dokumentų tam, kad patikrinti. Taip pat žino, kad buvo ir antra mašina, kurią sulaikė kriminalistai, bei matė, jog su to vilkiko vairuotoju dirbo Kauno muitinės mobilios grupės pareigūnai, tačiau pats su juo nebendravo ir situacijos nesiaiškino. Galiausiai mašina nebuvo praleista, kadangi pirmasis vairuotojas taip ir nepateikė jokių dokumentų forminimui, tuo labiau, kad kriminalinės muitinės pareigūnai sulaikė du vilkikų vairuotojus. Nori pabrėžti, kad jo santykiai su D. M. yra tik darbiniai. Nežino, ar jos atžvilgiu kada nors buvo taikytos kokios nors nuobaudos darbe. Ji jo pamainoje dirba tik nuo gegužės mėn. Papildomai parodė, kad kai atvyksta vilkikas, jis privažiuoja prie užtvaro (šalia šviesoforo), kuris būna atidarytas. Vairuotojui sustojus prie šviesoforo, kitaip tariant, prie muitinės tarnybinių patalpų „namelio“, vairuotojas prieina prie muitinės pareigūno ir per langelį perduoda krovinį lydinčius dokumentus. Vairuotojas turi pateikti priklausomai nuo atliekamos procedūros atitinkamus dokumentus, tačiau kas liečia eksportą, tai vairuotojas turi pateikti visas turimas deklaracijas, susijusias su kroviniu, CMR krovinio važtaraštį, sąskaitas faktūras, bei, atsižvelgiant į aplinkybes, kitus įrodančius dokumentus, jei, tarkim, reikėtų patvirtinti, ar prekės nėra sankcijinės. Pareigūnas, paėmęs šituos dokumentus, turi sutikrinti duomenis, ar atitinka esamas krovinio svoris su nurodytu CMR važtaraštyje, ar prekėms nėra taikomi jokie apribojimai (sankcijos), turi registruoti prekių atvykimą į išvežimo įstaigą (muitinės postą) per vidines muitinės sistemas bei, jei kyla pareigūnui įtarimas dėl prekių gabenimo, gali tiesiogiai nueiti jį patikrinti. Nori pabrėžti, kad kiekvienu atveju viskas gali vykti skirtingai, kadangi visuomet skiriasi kroviniai, situacijos ir aplinkybės. Kas liečia plombos nuėmimą, tai pareigūnas gali, bet neprivalo, jos nuiminėti, tuo labiau, kad eksporto procedūrose krovinys nėra plombuojamas muitinės plombomis, o gali būti užplombuotas vežėjo, siuntėjo arba išvis gali būti neplombuotas. Taip pat nori patikslinti, kad tiksliai neprisimena, ar tai matė iš stebėjimo kamerų, ar tiesiogiai prie jo, bet D. M. tikrai kažko ieškojo tarp dokumentų – ar buvo įforminusi vilkiką. Ji ieškojo pateiktų dokumentų sąrašo, kuris perduodamas vairuotojui užpildymui, po ko jis turi grąžinti jį atgal pareigūnui. Tačiau nori paminėti, kad tai yra vietinės reikšmės dokumentas, skirtas tinkamai organizuoti jų darbą, todėl jis teisiškai niekur nėra numatytas ar reglamentuotas. Kadangi aptariamoje situacijoje 2024 m. gegužės 23 d. asmuo nesiformino, tai šiame sąraše jis ir nebuvo įtrauktas, todėl D. M. nieko nerado. Į imuniteto tarnybos viršininko M. M. klausimą: kiek eksporte dirbo pareigūnų 2024 m. gegužės 23 d.? Kiek yra juostų, per kuriuos važiuoja vilkikai? Kas yra paskirtas atsakingu už šitas darbo vietas?, liudytojas A. P. atsakė, jog tuo metu krovininių transporto priemonių tikrinimo vietoje dirbo 4 pareigūnai. Viso yra dvi juostos, per kurias važiuoja vilkikai. Paskirtų atsakingų asmenų už šitas darbo vietas nėra. Į imuniteto tarnybos viršininko M. M. klausimą: „Ar nenustatytu laiku gali skirtis pietų laikas?“, liudytojas A. P. atsakė, kad griežto reguliavimo pietų laikotarpiui nustatyta nėra dėl darbo nepertraukiamumo. Į imuniteto tarnybos viršininko M. M. klausimą: „Kas atsakingas už sudaryto grafiko laikymosi tvarką?“, liudytojas A. P. atsakė, kad pamainos viršininkas.

9. Iš 2024 m. gegužės 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas, be kita ko, yra (duomenys neskelbtini) kelio poste, adresu (duomenys neskelbtini) esantis vilkikas „MAN TGX“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „KOGEL“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymima, kad kelio postas yra Lietuvos-Baltarusijos Respublikų pasienyje. (duomenys neskelbtini) kelio posto teritorijoje, ties viduriu, randasi geltonos spalvos muitinės administracinės patalpos. Dešinėje muitinės administracinės patalpos pusėje, toje pačioje pusėje, kur ir yra atliekamos išvykstančių iš Lietuvos Respublikos asmenų ir transporto priemonių muitinės procedūros, yra transporto priemonių tikrinimo aikštelė. Aikštelėje stovi krovininė transporto priemonė „MAN TGX“, mėlynos spalvos, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOGEL“, mėlynos spalvos, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius minėtos transporto priemonės puspriekabės galines duris matosi naudotos automobilių dalys, tačiau dėl techninių galimybių nustatyti tikslių detalių rūšių ir kiekio nėra įmanoma. Apžiūrėjus vilkiko salono vidų, tyrimui reikšmingų dokumentų ar kitų objektų nerasta. Vilkikas su puspriekabe paliktas (duomenys neskelbtini) kelio posto žinioje saugojimui.

10. Iš 2024 m. birželio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S21 Ultra“, paimtas 2024 m. gegužės 24 d. iš įtariamojo O. B., savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S21 Ultra“ IMEI1: (duomenys neskelbtini) ir IMEI2: (duomenys neskelbtini). Mobilaus ryšio telefonas yra juodos spalvos, juodame dėkle. Vizualiai ir priekinės ir galinės pusės pažeidimų nėra. Mobilaus ryšio telefonas yra išjungtas (išsikrovęs). Telefonas įjungiamas ir įvedamas SIM kortelės PIN kodas: (duomenys neskelbtini). Mobilaus ryšio telefono meniu atrakinamas naudojant skaičių kombinaciją (duomenys neskelbtini). Vidinė mobilaus ryšio informacija pateikta rusų kalba, todėl apžiūrima su vertėju. Apžiūrėjus įeinančius ar išeinančius skambučius, nustatyta, kad paskutinį kartą buvo skambinta 2024 m. gegužės 21 d. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus SMS, „Viber“, „Messenger“, „Instagram“, „VK“ susirašinėjimus, tyrimui reikšmingų duomenų nerasta. Apžiūrėjus vidinius mobiliojo ryšio telefono dokumentus, nustatyta, kad tarp išsaugotų failų yra CMR dokumentų kopijos, o būtent: 1. 2024 m. gegužės 23 d. CMR pavadinimu „CMR-(duomenys neskelbtini)“ (foto lentelė Nr. 3, Nr. 4); 2. 2024 m. gegužės 23 d. CMR pavadinimu „CMRR“ (foto lentelė Nr. 5, Nr. 6); 2024 m. gegužės 23 d. CMR pavadinimu „CMRRR“ (foto lentelė Nr. 7, Nr. 8). Pažymėtina, kad visi trys nurodyti CMR tarpusavyje skiriasi, t. y. vietomis sukeisti prekių gavėjų rekvizitai ar prekių iškrovimo vietos. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nerasta.

11. Iš 2024 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) kelio poste vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai įvykio dieną (2024 m. gegužės 23 d.), perkelti į tarnybinį stacionarų kompiuterį (Device ID 9AB801E1-8021-4B19-B3F1-80F916B03056) iš laikmenos, ir užimantys 127 GB. Atidarius aplanką „IT 02-4-00053-24 vaizd. medžiaga“ su užfiksuotais vaizdo įrašais, matomi papildomi aplankai pavadinimais LK1, LK2, LK3, LK4, VK1 administracinės p, VK1.1, VK2.1, VLK1, VLK2, VLK5, VLK7, VVK1 administracinės p, VVK1.1, VVK1.2, VVK2.1, VVK2.2, VVK3.1 ir VVK3.2. Pažymima, kad pateikti vaizdo įrašai yra be garso. Patikrinus minėtų aplankų vaizdo medžiagas nustatyta, kad tikslinga yra apžiūrėti tik aplankų VLK1 ir VVK2.1 filmuotą medžiagą, kadangi kituose aplankuose vaizdo medžiaga nėra susijusi su ikiteisminiu tyrimu, t. y. fiksuoja ne faktinę įvykio vietą ir faktinę D. M. darbo vietą. Atidaromas pirmasis aplankas pavadinimu VLK1, kuriame yra patalpinti 4 failai su fiksuota vaizdo medžiaga. Trijuose įrašuose tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Ketvirtajame vaizdo įraše VLK1_(duomenys neskelbtini)_(duomenys neskelbtini)_20240523134942_20240523143459_5723272 vaizdo įrašo fiksavimas prasideda 2024 m. gegužės 23 d., nuo 13.49.31 iki 14.34.58 val. Vaizdo įraše filmuojama (duomenys neskelbtini) kelio posto, eksporto (išvykimo iš Lietuvos Respublikos) teritorija. Dešinėje ir kairėje pusėje, po stogu, matomos muitinės tarnybinės patalpos (būdelė), prie kurios privažiuoja ir prieina vilkikų vairuotojai. 13.56.20 val. fiksuojama, kaip įvažiuoja mėlynos spalvos vilkikas „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (matomi vaizdo įraše), bei kurio vairuotojas vizualiai atitinka O. B. bruožus. Taip pat vaizdo įraše fiksuojamas nenustatytas apkūnaus sudėjimo vyras, kuris yra minėto vilkiko keleivis. 13.56.37 val. vilkikas, pravažiavęs muitinės tarnybines patalpas, sustoja ir stovi iki 14.24.35 val. Atsižvelgiant į tai, kad vilkikas su puspriekabe visą nurodytą laikotarpį yra užstojęs muitinės tarnybines patalpas, nėra galimybės nustatyti, kas vyko tuo laikotarpiu. Nuo 14.24.35 val. vilkikas (be minėto keleivio) apsukamas atgal, pastatomas šone, ties įvažiavimu prie tarnybinių muitinės patalpų. 14.29.05 val. fiksuojama, kaip prieš tai minėtas keleivis įlipa į vilkiką ir kartu sėdi su O. B. iki 14.30.16 val., kol neprieina muitinės pareigūnas. Daugiau vaizdo įraše jokių reikšmingų aplinkybių nefiksuojama. Toliau atidaromas antrasis aplankas pavadinimu VVK2.1, kuriame yra patalpinta 15 failų su fiksuota vaizdo medžiaga, Trylikoje failų nagrinėjamai bylai reikšmingos informacijos nėra. Keturioliktojo vaizdo įrašo (VVK2.1_(duomenys neskelbtini)_(duomenys neskelbtini)_ 20240523132021_20240523142151_56558108) fiksavimas prasideda 2024 m. gegužės 23 d. nuo 13.20.33 val. iki 14.21.57 val. Vaizdo įraše filmuojama (duomenys neskelbtini) kelio posto eksporto (išvykimo iš Lietuvos Respublikos) teritorijoje esanti muitinės tarnybinė patalpa (iš vidaus). 13.22.40 val. iš patalpos išeina pareigūnė, patalpos lieka tuščios, tuomet 13.27.45 val. grįžta tiek D. M., tiek kita muitinės posto pareigūnė. 13.56.23 val. fiksuojamas mėlynos spalvos vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavimas ties muitinės tarnybine patalpa, o būtent iš D. M. pusės (sustojo pravažiavus muitinės tarnybinę patalpą). 13.56.41 val. D. M. apie kažką kalbasi su kolege, tačiau dėl garso įrašo nebuvimo nėra galimybės nustatyti, apie ką. 14.00.02 val. val. prie tarnybinių patalpų iš D. M. pusės prieina ir savo eilės laukia vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis (apkūnaus sudėjimo, su mėlynais marškinėliais) su dokumentų pluoštu. 14.06.42 val. minėtas asmuo apie kažką kalbasi su D. M., jai rodydamas lapus ir kažką aiškindamiesi. 14.07.37 val. asmuo nueina nenustatyta kryptimi. 14.11.02 val. į muitinės tarnybines patalpas užeina pasienio pareigūnė, kuri trumpą laiką kažką kalbasi su D. M. 14.13.25 val. D. M. išeina iš tarnybinės patalpos ir 14.13.55 grįžta kartu su pasienio pareigūne. Toliau D. M. kažko ieško tarp dokumentų bei 14.15.28 val. pakartotinai išeina iš tarnybinių patalpų. 14.17.00 val. grįžta į patalpas kartu su pasienio pareigūne ir pagal pateiktus D. M. transporto liudijimo dokumentus kažką ieško ar tikrina. 14.19.40 val. į patalpas užeina dar du muitinės pareigūnai (vyras ir moteris) ir kažką kalbasi su D. M. 14.21.35 val. prie D. M. tarnybinio langelio prieina pagal bendrus bruožus (sudėjimą, veido bruožus ir drabužius) atitinkantis asmuo O. B. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Penkioliktojo vaizdo įrašo(VVK2.1_(duomenys neskelbtini)_(duomenys neskelbtini)_ 20240523142151_20240523143459_56783851) fiksavimas prasideda 2024 m. gegužės 23 d. nuo 13.21.58 val. iki 14.35 val. Vaizdo įraše filmuojama (duomenys neskelbtini) kelio posto eksporto (išvykimo iš Lietuvos Respublikos) teritorijoje esanti muitinės tarnybinė patalpa (iš vidaus). Nuo 13.21.58 val. iki 13.22.19 val. D. M. kalbasi su O. B., po to šis nueina nenustatyta kryptimi. 14.25.20 val. fiksuojamas vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukimas atgal. Daugiau vaizdo įraše šiai baudžiamajai bylai reikšmingų duomenų nėra (1 t., b. l. 170-174).

12. Iš 2024 m. lapkričio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOGEL“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) krovinys – autodetalės, adresu (duomenys neskelbtini) (muitinei priklausančioje teritorijoje ir sandėlyje). Nuo puspriekabės nuimama plomba Nr. 2047591 bei atidaroma puspriekabė ir praveriamas puspriekabės tentas (mėlynos spalvos). Atidarius puspriekabę „KOGEL“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) matomos skirtingų rūšių autodetalės. Iškrovimas atliekamas krautuvo pagalba. Krovimo metu nustatyta, kad puspriekabėje randasi: lengvųjų automobilių varikliai, lengvųjų automobilių kėbulai (perpjauti per pusę) su jose esančiais varikliais, lengvųjų automobilių priekinės ir galinės sėdynės (apvyniotos permatoma plėvele), automobilių guminės sandarinimo juostos, lengvųjų automobilių duslintuvai, skirtingų rūšių lengvųjų automobilių ratai (ratlankiai kartu su padangomis), ratų gaubtai, lengvųjų automobilių bamperiai, lengvųjų automobilių sparnai, lengvųjų automobilių kapotai, lengvųjų automobilių šoninės ir bagažinės durys, durų spynos mechanizmai. Nurodyti objektai rūšiuojami ir sandėliuojami atskirai ant skirtingų palečių bei paliekami saugoti uždarame sandėlyje. Dėl vietos trūkumo ir kitų techninių kliūčių, automobilių varikliai sudėti ant atskirų palečių (6 vnt.) ir paliekami lauke, šalia vilkiko (aptvertoje teritorijoje). Atidarius puspriekabę „KOGEL“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iškrovimo metu buvo nustatytos papildomos automobilių dalys, t. y. lengvųjų automobilių žibintai (priekiniai, galiniai ir šoniniai), lengvųjų automobilių salono apdaila (apmušalai, galimai bagažinės lentynos), lengvųjų automobilių stabdžių sistema, lengvųjų automobilių kardanai, pavarų perjungimo mechanizmas su amortizatoriais ir automobilio važiuoklės dalies komplektas. Minėti objektai taip pat surūšiuoti ir sudedami ant atskirų palečių bei paliekami saugojimui sandėlyje. Atsižvelgiant į tai, kad visų išvardintų automobilių dalių vertei paskaičiuoti reikalingas jų tikslus svoris, o dėl techninių priežasčių šių veiksmų atlikti nėra galimybės. Pakartotinai apžiūrėjus ir surūšiavus visas automobilių detales buvo nustatytos dar papildomos, t. y. lengvųjų automobilių domkratai ir jų dalys, automobilio langų pakėlimo mechanizmai, lengvųjų automobilių bagažinės dangčiai, amortizatorių spyruoklės bei išoriniai automobilio veidrodėliai. Naudojantis pramoninėmis svarstyklėmis, buvo pasvertos prieš tai minėtos automobilių dalys. Toliau pateikiamas autodalių pavadinimas ir jos matavimo vienetas: lengvųjų automobilių varikliai - 6 vnt.; lengvųjų automobilių kėbulai (perpjauti per pusę) su jose esančiais varikliais – 10878 kg; lengvųjų automobilių priekinės ir galinės sėdynės – 502 kg; automobilių guminės sandarinimo juostos – 45 kg; automobilių duslintuvai – 125 kg; lengvųjų automobilių ratai (ratlankiai su padangomis) – 122 vnt.; ratų gaubtai su jų priedais – 34,5 kg; lengvųjų automobilių bamperiai (priekiniai ir galiniai) – 256,5 kg; lengvųjų automobilių sparnai (priekiniai ir galiniai) – 104 kg; lengvųjų automobilių kapotai – 287,5 kg; lengvųjų automobilių bagažinės dangčiai – 106 kg; lengvųjų automobilių šoninės ir bagažinės durys – 808 kg; lengvųjų automobilių durų spynos mechanizmai – 16,5 kg; lengvųjų automobilių žibintai (priekiniai, galiniai ir šoniniai) – 177 kg; lengvųjų automobilių salono apdaila (apmušalai, galimai bagažinės lentynos) – 73 kg; lengvųjų automobilių stabdžių sistemos – 150 kg; lengvųjų automobilių kardanai – 14 kg; pavarų perjungimo mechanizmai su amortizatoriais – 85 kg; automobilio važiuoklės dalies komplektas – 126 kg; amortizatorių spyruoklės – 53 kg; lengvųjų automobilių domkratai ir jų dalys – 22 kg/11 vnt; automobilių langų pakėlimo mechanizmai – 31,5 kg; automobilių išoriniai veidrodėliai – 5 kg. Suskaičiavus nurodytus objektus, paliekami teritorijoje, t. y. sandėlyje, saugojimui (1 t., b. l. 49-63).

13. Iš 2025 m. sausio 15 d. Vilniaus teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus specialisto išvados Nr. 1 matyti, kad bendra muitinė vertė, toliau nurodytų objektų: lengvųjų automobilių varikliai – 6 vnt., lengvųjų automobilių kėbulai (perpjauti per pusę) su jose esančiais varikliais – 10878 kg, lengvųjų automobilių priekinės ir galinės sėdynės – 502 kg, Automobilių guminės sandarinimo juostos – 45 kg, automobilių duslintuvai – 125 kg, lengvųjų automobilių ratai (ratlankiai su padangomis) – 122 vnt., ratų gaubtai su jų priedais – 34,5 kg, lengvųjų automobilių bamperiai (priekiniai ir galiniai) – 256,5 kg, lengvųjų automobilių sparnai (priekiniai ir galiniai) – 104 kg, lengvųjų automobilių kapotai – 287,5 kg, lengvųjų automobilių bagažinės dangčiai – 106 kg, lengvųjų automobilių šoninės ir bagažinės durys – 808 kg, lengvųjų automobilių durų spynos mechanizmai – 16,5 kg, lengvųjų automobilių žibintai (priekiniai, galiniai ir šoniniai) – 177 kg, lengvųjų automobilių salono apdaila (apmušalai, galimai bagažinės lentynos) – 73 kg, lengvųjų automobilių stabdžių sistemos – 150 kg, lengvųjų automobilių kardanai – 14 kg, pavarų perjungimo mechanizmai su amortizatoriais – 85 kg, Automobilio važiuoklės dalies komplektas - 126 kg., amortizatorių spyruoklės – 53 kg, lengvųjų automobilių domkratai ir jų dalys – 22 kg/11 vnt., automobilių langų pakėlimo mechanizmai – 31,5 kg, automobilių išoriniai veidrodėliai – 5 kg, sudaro 52 702,24 Eur (1 t., 83-86).

14. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vilkiko „MAN“ vertė su PVM 44 140 Eur, ir puspriekabės „KOGEL“ vertė su PVM 9 640 Eur.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

15. Teismas konstatuoja, kad kaltinamajam O. B. pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, visiškai pasitvirtino. Esminės kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, o kartu ir visi būtinieji šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai byloje įrodyti visiškai, jų, kartu su byloje nustatytais ir įrodytais subjektyviaisiais šios nusikalstamos veikos požymiais, visiškai pakanka taikyti O. B. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

16. BK 199 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.

17. Lietuvos Respublika priklauso bendrai Europos Sąjungos muitų teritorijai ir tiesiogiai taiko šioje teritorijoje veikiančio Sąjungos muitinės kodekso taisykles ir nustatytas procedūras. BK 199 straipsnyje nurodyto nusikaltimo pagrindinis objektas – muitinės prižiūrimų prekių gabenimo ir deklaravimo tvarka, Lietuvos Respublikos ir ES finansiniai interesai, sąžiningo verslo konkurencija. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kontrabandos nusikaltimo dalykas – privalomi pateikti muitinei daiktai – yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, pinigai, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką. Pagal šios normos prasmę kontrabandos dalykas gali būti viskas, ką pagal galiojančius teisės aktus privalu pateikti muitinei, t. y. deklaruoti (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-278-489/2017, 2K-178-699/2018, 2K-233-895/2019 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl bendriausia prasme kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai kontrabandos dalykas gabenamas per muitinės postą kitaip išvengiant muitinės kontrolės, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai išvengiama daiktų, kurie turi būti pateikti muitinei, kontrolės. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36/2013, 2K-568/2014, 2K-7-130-699/2015 ir kt.).

18. Kaltinamasis O. B. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad Lietuvos Respublikoje dirbo UAB „S“. 2024 m. gegužės 23 d. iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją važiavo vilkiku „MAN“, vežė krovinį. Žinojo, kad veža automobilių detales. Iš Vilniaus su „Bolt taksi“ jis atvyko į stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kuriame paėmė vilkiką. Jam taip nurodė direktorius R. R. Automobilio raktai buvo mašinoje, paslėpti po kapotu. Automobilio ir puspriekabės registracijos dokumentai buvo mašinoje. Krovinio dokumentai buvo automobilio dėtuvėje. Krovinio dokumentų netikrino. Sėsdamas į automobilį suprato, kad veža kontrabandą. Muitinėje jam pasakė, kad trūksta dokumentų. Su savimi jis turėjo Invoice ir CMR, dokumentus padavė į langelį. Atrodo, kad langelyje sėdėjo muitininkas, kuris jam pasakė važiuoti atgal. Jis (t. y. O. B.) apsuko mašiną, tada atėjo darbuotojai, pasakė, kad trūksta dokumentų ir areštavo. Nors dėl kai kurių faktinių aplinkybių kaltinamojo parodymai nėra visiškai išsamūs ir nuoseklūs (pvz. kad jis netikrino dokumentų, kad manė, jog turi visus dokumentus, kad juos visus pateikė ir pan.), tačiau esminį faktą, kad sėsdamas už vairo jis žinojo, kad gabena automobilių detales per muitinės postą ir kad jas gabena kontrabandos būdu, kaltinamasis O. B. pripažino. Pažymėtina, kad faktą, jog automobilių detalės buvo gabenamos kontrabandos būdu, t. y. kad kaltinamasis jas įvežęs į muitinės postą nepateikė muitinės krovinio eksporto dokumentų ir taip šios kontrolės siekė išvengti, patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Antai, muitinės pareigūnė D. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 23 d. prie jos nebuvo priėjęs vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOGEL“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas. Iš šios pareigūnės rašytinio paaiškinimo matyti, kad transporto priemonė „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo išleista iš Lietuvos Respublikos, nes pasienio pareigūnė pastebėjusi, kad muitinis patikrinimas nėra atliktas, atėjo jos klausti, ar galima tokią transporto priemonę išleisti. Ji pasienio pareigūnei iš karto pasakė, kad negalima, ir nurodė aiškintis, kas atliko šios transporto priemonės muitinį patikrinimą, nes ji šios transporto priemonės dokumentų netikrino. Be to, kaip matyti, transporto priemonė „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavusi į patikrinimo zoną, sustojo ir vairuotojas privalėjo pateikti dokumentus muitiniams tikrinimui. Kodėl jis to nepadarė, o nutarė bandyti neteisėtai, be muitinės patikrinimo, kirsti sieną, ji nežino ir to reikia klausti būtent tos transporto priemonės vairuotojo. Ji su vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju nebendravo, jo nematė. Šios transporto priemonės muitinio patikrinimo neatliko, dokumentų neturėjo. Liudytoja J. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos jaunesniąja specialiste. Į jos darbo funkcijas įeina dokumentų, tokių kaip pasas, transporto priemonės dokumentas, registracijos liudijimas, draudimo tikrinimas, taip pat tikrina krovinius, jei šie nėra užplombuoti, ir kabinas dėl neteisėtų migrantų. 2024 m. gegužės 23 d. darbą atlikinėjo (duomenys neskelbtini) užkardoje, kuri randasi (duomenys neskelbtini) poste ir buvo pamainos viršininko paskirta dirbti į išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių tikrinimo vietą. Kažkur 14.30 val. prie praleidžiamojo punkto privažiavo mėlynas vilkikas, markės ir numerių neprisimena, iš kurio išlipo Tadžikistano Respublikos pilietis ir priėjo prie jos, ir įprasta tvarka pateikė jai savo pasą ir techninį vilkiko ir puspriekabės pasą. Jo paklausė, ar jis buvo muitinės patikroje prieš atvažiuojant čia, jis jai atsakė, kad taip, buvo. Toliau jo paklausė, kokį krovinį jis veža, o jis jai atsakė, jog veža autodetales, tačiau netikslino, kokias ir kur. Paėmusi iš jo minėtus dokumentus, juos nuskenavo ir jai kilo abejonės dėl krovinio, kadangi tai buvo autodetalės, o, jos žiniomis, tam tikros autodetalės yra galimai įtrauktos į sankcionuotų prekių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, paprašė vairuotojo papildomų dokumentų, t. y. CMR, invoice, po ko jis jai pasakė, jog jų neturi. Jo paklausė, kaip taip gali būti ir kaip jis be šių dokumentų praėjo muitinės patikrinimą. Jis atsakė, kad muitinei tiko dokumentų kopijos. Ji, paėmusi jo dokumentus (pasą ir techninį pasą), nuėjo į muitines tarnybines patalpas, kur sėdėjo muitinės pareigūnai ir turėjo tikrinti šį vilkiką. Užėjusi į patalpas muitinės pareigūnės D. (pavardės neprisimena) paklausė, ar vilkikas buvo pas juos tikrinimui ir ar jiems tinka CMR ir invoice dokumentų kopijos. Jai atsakė, jog kopijos netinka, todėl ji pradėjo ieškoti savo užrašuose duomenų apie tikrintą vilkiką. Apie tai, kad ji nieko nerado, pasakė pati D., ir matė, jog tarp užrašų, kurių ieškojo, kažko panašaus dėl įforminto vilkiko nerado. Taip pat ji (D.) pasakė, jog galimai vilkikas nebuvo įformintas, nes muitinės vidinėse sistemose duomenų apie forminimą nebuvo. Be kita ko, nurodė, kad prieš ją dirbęs pareigūnas M. galimai formino šį vilkiką. Tuomet liudytoja nuėjo pas tą pareigūną ir jo paklausė, ar jis formino šį vilkiką, bet jis atsakė, kad taip pat jo neformino. Neišsiaiškinusi, kas iš muitinės formino vilkiką, ėjo link savo darbo vietos ir sutiko pamainos viršininką A. P., kurio paklausė, ką jai daryti su tuo vilkiku, kadangi jis nebuvo tikrintas muitinės. Jai jis atsakė, kad neforminti mašinos, ir pasiėmė pasą bei transporto su puspriekabe techninį pasą ir pradėjo juos vartyti. Tuomet atvyko, kiek suprato, pareigūnai iš muitinės kriminalinės tarnybos ir taip pat pradėjo aiškintis dėl esamos situacijos. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas A. P. Paminėtų liudytojų nurodytas aplinkybes detalizuoja 2024 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) kelio poste vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai įvykio dieną (2024 m. gegužės 23 d.), o juose fiksuotos vilkiko „MAN“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini) atvykimo aplinkybės. Tuo tarpu faktą apie gabentas prekes patvirtina 2024 m. lapkričio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad apžiūros objektas yra vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOGEL“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) krovinys – autodetalės, adresu (duomenys neskelbtini) (muitinei priklausančioje teritorijoje ir sandėlyje). Taigi, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis O. B., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą į Baltarusijos Respublikos teritoriją (eksportas) per Lietuvos Respubliką, vilkiku „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOGEL“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) veždamas autodetales, nepateikė muitinės krovinio eksporto dokumentų ir taip šios kontrolės siekė išvengti. Pažymėtina, kad vilkiko „MAN“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje rastų autodetalių bendra muitinė vertė nustatyta 2025 m. sausio 15 d. Vilniaus teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus specialisto išvada Nr. 1 ir siekia 52 702,24 Eur, t. y. viršija BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą 900 MGL dydį. Taigi, faktinės O. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, apibūdinančios BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, įrodytos visiškai.

19. Kaip minėta, kontrabandos subjektyviąją pusę apibūdina tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo atveju kaltinamasis O. B. parodė, kad jau sėsdamas už vilkiko vairo suprato, jog veža kontrabandą. Pažymėtina, kad, pasak kaltinamojo, jis Europoje dirbo gana ilgą laiką, tai nebuvo pirmas vykimas į Baltarusiją, taigi spręstina, kad jis aiškiai suvokė, kokius dokumentus privalo turėti vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, tačiau vyko jų nepateikdamas sąmoningai, t. y. norėjo taip veikti.

20. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus motyvus ir aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad O. B. padaryta nusikalstama veika kaltinime teisingai kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

21. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

22. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

23. Teismas, skirdamas kaltinamajam O. B. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą ekonomikai, anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, Sodros duomenimis dirbantis, vedęs, turi nepilnamečių vaikų. Apklausiamas teisme parodė, kad šiuo metu dirba individualiai Rusijoje, gauna apie 650 Eur atlyginimą, gyvena mamos namuose su savo šeima, turi nepilnamečių vaikų, kuriuos reikia išlaikyti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau jų visuma pakankama išvadai, kad kaltinamajam skirtina BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė, nustatant BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą minimalų šios bausmės rūšies dydį – 150 MGL (7 500 Eur).

24. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis O. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

25. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo O. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 23 d. 14.00 val. iki 2024 m. gegužės 24 d. 11.21 val. (viena para), prilyginant vieną sulaikyme išbūtą parą 6 MGL dydžio baudai.

26. Atsižvelgiant į kaltinamojo nurodytas šeimines aplinkybes, jo pajamas, teismas sprendžia, kad nustatytinas vienerių metų baudos sumokėjimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

27. Kardomoji priemonė – dokumento (paso) paėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina ir dokumentas grąžintinas kaltinamajam.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

28. Baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, viena jų – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

29. Kaltinamasis O. B. neteisėtai per valstybės sieną gabeno naudotų transporto priemonių autodetales. Šios detalės laikytinos O. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, rezultatu, atitinkamai BK 72 straipsnio 2 dalimi laikytinos konfiskuotinu turtu, todėl kaltinamajam O. B. pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę, šios naudotų transporto priemonių autodetalės konfiskuotinos (BK 72 straipsnio 2 dalis).

30. Pažymėtina, kad kaltinamasis O. B. paminėtą kontrabandinį krovinį – naudotų automobilių dalis, gabeno vilkiku „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe „Kogel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pergabenti tokį krovinį be transporto priemonės ir puspriekabės panaudojimo būtų neįmanoma, todėl konstatuotina, kad vilkiką ir puspriekabę O. B. naudojo kaip priemonę, siekdamas palengvinti kontrabandinio krovinio pergabenimą, atitinkamai yra pagrindas taikyti transporto priemonės ir puspriekabės konfiskavimą. Bylos duomenimis, vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Kogel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), valdytoja yra UAB „S“. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

31. Byloje nėra įrodymų, kad transporto priemonės ir puspriekabės valdytojai buvo žinoma, kad kaltinamasis O. B. gabens kontrabandą. Todėl šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ pažymų matyti, kad konfiskuotino vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM siekia 44 140 Eur, puspriekabės „Kogel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 9 620 Eur. Taigi, tokias vertes iš esmės būtų pagrindas išieškoti iš kaltinamojo. Vis dėlto teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamajam skiriama gana didelė baudos bausmė, įvertinęs jo šeiminę padėtį, tai, kad jis augina mažamečius vaikus, gyvena tėvų namuose, o jo dabartinis atlygis siekia apie 650 Eur, sprendžia, kad vilkiko ir puspriekabės vertė, kuri ženkliai viršija skirtinos bausmės dydį ir kuri turi būti išieškota iš kaltinamojo, šiuo atveju yra didelė ir neproporcinga jo asmenybei bei padarytai nusikalstamai veikai, todėl darytina išvada, kad konfiskuotino turto visos vertės išieškojimas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga priemonė, kuri sukels kaltinamajam neproporcingai didelę finansinę naštą. Todėl teismas iš kaltinamojo valstybės naudai išieško dalį konfiskuotino turto vertės – 10 000 Eur.

VI. Proceso išlaidos

32. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ir persiuntimo išlaidos. BPK 105 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas.

33. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltinamojo O. B. padarytos nusikalstamos veikos patirtos sulaikytų krovinio, transporto priemonės ir puspriekabės pristatymo į saugojimo vietas, krovimo ir saugojimo išlaidos: 1) automobilių dalių saugojimo nuo 2025 m. sausio 7 d. iki 2025 m. sausio 21 d. išlaidos – 60 Eur; 2) automobilių dalių saugojimo nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. sausio 28 d. išlaidos – 178,38 Eur; 3) automobilių dalių saugojimo nuo 2025 m. sausio 29 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos išlaidos – 25,4826 Eur už 1 parą; 4) sulaikytų prekių krovos darbų išlaidos – 243,21 Eur; 5) vilkiko MAN (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Kogel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), transportavimo į saugojimo vietą išlaidos - 166,98 Eur; 6) vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Kogel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), saugojimo nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. išlaidos – 529,21 Eur; 7) vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. iki 2025 m. sausio 2 d. išlaidos - 474,37 Eur; 8) puspriekabės „Kogel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) transportavimo išlaidos – 2 492,60 Eur; 9) puspriekabės „Kogel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) saugojimo nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. iki 2025 m. sausio 2 d. išlaidos – 231,00 Eur.

34. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo O. B.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi ir 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. B. (O. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, O. B. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į O. B. paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 23 d. 14.00 val. iki 2024 m. gegužės 24 d. 11.21 val. (viena para) išbūtą laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir laikyti O. B. nubaustu 94 MGL (4 700 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – dokumento (paso) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti ir dokumentą grąžinti O. B.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskuoti O. B. kontrabandos būdu vežtas 52 702,24 Eur vertės naudotų automobilių dalis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirti O. B. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo valstybės naudai dalį vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Kogel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) piniginę vertę atitinkančios sumos – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vilkiką „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Kogel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikyti grąžintais teisėtai valdytojai UAB „S“.

- automobilių dalių saugojimo nuo 2025 m. sausio 7 d. iki 2025 m. sausio 21 d. išlaidas – 60 Eur;

- automobilių dalių saugojimo nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. sausio 28 d. išlaidas – 178,38 Eur;

- automobilių dalių saugojimo nuo 2025 m. sausio 29 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos išlaidas – 25,4826 Eur už 1 parą;

- sulaikytų prekių krovos darbų išlaidas – 2 43,21 Eur;

- vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Kogel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) transportavimo į saugojimo vietą išlaidas – 166,98 Eur;

- vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabės „Kogel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) saugojimo laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. išlaidas – 529,21 Eur;

- vilkiko „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) saugojimo laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. iki 2025 m. sausio 2 d. išlaidas - 474,37 Eur;

- puspriekabės „Kogel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) transportavimo išlaidas – 2 492,60 Eur;

- puspriekabės „Kogel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. iki 2025 m. sausio 2 d. išlaidas – 231,00 Eur.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.