Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo- R. K.,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau-Kauno AVPK) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau-Profesinė sąjunga) 2009-12-14 sprendimą Nr. LR17-278(09) neduoti sutikimo skirti R. K. tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Skundą grindžia tarnybinio patikrinimo 2009-11-27 išvadoje Nr. 20-IS-413 nustatytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškina, kad 2009-10-12 buvo gautas Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009-10-09 nutarimas iškelti drausmės bylą Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (PK) Kriminalinės policijos skyriaus (KPS) tyrėjai R. K. Kauno AVPK viršininko 2009-10-12 pavedimu Vidaus tyrimų skyriuje (VTS) buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, apie kurį R. K. 2009-11-10 buvo informuota pasirašytinai. R. K. paaiškinimo nepateikė, priežasčių nenurodė. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-413, kurią patvirtino įstaigos vadovas, buvo pasiūlyta R. K. skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Kauno AVPK, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau-Statutas) 43 str. 4 punktu, 2009-11-30 raštu Nr. 20-S-4132 kreipėsi į Profesinę sąjungą gauti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, ši 2009-12-14 raštu Nr. LR17-278(09) atsisakė duoti sutikimą, motyvuodama tuo, jog Profesinės sąjungos atstovę patraukti tarnybinėn atsakomybėn siekiama tik dėl jos aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje, jog ji dėl to yra persekiojama, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Pareiškėjo manymu, tokiu būdu bandoma pareigūnei leisti išvengti drausminės atsakomybės, o Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą varžo darbdavio teises. Profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo. Statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams didesnius reikalavimus. Tinkamas drausmės užtikrinimas yra vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešam interesui, tuo labiau, jog akivaizdu, kad R. K. padarytas tarnybinis nusižengimas nėra susijęs su naryste Profesinėje sąjungoje (b.l.2-7).

Atsakovė teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (b.l. 137), nes atstovas, paskirtas šiai bylai, atostogauja, kiti atstovai užimti.

Prašymas netenkinamas. ABTĮ 78 str. 1 dalis numato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbta spaudoje. Pranešimas šalims apie posėdžio laiką ir vietą išsiųstas 2010-05-06. Vadovaujantis ABTĮ 78 str. 3 dalimi, bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Atsakovės prašymas rodo, kad jai apie teismo posėdį yra tinkamai pranešta. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių prašymo atidėti bylos nagrinėjimą argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

R. K. yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narė (b.l.58-59), sąjungos Žaliakalnio PK atstovė (b.l.61-62).

Rašytiniais bylos įrodymais patvirtinta, jog Kauno AVPK kanceliarijoje 2009-10-12 gautas (registracijos Nr. 20-G-9334) Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009-10-09 nutarimas iškelti drausmės bylą Kauno AVPK Žaliakalnio PK NTS tyrėjai R. K. Nutarimu nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2009-09-02 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00016-09 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (BK) 300 str. 1 dalyje dėl galimo dokumentų suklastojimo Kauno rajono savivaldybėje išduodant E. V. projektavimo sąlygų sąvadą. Atlikti ikiteisminį tyrimą 2009-03-10 pavesta tyrėjai R. K. R. K. nuo 2009-03-10 iki 2009-05-06 baudžiamojoje byloje neatliko nei vieno procesinio veiksmo, prokuroro nurodymo - pranešti apie ikiteisminio tyrimo eigą iki 2009-05-06 - neįvykdė. 2009-05-06 ir 2009-06-22 formaliai apklaususi L. S. ir E. V., nesiėmė jokių veiksmų galimai padarytai nusikalstamai veikai atskleisti. Prokuroro J. Saikaus 2009-07-10 nurodymų raštu neįvykdė visiškai, nurodytu laiku - 2009-08-31 - baudžiamosios bylos patikrinimui nepateikė. Priminus byla pateikta prokurorui tik 2009-09-23. Kauno m. Žaliakalnio PK 2009-04-21 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-00463-09 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. l dalyje, dėl to, kad 2009-02-28 buvo slapta pagrobtas V. Č. mobilaus ryšio telefonas. R. K., atlikdama ikiteisminį tyrimą, stokojo iniciatyvos, ikiteisminiam tyrimui reikiamo dėmesio neskyrė, nepalaikė kontaktų su nukentėjusiuoju ir liudytojais, nesiėmė reikiamų priemonių galimos įtariamosios nustatymui. Iki šiol neapklausti liudytojai. R. K. nesiėmė priemonių surasti prarastą nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, 2009-05-18 gavusi OVV informaciją, kad pagrobtajame telefone naudojamos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), į prokurorą dėl teismo nutarties telekomunikacinių kontaktų išklotinėms gauti nesikreipė, informacijos, kad pati tikrino gautą OVV informaciją, byloje nėra, gudraudama 2009-09-10 pakartotinai užklausė OVV tarnybą apie jų turimą informaciją, su kokiomis kortelėmis naudojamas pagrobtasis mobilaus ryšio telefonas. R. K. ir kituose ikiteisminiuose tyrimuose (Nr. 25-1-00523-09, 25-1-00578-09, 25-1-00707-09) proceso veiksmus atlieka neintensyviai. Nors turi galiojančią tarnybinę nuobaudą - papeikimą, skirtą Kauno AVPK viršininko 2009m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 20-IS-211, Kauno miesto apylinkės prokuroro J. Šarkaus 2009-06-26 nutarimu įspėta nedaryti teisės aktų pažeidimų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-2-00109-09, tačiau ir toliau nesiima reikiamų priemonių, kad ikiteisminiai tyrimai bylose būtų atlikti per trumpiausią laiką, netinkamai vykdo prokuroro nurodymus, todėl savo veiksmais pažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 2 straipsnio, 172 str. 2 dalies bei 176 str. l dalies reikalavimus (b.l.18, 19-20).

Kauno AVPK 2009-10-13 raštu Nr. 20-S-3410 kreipėsi į Policijos departamento (PD) generalinio komisaro pavaduotoją, nurodydamas, kad 2008-2009 m. dėl R. K. veiksmų buvo atlikti 5 tarnybiniai patikrinimai. Profesinė sąjunga ir R. K. reiškia nepasitenkinimą dėl atliekamų tarnybinių patikrinimų, Kauno AVPK vadovybę kaltina R. K. persekiojimu dėl jos narystės profesinėje sąjungoje. Esant tokiai situacijai ir siekiant išvengti naujų kaltinimų neobjektyvumu, prašė skirti atstovą susipažinti su Kauno AVPK Žaliakalnio PK NTS tyrėjos R. K. atliekamų ikiteisminių tyrimų baudžiamosiomis bylomis ir jas įvertinti (b.l.22). Kauno AVPK kanceliarijoje 2009-11-06 gauta (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) PD Kriminalinės policijos valdybos Vidaus tyrimų valdybos 2009-11-06 parengta pažyma, kuria buvo nustatyti tyrėjos R. K. atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai bylose Nr. 20-9-00016-09, 25-1-00463-09, 25-1-00523-09, 25-1-00578-09, 25-1-00707-9, 20-2-00390-09 ir 20-2-00463-09 nuo 2009-04-21 iki jų patikrinimo 2009-10-29 (b.l.24-29).

Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyrius 2009-11-10 pranešė R. K., kad Kauno AVPK viršininko nurodymu pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009-10-09 nutarimą yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Su minėtu pranešimu R. K. susipažino 2009-11-10 (b.l.21).

Kauno AVPK viršininkas 2009-11-19 įsakymu Nr. 20-TE-721, atsižvelgęs į R. K. 2009-11-04 prašymą, perkėlė R. K. iš Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio PK KPS tyrėjo pareigų į Kauno AVPK Kauno rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio specialisto pareigas (b.l.36).

Tarybinio patikrinimo 2009-11-27 išvadoje teigiama, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-00463-09 R. K. nuo 2009-05-13 iki 2009-09-10 neatliko jokio ikiteisminio tyrimo veiksmo, neapklausė liudytojų, nesiėmė priemonių įtariamajam nustatyti, pagrobtąjį telefoną surasti, nesikreipė į prokurorą dėl teismo nutarties telekomunikacinių kontaktų išklotinėms gauti, 2009-09-10 surašė užduotį Kauno AVPK OVV, nors tokia užduotis jau buvo duota 2009-05-13 ir į ją 2009-05-18 buvo gautas atsakymas, prokuroro 2009-04-23 pavedime atlikti ikiteisminį tyrimą duotų nurodymų iki nustatyto laiko neįvykdė, nustatytu laiku ikiteisminio tyrimo nebaigė, nustatytu laiku apie ikiteisminio tyrimo eigą jam nepranešė. Tyrėja nesiėmė visų įstatymuose numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00016-09 R. K. po 2009-05-06 taip pat nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, tik 2009-06-15 parengė vieną raštą, išrašė šaukimą ir patikrino asmens duomenis duomenų bazėje, 2009-06-22 apklausė liudytoją, o prokuroro 2009-07-10 duotų nurodymų iki 2009-08-31 apklausti liudytojais E. V., J. R., architektą, kuris ketino projektuoti statomą namą, neįvykdė visiškai, bylos prokurorui tikrinti nepateikė. Todėl R. K., ikiteisminio tyrimo baudžiamosiose bylose Nr. 20-9-00016-09 ir 25-1-00463-09 nesiimdama visų įstatymų numatytų priemonių, kad tyrimas būtų atliktas ir nusikalstama veika atskleista per trumpiausią laiką, pažeidė BK 2 straipsnį, 176 str. 1 dalį, BPK 172 str. 2 d. 1 ir 2 punktus ir savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - tyrimai neatlikti, nusikalstamos veikos neatskleistos per kuo trumpiausius terminus, buvo apsunkinta prokuroro ikiteisminio tyrimo kontrolė. Pasiūlyta R. K. skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Išvadą 2009-11-27 patvirtino Kauno AVPK viršininkas A. K. (b.l.8-17).

Kauno AVPK, vadovaudamasis Statuto 43 str. 4 punktu, 2009-11-30 raštu Nr. 20-S-4132 paprašė Profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. K. (b.l.40). Į šį prašymą Profesinė sąjunga atsakė 2009-12-14 raštu Nr. LR17-278(09), kuriame nurodė, kad priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. K., kadangi mano, jog pakartotinai siekiama minėtą pareigūnę patraukti tarnybinėn atsakomybėn tik dėl jos aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje. VAAT jau yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2306-473/09 dėl Profesinės sąjungos 2009-07-07 sprendimo Nr. LR17-123(09) neduoti sutikimo skirti R. K. tarnybinę nuobaudą pagrįstumo ir teisėtumo. Profesinės sąjungos nuomone, egzistuojant identiškoms faktinėms aplinkybėms dėl R. K., kaip pareigūnės, Profesinės sąjungos renkamojo organo nario persekiojimo, taikant ,,dvigubus standartus“ ir šitaip netiesiogiai ją diskriminuojant, tik remiantis kita neobjektyvia tarnybinio patikrinimo išvada, yra siekiama pakartotinai nepagrįstai bei neteisėtai Profesinės sąjungos atstovę patraukti tarnybinėn atsakomybėn tik dėl jos aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Tarnybinio patikrinimo 2009-11-27 išvadoje Nr. 20-IS-413 yra konstatuoti pažeidimai vėl nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, neištirtos visos reikšmingos faktinės aplinkybės - neįvertinta R. K. darbo visuma (visos tuo metu pareigūnės tirtos ikiteisminio tyrimo medžiagos, jų sudėtingumas, atliekami procesiniai veiksmai ir/ar kiti atliekami pavedimai), vertinamos tik atskiros ikiteisminio tyrimo bylos ir atskiri būtini atlikti procesiniai veiksmai (t.y. tik jų dalis). Be to, tiesioginė viršininkė apibūdina R. K. tarnybinę veiklą neobjektyviai, tendencingai neigiamai, pateikia nepagrįstus, neišsamius bei galimai klaidingus faktus. Tyrimo metu taip pat nepagrįstai netirta ir nevertinta aplinkybė, jog dažnai žodiniu tyrėjų ir prokurorų susitarimu yra suderinami kiti bylų pateikimo prokurorui patikrinimui terminai, kadangi dėl tyrėjų didelio darbo krūvio ikiteisminio tyrimo bylose praktiškai nespėjama atlikti prokurorų pavedimų laiku, ką paliudijo ir D. G. Tad tyrimo metu nebuvo objektyviai nustatyta, ar R. K. pagal tuo metu egzistavusias aplinkybes turėjo ir ar buvo sudaryta objektyvi galimybė veikti pagal nustatytus reikalavimus. Neišanalizuota, ar yra ir kaip pasireiškė R. K. kaltė dėl konstatuotų pažeidimų. Ir šį kartą tarnybinis tyrimas atliktas neišsamiai, šališkai, padarant grubius procedūrinius pažeidimus. Apie tai, kad tarnybiniai patikrinimai R. K. atžvilgiu atliekami pažeidžiant Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, reikalavimus, Profesinė sąjunga ne kartą atkreipė Kauno AVPK vadovybės dėmesį, o pakartotinis šių reikalavimų ignoravimas laikytinas sąmoningu siekiu nepagrįstai nubausti aktyvią Profesinės sąjungos atstovę. Be to, Kauno apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą pagal BK 177 straipsnį dėl Kauno AVPK trukdymo tiek Profesinės sąjungos, tiek jos narės R. K. teisėtai veiklai, todėl, kol byla neišspręsta, nėra paneigtos aplinkybės, susijusios su Kauno AVPK vadovybės vykdomu persekiojimu R. K. atžvilgiu. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje nevertinama R. K. psichologinė būsena dėl įvykių 2009 metų antrajame pusmetyje: keli tyrimai, žiniasklaidos dėmesys, protesto akcija, taikinimo komisijos ir kt., gebėjimai atlikti savo pareigas susiklosčius tokioms aplinkybėms (b.l.41-43).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė.

2003 m. balandžio 29 d. Vidaus tarnybos statuto Nr. IX-1538 (toliau-Statutas) 43 str. 4 dalyje (2006-07-19 įstatymo Nr. X-804 redakcija) nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir Statuto 53 str. 1 d. 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą- atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Statuto 26 str. 1 d. 2 punkte nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriamas papeikimas.

LVAT 2004 m. balandžio 13 d. administracinėje byloje Nr. A3–170–2004 (publikuota: "Administracinių teismų praktika" Nr. 5, 2004 m.) nurodė, kad, aiškinantis šios garantijos turinį ir realizavimo tvarką, privalu atsižvelgti į kitas Statuto normas, sistemiškai susijusias su teisės normomis, nurodytomis Statuto 43 straipsnyje ir reguliuojančias profesinių sąjungų vidaus reikalų įstaigose statusą, vidaus reikalų sistemos pagrindus. Teismas, pasirėmęs Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsniu, Konstitucijos 29 str. 1 dalimi, KT 2004 m. sausio 30 d. ir 2000 m. gegužės 8 d. nutarimais, pažymėjo, kad narystė profesinėje sąjungoje vidaus reikalų sistemos pareigūno statuso nekeičia ir nesukuria tokios pareigūno padėties, dėl kurios pareigūnas, būdamas profesinės sąjungos narys, gali būti traktuojamas iš esmės skirtingai nuo pareigūnų, kurie nėra profesinės sąjungos nariai. Būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t.y. kad su jais nebūtų susidorota už tokią jų veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teisės. Aiškindamas Statuto 1–5, 11 skirsnius, Statuto 44 str. 2 dalį, 43 str. 3 dalį, teismas pažymėjo, kad statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Tinkamos drausmės užtikrinimas- vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui. Paminėtos teisės normos nustato profesinėms sąjungoms pareigą savo teisėmis naudotis protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių. Teismas padarė išvadą, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui- profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui. Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje yra ginčijamas profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, privalo patikrinti, ar nesutikimas yra grindžiamas dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, ar dėl kitų priežasčių. Teismas privalo nustatyti, ar profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas nepažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesų, ar nekliudo vidaus reikalų įstaigai vykdyti įstatymais jai priskirtų užduočių bei vidaus administravimo funkcijų, ar nekenkia vidaus tarnybos interesams. Spręsdamas šį ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje. Taip įstatymai aiškinami ir susiklosčiusioje teismų praktikoje (civ.byla Nr. 3K-7-1136/2000, adm. bylos Nr. A4-1240-2003, A11-37/2004).

Toks reglamentavimas reiškia, jog teismas šioje byloje turėtų patikrinti, ar atsakovė- Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga- atsisakydama duoti sutikimą skirti R. K. tarnybinę nuobaudą, pateikė ir kokius šios pareigūnės narystės profesinėse sąjungose, atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba veiklos profesinėse sąjungose įrodymus. Iš cituoto Profesinės sąjungos 2009-12-14 rašto Nr. LR17-278(09) matyti, kad jame teigiama, jog nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, neištirtos visos reikšmingos faktinės aplinkybės- neįvertinta R. K. darbo visuma; nenustatyta, ar yra ir kaip pasireiškė R. K. kaltė dėl konstatuotų pažeidimų; tarnybinis tyrimas atliktas neišsamiai, šališkai, padarant grubius procedūrinius pažeidimus; nevertinta R. K. psichologinė būsena nusižengimo padarymo laikotarpiu. Kitaip tariant, skundžiamame akte analizuojami būsimos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo (kaltės bei jos formos, lengvinančių ir kitų aplinkybių) klausimai, nesusiję su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje, gi argumentų, kokie būtent R. K., anot atsakovės, aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje aspektai (jos vykdytos akcijos, kitų profesinės sąjungos narių interesų atstovavimo valstybės institucijose, teisme ir pan. faktai, konkretūs veiksmai ir pan.) buvo (galėjo būti) tikrąja tarnybinės nuobaudos skyrimo priežastimi, skundžiamame akte iš viso nėra, pasitenkinant konstatavimu, jog nuobauda siekiama pakartotinai tretįjį suinteresuotą asmenį nubausti už narystę profsąjungoje.

Atsakovo pateiktoje medžiagoje yra surinkta pakankamai duomenų, bylojančių, jog R. K. atžvilgiu pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra yra pagrįsta, gi, teismo nuomone, iš esmės nemotyvuotas atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą kliudo vidaus reikalų įstaigai- Kauno AVPK- vykdyti įstatymais jai ikiteisminiame tyrime priskirtas užduotis, kenkia vidaus tarnybos interesams, nes sukuria nebaudžiamumo, atsakomybės nebuvimo už pražangas atmosferą.

Remiantis išdėstytu, Profesinės sąjungos 2009-12-14 raštu Nr. LR17-278(09) suformuluotas atsisakymas duoti sutikimą skirti R. K. tarnybinę nuobaudą yra naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teisėja

nuspr endė:

skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos 2009-12-14 sprendimą Nr. LR17-278(09) neduoti sutikimo skirti R. K. tarnybinę nuobaudą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.