Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2021 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 59-1, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. K. apeliacinis skundas buvo atmestas.

2. Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 59-1 nutarta netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

3. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis A. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai

4. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi, nuteistasis pateikė skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota, paremta ne teisiniais argumentais, o neaiškiais samprotavimais. Skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

4.1. Pirmiausia kaip tuščiažodžiavimą nuteistasis vertina teismo teiginius dėl galimybės psichologines programas lankyti nuotoliniu būdu, kadangi pataisos namuose tokių galimybių paprasčiausiai nėra.

4.2. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į likusią atlikti bausmės dalį. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) yra nustatyta bausmės dalis, kurią pakanka atlikti, kad nuteistasis būtų paveiktas. Abstraktūs teiginiai, kad nuteistasis atliko per mažą bausmės dalį, prieštarauja įstatymų leidėjo valiai. Be to, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės – pati bausmė išlieka, tik asmens pataisa vykdoma švelnesnėmis priemonėmis.

4.3. Nuteistasis pabrėžia Komisiją konstatavus, kad jis įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis priklauso vidutinei rizikos grupei – 44 balai. Nuteistajam neaišku, kokius neigiamus bruožus jis turi pakeisti, ką turi padaryti, kad atitiktų lygtinio paleidimo kriterijus. Juolab, kad pagal galiojančią įstatymo redakciją lygtinis paleidimas taikomas, jei asmuo atitinka formalius kriterijus.

4.4. Nuteistasis pabrėžia pilnai atlikęs ankstesniais nuosprendžiais skirtas bausmes. Ta aplinkybė, kad asmuo yra anksčiau du kartus teistas, negali būti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, priešingu atveju pažeidžiamas non bis in idem teisės principas. Taip pat pabrėžiama, kad padaryto nusikaltimo sunkumas nėra priežastis netaikyti lygtinio paleidimo.

4.5. Nuteistojo teigimu, taikant lygtinį paleidimą bus įgyvendintas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo principas – paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, išlieka ir sustiprėja motyvacija būti laisvėje ir t. t.

4.6. Nuteistasis pabrėžia, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji lygtinio paleidimo sąlyga „asmenį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą“ yra abstrakti, nekorektiška, sunkiai nustatoma ir patikrinama. Nuteistasis nurodo, kad iš esmės nustatyti, ar nuteistasis asmuo pasitaisė, ar ne, yra neįmanoma. Be to, asmens būsimas elgesys tėra tik prognozuojamas (atsižvelgus į tai, kaip asmuo elgėsi įkalinimo įstaigoje). Galiausiai, neaišku, kokiais kriterijais remiantis nuteistojo elgesio pokyčiai turėtų būti vertinami.

4.7. Būtinumą paleisti iš pataisos įstaigos nuteistasis taipogi grindžia EŽTT sprendimu, pagal kurį valstybėse turi būti numatytos alternatyvos laisvės atėmimo bausmei, taip pat akcentuojamos prastos sąlygos Lietuvos įkalinimo įstaigose, aptariama teismų praktika (cituojamos konkrečios bylos, kurioje nuteistiesiems buvo pritaikytas lygtinis paleidimas).

5. Atsiliepimas į skundą nepateiktas.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo skundas atmestinas.

6. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį (išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus) nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, yra atlikę vieną trečdalį paskirtos bausmės ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Priešingai nei teigia nuteistasis, atitikimas formalioms įstatyme numatytoms sąlygoms nėra automatinis pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi, įtikinanti, teismui neturi kilti abejonių dėl nuteistojo galimybių gyventi neizoliuotam nuo visuomenės.

7. Šiuo atveju nuteistasis A. K. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant galima svarstyti lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji yra vidutinė. 2020 m. gruodžio 21 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-232 (a. b. l. 55-62) nurodoma, kad ji sudaro 44 balus. Statiniai veiksniai sudaro 7 balus (šių balų nuteistasis sumažinti negali), o dinaminiai veiksniai – 37 balus (šiuos balus nuteistasis gali sumažinti). Taigi matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika daugiausia susideda iš tų veiksnių, kuriems jis gali daryti teigiamą įtaką, gali sumažinti. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesnėje 2020 m. balandžio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-52 (a. b. l. 38-45) nustatyta identiška nusikalstamo elgesio rizika (tokie patys tiek statinių, tiek dinaminių veiksnių balai), kas reiškia, kad per daugiau nei 7 mėnesius nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nė kiek nesumažėjo. Taigi jau vien tai rodo, kad bausmės atlikimo metu nėra fiksuojami ženklūs nuteistojo pokyčiai.

8. Ypač svarbi aplinkybė vertinant, ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, yra nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Nuteistasis, nuoširdžiai siekiantis lygtinio paleidimo, viso bausmės atlikimo metu turėtų elgtis nepriekaištingai ir atsakingai laikytis bausmių vykdymą ir pataisos įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Šiuo konkrečiu atveju nuteistojo A. K. elgesio bausmės atlikimo metu negalima laikyti precizišku. Neabejotinai teigiamai vertintina tai, kad jis bausmės atlikimo metu mokėsi, buvo skatintas 4 kartus (tai matyti iš 2020 m. gruodžio 21 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-232 (a. b. l. 55-62)). Kita vertus, nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 2 kartus baustas drausmine tvarka. Jo padaryti režimo pažeidimai buvo grubūs – kartą nuteistajam nustatytas 0,48 promilių neblaivumas, kitu atveju pas jį surastas draudžiamas daiktas – mobiliojo ryšio telefonas. Nors abi paskirtos nuobaudos šiuo metu nebegalioja, vis tik faktai dėl taikytų nuobaudų yra reikšmingos aplinkybės visumoje vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Padaryti grubūs režimo pažeidimai rodo, kad bausmės atlikimo nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų, nesielgė išimtinai teigiamai.

9. Spręsdamas dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą teismas atkreipia dėmesį ir į kitas svarbias aplinkybes. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje buvo konstatuota, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, iš ko galima spręsti, kad darydamas nusikalstamą veiką jis siekė pasipelnyti. 2020 m. gruodžio 21 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-232 (a. b. l. 55-62) nurodoma, kad nuteistasis 2020 m. kovo 25 d. (kaip matyti, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo bausmės pradžios) raštu kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorių, prašydamas suteikti darbą gydomosios terapijos dirbtuvėse, į ką jam buvo atsakyta, kad ligoninėje gali dirbti tik tie nuteistieji, kurie joje atlieka bausmę, tuo tarpu A. K. ligoninėje tuo metu buvo paciento teisėmis. Tuo pačiu nuteistajam buvo išaiškinta galimybė pasveikus kreiptis į bausmės atlikimo vietos įstaigos administraciją dėl galimybės dirbti, tačiau nuteistasis į Vilniaus pataisos namų administraciją nesikreipė. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog atlikdamas bausmę nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų dėl siekio pradėti dirbti ir pagerinti finansinę padėtį bei kartu sumažinti riziką, kad ateityje noras gauti lėšų netaptų pagrindu vėl nusikalsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu negalima tvirtai spręsti apie nuteistojo realią galimybę dirbti būnant laisvėje, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius sutikimą priimti A. K. į autošaltkalvio pareigas pasirašė prieš daugiau nei metu laiko (a. b. l. 149) ir nėra aišku, ar toks sutikimas galioja ir šiuo metu (juo labiau, atsižvelgiant į vis dar tebesitęsiančią pandemijos situaciją).

10. Spręsdamas dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, teismas taip pat atsižvelgia į nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose. Iš 2020 m. gruodžio 21 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-232 (a. b. l. 55-62) matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose programose. Nors nuteistasis 2017 m. gruodžio 15 d. dalyvavo Alytaus pataisos namuose naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, vėliau pastarasis jokiose programose nedalyvavo net dvejus metus. Tik 2019 m. pabaigoje – 2020 m., t. y., kai jau buvo galimybė kreiptis dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistasis vėl ėmė dalyvauti programose, kreipėsi į pataisos įstaigos psichologus. Toks nuteistojo elgesys, teismo vertinimu, taip pat kelia abejonių, ar nuteistasis bausmės atlikimo metu išties dėjo visas įmanomas pastangas mėgindamas sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.

11. Teismas pažymi, jog nuteistasis skunde nepagrįstai išskiria padaryto nusikaltimo sunkumą, taip pat anksčiau padarytas nusikalstamas veikas kaip priežastis, esą būtent dėl kurių nebuvo taikytas lygtinis paleidimas. Komisija, priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, A. K. padaryto nusikaltimo sunkumo apskritai nepaminėjo, į tai atsižvelgė tik apylinkės teismas. Tiek Komisija, tiek teismas, priimdami sprendimą atsižvelgė, kad nuosprendis, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu atlieka nuteistasis, nebuvo jam pirmas. Nuteistojo išsakomų argumentų kontekste, tikslinga pažymėti, kad nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamas skiriant kaltininkui bausmes. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi konstatuotina, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, šių veikų padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, neturi esminės reikšmės. Vis tik pažymėtina ir tai, kad, vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš jo elgesio iki bausmės atlikimo. Tuo pačiu nurodytina, kad nagrinėjamu atveju nei Komisijos sprendime, nei apylinkės teismo nutartyje padaryto nusikaltimo sunkumas, ankstesni nuosprendžiai nebuvo lemiamais kriterijais, dėl kurių nuspręsta netaikyti lygtinio paleidimo. Šios aplinkybės paminėtos tik šalia kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių. Kaip nurodyta šioje nutartyje, nuteistasis bausmės atlikimo metu nedėjo maksimalių pastangų ir būtent tai reikėtų laikyti esmine priežastimi, dėl ko nuteistajam A. K. nėra taikomas lygtinis paleidimas.

12. Pabrėžtina, kad nuteistasis skunde pateikia teismų praktikos pavyzdį, kai kitam nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, nors pastarasis turėjo galiojančių nuobaudų. Teismas, susipažinęs su nuteistojo nurodoma Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 28 d. nutartimi Nr. 1S-610-870/2016, o taip pat su šia nutartimi panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi Nr. T-785-865/2016, nustatė, kad lygtinis paleidimas, be kitų aplinkybių, buvo taikytas atsižvelgus į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką – 26 balus (iš jų statiniai veiksniai sudarė 20 balų, o dinaminiai – tik 6 balus). Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra gerokai didesnė, tai yra vidutinė – 44 balai, o didžiąją dalį balų – net 37 – sudaro balai dėl dinaminių veiksnių. Taigi šiuo atveju sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės yra iš esmės skirtingos ir nuteistojo pateikiamas teismų praktikos pavyzdys nelaikytinas precedentu, kuriuo remiantis lygtinis paleidimas būtų taikomas ir nuteistajam A. K.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiama nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta. Tai, kad žemesniojo teismo sprendimas neatitiko A. K. lūkesčių, nereiškia, jog šis sprendimas yra nepagrįstas. Tuo pačiu pabrėžtina, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.