- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2-1321-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00076-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Geros sveikatos centras“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Geros sveikatos centas“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Geros sveikatos centras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Geros sveikatos centas“ ieškinį atsakovėms Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų ir viešų nuomos konkursų sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei jų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Geros sveikatos centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. T-198 „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso paskelbimo“ 2.1 punktą, kuriame nurodyta patalpų paskirtis – vaistinė;
1.2. pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. T-199 „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso“ 2.1 punktą, kuriame nurodyta patalpų paskirtis – vaistinė;
1.3. pripažinti neteisėta ir panaikinti 35,67 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso 2 sąlygą, kuria nustatyta, kad patalpų naudojimo paskirtis – vaistinė;
1.4. pripažinti neteisėta ir panaikinti 60,08 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso 2 sąlygą, kuria nustatyta, kad patalpų naudojimo paskirtis – vaistinė;
1.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ketina Šiaulių mieste pradėti prekybą ortopedinėmis prekėmis bei teikti su šiomis prekėmis susijusias paslaugas. Tokia veikla galėtų būti sėkmingai vykdoma tik patalpose, kurios yra sveikatos priežiūros įstaigose ar šalia jų. Todėl ir norėjo dalyvauti atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), viešuose nuomos konkursuose, nes ginčo patalpos yra pastatų kompleksuose, kuriuose veikia Šiaulių centro poliklinika bei VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras. Tačiau, susipažinusi su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 6 d. sprendimais Nr. T-198 ir Nr. T-199 dėl negyvenamųjų patalpų nuomos, ieškovė sužinojo, kad konkursuose gali dalyvauti tik vaistinių veiklą vykdantys subjektai. Mano, kad tokie sprendimai bei jų pagrindu pradėtų konkursų sąlygos, pagal kurias patalpos yra išnuomojamos vaistinės veiklai, neužtikrina viešo nuomos konkurso tikslo – išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Be to, tokios sąlygos yra diskriminacinio pobūdžio, suteikiančios privilegijas daliai ūkio subjektų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. spalio 11 d. nutartimi bylą nutraukė, priteisė ieškovei UAB ,,Geros sveikatos centras“ iš atsakovių Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos po 188 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat panaikino 2021 m. birželio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2021 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimus Nr. T-198 ir Nr. T-199 dėl negyvenamųjų patalpų viešo nuomos konkurso paskelbimo (toliau – sprendimai), kuriais nusprendė leisti skelbti Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų viešą nuomos konkursą. Šiuose sprendimuose nurodoma, kad patalpų paskirtis – vaistinė, patalpų pradinė vieno kv. m ploto nuomos kaina per mėnesį – 70 Eur (be PVM), patalpų nuomos terminas – 5 metai. Patvirtinus viešojo nuomos konkurso sąlygas, 2021 m. gegužės 31 d. buvo paskelbta apie konkursus, siekiant išsinuomoti patalpas vaistinės veiklai jose vykdyti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ginčija tiek minėtų sprendimų, tiek konkursų konkrečias sąlygas dėl nurodytos patalpų paskirties – vaistinė.
5. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančių duomenų teismas sprendė, kad Šiaulių apygardos teisme jau buvo nagrinėjamas ir kitas ginčas dėl tų pačių viešų nuomos konkursų, t. y. dviejų negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo (civilinės bylos Nr. e2-386-883/2021). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi toje civilinėje byloje ieškovės UAB vaistinės ,,Delta“ ieškinys paliktas nenagrinėtas, kadangi ieškovė ir jos atstovas be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį, o prašymas priimti sprendimą už akių pateiktas nebuvo.
6. Iš atsakovių į bylą pateiktų procesinių dokumentų teismas nustatė, kad atsakovės, įvertinusios minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-386-883/2021 pateiktą ieškinį bei jo argumentus, nutarė nutraukti negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso procedūras bei apie šį sprendimą informavo pasiūlymus pateikusius konkurso dalyvius. Konkursai nutraukti vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T-288 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 40.1 punktu – kai atsiranda objektyvių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iki paskelbiant turto nuomos konkursą. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas 2021 m. birželio 17 d. protokolas.
7. Įvertinęs tai, kad abiejų konkursų procedūros 2021 m. birželio 17 d. buvo nutrauktos ir kad nėra duomenų, jog atsakovės sprendimas nutraukti konkursų procedūras būtų ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka, teismas padarė išvadą, kad ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas nagrinėjamos bylos baigtimi išnyko nepriklausomai nuo to, ar 2021 m. gegužės 6 d. priimtuose sprendimuose Nr. T-198 ir Nr. T-199 dėl negyvenamųjų patalpų viešo nuomos konkurso paskelbimo, juose nurodant patalpų paskirtį – vaistinė, bei atitinkamos konkurso sąlygos buvo teisėtos ar ne.
8. Ieškovės ginčijamų konkursų sąlygų teisėtumo nagrinėjimas, teismo vertinimu, nebetenka teisinės reikšmės, kadangi nei ieškovės teisės, nei teisėti interesai nėra pažeidžiami. Pripažinęs, kad civilinės bylos nagrinėjimas, siekiant konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis jau po to, kai pati atsakovė nutraukė tų konkursų procedūras, ieškovei teisinių padarinių nesukels, teismas civilinę bylą dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB ,,Geros sveikatos centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas neteisingai ir pernelyg formaliai taikė CPK 2 straipsnio ir CPK 293 straipsnio 1 punkto nuostatas, nepagrįstai nusprendė, kad, nutraukus viešus patalpų nuomos konkursus, išnyko ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas.
9.2. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas nuginčyti viešų konkursų sąlygas dėl patalpų naudojimo paskirties neišnyko, t. y. ieškovė vis dar yra suinteresuota, kad konkurso sąlygos būtų pripažintos neteisėtomis. Pripažinus, kad atsakovės nepagrįstai ir neteisėtai susiaurino patalpų panaudojimą iki vaistinės veiklos jose vykdymo, atsakovės, ateityje skelbdamos naujus viešus konkursus, turės atsižvelgti į šioje byloje priimtą sprendimą ir nustatyti platesnį patalpų panaudojimą, be kita ko, ir sveikatinimo veiklai vykdyti.
9.3. Ieškovė ieškinį pareiškė ne tik siekdama nuginčyti patalpų viešų nuomos konkursų sąlygas, bet ir reiškė reikalavimus dėl atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimų 2.1 punktų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo. Nutraukus patalpų konkursus ir ateityje skelbiant kitus, bus vadovaujamasi byloje ginčijamais sprendimais.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Teismas, nutraukęs bylą ir toje dalyje, kurioje pareikšti reikalavimai dėl sprendimų 2.1 punktų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, užkirto ieškovei kelią ateityje reikšti tokį reikalavimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Atsiliepimas
10. Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nutraukus viešąjį nuomos konkursą ir konkurso sąlygoms tapus nebegaliojančiomis, jų vertinimas teisine prasme tampa beprasmis, nes tos sąlygos nesukurs nei teisių, nei pareigų. Naujai organizuojamam konkursui bus tvirtinamos jau visiškai naujos sąlygos, pagal tuo metu galiojančias teisinio reglamentavimo normas ir visuomenės poreikius.
10.2. Ieškovė savo suinteresuotumą sieja ir su viešojo bei kitų ūkio subjektų interesų pažeidimu, prašydama teismo ginti pažeistas teises. Tačiau byloje nėra ir nebuvo pateikta jokių duomenų, kad ieškovė turi įgaliojimus ginti viešąjį interesą ar kitų asmenų (ūkio subjektų) tariamai pažeistas teises. Teisę ginti viešąjį interesą turi tik CPK 49 straipsnyje nurodyti asmenys jame nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
10.3. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės pateikti reikalavimai ar jų dalis yra pagrįsti, todėl teismas neturėjo priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų. Kitoje civilinėje byloje atsakovių atlikti veiksmai ar sprendimai negali būti pagrindu priteisti bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatyme nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą, siekdamas apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas yra pagrindinis įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis), o tai suponuoja ir tokią išvadą, kad kreipdamasis į teismą asmuo privalo nurodyti, kokia pažeista jo teisė ar koks įstatymo saugomas interesas turėtų būti teismo ginamas pareiškimą teikiančio asmens pasirinktu būdu. Kitaip tariant, tiek kreipimasis į teismą, tiek ir teismui paduoto pareiškimo nagrinėjimas negali tapti savitiksliu procesu (bylos nagrinėjimu tik dėl pačios bylos), jeigu šiuo procesu nebus siekiama konkrečios pažeistos ar ginčijamos asmens teisės gynimo.
12. Kaip nurodyta, CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o tik suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai paties besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Kasacinio teismo praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2019, 23, 24 punktai; 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020, 24 punktas).
13. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta ir tokiu aspektu, kad, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, yra pasiekiamas materialinis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės arba pareigos. Todėl materialinių teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Kadangi materialinis teisinis reikalavimas yra tik toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ar pareigos, šis reikalavimas yra susijęs su atitinkamais veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms arba pareigoms. Ir priešingai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato to asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020, 23 punktas).
14. Todėl tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis), arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019).
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtomis atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimų dėl negyvenamųjų patalpų viešo nuomos konkurso paskelbimo dalis, kuriose nustatyta ketinamų išnuomoti patalpų paskirtis, bei šių sprendimų pagrindu 2021 m. gegužės 31 d. paskelbtų konkursų analogiškas sąlygas dėl nuomos objektą sudarančių patalpų paskirties. Apeliantė savo reikalavimus grindė tuo, kad jos ir kitų asmenų teisės bei laisvės atsakovei nustačius, jog ginčo patalpos bus nuomojamos tik vaistinių veiklai vykdyti, yra varžomos. Apeliantės teigimu, ji ketina teikti sveikatinimo paslaugas, prekiauti ortopediniais gaminiais, tačiau dėl ginčijamų nuomos konkurso sąlygų ji negali nei dalyvauti konkurse, nei būti pripažinta jo laimėtoja. Ir priešingai, nuginčijus jai nenaudingas viešo konkurso sąlygas, apeliantė galėtų dalyvauti konkurse, jį laimėti bei sudaryti nuomos sutartis.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokio pobūdžio reikalavimai iš esmės galėtų būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Tačiau, kaip šiuo konkrečiu atveju pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, po ieškinio pareiškimo situacija pasikeitė, t. y. atsakovė pati nutraukė viešą nuomos konkursą, kurio sąlygas apeliantė siekė nuginčyti nagrinėjamoje byloje. Todėl nepaneigta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės reikalavimai, susiję su kvestionuojamomis nutraukto konkurso sąlygomis, prarado teisinį aktualumą ir apeliantės siekiamų materialinių teisinių padarinių (t. y. šių sąlygų pakeitimo) nesukurs.
17. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, kad pagrindinis viešo nuomos konkurso dalyvio teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti nuomos sutartį. Šis interesas turėtų būti ginamas, kai viešąjį konkursą vykdančio subjekto veiksmais yra neteisėtai ribojama ar neleidžiama sudaryti sutarties. Tačiau ginčo konkurso procedūrų nutraukimas reiškia, kad konkursas jau yra pasibaigęs, todėl ir ieškovo teisinis suinteresuotumas laikytinas išnykusiu nepriklausomai nuo to, ar konkurso sąlygos buvo teisėtos ar ne. Civilinės bylos nagrinėjimas, siekiant konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis, po to, kai atsakovas nutraukia konkurso procedūras, nesukels ieškovui jokių teisinių padarinių, tokia aplinkybė tik patvirtina bylos nutraukimo teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-597-302/2019; 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-810-516/2019; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-646-553/2019).
18. Apeliantė neginčija tokios teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad jos prašyti pripažinti neteisėtais konkursai atsakovės Negyvenamųjų pastatų, patalpų ir statinių nuomos konkurso organizavimo komisijos 2021 m. birželio 17 d. nutarimu buvo nutraukti. Vadinasi, konkursai, kurių sąlygų teisėtumą apeliantė ginčija, nebėra vykdomi. Atitinkamai, ir apeliantės ginčijamos sąlygos dėl nuomojamo turto paskirties ne tik nėra vykdomos, bet ir nei jos, nei kitų asmenų materialinėms teisėms negali turėti jokios įtakos nepriklausomai nuo to, kokios išvados būtų padarytos. Kitaip tariant, šių sąlygų teisėtumo vertinimas negali turėti jokios reikšmės jos subjektinėms teisėms ar pareigoms, kadangi neįmanomas teisinio tikslo, dėl kurio buvo kreiptasi į teismą, t. y. dalyvauti konkurse, įgyvendinimas, ginčijamą konkursą nutraukus.
19. Tai konstatavus, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantės reikalavimas dėl konkurso, kuris yra nutrauktas, pripažinimo neteisėtu teisme nenagrinėtinas. Taip pat pagrįstai byla buvo nutraukta ir kitoje ginčo dalyje, t. y. dėl atsakovės Šiaulių savivaldybės tarybos sprendimų dalių pripažinimo neteisėtomis.
20. Viena vertus, apeliantė teisingai nurodo, kad jos skundžiamų sprendimų pagrindu galės būti parengtos naujos konkurso sąlygos, kurių pagrindu galės būti paskelbti nauji konkursai. Kita vertus, vien prielaidų, kad ir naujuose konkursuose bus nustatytos tapačios nuomos sąlygos, nepakanka šios bylos procesui tęsti, nes objektyviai jau negalėtų būti pasiektas tokio proceso iniciavimo tikslas (apeliantės galimybės dalyvauti nutrauktame konkurse užtikrinimas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimai ar atitinkami jų punktai dėl patalpų paskirties patys savaime negali sukurti, panaikinti ar pakeisti apeliantės subjektinių teisių. Šie sprendimai yra organizacinio pobūdžio, kuriais vadovaujantis yra rengiamos viešo konkurso sąlygos. Kol nėra parengtos sąlygos, tol konkursas neskelbiamas ir nevykdomas. Šiuo atveju apeliantės noras bendrosios kompetencijos teisme nuginčyti administracinius sprendimus (aktus), kurie nėra įgyvendinti paskelbiant viešo konkurso sąlygas ir pradedant patį konkursą, nėra pagrįstas.
21. Atskirojo skundo argumentai, kad bylą nutraukus CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu apeliantė ateityje negalės kreiptis į teismą dėl atsakovės sprendimų ir jų pagrindu pradėtų naujų konkurso sąlygų teisėtumo, taip pat stokoja pagrįstumo. Kaip buvo minėta, vien sprendimų priėmimas, nepaskelbus viešo nuomos konkurso, negali būti vertinamas kaip sukuriantis, panaikinantis ar modifikuojantis asmenų subjektines teises ar pareigas. Tuo atveju, jei atsakovės šių sprendimų pagrindu skelbtų naujus viešus nuomos konkursus, apeliantė dėl jų teisėtumo galėtų reikšti naujus reikalavimus, nes skirtųsi ginčo dalykai (t. y. ginčo objektu taptų ne nutraukto, o naujo konkurso sąlygų teisėtumo vertinimas).
22. Apeliacinės instancijos teismas dėl atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovių nurodytų nesutikimo su nutarties dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, argumentų nepasisako. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio / atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo / nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, kai skundžiama nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.
23. Kadangi apeliantė atskirajame skunde neginčija teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o atsakovės per CPK numatytą terminą šio įstatymo reikalavimus atitinkančio atskirojo skundo taip pat nepateikė, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisingumas netikrinamas kaip nepatenkantis į apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas. Teisinio pagrindo peržengti skundo ribas ir pasisakyti dėl neskundžiamos teismo nutarties dalies teisėtumo apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia.
24. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.