Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Allprint“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vialogika“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-721-887/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Allprint“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vialogika“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, A. A., bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas dėl kredito ir reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nuo sudarymo momento, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė BUAB „Allprint“ bankroto administratorius UAB „Vialogika“ ieškiniu prašė pripažinti 2011 m. liepos 20 d. Kredito sutartį Nr. KR06-053/11 ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11-08-31/01, sudarytas su AB Šiaulių bankas (teisių perėmėjas), negaliojančiomis ab initio (nuo jų sudarymo momento); iš atsakovės AB Šiaulių bankas priteisti 21 617,72 Eur, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki tinkamo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė sandorius ginčijo CK 1.82 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujančius juridinio asmens tikslams. Ieškovė nurodė, kad sudaryti sandoriai nesukūrė teisinio gėrio, įmonei visiškai nenaudingi, sandoriais buvo prisiimti įsipareigojimai už trečiuosius asmenis be galimybės gauti pelno, o tik patirti nuostolius, nesuteikiant jokios naudos ieškovei, o tik sukuriant jai pareigą atlikti mokėjimus pagal kito asmens prievoles.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad UAB „Trys dzūkai” bei UAB „Allprint” vadovas ir pagrindinis akcininkas buvo A. A.. Pastarosios įmonės buvo A. šeimos verslas, kuriame dalyvavo A. A. sutuoktinė bei sūnūs. 2011 m. liepos 20 d. AB Ūkio bankas ir UAB „Allprint“ sudarė kredito sutartį Nr. KR06-053/11 67 900,00 Lt sumai, kredito paskirtis UAB „Trys dzūkai“ 2005 m. rugsėjo 1 d. Kredito linijos Nr. RK06-062/05 dalies įsipareigojimų bankui refinansavimui. Sutarties 1.9. punkte numatytos kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, t. y. A. A. ir A. A. turto įkeitimas, sudaromos laidavimo sutartys su A. A. ir A. A., pateikiamas UAB „Allprint“ paprastasis neprotestuotinas vekselis 67 900,00 Lt sumai. 2011 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Trys dzūkai” iškelta bankroto byla. 2013 m. lapkričio 27 d. A. A. ir A. A. UAB „Allprint“ vardu kreditą sugrąžino. 2015 m. liepos 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Allprint” iškelta bankroto byla. Iki AB Šiaulių bankui įgyjant reikalavimo teisę Kredito sutartimi suteikto kredito grąžinimo, UAB „Allprint“ AB Ūkio bankui buvo sumokėjusi 17 772,00 Lt sumą. AB Šiaulių bankas įgijo teisę pagal Kredito sutartį reikalauti likusios nesumokėtos 50 128,00 Lt kredito dalies.Ieškovas ginčijamą šalių sutartį kvalifikavo ne kaip Kredito sutartį, bet kaip skolos perkėlimą, sudarius skolos perkėlimo sutartį tarp kreditoriaus ir naujojo skolininko. Teismas sprendė, kad buvo sudaryta nauja kredito sutartis, individualiai su UAB „Allprint“ aptartomis specialiosiomis sąlygomis: kredito suma, palūkanų dydis, grąžinimo terminas, grąžinimo grafikas, užtikrinimo priemonės. Sudarius kredito sutartį kredito suma buvo išmokėta pervedant šią sumą į UAB „Trys dzūkai“ kredito sąskaitą ir tokiu būdu įvykdant UAB „Trys dzūkai“ prievolę pagal kitą kredito sutartį. Todėl teismas nesutiko su ieškovės aiškinimu dėl susiklosčiusių santykių tarp šalių bei ginčijamą sandorį vertino kaip refinansavimą, o ne kaip skolos perkėlimą. Teismas sprendė, kad UAB „Allprint” prisiėmė įsipareigojimus ne šiaip už trečiuosius asmenis, o, kad A. A. dengė savo paties prisiimtas prievoles. Trečiasis asmuo A. A. ėmėsi aktyvių veiksmų išgelbėti savo įmonę, šeimos verslą, tikėdamasis, kad sandoris bus naudingas bei tikėdamasis ateityje gauti pelną. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė privertė perkelti nemokios UAB „Trys dzūkai” įsipareigojimų vykdymą ieškovei. Trečiasis asmuo A. A. nurodė, kad banko atstovai jam nedarė jokios įtakos ar spaudimo, neprivertė pasirašyti kredito sutarties. Jis savo iniciatyva kreipėsi į banką tikėdamasis, kad pavyks pagerinti UAB „Trys dzūkai“ finansinę padėtį ir toliau pelningai dirbti. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė ir kitos sandorio šalies – banko nesąžiningumo. UAB „Allprint“ įstatuose nenumatyta, kad juridinio asmens pareiga sudaryti tik komerciškai naudingus sandorius todėl, teismo vertinimu, apsisprendimas imti kreditą kito, tačiau tam pačiam asmeniui priklausančio, juridinio asmens įsipareigojimų įvykdymui, savaime negali būti pagrindas konstatuoti, jog kreditą suteikęs bankas nesąžiningas. Ieškovė deklaruojamo banko nesąžiningumo nepagrindė jokiais nenuginčijamais įrodymais. Teismas sprendė, kad sudarytas sandoris neprieštaravo privataus juridinio asmens teisnumui.Teismas sprendė, kad AB Šiaulių bankas jokių teisių ar pareigų pagal 2011 m. rugpjūčio 31 d. AB Ūkio bankas ir UAB „Allprint“ sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11-08-31/01 neperėmė, nes ši sutartis jau buvo įvykdyta iki Reikalavimo teisių perleidimo sutarties tarp AB Šiaulių bankas bei AB Ūkio bankas sudarymo ir nebuvo įtraukta į perduodamų sutarčių sąrašą. 2011 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu AB Ūkio bankas perleido turimas teises, o ne jas įgijo, todėl atitinkamai negalėjo neegzistuojančių teisių perlesti AB Šiaulių bankas. AB Šiaulių bankas nėra gavęs ieškovės prašomos priteisti 6 741,67 Lt sumos iš UAB „Allprint“ pagal 2011 m. rugpjūčio 31 d. AB Ūkio bankas ir UAB „Allprint“ sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad ieškinio dalis dėl 2011 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 11-08-31/01 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo reiškiama netinkamam atsakovui AB Šiaulių bankas, reikalavimą šio ieškinio dalyje atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Allprint“ prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti 2011 m. liepos 20 d. Kredito sutartį Nr. KR06-053/11 negaliojančia ab initio (nuo jų sudarymo momento), iš atsakovės AB Šiaulių banko priteisti 14 518,07 Eur (50 128,00 Lt), 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki tinkamo sprendimo įvykdymo, kitą 2016 m. rugsėjo 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-721-887/2016 dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas neteisingai kvalifikavo Kredito sutartį, kuri yra neatlygintinis skolos perkėlimas, o ne refinansavimas. Kredito sutarties tikslinė paskirtis nurodyta Kredito sutarties 1.8 punkte: „UAB „Trys dzūkai“ 2005 m. rugsėjo 1 d. Kredito linijos Nr. KR06-062/05 dalies įsipareigojimų Bankui refinansavimas.“ Šią Kredito sutartį pilnai įvykdė ieškovė, sumokėdama visą sumą (AB Ūkio bankui buvo sumokėjusi 17 772,00 Lt ir 50 128,00 Lt atsakovei) ir dėl to atsakovė neturi pretenzijų ieškovei. Susiklostę Kredito sutarties santykiai neatitinka refinansavimo sąvokos, nes šalių tikslas sudarant Kredito sutartį buvo pakeisti pradinį skolininką nemokią UAB „Trys dzūkai“, nauju skolininku BUAB „Allprint“. Ieškovė negavo 67 900 Lt (19 665,20 Eur) kredito, o gavo pareigą sumokėti UAB „Trys dzūkai“ paimtą kreditą. Ieškovė ginčijamą šalių sutartį prašė kvalifikuoti ne kaip kredito sutartį, bet kaip skolos perkėlimą, sudarius skolos perkėlimo sutartį tarp kreditoriaus ir naujojo skolininko pakeičiant nemokų skolininką UAB „Trys dzūkai“. Net atsakovė sutiko su faktu, kad UAB „Allprint“ kreditas buvo išduotas UAB „Trys dzūkai“ kreditui padengti. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Allprint“ gavo 67 900 Lt (19 665,20 Eur) kreditą. Byloje yra pateiktas 2011 m. spalio 5 d. UAB „Allprint“ kreditorinis reikalavimas UAB „Trys dzūkai“ dėl perimtos skolos pagal Kredito sutartį, UAB „Allprint“ buvo patvirtintas kreditoriumi su pareikštu reikalavimu. Neteisingas Kredito sutarties teisinių santykių kvalifikavimas lėmė neteisėtą Kredito sutarties naudingumo kvalifikavimą, kas įtakojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.Kredito sutartimi, kuria buvo perkelta skola ir įgyta reikalavimo teisė be galimybės gauti pelno, neatitinka ieškovės kaip privataus juridinio asmens interesų gauti pelno, todėl Kredito sutartis pripažintina negaliojančia. Kredito sutartis, kuria neteisėtai buvo perkelta našta sumokėti kreditą už nemokią ir bankrutuojančią UAB „Trys dzūkai“, ieškovei buvo sudaryta su vieninteliu tikslu - siekiant A. A. apsaugoti įkeistą asmeninį turtą už UAB „Trys dzūkai“ paimtą kreditą. Teismo vertinti A. A. parodymai, kad neva A. A. savo iniciatyva kreipėsi į banką tikėdamasis, kad pavyks pagerinti UAB „Trys dzūkai“ finansinę padėtį ir toliau dirbti, neatitinka tikrovės. Įrodymų visetas patvirtina, kad A. A. Kredito sutarties sudarymo metu turėjo tikslą skelbti bankrotą UAB „Trys dzūkai“. UAB „Allprint“ savarankiškas juridinis asmuo, kurio tikslas gauti pelną, o ne vykdyti prievoles už nemokius asmenius be perspektyvos jas atgauti UAB „Trys dzūkai“ bankroto byloje, neturėjo teisės sudaryti Kredito sutarties, kuri iš esmės yra skolos perkėlimo sutartis.AB Šiaulių bankas, perimdamas teises į Kredito sutartį, buvo nesąžiningas, nes žinojo ir turėjo žinoti visas Kredito sutarties sudarymo aplinkybes ir sudarymo motyvus, todėl prisiėmė riziką dėl Kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir visos naudos, gautos pagal tokią neteisėtą sutartį, grąžinimo (50 128 Lt). AB Šiaulių bankas vien iš Kredito sutarties turinio galėjo spręsti, kad UAB „Allprint“ perėmė tik pareigą mokėti kreditą už UAB „Trys dzūkai“, negavo jokių lėšų, Kredito sutarties 1.12 punkte šalys davė nuorodą į būsimą ir numatytą UAB „Trys dzūkai“ bankrotą. AB Šiaulių bankas negalėjo nežinoti, kad ieškovė yra privatus juridinis asmuo ir jo tikslas yra gauti pelną, o ne dengti kitų juridinių asmenų skolas, prisiimant riziką, kad neatgaus nieko ar atgaus mažesnę dalį, t. y. nebus galimybės gauti pelno, o tik nuostolį. Atsiliepimu į ieškovės BUAB „Allprint‘ apeliacinį skundą atsakovė AB Šiaulių bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti 2016 m. rugsėjo 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:Byloje nėra jokių duomenų, kad sudarant Kredito sutartį sutarties šalių tikslas būtų buvęs pakeisti pradinį skolininką UAB „Trys dzūkai“ nauju skolininku UAB „Allprint“. Sudarant 2011 m. liepos 20 d. Kredito sutartį Nr. KR06-053/11 nebuvo šalių valios ir kreditoriaus AB Ūkio banko sutikimo dėl skolos perkėlimo. Tai buvo nauja kredito sutartis, individualiai su UAB „Allprint“ aptartomis specialiosiomis sąlygomis - kredito suma, palūkanų dydis, grąžinimo terminas, grąžinimo grafikas, užtikrinimo priemonės. Sudarius kredito sutartį kredito suma buvo išmokėta, pervedant šią sumą į UAB „Trys dzūkai“ kredito sąskaitą ir tokiu būdu įvykdant UAB „Trys dzūkai“ prievolę pagal kitą kredito sutartį. Sprendžiant klausimą dėl Kredito sutarties pripažinimo negaliojančia, AB Ūkio bankas byloje turėtų būti įtrauktas ne trečiuoju asmeniu, o atsakovu, nes ieškovė neprašo pripažinti Kredito sutartį negaliojančia tik dalyje dėl 14 518,07 Eur kredito dalies suteikimo ir gražinimo.Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad kreditavimo sandoris buvo įmonei žalingas ir privedė ieškovę prie bankroto. Kredito sutartimi ieškovė UAB „Allprint“ prisiimtas prievoles bankui iš esmės įvykdė ne UAB „Allprint“, o akcininkas ir su juo susiję asmenys.Ieškovė neįrodė banko nesąžiningumo. Tiek AB Ūkio bankas, suteikdamas kreditą UAB „Allprint“, tiek AB Šiaulių bankas, perimdamas reikalavimo teises iš AB Ūkio banko tam tikrų skolininkų, įskaitant UAB „Allprint“, atžvilgiu, buvo sąžiningi ir veikė laikydamiesi teisės aktų, reglamentuojančių kredito įstaigų veiklą, reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl kredito sutarties kvalifikavimo kaip refinansavimo

12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ginčijamą sandorį – 2011 m. liepos 20 d. Kredito sutartį Nr. KR06-053/11 (toliau – Kredito sutartis), vertino kaip refinansavimą, o ne kaip skolos perkėlimą. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su tokiu Kredito sutarties teisinių santykių kvalifikavimu, laiko, kad susiklostę Kredito sutarties santykiai neatitinka refinansavimo sąvokos, nes šalių tikslas sudarant Kredito sutartį buvo pakeisti pradinį skolininką nemokią UAB „Trys dzūkai“ nauju skolininku BUAB „Allprint“. Ieškovė negavo 67 900 Lt (19 665,20 Eur) kredito, o gavo pareigą sumokėti UAB „Trys dzūkai“ paimtą kreditą.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolos perkėlimo institutas yra atskira prievolės asmenų pasikeitimo rūšis. Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimas galimas dviem būdais: pirma, trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (CK 6.115 straipsnis); antra, skolininkas gali sudaryti sutartį su kitu asmeniu (skolos perėmėju) ir perduoti jam savo skolą (CK 6.116 straipsnis). Kreditorius, sudarydamas sutartį su konkrečiu asmeniu, įvertina savo kontrahento galimybes ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014; kt.). Pažymėtina, kad, sutikdamas su skolos perkėlimu, kreditorius išreiškia sutikimą ne tik dėl naujojo skolininko asmens, bet dėl visų iš konkrečios sutarties kylančių pradinio skolininko teisių ir pareigų perkėlimo naujajam skolininkui. Taigi savo esme skolos perkėlimo sutartis yra daugiašalis sandoris, kuris be kreditoriaus valios sutikti su jo sąlygomis negali būti sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010).

14. Paskolos refinansavimas – tai finansavimo paslauga, kuri leidžia į vieną paskolą sujungti skirtingose kredito įstaigose arba toje pačioje kredito įstaigoje esančius skirtingus finansinius įsipareigojimus. Paskolos refinansavimas savo esme yra esamų įsipareigojimų finansinei bendrovei padengimas, sudarant naują paskolos sutartį, kuriai taikomos standartinės paskolos (kredito) sutarties taisyklės. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Taigi kreditų refinansavimas – tai kliento turimų įsipareigojimų dengimas, pervedant turimų kreditų likutį atitinkančią sumą į esamo kreditoriaus sąskaitą.

15. Esminis šių dviejų sutarčių – skolos perkėlimo ir paskolos refinansavimo – skirtumas yra tas, kad skolos perkėlimo atveju naujasis skolininkas stoja į pirminio skolininko vietą tomis pačiomis sąlygomis, kaip buvo sutarę kreditorius ir pirminis skolininkas, todėl šiai sutarčiai sudaryti yra svarbus ne tik skolininkų susitarimas, bet ir kreditoriaus sutikimas keisti sutarties šalį nauja. Tuo tarpu paskolos refinansavimas yra nauja sutartis, kuri gali būti sudaroma to paties skolininko su kitu kreditoriumi ar kito skolininko su tuo pačiu kreditoriumi, susitariant dėl naujų (dažniausiai mažesnių) palūkanų, paskolos grąžinimo sąlygų ir pan. Taigi skolos perkėlimu sutarties sąlygos lieka tos pačios, o paskolos refinansavimu jos gali būti, o dažniausiai ir yra, kitokios. Skolos perkėlimo sutartimi nauja paskola nėra suteikiama, tik naujasis skolininkas įsipareigoja vykdyti prievoles, o paskolos refinansavimo sutartimi yra suteikiama nauja paskola, kurios panaudojimo tikslas yra esamų finansinių įsipareigojimų dengimas iš šių naujai pasiskolintų pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-219/2016).

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad buvo sudaryta nauja Kredito sutartis, individualiai su UAB „Allprint“ aptartomis specialiosiomis sąlygomis: kredito suma, palūkanų dydis, grąžinimo terminas, grąžinimo grafikas, užtikrinimo priemonės. Nustatyta, kad sudarius Kredito sutartį kredito suma buvo išmokėta pervedant šią sumą į UAB „Trys dzūkai“ kredito sąskaitą ir tokiu būdu įvykdant UAB „Trys dzūkai“ prievolę pagal kitą Kredito sutartį. Taigi, ginčo sutartis atitiko refinansavimo sutarties požymius, nes buvo suteikta paskola, kuri buvo panaudota UAB „Trys dzūkai“ finansinių įsipareigojimų dengimui. Apeliantės argumentai, jog šalių tikslas sudarant Kredito sutartį buvo pakeisti pradinį skolininką nemokią UAB „Trys dzūkai“ nauju skolininku BUAB „Allprint“, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto prieštaraujant juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis)

17. Sandoris dėl prieštaravimo juridinio asmens veiklos tikslams gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis).

18.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi, sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

19. CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorio negaliojimo pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami. Tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sąžiningą ir teisėtą civilinę apyvartą – nebūtų pasiektas, nes būtų sudarytos kliūtys pačiai civilinei apyvartai, kaip tokiai. Jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas, atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes, būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

20. Apeliantės teigimu, Kredito sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujanti privataus juridinio asmens tikslui gauti pelną, nes Kredito sutartimi buvo perkelta skola ir įgyta reikalavimo teisė be galimybės gauti pelno.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Trys dzūkai“ ir UAB „Allprint“ vadovas ir pagrindinis akcininkas buvo trečiasis asmuo A. A., šios įmonės buvo šeimos verslas. UAB „Allprint“ prisiėmė UAB „Trys dzūkai“ įsipareigojimus, A. A. dengė savo paties prisiimtus įsipareigojimus. Trečiasis asmuo A. A. nurodė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų išgelbėti savo įmonę, šeimos verslą, tikėdamasis, kad sandoris bus naudingas bei tikėdamasis ateityje gauti pelną. Be to, Kredito sutartimi ieškovės UAB „Allprint“ prisiimtas prievoles bankui iš esmės įvykdė ne UAB „Allprint“, o akcininkas ir su juo susiję asmenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad sudarytas ginčo sandoris buvo akivaizdžiai nenaudingas ir tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių.

22. Viena iš aplinkybių, kurias turi įrodyti ieškovas, prašydamas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, yra kitos sandorio šalies nesąžiningumas. Pagal CK 1.82 straipsnį yra preziumuojama, kad kita sandorio šalis veikė sąžiningai, o kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

23. Ginčijant sandorį CK 1.82 straipsnio pagrindu, reikia įrodyti, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams. Apeliantės teigimu, atsakovė AB Šiaulių bankas buvo nesąžininga, nes žinojo ir turėjo žinoti visas Kredito sutarties sudarymo aplinkybes ir sudarymo motyvus, todėl prisiėmė riziką dėl Kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir visos naudos, gautos pagal tokią neteisėtą sutartį, grąžinimo.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovės – AB Šiaulių banko nesąžiningumo. Ieškovės teiginiai apie banko nesąžiningumą yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Aplinkybė, jog bankas suteikė kreditą UAB „Allprint“, kuris buvo panaudotas UAB „Trys dzūkai“ finansinių įsipareigojimų dengimui, savaime negali būti pagrindas konstatuoti, jog bankas buvo nesąžiningas. Kitų aplinkybių patvirtinančių banko nesąžiningumą nenustatyta.

25.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadas konstatuoja, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos tinkamai, vertinant įrodymus įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos, materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai nenustatyti, todėl skundžiamas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.