Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-721-887/2016

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-09-14
Bylos Nr.: e2-721-887/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-05261-2015-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Petkevičienė
Ieškovas: BUAB „Allprint“
Atsakovas: AB Šiaulių bankas
Trečiasis asmuo: A. A.
Advokatai: Vytautas Kucevičius, Vitalija Mataitė

Kategorijos

2.1.2Sandoriai

Civilinė byla Nr. e2-721-887/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-05261-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.1.2.6.; 2.5.7.; 3.2.6.1. (S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 14 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė,sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, Neringai Čėsnaitei,

dalyvaujant ieškovo BUAB „Allprint“ bankroto administratoriaus UAB „Vialogika“ atstovui Pauliui Pacauskui, atsakovo AB Šiaulių bankas atstovei advokatei Vitalijai Mataitei, trečiajam asmeniui A. A., jo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Allprint“ bankroto administratoriaus UAB „Vialogika“ ieškinį atsakovui AB Šiaulių bankas, tretieji asmenys, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, byloje A. A., BAB Ūkio bankas dėl kredito ir reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nuo sudarymo momento, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas BUAB „Allprint“ bankroto administratorius UAB „Vialogika“ ieškiniu prašo pripažinti 2011-07-20 Kredito sutartį Nr. KR06-053/11 ir 2011-08-31 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11-08-31/01, sudarytas su AB Šiaulių bankas negaliojančiomis ab initio (nuo jų sudarymo momento); iš atsakovo AB Šiaulių bankas priteisti 21 617,72 Eur, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki tinkamo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė bei atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad BUAB „Allprint” Kauno apygardos teismo 2015-07-23 nutartimi iškelta bankroto byla. Administratorius, atlikdamas veiklos tyrimą nustatė, kad ieškovas prisiėmė prievoles už mokumo sunkumų turintį juridinį asmenį UAB „Trys dzūkai”, kuri 2011-06-30 buvo nemoki. Kauno apygardos teismo 2011-08-23 nutartyje konstatuota, kad turto yra tik už 30 701,75 Lt, o 41 305,63 Lt debitoriniai įsiskolinimai neatgautini. Kauno apygardos teismo 2011-08-23 nutartyje, remiantis 2011-06-30 balanso duomenimis konstatuota, kad UAB „Trys dzūkai” yra akivaizdžiai nemoki. UAB „Trys dzūkai” atžvilgiu Alytaus apskrities VMI viršininkas 2011-04-15 priėmė sprendimą išieškoti nepriemoką iš turto 8 728,08 Lt sumai. Be to, Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-07-05 priėmė sprendimą civilinėje byloje dėl 1 109,99 Eur ir 8,06 procesinių metinių palūkanų priteisimo solidariai iš UAB „Trys dzūkai” ir E. A.. 2011-07-11 sprendimu Nr. D50-3439 buvo vykdomas išieškojimas VSDFV naudai 4 570,69 Lt sumai. UAB „Trys dzūkai” buvo nemoki, jos atžvilgiu vyko išieškojimai valstybės biudžeto naudai, buvo priimti sprendimai kitų asmenų naudai. Atsakovas žinojo apie nemokumą ir dėl to ėmėsi nesąžiningų tyčinių veiksmų siekiant išvengti stoti į kreditorių eilę BUAB „Trys dzūkai” bankroto byloje ir pakeisdamas save į ieškovą kreditorių eilėse. Nuo 1994-06-06 UAB „Trys dzūkai” vadovas ir akcininkas turintis 18 iš 22 akcijų (81,81 proc.) iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. A.. UAB „Allprint” akcininku ir vadovu taip pat buvo A. A.. 2011-07-20 Kredito sutartimi Nr. KR06-053/11 ieškovas tariamai gavo 67 900,00 Lt (atitikmuo 19 665,20 Eur) kreditą iš atsakovo. Kredito sutarties tikslinė paskirtis nurodyta Kredito sutarties 1.8 punkte: UAB „Trys dzūkai” 2005-09-01 Kredito linijos Nr. KR06-062/05 dalies įsipareigojimų Bankui refinansavimas”. Ieškovas, sumokėdamas visą sumą, šią Kredito sutartį visiškai įvykdė ir dėl to atsakovas neturi pretenzijų ieškovui. 2011-08-31 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 11-08-31/01 už atsakovo reikalavimo teisę į 6 648,13 Lt sumą ir 90,25 palūkanas į UAB „Trys dzūkai”, ieškovas sumokėjo 6 741,67 Lt sumą. Ši reikalavimo teisė kildinama taip pat iš 2005-09-01 Kredito sutarties Nr. KR06-062/05. Atsakovas, pasinaudodamas UAB „Trys dzūkai” ir ieškovo vadovo akcininko A. A. bei jo sutuoktinės asmeniniais laidavimais ir asmeninio turto įkeitimu, UAB „Trys Dzūkai” kredito sutarties užtikrinimui privertė perkelti nemokios UAB „Trys dzūkai” įsipareigojimų vykdymą ieškovui. Sutarčių pagrindu ieškovas negavo nieko išskyrus skolas nemokios įmonės ir teisę stoti į kreditorių eilę, kuria A. A. ir pasinaudojo pateikdamas kreditorinį reikalavimą 74 663,98 Lt. Vienintelę naudą. kurią ieškovas gavo pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.8.1.2 punktą, tai transporto priemonės Ford Transit FT 300 įkeitimą, kurią išvaržius ieškovas gavo 3 000,00 Lt, dėl ko buvo realiai ieškovo gautos piniginės lėšos ir sumažintas kreditorinis reikalavimas UAB „Trys dzūkai” bankroto byloje. Atsakovas 2015-09-25 rašte patvirtina, kad perėmė visas AB Ūkio bankas teises ir pareigas pagal sutartis. Sutartys pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus interesus, todėl sutartys prieštaraujančios ieškovo, kaip įmonės, tikslams yra negaliojančios. Ieškovo manymu kredito sutartis neatitinka kredito sutarties esmės. Susiklostę santykiai neatitinka refinansavimo sąvokos, nes šalių tikslas sudarant Kredito sutartį buvo pakeisti pradinį skolininką UAB „Trys dzūkai”, susijusį su tuo pačiu A. A., nauju skolininku BUAB „Allprint”, dėl ko nagrinėjamoje byloje ginčijama šalių sutartis kvalifikuotina ne kaip Kredito sutartis, bet kaip skolos perkėlimas, sudarius skolos perkėlimo sutartį tarp kreditoriaus ir naujojo skolininko. Taip pat kredito sutartis prieštarauja įmonės tikslams, kadangi sandorį sudarė viešasis ar privatusis juridinis asmuo prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos; jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais. Palikimas galioti sutartis, reikštų aiškų neteisingumą bankrutuojančiam ieškovui, kuris vykdė kito bankrutavusio asmens prievoles negaudamas ne tik naudos, bet ir patirdamas didelį finansinį nuostolį. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad ginčo sutartys buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingos ieškovui, sandorio šalys veikė nesąžiningai, egzistuoja visi materialieji teisiniai pagrindai sutartis pripažinti galiojančiomis.

Atsiliepimas

Atsakovas AB Šiaulių bankas atsiliepime nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2013 m. vasario 23 d. AB Šiaulių bankas ir AB Ūkio bankas, atstovaujamas laikinojo administratoriaus, bei valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirašė Turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo 76 straipsnį, kuria be kita ko susitarė dėl reikalavimo teisių ir užtikrinimo priemonių perleidimo esminių sąlygų. Siekiant palengvinti reikalavimo teisių ir užtikrinimo priemonių perleidimo registravimą, 2013 m. kovo 3 d. AB Šiaulių bankas ir AB Ūkio bankas pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria šalys susitarė, jog AB Ūkio bankas perleidžia, o AB Šiaulių bankas įgyja visas ir bet kokias reikalavimo teises bei visas ir bet kokias kitas teises, kylančias iš sutartyje nurodytų finansavimo sutarčių. Šios reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu AB Šiaulių bankas nuo 2013-03-03 perėmė reikalavimo teises, kylančias iš 2011-07-20 AB Ūkio banko ir UAB „Allprint“ sudarytos Kredito sutarties Nr. KR06-053/11. AB Šiaulių bankas ieškovo ginčijamų sandorių nesudarė, atsakovu patrauktam AB Šiaulių bankas nėra žinomos ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės. Ginčijamos kredito sutarties atžvilgiu AB Šiaulių bankas yra trečiasis asmuo, t. y. iš sudaryto dvišalio kreditavimo sandorio kylančių reikalavimo teisių sąžiningas įgijėjas, reikalavimo teises įgijęs tik 2013-03-03 sandorio - reikalavimo teisių perleidimo sutarties, pagrindu. Nusprendus panaikinti AB Ūkio bankas veiklos licenciją, bankas buvo suskaidytas į gerąją ir blogąją dalis. Gerąją dalį perėmė AB Šiaulių bankas, blogajai daliai, likusiai AB Ūkio bankas, buvo iškelta bankroto byla. Pagal 2011-08-31 AB Ūkio bankas ir UAB „Allprint“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, atsakovas AB Šiaulių bankas jokių teisių ar pareigų neperėmė. 2013-03-03 reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra tik tos reikalavimo teisės, kurios kyla iš finansavimo sutarčių, kurios sutarties sudarymo metu buvo neįvykdytos bei kurios buvo nurodytos perleidžiamųjų finansavimo sutarčių sąraše. AB Šiaulių bankas jokių teisių ar pareigų pagal 2011-08-31 AB Ūkio bankas ir UAB „Allprint“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį neperėmė, nes ši sutartis jau buvo įvykdyta iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties tarp AB Šiaulių bankas ir AB Ūkio bankas sudarymo, nebuvo įtraukta į perduodamų sutarčių sąrašą. Be to, 2011-08-31 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu AB Ūkio bankas perleido turimas teises, o ne jas įgijo, todėl atitinkamai negalėjo neegzistuojančių teisių perlesti AB Šiaulių bankas. Pastarasis bankas nėra gavęs ieškovo prašomos priteisti 6 741,67 Lt sumos iš UAB „Allprint“ pagal 2011-08-31 AB Ūkio bankas ir UAB „Allprint“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Ieškovas ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančia 2011-07-20 Kredito sutartį Nr. KR06-053/11, taikyti restituciją ir priteisti iš AB Šiaulių banko 67 000,00 Lt kredito sumą, kurią UAB „Allprint“ sumokėjo pagal Kredito sutartį. Toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas dėl to, kad AB Šiaulių bankas nėra šio ginčijamo sandorio šalis ir nedalyvavo sudarant šį sandorį, o reikalavimo teises grąžintiną kredito sumą įgijo vėliau, kai dalis kredito jau buvo sumokėta AB Ūkio bankui. Iki AB Šiaulių bankui įgyjant reikalavimo teisę Kredito sutartimi suteikto kredito grąžinimo, UAB „Allprint“ AB Ūkio bankui jau buvo sumokėjusi 17 772,00 Lt sumą. Reikalavimo teises AB Šiaulių bankas įgijo tik nuo sutarties sudarymo momento, o iki tol kredito gavėjo sugrąžinta kredito suma liko AB Ūkio banko nuosavybėje. AB Šiaulių bankas įgijo teisę pagal Kredito sutartį reikalauti likusios nesumokėtos 50 128,00 Lt kredito dalies. Tuo tarpu ieškovas, prašydamas pripažinti Kredito sutartį negaliojančia, kartu reikalauja iš AB Šiaulių bankas visos Kredito sutartimi suteiktos Kredito sumos sumokėjimo, o toks reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovas nesutinka su ieškovo nuomone, kad AB Ūkio banko ir UAB „Allprint“ sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina, kaip skolos perkėlimo sutartis, nes šalių tikslas sudarant Kredito sutartį buvo pakeisti pradinį skolininką UAB „Trys dzūkai“ nauju skolininku UAB „Allprint“. Skolos perkėlimo sutartimi trečiasis asmuo pagal sutartį su kreditoriumi perima skolininko teises ir pareigas. Taigi trečiasis asmuo įstoja į pradinio skolininko ir kreditoriaus sudarytą sutartį, t. y. tampa jos šalimi vietoje pradinio skolininko. Šiuo atveju buvo sudaryta nauja kredito sutartis, individualiai su UAB „Allprint“ aptartomis specialiosiomis sąlygomis - kredito suma, palūkanų dydis, grąžinimo terminas, grąžinimo grafikas, užtikrinimo priemonės. Sudarius kredito sutartį kredito suma buvo išmokėta pervedant šią sumą į UAB „Trys dzūkai“ kredito sąskaitą ir tokiu būdu įvykdant UAB „Trys dzūkai“ prievolę pagal kitą kredito sutartį. Nors UAB „Allprint“ kreditas buvo išduotas bendrovės „Trys dzūkai“ kreditui padengti, Kredito sutartis neturėtų būti laikoma skolos perkėlimo sutartimi, nes Kredito sutartimi buvo sukurta nauja prievolė su toje kredito sutartyje aptartomis specialiomis sąlygomis ir tai sutarčiai užtikrinti pateiktomis užtikrinimo priemonėmis. Atsakovas sutinka su ieškovu, kad privačių juridinių asmenų tikslas yra tenkinti privačius steigėjų interesus, o pagrindinis jo steigėjų (akcininkų) tikslas yra pelno gavimas. Tačiau pelno siekimo tikslas neturėtų būti absoliutinamas ir visi juridinio asmens sandoriai neturėtų būti vertinami tik pagal atnešamą komercinę naudą. Atsakovas nesutinka su ieškovu, kad privatus juridinis asmuo negali sudaryti tokių sandorių, kuriais prisiimami įsipareigojimai už trečiuosius asmenis, be galimybes gauti iš to pelno. Vadovaujantis tokia logika, būtų galima teigti, jog juridinis asmuo negali neatlygintinai laiduoti už kitą juridinį asmenį ar kitaip užtikrinti kito asmens prievoles, nors praktikoje susijusios įmonės dažnai laiduoja viena už kitą, nes tai atitinka jų savininkų interesus, o teismų praktikoje tokie sandoriai dažniausiai nėra laikomi prieštaraujančiais juridinio asmens tikslams, net ir tais atvejais, kai įmonė laiduoja už jos akcininkų prievoles. Juridinio asmens kontrahento sąžiningumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, ginčijantis sandorio teisėtumą, turi įrodyti jo nesąžiningumą ir juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas. Vien tai, kad UAB „Allprint“ yra privatus juridinis asmuo, kurio įstatuose numatyta, jog pagrindinis jo tikslas yra gauti pelno ir kuris nusprendė imti kreditą kito asmens įsipareigojimų įvykdymui, savaime negali būti pagrindas konstatuoti kreditą suteikusio banko nesąžiningumą. Jei UAB „Allprint“ tuo metu, kai kreipėsi į AB Ūkio banką dėl kredito suteikimo, buvo moki ir pelningai veikianti įmonė, pateikė visus reikiamus dokumentus ir atitiko visus kriterijus prašomo dydžio kreditui gauti, bankas neturėjo pagrindo nesuteikti kredito UAB „Allprint“. Verslo pasaulyje yra normalu, kad susijusios įmonės bendradarbiauja, laiduoja viena už kitą, viena už kitą įvykdo įsipareigojimus. Bendrovės akcininkė yra verslininkė, todėl ji turėjo įvertinti, ar kredito sutartis ir jos sąlygos yra jai ekonomiškai naudingos ir suderinamos su pelno siekimu. Ieškovas nepagrįstai siekia tokio vertinimo naštą perkelti bankui. Nagrinėjamu atveju, akcininkės veiksmai sudarant ginčijamą sutartį ir už ją laiduojant rodo, kad bendrovė kredito sutartį pripažino, ją vykdė, pritarė jos sąlygoms. Dėl to nėra jokio pagrindo pripažinti kredito sutartį negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnį. Kaip teisingai nurodo ieškovas, Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, reikia spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, atsakovas mano, jog UAB „Allprint“, kaip juridinio asmens, interesai sutartimis nebuvo pažeisti. Tačiau ieškinį šioje byloje reiškia BUAB „Allprint“ administratorius, gindamas jau ne įmonės akcininko, o BUAB „Allprint“ kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Kredito sutartį suteikto kredito didžiąją dalį (39 794,37 Lt) grąžino įmonės akcininkė A. A., lėšos grąžintos pardavus akcininkei priklausantį ir bankui įkeistą butą, į kurį kiti UAB „Allprint“ kreditoriai negalėjo pretenduoti, kreditas buvo grąžinamas kas mėnesį nedidelėmis dalimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus BUAB „Allprint“ kreditorių teisių pažeidimo dėl šio sandorio sudarymo. Be to, atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju restitucija atsakovo atžvilgiu apskritai negali būti taikoma, nes AB Šiaulių bankas nedalyvavo sudarant ginčijamus sandorius, AB Šiaulių bankas yra sąžiningas reikalavimo teisių, kylančių iš kredito sutarties, įgijėjas, reikalavimo teisės, kilusios iš AB Ūkio banko sudarytų finansavimo sutarčių AB Šiaulių bankui buvo perleistos ne tik tenkinant privačius interesus, bet ir viešąjį interesą, dvišalė restitucija yra negalima, o vienašalė restitucija suteiktų nepagristą pranašumą ieškovui. Todėl prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Allprint“ ir UAB „Trys dzūkai“ buvo šeimos verslas. UAB „Allprint“ dirbant pelningai, o UAB „Trys dzūkai“ pakliuvus į sunkesnę finansinę padėtį, jis ėmėsi aktyvių veiksmų vienos iš įmonių gelbėjimui. Trečiasis asmuo patvirtino, kad banko atstovai jam nedarė jokios įtakos ar spaudimo, neprivertė pasirašyti kredito sutarties. Jis savo iniciatyva kreipėsi į banką tikėdamasis, kad pavyks pagerinti UAB „Trys dzūkai“ finansinę padėtį ir toliau pelningai dirbti. Atliktas refinansavimas trečiajam asmeniui buvo naudingas, kadangi bankas suteikdavo greitų pinigų – overdraftą.

Trečiojo asmens A. A. atstovas advokatas Vytautas Kucevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinys turi būti atmestas, kadangi AB Ūkio bankas yra bankrutuojantis, tačiau veikiantis subjektas ir akivaizdžiai reikalavimas reiškiamas netinkamam atsakovui. Jokie teisės aktai ar įstatymai nedraudžia vienai įmonei padengti kitos įmonės kreditą, tai normali verslo praktika. Ieškovas šiame ieškinyje pasirinkęs tiesiog sau naudingesnį ir mokesnį atsakovą. Kredito sandorį įvykdė A. A. ir jo sutuoktinė savo lėšomis, tik kad jie pervesdavo pinigus į UAB „Allprint“ sąskaitą, o įmonė pervesdavo pinigus AB Ūkio bankui, kadangi įmonė turėjo figūruoti kaip kredito gavėjas. Kuomet sandorį perėmė AB Šiaulių bankas, trečiasis asmuo pinigus perduodavo tiesiogiai AB Šiaulių bankui, pastarasis pinigus įnešdavo į UAB „Allprint“ sąskaitą ir bankas, pagal savo nustatytą tvarką, padarydavo pavedimą į paskolinę sąskaitą iš kurios būdavo grąžinama paskola. Sandoriai yra pilnai įvykdyti, ieškinys procesine prasme yra ydingas, nepagrįstas taip pat ir materialinės teisės prasme nėra jokių teisinių pagrindų sandorių nuginčijimui, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Dėl 2011-07-20 Kredito sutarties Nr. KR06-053/11 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Ieškovas ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančia 2011-07-20 Kredito sutartį Nr. KR06-053/11, taikyti restituciją ir priteisti iš AB Šiaulių bankas 67 000,00 Lt (19 665,20 Eur) kredito sumą, kurią UAB „Allprint“ sumokėjo pagal Kredito sutartį.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekė užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, trečiųjų asmenų apsaugą, apribojo galimybę ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius motyvuojant tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens tikslams arba pažeidžia juridinių asmenų valdymo organų kompetenciją.

Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007).

Taigi, pagal teisinį reglamentavimą privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant jų prieštaravimu juridinio asmens teisnumui, įstatymo yra ribojama: sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnis 1 d.). Nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu. Kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Trys dzūkai” bei UAB „Allprint” vadovas ir pagrindinis akcininkas buvo A. A.. Pastarosios įmonės buvo A. šeimos verslas, kuriame dalyvavo A. A. sutuoktinė bei sūnūs. 2011-07-20 AB Ūkio bankas ir UAB „Allprint“ sudarė kredito sutartį Nr. KR06-053/11, 67 900,00 Lt sumai, kredito paskirtis UAB „Trys dzūkai“ 2005-09-01 Kredito linijos Nr. RK06-062/05 dalies įsipareigojimų bankui refinansavimui. Sutarties 1.9. punkte numatytos kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, t. y. A. A. ir A. A. turto įkeitimas, sudaromos laidavimo sutartys su A. A. ir A. A., pateikiamas UAB „Allprint“ paprastasis neprotestuotinas vekselis 67 900,00 Lt sumai. 2011-08-23 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Trys dzūkai” iškelta bankroto byla. 2013-11-27 A. A. ir A. A. UAB „Allprint“ vardu kreditą sugrąžino. 2015-07-23 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Allprint” iškelta bankroto byla. Iki AB Šiaulių bankui įgyjant reikalavimo teisę Kredito sutartimi suteikto kredito grąžinimo, UAB „Allprint“ AB Ūkio bankui buvo sumokėjusi 17 772,00 Lt sumą. AB Šiaulių bankas įgijo teisę pagal Kredito sutartį reikalauti likusios nesumokėtos 50 128,00 Lt kredito dalies.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šios bylos atveju susiklostę santykiai neatitinka refinansavimo sąvokos, nes šalių tikslas sudarant Kredito sutartį buvo pakeisti pradinį skolininką UAB „Trys dzūkai”, susijusį su tuo pačiu A. A., nauju skolininku BUAB „Allprint”. Ieškovas ginčijamą šalių sutartį kvalifikuoja ne kaip Kredito sutartį, bet kaip skolos perkėlimą, sudarius skolos perkėlimo sutartį tarp kreditoriaus ir naujojo skolininko.

Refinansavimas – tai finansinis veiksmas, kurio metu viena paskola išmokama iš kitos paskolos pinigų. Tai reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo turėdamas vieną paskolą, paima kitą paskolą tam, kad padengtų pirmosios paskolos įsipareigojimus. Įmonės, turinčios dideles paskolas, pasibaigus jų terminui (nesvarbu ar tai obligacijos ar kreditai), turi pinigus skolintis iš naujo, ir joms refinansavimas yra nuolatinis procesas. Tuo tarpu skolos perkėlimas pagal CK nuostatas aiškinamas taip, kad trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises. Perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. Sutikimas pareiškiamas tik po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos perkėlimą. Kol toks sutikimas negautas, šalys gali pakeisti ar nutraukti sutartį. Kai gautas kreditoriaus sutikimas, pradinio ir naujojo skolininko sutartis nebegali būti keičiama (6.115 - 6.116 straipsniai). Iš nagrinėjamos bylos duomenų akivaizdu, kad buvo sudaryta nauja kredito sutartis, individualiai su UAB „Allprint“ aptartomis specialiosiomis sąlygomis: kredito suma, palūkanų dydis, grąžinimo terminas, grąžinimo grafikas, užtikrinimo priemonės. Sudarius kredito sutartį kredito suma buvo išmokėta pervedant šią sumą į UAB „Trys dzūkai“ kredito sąskaitą ir tokiu būdu įvykdant UAB „Trys dzūkai“ prievolę pagal kitą kredito sutartį. Todėl, teismas nesutinka su ieškovo vertinimu, aiškinimu dėl susiklosčiusių santykių tarp šalių bei atsižvelgiant į pirmiau nurodytas sąvokas, teismas ginčijamą sandorį vertina kaip refinansavimą, o ne kaip skolos perkėlimą.

Ieškovas, ieškinio pagrindu nurodydamas CK 1.82 straipsnį, pažymėjo, kad ginčijamas sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams, nes sudarytas sandoris nesukūrė teisinio gėrio, įmonei visiškai nenaudingas. Tai sandoris, kuriuo buvo prisiimti įsipareigojimai už trečiuosius asmenis be galimybės gauti pelno, o tik patirti nuostolius, nesuteikiantis jokios naudos ieškovui, o tik sukuriantis jam pareigą atlikti mokėjimus pagal kito asmens prievoles. Be to, ieškovas ieškinyje nurodė bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas pasinaudodamas UAB „Trys dzūkai” ir ieškovo vadovo, akcininko A. A. bei jo žmonos asmeniniais laidavimais, asmeninio turto įkeitimu UAB „Trys Dzūkai” kredito sutarties užtikrinimui, privertė perkelti nemokios UAB „Trys dzūkai” įsipareigojimų vykdymą ieškovui.

Juridinio asmens veiklos tikslai yra nustatyti juridinio asmens įstatuose. Bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų. Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Ši aplinkybė galėtų turėti reikšmės juridinio asmens sudaromų sandorių galiojimui tik tada jei juridinio asmens teisnumą ir veiklos tikslus apibrėžiančiuose įstatymuose ar jų pagrindu sudarytuose steigimo dokumentuose būtų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciškai naudingus sandorius. Priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Pažymėtina, kad ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami. Suprantama, kad tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sąžiningą ir teisėtą civilinę apyvartą – nebūtų pasiektas, nes būtų sudarytos kliūtys egzistuoti pačiai civilinei apyvartai. Ši išvada grindžiama kasacinio teismo praktika, pagal kurią sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo buvo privačių juridinių asmenų UAB „Trys dzūkai” bei UAB „Allprint” vadovas bei pagrindinis akcininkas, pastarosios įmonės buvo šeimos verslas. UAB „Trys dzūkai” atsiradus finansinių sunkumų, tuo metu pelningai veikiančios UAB „Allprint” pagalba vadovas siekė išgelbėti jam priklausantį verslą, kad įmonė galėtų toliau funkcionuoti. Todėl teismas vertina, kad 2011 metais sudarytas sandoris tarp UAB „Allprint” bei AB Ūkio bankas normalus reiškinys verslo pasaulyje. Įsipareigojimai buvo prisiimti ne šiaip už trečiuosius asmenis, A. A. dengė savo paties prisiimtas prievoles. Be to, A. A. nurodė, kad paėmus kreditą bankas klientams suteikdavo naudingą paslaugą – overdraftą. Trečiasis asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų išgelbėti savo įmonę, šeimos verslą, tikėdamasis, kad sandoris bus naudingas bei tikėdamasis ateityje gauti pelną.

Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas pasinaudodamas UAB „Trys dzūkai” ir ieškovo vadovo, akcininko A. A. bei jo žmonos asmeniniais laidavimais, asmeninio turto įkeitimu UAB „Trys Dzūkai” kredito sutarties užtikrinimui, privertė perkelti nemokios UAB „Trys dzūkai” įsipareigojimų vykdymą ieškovui, A. A. paneigė teismo posėdžio metu. Trečiasis asmuo A. A. nurodė, kad banko atstovai jam nedarė jokios įtakos ar spaudimo, neprivertė pasirašyti kredito sutarties. Jis savo iniciatyva kreipėsi į banką tikėdamasis, kad pavyks pagerinti UAB „Trys dzūkai“ finansinę padėtį ir toliau pelningai dirbti. Bei pats ieškovo atstovas posėdžio metu patvirtino, kad neteikia teismui šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, nes tai yra tik prielaida pagal praktikoje pasitaikančius atvejus. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas savo pirmiau nurodytų aplinkybių neįrodė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ne atsakovas, kaip nurodo ieškovas, sudarė sandorius su UAB „Allprint”, o trečiasis asmuo AB Ūkio bankas. Ieškovas, siedamas sudaryto sandorio prieštaravimą privataus juridinio asmens tikslams tik su sandorio nenaudingumu ieškovui, neatsižvelgė į tai, kad sandoris buvo sudarytas prisiimant galimą verslo riziką ir atitiko abiejų šalių interesus. Teismas vertina, kad ieškovas neįrodė ir kitos sandorio šalies – banko nesąžiningumo. UAB „Allprint“ įstatuose numatyta, jog pagrindinis jo tikslas yra gauti pelno, tačiau nenumatyta, kad juridinio asmens pareiga sudaryti tik komerciškai naudingus sandorius, todėl apsisprendimas imti kreditą kito, tačiau tam pačiam asmeniui priklausančio, juridinio asmens įsipareigojimų įvykdymui, savaime negali būti pagrindas konstatuoti, jog kreditą suteikęs bankas nesąžiningas. Ieškovas deklaruojamo banko nesąžiningumo nepagrindė jokiais nenuginčijamais įrodymais (CPK 177, 178, 185 straipsniai), rėmėsi praktikoje pasitaikančiais atvejais. Teismas mano, kad sudarytas sandoris neprieštaravo privataus juridinio asmens teisnumui, todėl įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti 2011-07-20 sudarytą Kredito sutartį Nr. KR06-053/11 negaliojančia vadovaujantis CK 1.82 nuostatomis bei taikyti restituciją ir priteisti iš AB Šiaulių bankas 67 000,00 Lt (19 665,20 Eur) kredito sumą, kurią UAB „Allprint“ sumokėjo pagal Kredito sutartį.

Dėl 2011-08-31 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 11-08-31/01 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Ieškovas ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančia 2011-08-31 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11-08-31/01, taikyti restituciją ir priteisti iš AB Šiaulių bankas 6 741,67 Lt (1 952,52 Eur) sumą, kurią UAB „Allprint“ sumokėjo pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-07-20 Kredito sutarties Nr. KR06-053/11 1.13. punkte numatyta, jog UAB „Allprint“ įsipareigoja, refinansavus dalį UAB „Trys dzūkai“ skolos bankui 2011-07-20 kredito sutartyje nurodyta tvarka ir bankui pertvarkius su UAB „Trys dzūkai“ 2005-09-01 sudarytą kredito linijos sutartį Nr. RK06-062/05 į kreditą bei bankui atsisakius 2011-07-20 kredito sutartyje nurodyto turto pirminio įkeitimo, sudaryti su banku reikalavimo teisių perleidimo į UAB „Trys dzūkai“ skolą, susidariusią pagal 2005-09-01 Kredito linijos sutartį Nr. RK06-062/05 ir šios skolos užtikrinimo priemones, sutartį banko nustatytomis sąlygomis. 2011-08-31 tarp AB Ūkio bankas ir UAB „Allprint“ buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 11-08-31/01, kuria kreditorius AB Ūkio bankas perleidžia naujajam kreditoriui UAB „Allprint“, o naujasis kreditorius priima iš kreditoriaus reikalavimą, skolininkas UAB „Trys dzūkai“. Už perleistą reikalavimą naujasis kreditorius įsipareigojo sumokėti 6 741,67 Lt. 2011-09-19 tarp AB Ūkio banko ir UAB „Allprint“ buvo pasirašyta Reikalavimo teisių ir dokumentų patvirtinančių reikalavimo teises pagal 2011-08-31 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11-08-31/01 priėmimo-perdavimo aktas Nr. 11-09-19/01 patvirtina, jog naujasis kreditorius UAB „Allprint“ įvykdė savo įsipareigojimus kreditoriui AB Ūkio bankas pagal 2011-08-31 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11-08-31/01. Ginčijamą sandorį sudarė UAB „Allprint“ ir AB Ūkio bankas. Atsakovo AB Šiaulių bankas atstovė teismo posėdžio metu paaiškino bei jos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, kad nusprendus panaikinti AB Ūkio bankas veiklos licenciją, bankas buvo suskaidytas į gerąją ir blogąją dalis, gerąją dalį perėmė AB „Šiaulių bankas“, blogajai daliai, likusiai AB Ūkio bankas, buvo iškelta bankroto byla. Pagal 2011-08-31 AB Ūkio bankas ir UAB „Allprint“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, atsakovas AB Šiaulių bankas jokių teisių ar pareigų neperėmė. 2013-03-03 Reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra tik tos reikalavimo teisės, kurios kyla iš finansavimo sutarčių, kurios sutarties sudarymo metu buvo neįvykdytos ir kurios buvo nurodytos perleidžiamųjų finansavimo sutarčių sąraše (2013-03-03 Reikalavimo perleidimo sutarties priedas). AB Šiaulių bankas jokių teisių ar pareigų pagal 2011-08-31 AB Ūkio bankas ir UAB „Allprint“ sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį neperėmė, nes ši sutartis jau buvo įvykdyta iki Reikalavimo teisių perleidimo sutarties tarp AB Šiaulių bankas bei AB Ūkio bankas sudarymo ir nebuvo įtraukta į perduodamų sutarčių sąrašą. Be to, 2011-08-31 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu AB Ūkio bankas perleido turimas teises, o ne jas įgijo, todėl atitinkamai negalėjo neegzistuojančių teisių perlesti AB Šiaulių bankas. AB Šiaulių bankas nėra gavęs ieškovo prašomos priteisti 6 741,67 Lt sumos iš UAB „Allprint“ pagal 2011-08-31 AB Ūkio bankas ir UAB „Allprint“ sudarytą, Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad AB Šiaulių bankas neperėmė 2011-08-31 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 11-08-31/01, šių aplinkybių neginčijo, tačiau savo reikalavimą palaikė, nes vertina, kad ginčijami sandoriai teisiškai yra neatsiejami.

Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014).

Teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad ieškinio dalis dėl 2011-08-31 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 11-08-31/01 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo reiškiama netinkamam atsakovui AB Šiaulių bankas, atsakovu turėtų būti BAB Ūkio bankas, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek nagrinėjant bylą iš esmės siekdamas išaiškinti ieškovui jo teisę kreiptis su prašymu pakeisti netinkamą proceso šalį tinkama, teiravosi ieškovo atstovo ar jo nuomone ieškinys reiškiamas tinkamam atsakovui, ar neketina keisti šalių. Ieškovo atstovas abu kartus pasisakė, jog mano, kad šalys nurodytos teisingai ir jis nesinaudos savo teise bei neprašys pakeisti netinkamą proceso šalį tinkama. Todėl teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytais motyvais, atmeta ieškinio reikalavimą dėl 2011-08-31 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 11-08-31/01 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kadangi reikalavimas reiškimas netinkamam atsakovui.

Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, bylos duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, būtinų tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys netenkinamas (CPK 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo BUAB „Allprint“ bankroto administratoriaus UAB „Vialogika“ ieškinį atmeti.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė