- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- T-54-744/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas, Ilona Jakubėnienė
- Nuteistasis
- R. M.
- Kategorijos
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151–153 str.)
- 2.5.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.16Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarka (BPK 3601 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartyje (laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apygardos teismo 2000 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. gegužės 31 d. nutartimi, R. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (1961 metų, Nr. 18-147 redakcija) 104 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 metams, bausmę paskiriant atlikti sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Pagal 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto” 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą R. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta pusantrų metų iki 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Tuo pačiu nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK (1961 metų, Nr. 18-147 redakcija) 104 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 10 metų, bausmę paskiriant atlikti sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Pagal 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto” 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą D. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta pusantrų metų iki 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Iš D. B. ir R. M. S. K. naudai solidariai priteista 903,36 Lt (litų) laidojimo išlaidų.
2. 2024 m. birželio 10 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas nuteistojo R. M. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą jo turtui.
3. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi nuteistojo R. M. prašymas buvo patenkintas ir panaikintas Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 1999 m. balandžio 9 d. nutarimu uždėtas areštas (pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas – laikinas nuosavybės teisės apribojimas) R. M. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Valstybinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 17 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad turto arešto aktų registre nebuvo gautas ir įregistruotas turto arešto aktas pagal Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 1999 m. balandžio 9 d. nutarimą, kuriuo areštuotas R. M. žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (teikimo b. l. 23). Šiaulių apygardos teisme 2024 m. liepos 19 d. gautame VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodyta, kad juridinis faktas apie areštą minėto žemės sklypo registro įraše įregistruotas Telšių rajono apylinkės prokuratūros 1999 m. gegužės 26 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (teikimo b. l. 26).
4. 2024 m. spalio 9 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo R. M. prašymas ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartyje Nr. T-29-882/2024, nurodant, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), panaikinamas areštas, kuris buvo uždėtas 1999 m. gegužės 26 d. Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu. Prašyme nuteistasis nurodo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 1999 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir areštuotas jam priklausantis 2 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Teigia, kad nukentėjusiajai žala atlyginta senai, jokių pretenzijų nukentėjusioji jam nebereiškia ir jokių neapmokėtų skolų ar pradėtų vykdomųjų bylų jo atžvilgiu nėra, todėl mano, kad nuosavybės teisių apribojimo taikymas tapo nebetikslingas. Taip pat prašyme nuteistasis nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi jo prašymą dėl jam taikomo nuosavybės teisių apribojimo taikymo panaikinimo tenkino, tačiau, jam nuvykus į VĮ „(duomenys neskelbtini)“, paaiškėjo, kad nutartyje nurodyta neteisinga arešto taikymo data ir arešto taikymo pagrindas, tai yra nurodyta sprendimo data – 1999 m. balandžio 9 d., nors areštas taikytas Telšių rajono apylinkės prokuratūros 1999 m. gegužės 26 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Jo nuomone, priimant Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį buvo padarytas rašymo apsirikimas, kurį būtina ištaisyti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo R. M. prašymą nukentėjusioji S. K. nurodo, kad žala neatlyginta.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, tame tarpe ir ištaisyti rašymo bei aritmetinis klaidas ar kitokius netikslumus (BPK 361 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 361 straipsnio 4 dalis). BPK 362 straipsnio 4 dalis numato, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK), nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Nors nuteistasis R. M. prašo ištaisyti rašymo apsirikimus Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartyje, tačiau iš prašymo turinio matyti, kad juo prašoma nurodyti kitą prokuratūros sprendimą, kurio pagrindu taikomas jam priklausančio nekilnojamojo turto laikinas nuosavybės teisės apribojimas (areštas), o tai keičia ankstesnės nutarties esmę, todėl šiuo atveju negalima taikyti klaidų ištaisymo instituto. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, nuteistojo R. M. prašymą nagrinėja kaip naują prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo (arešto) panaikinimo (BPK 361 straipsnio 3 dalis).
7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijusi su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas negali tęsti neribotą laiką (BPK 151 straipsnio 6 dalis) ir panaikinamas tuomet, kai ši procesinė prievartos priemonė tampa nebereikalinga (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
8. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. 1999 m. balandžio 9 d. nutarimu buvo uždėtas R. M. turtui areštas (2 t., b. l. 179). Telšių rajono PK SP jaunesnysis inspektorius S. M. 1999 m. balandžio 15 d. surašė arešto turtui uždėjimo protokolą, kuriame nurodė, jog aprašomo turto nerasta (2 t., b. l. 180). Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė A. A. 1999 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonę (dabar – VĮ Registrų centras), prašydama pranešti ar D. B. ir R. M. vardu yra registruota nekilnojamojo turto, o, esant registruotam turtui, uždėti areštą (teikimo b. l. 30). Iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės (dabar – VĮ Registrų centras) Telšių filialo 1999 m. gegužės 31 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotos Telšių rajono apylinkės prokuratūrai, matyti, kad R. M. vardu yra registruotas žemės sklypas, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Šioje pažymoje nurodyta, kad areštas šiam žemės sklypui įregistruotas (2 t., b. l. 181). Iš žemės registro išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoto 1999 m. gegužės 28 d., matyti, kad R. M. vardu yra registruotas 2 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), sklypo identifikatorius (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 182-184). Kaip jau minėta, Šiaulių apygardos teismo 2000 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. gegužės 31 d. nutartimi, iš D. B. ir R. M. S. K. naudai solidariai priteista 903,36 Lt laidojimo išlaidų. Dėl ikiteisminio tyrimo metu uždėto arešto R. M. nekilnojamajam turtui likimo minėtame nuosprendyje nepasisakyta, šis klausimas liko neišspręstas (3 t., b. l. 194-197).
9. Šiaulių apygardos teismo 2000 m. vasario 29 d. nuosprendžio pagrindu antstolių kontorai prie Telšių rajono apylinkės teismo buvo išsiųsti du vykdomieji raštai dėl 903,36 Lt išieškojimo solidariai iš R. M. ir D. B. vykdymo. Šioje baudžiamojoje byloje minėti teismo išduoti vykdomieji raštai su teismo antstolio atžymėjimu apie sprendimo įvykdymą arba apie vykdomojo rašto grąžinimą išieškotojui, nurodant grąžinimo priežastis, Šiaulių apygardos teismui nebuvo grąžinti. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai, atsakydami į 2024 m. spalio 22 d. Šiaulių apygardos teismo paklausimą dėl 903,36 Lt išieškojimo iš R. M. ir D. B., nurodė, kad po Teismų sujungimo reformos iš Telšių rūmų į Mažeikių rūmus buvo perduotos Teismo antstolių kontoros prie Telšių rajono apylinkės teismo 1999-2002 metų vykdomųjų bylų, kurių saugojimo terminas yra pasibaigęs, 2019 m. balandžio 4 d. naikinimo aktas Nr. NS-5, kuriame R. M. ir D. B. bylos nebuvo įrašytos (teikimo b. l. 43). Lietuvos antstolių rūmai į 2024 m. birželio 12 d. Šiaulių apygardos teismo paklausimą dėl R. M. atžvilgiu vykdomo išieškojimo 903,36 Lt sumai nurodė, kad po 2003 m. sausio 1 d. įvykdytos Teismo antstolių reformos, nuo 2003 metų, privačiai veikiantiems antstoliams buvo perduotos tik nebaigtos vykdyti teismo antstolių kontorų bylos, o tais atvejais, kai vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas išskaitoms tretiesiems asmenims atlikti ar išieškoti iš skolininko nebuvo įmanoma dėl įvairių priežasčių, vykdomoji byla buvo laikoma užbaigta ir perduodama į teismo archyvą, prie kurio veikė buvusi teismo antstolio kontora (teikimo b. l. 9). Iš Lietuvos antstolių rūmų 2024 m. birželio 19 d. atsakymo R. M. matyti, kad, patikrinus Antstolių informacinę sistemą, gauti duomenys tik apie 1 vykdomąją bylą dėl 2000 Eur skolos išieškojimo pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-1254-408/2023 (teikimo b. l. 12), kurį patvirtina antstolio S. U. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas (teikimo b. l. 11). Byloje nėra jokių duomenų, kad pati nukentėjusioji S. K. antstoliui vykdymui būtų pateikusi vykdomąjį raštą dėl 903,36 Lt išieškojimo iš R. M. (nukentėjusioji su atsiliepimu tokių duomenų taip pat nepateikė). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalis (straipsnio redakcija galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) numatė, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo metu CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti terminas jau yra pasibaigęs.
10. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgus į tai, kad negauta duomenų, jog pagal Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1/17-20-2000 išduotus vykdomuosius raštus dėl 903,36 Lt išieškojimo iki šiol būtų vykdomas priverstinis išieškojimas, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo toliau taikyti Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. 1999 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 02/546 pagrindu uždėtą areštą (pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas – laikiną nuosavybės teisės apribojimą) R. M. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui – žemės sklypui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Tai, kad, nukentėjusiosios S. K. teigimu, nuteistasis R. M. galimai iki šiol neatlygino S. K. priteistų 903,36 Lt laidojimo išlaidų, nesudaro pagrindo toliau riboti nuteistojo R. M. nuosavybės teisių, nes, kaip jau buvo minėta, Šiaulių apygardos teismo 2000 m. vasario 29 d. nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl tolimesnio arešto R. M. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui taikymo. Todėl nuteistojo R. M. prašymas tenkinamas – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą turtą naikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalimi, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo R. M. prašymą tenkinti.
Panaikinti Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. 1999 m. gegužės 26 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu uždėtą areštą (laikiną nuosavybės apribojimą) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui – žemės sklypui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.