- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2A-400-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01928-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekspetra“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos ir Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekspetra“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-02-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-32-228/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Orida“ ieškinį atsakovei uždarąjai akcinei bendrovei „Ekspetra“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir BUAB) „Orida“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( toliau- UAB) „Ekspetra“ 3 577,58 Eur skolą, 1 073,27 Eur palūkanų.
2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir UAB „Rimvilsta“ 2011-06-09 ir 2011-08-31 buvo sudarytos reikalavimo teisės į UAB „Ekspetra“ įsiskolinimą UAB „Rimvilsta“ perleidimo sutartys 671 649,78 Lt sumai. Panevėžio apygardos teismas 2013-03-04 sprendimu pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-06-09 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2011-06-09/1 dalį, pagal kurią UAB „Rimvilsta“ perleido UAB „Orida“ 237 741,36 Lt reikalavimo teisę, kylančią iš subrangos sutarties į UAB „Ekspetra“, ir pritaikė restituciją, grąžinant ieškovei BUAB „Rimvilsta“ reikalavimo teisę į UAB „Ekspetra“. Po teismo sprendimo suma pagal abi reikalavimo perleidimo sutartis liko 433 908,42 Lt ( 671 649,78 – 237 741,36 = 433 908, 42).
3. Pagal Panevėžio apygardos teismo 2013-03-04 sprendimą UAB „Orida“ turėjo grąžinti UAB „Ekspetra“ 237 741,36 Lt, tačiau ši operacija nebuvo įvykdyta, kadangi UAB „Ekspetra“ turėjo kitų finansinių įsipareigojimų UAB „Orida“ – negrąžintą paskolą. Ši skola tarpusavio susitarimu buvo užskaityta kaip paskolos grąžinimas. Atlikus šios sumos užskaitą, UAB „Orida“ pagal cesijos sutartis buvo sumokėta 421 555,73 Lt (659 297,09 - 237 741,36 = 421 555,73).
4. Atsakovė pagal cesijos sutartis ieškovei liko skolinga 12 352,69 Lt ( 3 577,58 EUR) (433 908,42 – 421 555,73 = 12 352,69), todėl ieškovė šią sumą prašo priteisti iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020-02-12 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Ekspetra“ ieškovės BUAB „Orida“ naudai 3 577,58 Eur skolos, 1 073,27 Eur palūkanų, 726 Eur advokatės pagalbos išlaidų atlyginimą bei 105 Eur į valstybės biudžetą.
6. Teismas, įvertinęs trijų paskolos sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir atsakovės 2011-07-25, 2011-10-15, 2012-02-07, 2014-02-11 suderinimo akto duomenis, teismų sprendimų rezultatą dėl reikalavimo perleidimo sutarčių, išrašus iš AB banko SNORAS už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2011-07-31 ir nuo 2011-11-01 iki 2011-11-30, AB SEB bankas sąskaitos išrašą nustatė, jog atsakovė „Ekspetra“ ieškovei BUAB „Orida“ yra skolinga 3 577,58 Eur.
7. UAB „Ekspetra“ šios skolos neneigė, tačiau nesutiko, kad yra skolinga ieškovei, nes pagal 2011-06-01 automobilio nuomos sutartį UAB „Orida“ išnuomavo krovininį mikroautobusą M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 600 Lt mėnesinį nuomos mokestį laikotarpiui iki 2011-12-31. Kartu atsakovė pateikė ieškovės ir atsakovės 2011-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 2011/12, pagal kurio duomenis 2011-12-31 už automobilio nuomą atsakovei UAB „Ekspetra“ ieškovė UAB „Orida“ liko skolinga 2 047,31 Lt.
8. Teismas, atsižvelgdamas į šalių atstovų paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, jog atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog toks automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , apskritai egzistavo, kad jis buvo atsakovės įgytas mainų pagrindu, vėliau realiai išnuomotas ieškovei. A. M. Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2012-01-01 Lietuvoje nebuvo registruotas, taigi jis negalėjo būti ir sumainytas su atsakovės turėtu automobiliu Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris specialisto išvados duomenimis iki 2012-06-04 neparduotas. Specialistų išvados taip pat nepatvirtina, kad ginčo automobilis priklausė atsakovei, specialistų išvados dėl abiejų įmonių apskaitos duomenų nepatvirtino ir šio automobilio nuomos fakto: atsiskaitymo už nuomą, skolų ir pan.
9. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas pripažino, jog tarp šalių buvo sudarytas tariamas sandoris, tik dėl akių, neketinant šios sutarties pagrindu sukurti teisinių pasekmių, būdingų tokio pobūdžio sutartiniams santykiams. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nuomos sutartis sudaryta, atsakovei siekiant išvengti likusios 3 577,58 Eur skolos sumokėjimo UAB „Orida“ (Civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.86 straipsnio 1 dalis). Teismas savo iniciatyva UAB „Orida“ ir UAB „Ekspetra“ 2011-06-01 sudarytą automobilio nuomos sutartį pripažino niekine ir negaliojančia. Restitucijos netaikė, kadangi nei viena iš šalių nieko viena iš kitos nėra gavusi.
10. Teismas nepripažino niekiniu ir negaliojančiu ir tarp UAB „Orida“ ir UAB „Ekspetra“ 2011-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 2011/12, nes tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, tai tik įrodymas, kad šalys yra sutarusios dėl akte nurodytos skolos ir reikalavimo dydžio, ir tokie aktai yra tik išvestiniai dokumentai, jie nelaikomi sandoriais, todėl šio suderinimo akto, sudarytą niekine ir negaliojančia pripažintos automobilių nuomos sutarties pagrindu, irgi nėra pagrindo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu.
11. Atsakovei neįrodžius, jog ji neskolinga ieškovei, 2011-06-01 automobilio nuomos sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia, pagal byloje nustatytus buvusius kitus prievolinius santykius tarp šalių, teismui nustačius ,kad atsakovė UAB „Ekspetra“ liko 3 577,58 Eur ieškovei BUAB „Orida“, ginant ieškovės interesus, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė šią skolą bei prašytas priteisti 6 procentų dydžio metinės palūkanas nuo 3 577,58 Eur už penkerius metus, kurios sudaro 1 073,27 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu UAB „Ekspetra“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2020-02-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės BUAB „Orida“ patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti UAB „Ekspetra“ naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
13. Atsakovė kategoriškai nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje egzistavo aplinkybės, sudarančios pagrindą teismui ex officio pripažinti negaliojančia 2011-06-01 automobilio nuomos sutartį, o taip pat konstatuoti, kad atsakovė liko skolinga ieškovei 3 577,58 Eur pagal reikalavimo perleidimo sutartis.
14. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pati ieškovė rėmėsi abiejų šalių 2014-02-11 pasirašytu aktu, kuriuo šalys užskaitė savo tarpusavio įsipareigojimus, tačiau šio akto ieškovė neprašė pripažinti negaliojančiu, negaliojančiu šis aktas nepripažintas ir teismo iniciatyva. 2014-02-11 aktu šalys įskaitė priešpriešinius įsipareigojimus ir dėl šios aplinkybės ginčo byloje nebuvo, dėl ko ieškovės pareikštas ieškinys turėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu.
Atsiliepimas
15. Atsakovė nurodė, kad ieškovė iš UAB „Rimvilsta“ pagal reikalavimo perleidimo sutartis įsigijo reikalavimo teisę į atsakovę bendrai 671 649,78 Lt sumai (t. I, b.l. 30-33). Per laikotarpį nuo 2011-07-08 iki 2011-11-18 atsakovė sumokėjo ieškovei 659 297,09 Lt (t. I, b.l. 18). Po restitucijos pritaikymo civilinėje byloje Nr. 2A-374/2014, ieškovė privalėjo grąžinti UAB „Rimvilsta“ 237 741,36 Lt reikalavimo teisę į atsakovę, t.y. po restitucijos pritaikymo likusi ieškovei reikalavimo teisė sudarė 433 908,42 Lt (671 649,78 – 237 741,36 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2014-02-11 (t.y. nutarties įsiteisėjimo dienai) jau buvo sumokėjusi ieškovei 659 297,09 Lt, ieškovė liko skolinga atsakovei 225 388,70 Lt sumą (659 297,09 – 433 908,42 Lt), t.y. susidarė 225 388,70 Lt atsakovės permoka ieškovei. Skirtingai nei teigia ieškovė savo patikslintame ieškinyje, pasirašant 2014-02-11 aktą atsakovė Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-11 nutarties pagrindu turėjo reikalavimo teisę į ieškovę 225 388,70 Lt, o ne 237 741,36 Lt sumai.
16. Atsakovės pateiktas 2011-12-31 aktas atspindi tikrą ir teisingą informaciją, kadangi jo duomenims esant klaidingiems, 2014-02-11 akto pasirašymo dienai atsakovė nebūtų galėjusi įskaityti būtent tokio dydžio (237 741,36 Lt) ieškovės skolos, kadangi atsakovei pagal reikalavimo perleidimo sutartis priklausė tik jos faktinės permokos dydžio – 225 388,70 Lt – reikalavimas ieškovei, o ne restitucijos dydžio (237 741,36 Lt) suma. 2014-02-11 dienai neegzistuojant jokių kitų ieškovės skolinių įsipareigojimų atsakovei, tame tarpe ir įsiskolinimui pagal automobilio nuomos sutartį, atsakovė nebūtų galėjusi įskaityti 237 741,36 Lt dydžio ieškovės skolos, nes tokio dydžio ieškovės skolos atsakovei tiesiog nebuvo. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės įsiskolinimo atsakovei pagal automobilio nuomos sutartį nepagrįstumo yra prieštaringos, padarytos neįvertinus visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų
17. Ginčo dėl 2014-02-11 akto, tame tarpe ir dėl abiejų šalių užskaitytų sumų byloje nebuvo, ieškovė pripažino, kad šis aktas buvo perduotas bankroto administratoriui. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad šalių 2014-02-11 atliktas užskaitymas neatitiko faktinės tai dienai buvusios situacijos, 2014-02-11 akto neginčijo. 2011-12-31 akto tikrumą patvirtina tai, kad 2014-02-11 akte šalys užsiskaitė būtent 237 741,36 Lt abipusę skolą, kurią sudarė atsakovės skola ieškovei pagal paskolos sutartį ir ieškovės skola atsakovei, kylanti iš permokos pagal reikalavimo perleidimo sutartis (225 388,70 Lt) ir dar 2011-12-31 dieną suderintą skolą, kylančią iš automobilio nuomos santykių (12 352,69 Lt).
18. Pirmosios instancijos teismo 2014-02-11 aktas nebuvo įvertintas visiškai nepagrįstai, todėl ginčijamame sprendime liko neatsakyta į klausimą, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė galėjo įskaityti 237 741,36 Lt ieškovės skolą ir kokiu teisiniu pagrindu bei iš ko susidarė ši atsakovės reikalavimo teisė į ieškovę būtent 237 741,36 Lt sumoje. Pažymėtina, kad 2014-02-11 aktą ieškovė pati pateikė į nagrinėjamą bylą bei rėmėsi savo ieškinyje, kaip viena iš faktinių ieškinio aplinkybių.
19. Teigia, kad 2014-02-11 aktu šalys įskaitė tarpusavio priešpriešinius įsipareigojimus: atsakovė įskaitė turimą 225 388,67 Lt (arba 65 277,07 Eur) permoką pagal reikalavimo perleidimo sutartis (t. I, b.l. 18, 30-33) ir 12 352,69 Lt (arba 3 577,58 Eur) reikalavimą pagal 2011-06-01 automobilio nuomos sutartį bei 2011-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (t. I, b.l. 55-57); ieškovė įskaitė turimą 237 741,36 Lt reikalavimą į atsakovę pagal šalis siejusius paskolinius santykius (t. I, b.l. 34-39, 45). Todėl atsakovė neliko skolinga ieškovei nei pagal reikalavimo perleidimo sutartis, nei kitų sandorių pagrindu.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą BUAB „Orida“ prašo jį atmesti, o pirmos instancijos teismo 2020-02-12 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
21. Nurodo, kad apeliantės teiginys, kad ji neskolinga ieškovei, nes ieškovei buvo nuomojamas automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) niekuo nepagrįstas. FNTT atliktoje apelianto visa apimančios, ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadoje automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip nerastas, kaip ir nerasta nei nuomos, nei mainų sutarčių bei ieškovui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už automobilio nuomą.
22. 2011-06-01 tariamai buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, kuria nei viena iš šalių neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų, būdingų tokio pobūdžio santykiams, apeliantei tik siekiant išvengti likusios 3 577,58 Eur skolos sumokėjimo ieškovei. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino nei 2010-10-01 mainų sutarties, nei 2011-12-31 suderinimo akto kaip juridinę galią turinčių sandorių.
Šalies argumentai
23. Ieškovė prašė teismo vertinti ir pripažinti ex officio 2011-12-31 suderinimo aktą bei 2011-06-01 automobilio nuomos sutartį niekiniais ir negaliojančiais, nes pagal oficialius ir nepaneigtus, nenuginčytus viešo registro duomenis, toks objektas – M. B., kurio valstybinis numeris būtų buvęs (duomenys neskelbtini), tais metais apskritai neegzistavo. Negali galioti sandoriai dėl neegzistuojančio sandorio objekto, o atsakovas nepateikė jokių duomenų apie šio objekto egzistavimą minėtų sandorių sudarymo metu. Be to, šie sandoriai vertintini ir kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, nes pagal CK 6.477 straipsnio 3 dalį neturi privalomųjų rekvizitų.
24. Apeliantės teiginys, kad pagal 2014-02-11 suderinimo aktą Nr.201/02 šalys užskaitė savo tarpusavio įsipareigojimus 237 741,36 Lt sumai, išskaidant ją į 225 388,70 Lt skolą pagal paskolų sutartis ir 12 352,66 Lt skolą, kilusią pagal automobilio nuomos sutartį, neatitinka nei realių faktų, nei byloje esančių duomenų sistemiškai juos aiškinant su prejudiciniais faktais, nustatytais kitose bylose įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais.
25. Apeliantė, teigdama, kad į bylą pateiktas 2011-12-31 aktas atspindi tikrą ir teisingą informaciją, nepatikslina, kokia tai yra informacija ir ką ji atspindi. Mano, kad šis aktas buvo surašytas atgaline data (pirma, dėl to kad nebuvo perduotas administratoriui su UAB „Orida“ dokumentais po bankroto bylos iškėlimo, antra, nėra minimas jokiuose patikrinimo už akte įvardijamą laikotarpį dokumentuose, trečia, pateiktas į nagrinėjamą bylą atitinkamai tik po ieškinio tokiai sumai pateikimo). Ieškovės buhalterinėje apskaitoje (kurios dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui) taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų mokėta už tokio automobilio nuomą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
27. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo teismas savo iniciatyva pripažino negaliojančia šalių sudarytą automobilio nuomos sutartį ir tenkino ieškinį dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
28. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Orida“ ir UAB „Rimvilsta“ 2011-06-09 ir 2011-08-31 buvo sudarytos reikalavimo teisės į UAB „Ekspetra“ įsiskolinimą UAB „Rimvilsta“ perleidimo sutartys dėl 671 649,78 Lt. Panevėžio apygardos teismas 2013-03-04 sprendimu pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-06-09 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2011-06-09/1 dalį, pagal kurią UAB „Rimvilsta“ perleido UAB „Orida“ 237 741,36 Lt reikalavimo teisę, kylančią iš subrangos sutarties į UAB „Ekspetra“, ir pritaikė restituciją, grąžinant ieškovei BUAB „Rimvilsta“ reikalavimo teisę į UAB „Ekspetra“. Po teismų sprendimų skola pagal Cesijos sutartis liko 433 908,42 Lt, šią sumą UAB „Orida“ turėjo grąžinti UAB „Ekspetra“. Tačiau ši skola buvo užskaitoma tarpusavio susitarimu kaip UAB „Ekspetra“ 421 555,73 Eur skolos grąžinimas UAB „Orida“ pagal 2011-07-25, 2011-10-15 ir 2012-02-07 paskolos sutartis bendroje sumoje 1 003 000 Lt.
29. Pagal paskolos sutartis, sudarytas tarp ieškovės ir atsakovės 2011-07-25, 2011-10-15, 2012-02-07, 2014-02-11 suderinimo akto duomenis, teismų sprendimų rezultatą dėl reikalavimo perleidimo sutarčių, išrašus iš AB banko SNORAS už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2011-07-31, už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2011-11-30 AB SEB banko sąskaitos išrašą nustatyta, jog atsakovė „Ekspetra“ ieškovei BUAB „Orida“ yra skolinga 12 352,69 Lt ( 3 577,58 Eur) (433 908,42 - 421 555,73 Lt).
30. Atsakovė UAB „Ekspetra“ pirmosios instancijos teisme pripažino skolą, tačiau nurodė, kad ji neskolinga ieškovei jos prašomos priteisti sumos, nes ieškovė apeliantei liko skolinga pagal 2011-06-01 automobilio M. B., valst.Nr.(duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad šalims pasirašant 2014-02-11 aktą, atsakovė Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-11 nutarties pagrindu turėjo reikalavimo teisę į ieškovę 225 388,70 Lt, o ne 237 741,36 Lt sumai.
31. Pagal sudarytas reikalavimo teisės sutartis BUAB „Orida“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartis 671 649,78 Lt sumai. Teismo sprendimu dalis sutarties dėl 237 741,36 Lt buvo pripažinta negaliojančia. Iš kart po teismo sprendimo šalys 2014-02-11 suderinimo aktu šią sumą užskaitė kaip atsakovės paskolos gražinimą ieškovei. Likusi suma pagal reikalavimo perleidimo sutartis 433 908,42 Lt (671 649,78 – 237 741,36 = 433 908,42 Lt). UAB „Erida“ ieškovei pagal paskolų sutartis sumokėjo 659 297,09 Lt, atlikus įskaitymą (659 297 Lt - 237 741,36 Lt = 421 555, 73 Lt). UAB „Ekspetra“ turėjo sumokėti BUAB „Orida“ 433 908,42 Lt, o sumokėjo 421 555, 73 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 3577,58 Eur (12 352,69 Lt) pripažino UAB „Ekspetra“ skola.
32. Apeliantės teigimu, teismas neturėjo tarp bylos šalių 2011-06-01 sudarytos automobilio nuomos sutarties pripažinti negaliojančia. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, neteisėtai peržengė byloje pareikšto ieškinio ribas, kadangi ieškovė tokio reikalavimo ieškinyje nereiškė.
33. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pagal šio straipsnio 3 dalį niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).
34. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimus dėl sandorių negaliojimo, laikosi pozicijos, kad, nesant proceso šalies reikalavimo, teismas ex officio pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tuomet, kai nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012). Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos), laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba, kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos , t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės ( CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012).
35. Tam, kad sandorį būtų galima pripažinti tariamuoju ir dėl to negaliojančiu dėl jį sudariusių subjektų valios ydos, ginčą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti, pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012).
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio pripažino tarp ieškovės ir atsakovės 2011-06-01 automobilio nuomos sutartį negaliojančia. Nors reikalavimas pripažinti šį sandorį negaliojančiu nebuvo pareikštas ieškinyje, tačiau ieškovė to prašė teismo posėdžio metu, be to, šis sandoris tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais. Byloje nustatytų aplinkybių pakako išvadai dėl akivaizdaus sandorio tariamumo.
37. Byloje nustatyta, kad UAB „Ekspetra“ neturėjo ginčo automobilio M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Orida“ ūkinės finansinės veiklos vertinime nėra fiksuoti automobilio M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos iš atsakovės santykiai, skolos UAB „Ekspetra“ už šio automobilio nuomą ar mokėjimai pagal automobilio nuomos sutartį. Laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31 valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nebuvo išduoti jokiai transporto priemonei. Valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepriklauso M. B. markės automobiliui. UAB „Ekspetra“ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-04-01 įmonė turėjo automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iki 2012-06-04 neparduotas, nors, kaip teigė atsakovė, pagal 2010-10-01 mainų sutartį su piliečiu J. P. apkeistas į automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
38. Įvertinus faktinius bylos duomenis, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pagal 2011-06-01 automobilio nuomos sutartį šalys realiai nesiekė ir neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų, nes M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio atsakovė neturėjo ir toks automobilis apskritai Lietuvoje neregistruotas. Taigi, nurodytas sandoris negalėjo būti vykdomas. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalių sudaryta automobilio nuomos sutartis buvo apsimestinis sandoris, kuriuo šalys nesiekė teisinių padarinių, o galimai sudarė jį, siekiant atsakovei išvengti likusios skolos mokėjimo ieškovei. Todėl teismas pagrįstai pripažino šį sandorį negaliojančiu, kaip tariamą sandorį (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).
39. Atsakovės teiginiai, kad ji yra neskolinga ieškovei, nes pirmosios instancijos teismas nepripažino 2014-02-11 akto, kuriuo šalys įskaitė priešpriešinius įsipareigojimus negaliojančiu, vertinami kaip nepagrįsti.
40. Byloje nustatyta, kad atsakovė turėjo 12352,69 Lt dydžio prievolę ieškovei, susidariusią pagal reikalavimo perleidimo sutartis. Pagal 2011-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 2011/12, ieškovė pagal automobilio nuomos sutartį Nr. 2011/11 turėjo 14 400 Lt prievolę atsakovei. Pagal nurodytą aktą atlikus šalių reikalavimų įskaitymus, ieškovė liko skolinga atsakovei 2 047,31 Lt. Atsakovės teigimu, atlikus įskaitymą, šalys susitarė dėl ieškovės 12 352,69 Lt prievolės atsakovei pabaigos.
41. Teismui pripažinus automobilio nuomos sutartį tariamu sandoriu, toks sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad automobilio nuomos pagrindu atsakovė neįgijo reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu, todėl šis reikalavimas negali būti laikomas įskaitytu pagal 2011-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, nes tai prieštarautų CK 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai imperatyviai įstatymo nuostatai, pagal kurią įskaitomas gali būti tik realiai egzistuojantis priešpriešinis vienarūšis reikalavimas.
42. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas yra išvestinis dokumentas, kuris surašomas pirminių duomenų pagrindu. Pripažinus pirminį dokumentą negaliojančiu (automobilio nuomos sutartį), toks aktas neturi galios ir negali sukelti šalims teisinių padarinių, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo ir jį papildomai pripažinti niekiniu ar negaliojančiu.
43. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Nenustačius CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės UAB „Ekspetra“ priteisiamos ieškovės BUAB „Orida“ naudai jos patirtos 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-02-12 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Ekspetra“ , juridinio asmens kodas 183829122, BUAB „Orida“, juridinio asmens kodas 302605645, naudai 181,50 Eur (šimtas aštuoniasdešimt vienas euras 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.