- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- e2-32-228/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01928-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Jurgita Spaičienė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
ieškovei bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvaujant, yra prašymas bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant,
atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvaujant, yra prašymas bylą nagrinėt atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė bankrutavusi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (pirminis ieškinys gautas 2018-11-08, patikslintas ieškinys pateiktas teismui 2019-11-19, patikslintas pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo gautas 2019-11-19).
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3577,58 EUR skolą, patikslintu ieškiniu dalyje dėl palūkanų prašė už naudojimąsi įmonės lėšomis 3577,58 EUR sumoje priteisti 6 procentus metinių palūkanų už penkerius metus iki reikalavimo pareiškimo dienos, tai yra 1073,27 EUR palūkanų.
Ieškovė ieškinyje ir atstovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tarp ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-06-09 ir 2011-08-31 buvo sudarytos reikalavimo teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidimo sutartys 671 649,78 Lt sumai. Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-06-09 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ 237 741,36 Lt reikalavimo teisę, kylančią iš subrangos sutarties į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pritaikė restituciją, grąžinant ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą.
Po teismo sprendimo suma pagal abi reikalavimo perleidimo sutartis liko 433 908,42 Lt (671 649,78 – 237 741,36 = 433 908, 42).
Ieškovė nurodė, jog pagal administratoriaus turimus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal cesijos sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 659 279,09 Lt.
Pagal Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 237 741,36 Lt, tačiau ši operacija nebuvo įvykdyta, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kitų finansinių įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ – negrąžinta paskola. Ši skola tarpusavio susitarimu buvo užskaityta kaip paskolos grąžinimas. Atlikus šios sumos užskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal cesijos sutartis buvo sumokėta 421 555,73 Lt (659 297,09 - 237 741,36 = 421 555,73).
Ieškovė, įvertinusi nurodytas aplinkybes, teigia, jog atsakovė pagal cesijos sutartis liko skolinga 12 352,69 Lt (3 577,58 EUR) (433 908,42 – 421 555,73 = 12352,69) ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovės.
Ieškovė 2019-02-19 patikslintame ieškinyje nurodė, jog atsakovė teiginio apie automobilių mainų ar panaudos sutartį nepagrindė įrodymais, o atsakovės byloje pateiktas 2011-12-31 suderinimo aktas administratoriui kartu su kitais bankrutuojančios įmonės dokumentais nebuvo pateiktas, skirtingai nei 2014-02-11 suderinimo aktas, taigi ieškovė neturėjo jokių dokumentų, susijusių su minėto automobilio naudojimu.
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, į patikslintą ieškinį – 2019-03-26 pateikė paaiškinimus raštu, 2020-01-22 atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą dėl ieškinio dalyko. Atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose bei posėdžių metu atsakovė su ieškiniu nesutiko.
Atsiliepimas
Atsakovė sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl atsiskaitymo pagal reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau dėl ieškovės reikalaujamos sumos nurodė, jog 12 352,69 Lt arba 3 577,58 EUR buvo įskaityti pagal 2011-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą pagal 2011-06-01 automobilio nuomos sutartį. Rašytiniuose paaiškinimuose papildė nesutikimo motyvus, nurodydama, kad 2011-12-31 dienai kaip ir bet kurių metų pabaigai šalys derino tarpusavio skolas. 2011-12-31 dienai automobilis pagal 2011-06-01 automobilio nuomos sutartį ieškovei buvo nuomojamas 7 mėnesius, metų pabaigai ieškovė buvo skolinga 14 400 Lt už automobilio nuomą už keturis mėnesius, už kitus tris mėnesius buvo sumokėta.
Atsakovė nurodė, jog iš ieškovės pateikto 2018-10-10 prašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad iki 2011-12-31 atsakovė pervedė viso 299 105,98 Lt, 2011-12-31 pagal reikalavimo perleidimo sutartį atsakovė liko skolinga 12 352,69 Lt. Taigi galutinis saldo 2011-12-31, remiantis 2011-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu sudarė 2 047,31 Lt, tai yra atsakovė turėjo 2 047,31 Lt reikalavimo teisę į ieškovę (14 400-12 352,69).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo santykiai dėl atsiskaitymų pagal dvi reikalavimų perleidimo sutartis bei skoliniai santykiai pagal tris paskolų sutartis. Tarp ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-06-09 ir 2011-08-31 buvo sudarytos reikalavimo teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidimo sutartys 671 649,78 Lt sumai. Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-06-09 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ 237 741,36 Lt reikalavimo teisę, kylančią iš subrangos sutarties į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pritaikė restituciją, grąžinant ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Po teismų sprendimų skola pagal Cesijos sutartis liko 433 908,42 Lt, šią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau ši skola buvo užskaitoma tarpusavio susitarimu kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ 421 555,73 EUR skolos grąžinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011-07-25, 2011-10-15 ir 2012-02-07 paskolos sutartis bendroje sumoje 1 003 000 Lt.
Įvertinus trijų paskolos sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir atsakovės 2011-07-25, 2011-10-15, 2012-02-07, 2014-02-11 suderinimo akto duomenis, teismų sprendimų rezultatą dėl reikalavimo perleidimo sutarčių, išrašus iš AB banko (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2011-07-31, už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2011-11-30, AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitos išrašą, nustatyta, jog atsakovė „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga 3 577,58 EUR.
Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teigė, jog atlikus tarpusavio skolų užskaitą (433 908,42 - 421 555,73), atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei liko skolinga 12 352,69 Lt arba 3 577,58 EUR. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat neneigė, jog atlikus tarpusavio skolų pagal reikalavimo perleidimo sutartis bei paskolų sutartis, atsakovė liko skolinga 12352,69 Lt arba 3577,58 EUR, tačiau atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko, jog ji yra skolinga ieškovei nurodytą sumą šiuo metu, teigdama, jog atsakovė pagal 2011-06-01 automobilio nuomos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomavo krovininį mikroautobusą Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 3600 Lt mėnesinį nuomos mokestį laikotarpiui iki 2011-12-31. Kartu atsakovė pateikė ieškovės ir atsakovės 2011-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurio duomenis 2011-12-31 už automobilio nuomą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga 2 047,31 Lt. Atsakovė taip pat pateikė duomenis iš VĮ Regitra apie tai, kad atsakovė 2011-12-31 datai buvo automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja, vėliau šį automobilį pagal 2010-10-01 mainų sutartį pastaroji su piliečiu J. P. sumainė į mikroautobusą Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė su šiais atsakovės teiginiais nesutiko, nurodydama, jog po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui dokumentai dėl automobilio nuomos ir minėtas skolos suderinimo aktas perduotas nebuvo.
Nesutikdama su atsakovės pozicija, ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-01-29, 2019-03-07, 2019-05-31, teikė duomenis iš VĮ Regitra, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31 valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nebuvo išduoti jokiai transporto priemonei.
Ieškovė 2019-03-07 taip pat teikė duomenis teismui iš LR transporto priemonių draudikų biuro. Biuras į ieškovės paklausimą, kas buvo automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas, nurodė, jog valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepriklauso Mercedes Benz markės automobiliui.
Ieškovė 2019-03-07 pateikė teismui Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos TRANSEKTA atsakymą į ieškovės paklausimą, kas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pristatydavo techninei apžiūrai, jog pagal valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) yra kitos markės transporto priemonė.
Pažymėtina, jog ieškovės teikiamas susirašinėjimas elektroniniais laiškais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra konkretus ir neturi jokios įrodomosios galios, todėl nevertintinas, o ieškovės 2019-03-26 pateikti tų pačių PVM sąskaitų faktūrų kopijų variantai, kokie 2019-02-14 buvo pateikti atsakovės.
Atsakovė, teigdama, jog ji ieškovei neskolinga nurodytą sumą, pateikė įrodymus: 2010-10-01 automobilių mainų sutartį, automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-01 nuomos ieškovei sutartį, 2011-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. 03-05 laikotarpiu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų 5 vienetus, kurie pagal atsakovę patvirtina, jog prekės iš pardavėjų pačios atsakovės buvo gabenamos ginčo automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašai apie tai padaryti atsakovės vadovo V. T. Atsakovė 2019-07-25 į teismo įpareigojimą pateikti atsakovės apskaitos dokumentus, patvirtinančius ginčo automobilio įtraukimą į buhalterinę apskaitą, pateikė 2011 metų mokestinio laikotarpio mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaraciją, iš kurios matyti, jog atsakovė 2011 metais sumokėjo 65 EUR šio mokesčio.
Taip pat iš byloje 2019-05-02 ieškovės pateiktos 2013-01-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvados matyti, jog tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-04-01 įmonė turėjo automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išvados duomenimis iki 2012-06-04 neparduotas, nors, kaip teigė atsakovė, pagal 2010-10-01 mainų sutartį su piliečiu J. P. apsikeistas į automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Toje pačioje specialisto išvadoje (3 lapas) nėra duomenų apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ginčo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš byloje esančios 2013-01-31 specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos vertinimo už laikotarpį nuo 2011-03-23 iki 2012-04-01, nustatyta, jog joje nėra fiksuoti automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos iš atsakovės santykiai, skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šio automobilio nuomą ar mokėjimai pagal automobilio nuomos sutartį.
Teismas, atsižvelgdamas į šalių atstovų paaiškinimus byloje pateiktus aukščiau aptartus rašytinius įrodymus vertina, jog atsakovo pateikti įrodymai: automobilių mainų sutartis, kurioje nurodyti duomenys neleidžia identifikuoti asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, duomenų, nei nustatyti jo gyvenamosios vietos, nes sutartyje esminiai asmens duomenys ir paso duomenys ir jo gyvenamosios vietos duomenys netikslūs ir neaiškūs, automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, 2011-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros, 2011 metų mokestinio laikotarpio mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracija nepatvirtina, jog toks automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), egzistavo, kad jis buvo atsakovės įgytas mainų pagrindu, vėliau realiai išnuomotas ieškovei, kadangi atsakovė, teigdama, jog šį automobilį įgijo mainų sutarties pagrindu, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nuosavybę į šį automobilį, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymą už automobilio nuomą, taip pat sąskaitų faktūrų ieškovei už automobilio nuomą išrašymą, atsakovė nepateikė jokių apskaitos dokumentų net ir teismui įpareigojus tą padaryti, ką pripažino 2019-07-25 prašyme, pateiktame teismui ir kaip įrodymą, pateikdama 2011 metų mokestinio laikotarpio mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracija, kurie niekaip neindividualizuoja mokesčio pagal kiekvieną automobilį, taigi ir neįrodo, jog šis mokestis buvo mokėtas ir už ginčo automobilį.
Priešingai nei atsakovės pateikti įrodymai, ieškovė pateikė įrodymus iš VĮ Regitra, kurie patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31 valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nebuvo išduoti jokiai transporto priemonei. Ieškovės pateikta informacija iš LR transporto priemonių draudikų biuro, jog valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepriklauso Mercedes Benz markės automobiliui, taip pat Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos TRANSEKTA atsakymas, jog pagal valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) yra kitos markės transporto priemonė taip pat patvirtina, jog automobilio Mercedes Benz su atsakovės nurodytais valstybiniais numeriais nebuvo.
Minėti įrodymai patvirtina, jog ginčo automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2012-01-01 Lietuvoje nebuvo registruotas, taigi jis negalėjo būti ir sumainytas su atsakovės turėtu automobiliu Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris specialisto išvados duomenimis iki 2012-06-04 neparduotas, taip pat nepatvirtina, jog ginčo automobilis realiai galėjo būti išnuomotas.
Specialistų išvados taip pat nepatvirtina, kad ginčo automobilis priklausė atsakovei, taip pat abiejų įmonių specialistų išvados iš apskaitos duomenų nepatvirtino ir šio automobilio nuomos buvimo: atsiskaitymo už nuomą, skolų ir pan.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kyla klausimas, ar buvo realiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-06-01 sudaryta automobilio nuomos sutartis.
Teismas aukščiau nurodyto pagrindu vertina, jog pagal tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-06-01 sudarytą automobilio nuomos sutartį nei viena iš šalių neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų, būdingų tokio pobūdžio santykiams. Ieškovė neigė buvus realiai automobilio nuomos santykius, atsakovė, teigdama priešingai, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų realiai buvus ginčo automobilio nuomos santykius. Todėl yra pagrindas pripažinti, jog buvo sudarytas tariamas sandoris, kuris sudarytas tik dėl akių, neketinant šios sutarties pagrindu sukurti teisinių pasekmių, būdingų tokio pobūdžio sutartiniams santykiams, o bylos aplinkybės leidžia teismui teigti, jog nuomos sutartis sudaryta, atsakovei siekiant išvengti likusios 3 577,58 EUR skolos sumokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Civilinio kodekso 1.86 straipsnio 1 dalis.).
Pagal Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 1 dalies nuostatas sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais negalioja. Pagal to paties straipsnio 5 dalį niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio, taigi esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-06-01 sudaryta automobilio nuomos sutartis laikytina niekine ir negaliojančia, kadangi sutartis yra sudaryta tik dėl akių (Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 1dalis, 3 dalis, 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.86 straipsnis).
Restitucija šiuo atveju netaikytina, kadangi nei viena iš šalių nieko nėra gavusi viena iš kitos.
Ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje teigė, jog teismas turėtų pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ir tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, tai tik įrodymas, kad šalys yra sutarusios dėl akte nurodytos skolos ir reikalavimo dydžio, ir tokie aktai yra tik išvestiniai dokumentai, ir jie nelaikomi sandoriais, todėl šio suderinimo akto, sudaryto niekine ir negaliojančia pripažintos automobilių nuomos sutarties pagrindu, nėra pagrindo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei neįrodžius, jog ji neskolinga ieškovei, 2011-06-01 automobilio nuomos sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia, pagal byloje nustatytus buvusius kitus prievolinius santykius tarp šalių, teismui nustačius atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 577,58 EUR dydžio skolą ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, ginant ieškovės interesus, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 3 577,58 EUR dydžio skola, kadangi pagal Civilinio kodekso nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.2. straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnis, CK 6.205 straipsnis).
Minėta, jog ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 procentus metinių palūkanų už penkerius metus iki reikalavimo pareiškimo dienos, tai yra 1 073,27 EUR palūkanų. Ieškinys teismui pateiktas 2018-11-08, civilinė byla iškelta 2018-12-03.
Palūkanos, apskaičiuotos už penkerius metus sudaro 1073,27 EUR. Atsakovė 2020-01-22 pateiktame atsiliepime, kaip ir kituose procesiniuose dokumentuose bei posėdžių metu su ieškiniu nesutiko, taigi nesutiko ir su prašymu priteisti palūkanas.
CK 6.210 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas (kai šalys yra juridiniai asmenys) už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovės prašomos priteisti 6 procentų dydžio metinės palūkanos už 3 577,58 EUR sumą už penkerius metus, ir kurios sudaro 1 073,27 EUR.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai.
Ieškovei paslaugas byloje teikė advokatė Jurgita Spaičienė pagal (duomenys neskelbtini) atstovavimo sutartį. Ieškovė šioje byloje patyrė 726 EUR išlaidų (dėl dalies išlaidų yra pateikta tik PVM sąskaita faktūra, tačiau pagal teismų praktiką tokiu atveju yra pagrindas šių sumų atlyginimui),
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro. Atsižvelgdamas į tai, jog byla laikytina vidutinio sudėtingumo, į būtinybę išvykti į kitą vietovę, į tai, kad advokatė atstovavo ieškovę 6 posėdžiuose, kur sugaišo daugiau nei 5 valandas, bylos nagrinėjimo eigoje rengė paklausimus įvairioms institucijoms, teikė pagrįstus prašymus dėl teismo liudijimų išdavimo įrodymų rinkimui, teismas vertina, jog ieškovės patirtos atstovės teisinės pagalbos išlaidos, skaičiuojamos taikant koeficientus nuo bylos nagrinėjimo eigoje galiojusių atitinkamų laikotarpių užpraėjusio ketvirčio vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2.1, 2.4, 2.8, 2. 9, 8.16., 8.18 p., 8.19 p., šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 726 EUR ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų (CPK 79, 93, 98 straipsniai).
Ieškovė, pateikdama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Žyminis mokestis šioje byloje sudaro 105 EUR ((3 577,58+1 073,27)x3:100x0,75).
Ieškovės ieškinį patenkinus, iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai priteistinas 105 EUR dydžio žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3 577,58 EUR skolos, 1 073,27 EUR palūkanų ir 726 EUR advokatės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), valstybės biudžeto naudai 105 EUR žyminio mokesčio (įmokos kodas - 5660), kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, ir teismui pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.