Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio AB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2014 m. rugpjūčio 31 d. 8.50 val. Šiauliuose, Bačiūnų g. vairavo transporto priemonę „O. Z.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,65 promilės girtumas (įvertinus +- 0,02 promilės paklaidą).

A. K. teisme iš dalies pripažino padaręs pažeidimą ir paaiškino, kad kaltinimas suprantamas, jaučiasi kaip niekada teisus, nes jo gyvenime mažiausiai buvo alkoholio ir tabako. 4 metai alkoholį vartoja minimaliai. Iš vakaro vyko krepšinio varžybos, išgėrė granatų vyno, skiesto mineraliniu vandeniu. Grįždamas namo su draugu parūkė cigaretę. Gal nikotinas galėjo įtakoti alkotesterio rodmenis. Jis vartoja daug vaistų, gal kokios medžiagos išsiskyrė. Tuo metu, kai sustabdė ir pripūtė, atrodė lyg griūtų jo visas gyvenimas. Naujas darbas, niša, kurioje gali dirbti, o dabar gali visko netekti. Prašė patikėkit juo, nes jis niekada nemeluoja, prašė išgelbėti šeimos ateitį. 4 metus neturėjo darbo, dabar vėl gali dirbti, prašė neatimti iš jo tos galimybės eiti į darbą ir uždirbti šeimai pinigų. Jo žmona serga nepagydoma liga, nepateikė dokumentų, nes žmona apie tai nieko nežino, nenori jai sakyti, nes labai myli. Jo tėvams taip pat reikalingas jo vairuotojo pažymėjimas, dažnai juos paveža. Mašina yra jo antra koja. Krepšinio varžybų pabaigoje apie 24 val. baigė vartoti alkoholį. Ryte gėrė arbatą, vandenį. Išsimiegojo gerai. Pareigūnai jį sustabdė kitą dieną, apie 10 val. Nežinojo, ar vyko reidas, nes buvo vienintelis vairuotojas kelyje, eilės mašinų prie pareigūnų nebuvo. Iš karto priėjo pareigūnė, paprašė dokumentų. Jis juos parodė, nuėjo iki kolegos, grįžo su alkotesteriu. Nuo sustabdymo iki kol pūtė į alkotesterį, praėjo 5 min. Keleivis, sėdėjęs šalia, gėrė sidrą ir rūkė cigaretę. Jo blaivumą tikrino automobilyje. Nepamena, kiek laiko užtruko pirminis dokumentų tikrinimas. Jis parūkė prieš pat sustabdant, išmetė nuorūką prieš sustojant prie pareigūnų. Iki pučiant į alkotesterį, nevalgė, negėrė. Jam buvo pirmas kartas, todėl su viskuo sutiko, nežinojo, kaip gintis. Sakė, kad nori išsiskalauti burną ir dar kartą pūsti, bet pasakė, kad negalima, tik nepaaiškino kodėl. Tą rytą dar gėrė kokakolos. Gal sąryšis su vaistais buvo, kuriuos vartoja daug metų. Jam kelis kartus pareigūnai rekomendavo susirasti kitą vairuotoją, nes mašinos nutempimas brangiai kainuos. Visas jėgas skyrė vairuotojo paieškai. Apie pasitikrinimą gydymo įstaigoje nepagalvojo. Gydytojai nežino, kodėl jam tirpsta kaulai, gal kokios medžiagos išsiskyrė į organizmą, kurios įtakojo alkotesterio rodmenis. Pareigūnai jam nepaaiškino, kad turi teisę per vieną valandą pasitikrinti blaivumą gydymo įstaigoje. Ne jo natūra yra vairuoti girtam. Pareigūnai neatsižvelgė į jo prašymą pūsti pakartotinai, nepaaiškino atsisakymo priežasties. Pareigūnė buvo jauna, gal turėjo mažai patirties. Jis sutiko su alkotesterio parodymais, nes nežinojo, ką toliau daryti, kokia alternatyva. Jo darbe yra sudarytos sąlygos dirbti darbą vairuojant. Darbas sėdimas - kabinete išsisiunčia dokumentus, tuomet važiuoja po taškus, skaičiuoja prekes, parsiveža dokumentus. Jis padaro iki 500000 žingsnių per dieną. Iš 28 pėdos kaulų pas jį likę tik 10. AB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo transporto priemonės, todėl sudarė panaudos sutartį su jo automobiliu. Be automobilio jo darbo vieta yra negalima. Važinėja po rajoną, yra 108 taškai, be mašinos šio darbo dirbti negali. Darbovietės neprašė charakteristikos, nes neseniai yra pasibaigęs bandomasis laikotarpis, bijojo, kad gali jį atleisti. Dabar norėtų dar kartą pasitikrinti sveikatą, nes greitai pavargsta. Kol rado darbą, jo šeima skurdo tiesiogine to žodžio prasme. Žino, kad jo charakteristika iš darbovietės būtų gera, bet bijo prašyti, kad gali nebepratęsti sutarties. Nesutiko su liudytojos O. B. parodymais, pabrėžė, kad vakarykščiai vartojo alkoholį, pasakė, kad ką tik rūkė. Paklausė dėl burnos prasiskalavimo, nes turėjo vandens. Rytais visada skalauja gerklę su skalavimo skysčiu ir vaistais, nes jam operuotos balso stygos. Prašė leisti dar kartą pūsti į alkotesterį. Niekas nieko nesakė dėl gydymo įstaigos. Norėjo paskambinti draugui pareigūnui, kad pasiklausti, kaip jam elgtis tokioje situacijoje. Jau buvimas teisme jam yra didžiulė bausmė. Prašė nuolankumo ir neatimti teisių. Jau turi pinigų sukaupęs baudai sumokėti. Negali nei tėvams, nei šeimai pasisakyti, tai jį dar labiau slegia. Jo liga yra progresuojanti. Pėsčias lieka be darbo ir be sveikatos. Labai gailisi, kad tokia yra nedidelio kiekio alkoholio pasekmė. Neleistų sau daryti nusikaltimo apie jį žinodamas.

Liudytoja O. B. teisme parodė, kad asmuo jai matytas, kai sustabdė, buvo neblaivus. Buvo vykdoma policinė priemonė, vyko reidas Šiaulių raj. Asmuo buvo sustabdytas, pabendravo, sakė, kad nevartojo alkoholio. Priėjusi prisistatė, patikrino dokumentus, pakalbėjo, pradėjo sklisti alkoholio kvapas. Atsinešė alkotesterį ir pasirodė, kad jis neblaivus. Asmuo sutiko su parodymais. Kai bendravo, sakė, kad negėrė. Kai pripūtė į alkotesterį, sakė, kad vakare gėrė vyno, buvo žvejyboje. Prie jų nerūkė, užsirūkė tik po patikrinimo. Pokalbio metu prieš patikrinimą ji klausė apie rūkymą. Asmuo nesakė, kad rūkė, tik po to, kai pradėjo skambinti, paklausė, ar galima parūkyti. Keleivis buvo labiau neblaivus. Iš pradžių neigė, kad vartojo alkoholį. Kai pradėjo rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pradėjo pasakoti, kur ir ką gėrė. Klausė, ar gali pasitikrinti gydymo įstaigoje, atsakė, kad gali, tik turi tai padaryti kuo greičiau. Vizualiai nesimatė, kad asmuo neblaivus. Eilės nebuvo, patikrino dokumentus. Procesas užtruko apie 15 min., jų automobilis stovėjo toliau. Iki patikrinimo praėjo apie 15 min. Nepamena, kiek rodė alkotesteris, gali būti 0,67 promilės. Jie negali kartoti patikrinimo, nes alkotesteris yra su atmintimi, jie negali nesurašyti protokolo. Asmuo turi teisę pasitikrinti ligoninėje. Sakė, kad gali pasirašyti po protokolu, bet gali ir nepasirašyti. Dar asmuo kažkam skambino paklausti dėl pasirašymo. Sakė, kad bus sunkinanti aplinkybė, jei nepasirašys po protokolu. Ne jie turi vežti į ligoninę, jie neprivalo, pats žmogus turi nuvažiuoti. Stengėsi kuo greičiau surašyti protokolą, kad galėtų pasitikrinti ligoninėje. Ar valgė, neklausė. Burną išsiskalauti siūlė, bet neturėjo ką nors duoti išsiskalavimui. Nežino, kaip jam reikėjo nuvažiuoti į ligoninę. Ji pasiūlė išsikviesti žmogų, kuris parvairuotų automobilį, kad nereikėtų jo nutempti. Nežino, kodėl tarnybiniame pranešime nėra visko parašyta. Nežino, kodėl asmuo suabejojo dėl pasirašymo ant protokolo. Iš pradžių sutiko, bet po to nustebo, kad pripūtė. Jis sakė, kad alkoholio nevartojo. Nežino, kur buvo kolega. Ji sustabdė asmenį, kolega liko prie tarnybinio automobilio, padėjo jai užpildyti alkotesterio žurnalą. Nepamena, kokiu atstumu buvo nuo tarnybinio automobilio, gal apie 50 metrų. Kai paėmė alkotesterį, kolega kartu nėjo, veiksmų nematė. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprašė išsiskalauti burnos, nepamena, ką sakė apie gydymo įstaigą.

Liudytojas V. L. teisme parodė, kad asmuo jam pažįstamas, buvo, kai pažeidė KET. Kolegė sustabdė, nustatė girtumą, užfiksavo. Nepamena, ar buvo reidas, ar buvo eilė. Jis bendravo su juo, bet nepamena, ką kalbėjo. Lygtais sutiko su alkotesterio parodymais. Alkoholio kvapas jautėsi, akys buvo paraudusios. Kol patikrino, praėjo 15 min., ne jis sustabdė, tiksliai nežino. Jis neuždavė klausimų, ar valgė, rūkė. Sustabdžius prie jų nevalgė ir nerūkė. Nepamena, ar ką sakė dėl gydymo įstaigos. Jie fiksuoja girtumo faktą alkotesteriu, vairuotojas pats turi žinoti apie galimybę pasitikrinti gydymo įstaigoje. Jis nepamena visų aplinkybių, kur buvo, kai kolegė sustabdė. Nepamena, kas atliko alkotesterio patikrą. Tarnybiniai pranešimai keičiami, jei keičiasi aplinkybės. Jei aplinkybės panašios, tai ir tarnybiniai pranešimai panašūs. Jis nepamena, kur buvo, kai sustabdė. Automobilyje sėdėjo dar vienas keleivis, kuris matėsi vizualiai, kad buvo neblaivus. Pakartoti pasitikrinti alkotesteriu nebuvo siūloma. Jie fiksuoja girtumą tuo metu, kai sustabdo. Jis nesiūlė vykti į ligoninę pasitikrinti, ar išaiškino teises – nepamena. Jei pilietis pageidauja tikrintis ligoninėje, tai jo reikalas. Automobilio nenuvežė, nes atvyko kitas vairuotojas, kuris parvairavo automobilį. Iki vidutinio girtumo laipsnio turi teisę imti paaiškinimus, surašyti ATP protokolus. Nežino, po kurio laiko atvyko kitas vairuotojas, kuris parvairavo automobilį. Nežino, kiek laiko truko tikrinimo procedūra. Pagal dabartines KET jie nebegabena į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumo, jei nesutinkama su alkotesterio parodymais. Jei asmuo fiziškai neįpučia, tada pagal situaciją žiūri, ką daryti. Nepamena, ar pasiūlė išsiskalauti burną, jie galimybės to padaryti neturime.

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad A. K. yra vaikystės draugas, nėra susipykę, žino, kodėl yra kviečiamas. Rugpjūčio mėn. pabaigoje važiavo iš Tytuvėnų, sustabdė policijos pareigūnai, sustojo. Priėjo, patikrino dokumentus, atsinešė alkotesterio matuoklį, A. papūtė ir jo paprašė nueiti į tarnybinį automobilį. A. K. prieš sustabdant rūkė. Jis pasakė, kad policija stabdo, A. užgesino cigaretę prieš sustojant. A. gėrė kokakolą. A. buvo blaivus, jis irgi jautėsi blaiviai. Tikriausiai sustabdė pareigūnė moteris. Prisistatė, paprašė dokumentų, patikrino, viskas užtruko 10-15 minučių. Tarnybinis automobilis stovėjo 20-30 metrų toliau. Alkotesterį atsinešė, nes pareigūnė su savimi jo neturėjo. Alkotesterį atsinešė po 10-15 min. nuo sustabdymo. Pareigūnė grįžo viena. Nežino, ar A. sutiko su alkotesterio parodymais, jis labai pasimetė, nes nesitikėjo. Jis nematė, ar A. sutiko, nes nusivedė į automobilį. Prie jo pokalbio apie sutikimą nebuvo, tik parodė kiek promilių. A. sakė, kad negali būti. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, bet tąkart neturėjo jo pasiėmęs. Pasiūlymo išsiskalauti burną nebuvo. Ką kalbėjo tarnybiniame automobilyje, nežino, negirdėjo, kad būtų prašęs A. išsiskalauti burną. Prie jo pareigūnė neklausė, kada jis gėrė, valgė, rūkė. Dėl teisės pasitikrinti blaivumą gydymo įstaigoje, negirdėjo. Blaivumą tikrino vieną kartą. Kai A. grįžo į automobilį, jie nekalbėjo apie pasitikrinimą gydymo įstaigoje. Pareigūnas klausė, ar jis gali vairuoti, pasiūlė išsikviesti, kas parvairuos automobilį. Kol atvažiavo draugai, praėjo 30 min. nuo sustabdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), asmens blaivumo testu, kuriuo A. K. 2014-08-31 9.06 val. nustatytas 0,67 promilės girtumas, neįvertinus paklaidos (5 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (6 b. l.), Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (7, 8 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (10 b. l.).

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (administracinė byla Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (žr. administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).

Bylos duomenys patvirtina, jog A. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas 2014 m. rugpjūčio 31 d. 8.50 val. Šiauliuose, Bačiūnų gatvėje. Patikrinus A. K. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARAJ-0011, 9.06 val. nustatytas 0,67 promilių girtumas. Paaiškindamas administracinio teisės pažeidimo protokole A. K. nurodė, kad jautėsi pakankamai blaivus, todėl vairavo automobilį iš vakaro išgėręs granatų vyno (3 b. l.). A. K., duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad iš vakaro buvo šiek tiek išgėręs, t. y. apie 24 val. vakare baigė vartoti alkoholį, ryte gėrė arbatos, vandens, buvo gerai išmiegojęs, manė, kad yra blaivus. Be to, A. K. teismui paaiškino, kad prieš jį sustabdant policijos pareigūnas, jis rūkė cigaretę, išmetė nuorūką prieš sustojant prie pareigūnų, kas galėjo iškreipti alkotesterio parodymus. Esant tokioms aplinkybėms jis nevisiškai sutiko su kaltinimu dėl girtumo.

Teismas pažymi, kad teismų praktika plėtojama ta linkme, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinimas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę (nagrinėjamu atveju alkotesterį „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARAJ-0011), be kitų aplinkybių turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, kas kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės tokio pobūdžio bylose reikšmę, yra itin svarbu, kad dėl matavimo prietaiso parodymų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, o tai užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis matavimo prietaiso naudojimo taisyklių (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-371/2008). Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1630573 matyti, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudojimui, o patikros sertifikatas galiojo iki 2014-12-24. Iš teismui pateiktų alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijų matyti, kad išgėrus alkoholio, reikia palaukti bent 15 minučių; burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus; parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisiai, sultys), purkštukai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai; burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais nesutrumpina nurodyto laukimo laiko. Todėl nagrinėtinu atveju svarbu nustatyti, ar šio termino buvo laikytasi pareigūnams tikrinant A. K. neblaivumą.

Kaip minėta, teisme apklaustas A. K. paaiškino, kad jis važiuodamas nieko nevalgė ir negėrė, tik iki sustabdant policijos pareigūnams surūkė cigaretę. Teisme apklausta liudytoja O. B. teigė, kad sustabdytas A. K. sakė, jog nevartojo alkoholio, jai prisistačius, patikrinus dokumentus, pakalbėjus, pradėjo sklisti alkoholio kvapas, todėl atsinešė alkotesterį ir pasirodė, kad jis neblaivus, asmuo sutiko su parodymais. Liudytoja taip pat nurodė, kad prie jų A. K. nerūkė, užsirūkė tik po patikrinimo, o nuo sustabdymo iki patikrinimo alkotesteriu praėjo apie 15 min. Liudytojas V. L. taip pat teigė, kad A. K. sustabdytas prie jų nevalgė ir nerūkė, o kol patikrino praėjo 15 min. Teisme liudytoju apklaustas įvykio vietoje buvęs ir kartu su A. K. važiavęs V. M. taip pat teismui pripažino, kad A. K. cigaretę išmetė iki sustabdant policijos pareigūnams, o nuo sustabdymo iki kol A. K. buvo patikrintas alkotesteriu, praėjo apie 15 min. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš policijos pareigūnų O. B. ir V. L. tyrimo metu surašytų tarnybinių pranešimų matyti, kad A. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas 8.50 val., o iš alkotesterio testo matyti, kad A. K. neblaivumas buvo nustatytas 9.06 val., kas taip pat reiškia, kad nuo rūkymo iki tikrinimo alkotesteriu praėjo daugiau nei 15 minučių. Tokios aplinkybės tik patvirtina, jog buvo laikytasi alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ instrukcijoje nustatytos tvarkos.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. K., nesutikdamas su alkoholio matuoklio parodymais, turėjo galimybę pristatyti kraują tyrimams ir pasitikrinti alkoholio kiekį kraujyje. Teisme apklaustas A. K. paaiškino, kad jis apie pasitikrinimą gydymo įstaigoje nepagalvojo, pareigūnai jam nepaaiškino, kad turi teisę per vieną valandą pasitikrinti blaivumą gydymo įstaigoje. Tačiau teisme apklausta liudytoja O. B. teismui teigė, kad A. K. klausė, ar gali pasitikrinti gydymo įstaigoje, atsakė, kad gali, tik turi tai padaryti kuo greičiau, todėl ji stengėsi kuo greičiau pildyti visus dokumentus, o be to, mano, kad policijos pareigūnai neturi vežti pažeidėjo tikrintis kraujo. Liudytojas V. L. taip pat teigė, kad pažeidėjas pats gali kreiptis į gydymo įstaigą dėl kraujo ištyrimo. Todėl teismas nesiremia tokiais A. K. paaiškinimais ir vertina juos kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu remiasi teisme apklaustų liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, teisme nenustatytas ir jų suinteresuotumas melagingai apkaltinti A. K. administracinio teisės pažeidimo padarymu. Be to, juos patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. K. pasitikrinti alkoholio kiekį kraujyje į gydymo įstaigą nenuvyko, nors tokią galimybę turėjo. „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452, reglamentuoja, jog asmuo turi būti pristatomas (prisistatyti) į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007 yra išaiškinęs, jog policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27punktas).

Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad A. K. neblaivumas buvo patikrintas laikantis alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijų, todėl teismas sprendžia, kad A. K. vairavo transporto priemonę „O. Z.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Dėl tokių priežasčių A. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

A. K. dėl padaryto teisės pažeidimo kaltu prisipažino iš dalies, kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nenustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teisme buvo keliamas klausimas dėl galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš A. K. baustumo pažymos matyti, jog už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis buvo baustas keturis kartus, paskutinį kartą 2009-09-05, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nes visos anksčiau skirtos baudos buvo sumokėtos. Pažymėtina ir tai, kad A. K. anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo pavojingi, ir nei vienas jų nesusijęs su transporto priemonės vairavimu būnant neblaiviam. Kas leidžia asmenį charakterizuoti teigiamai ir daryti išvadą, kad jo padarytas teisės pažeidimas, už kurį jis baudžiamas, yra atsitiktinis. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad A. K. yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 45 proc. darbingumas, dėl ligos jam yra ribojamas vaikščiojimas, jis privalo lankytis pas medikus (16, 17 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. K. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ tinklo valdymo vadybininku, jo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu. Be to, AB „Lietuvos paštas“ su A. K. yra sudaręs panaudos sutartį, pagal kurią A. K. darbovietei yra perdavęs laikinai valdyti ir naudotis savo transporto priemone – automobiliu „O. Z.“. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad jis rūpinasi studijuojančia dukra bei neįgalia žmona, kuriai nustatytas 55 proc. darbingumas (77, 79 b. l.). Šios visos paminėtos aplinkybės teigiamai apibūdina A. K. asmenybę.

Teismas pažymi ir į tai, kad aplinkybė, jog automobilį vairavusiam A. K. nustatytas girtumo laipsnis (0,67 promilės) neleidžia teigti, jog buvo tik nežymiai viršyta leistina norma, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, nepaisant to, kad A. K. padarytas KET pažeidimas nesukėlė didelio pavojaus eismo saugumui ir neigiamų padarinių.

Įvertinus visas paminėtas nuobaudos parinkimui reikšmingas aplinkybes, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurių visuma leidžia taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus A. K. švelnesnę nuobaudą nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis), t. y. paskyrus dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teisėja

nutarė:

A. K., vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.