Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą pagal pasirašytą su nukentėjusiuoju abipusį susitarimą (įsiteisėjo 2020 m. liepos 30 d.);

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį – subendrinta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, įpareigojant jį visą bausmės laiką nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus kai nebuvimas namuose susijęs su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės apribojimas, įpareigojant visą bausmės laiką nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus kai nebuvimas namuose susijęs su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje. Į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2019 m. liepos 15 d. (1 para) ir nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. vasario 24 d., (80 parų) vieną suėmimo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas);

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. M., 2020 m. gegužės 29 d. apie 24.00 val., (duomenys neskelbtini), šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“, smurtavo artimoje aplinkoje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo brolį R. V. (R. V.), kas pasireiškė tuo, kad jis, kilus žodiniam konfliktui tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį nukentėjusiajam R. V., tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš šeimos narį – brolį R. V., sukėlė jam fizinį skausmą. Taip R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl R. M. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

16. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

19. Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis duodami parodymus patvirtino, jog jiedu yra broliai ir jie gyvena kartu. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi R. M. smurtavo prieš savo brolį, su kuriuo gyvena kartu, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad R. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl R. M. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje

21. BK 259 straipsnyje nustatytų objektyviųjų veikos požymių turinys yra atskleistas teismų praktikoje. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017).

22. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, MDMA yra psichotropinė medžiaga, taip pat vadovaujantis minėto sąrašo 69 punkto 1 papunkčio nuostatomis, medžiaga MDMB-4en-PINACA (priklausanti sintetinių kanabinoidų darinių grupės, I pogrupiui) yra psichotropinė medžiaga.

23. Šioje byloje R. M. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, 2021 m. lapkričio 10 d. apie 18.30 val. Bernardinų sode, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias laikė prie savęs iki tol, kol 2020 m. lapkričio 10 d. apie 22.05 val., adresu Vilnius, Stepono Batoro g. 43, viešoje vietoje, Vilniaus AVPK VTV MK patrulių ekipažo V 1910 vyriaus. patruliams P. G. ir V. P. atlikus dalinę apžiūrą R. M. prie savęs turėjo pilkos spalvos tabletę, 0,234 g masės psichotropinės medžiagos – MDMA (pagal 2020 m. gruodžio 10 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. IBPS-V-2947712-20).

24. Be to, R. M. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, kurias laikė prie savęs iki tol, kol 2020 m. lapkričio 10 d. apie 22.05 val., adresu Vilnius, Stepono Batoro g. 43, viešoje vietoje, Vilniaus AVPK VTV MK patrulių ekipažo V 1910 vyriaus. patruliams P. G. ir V. P. atlikus dalinę apžiūrą R. M. prie savęs turėjo rudos spalvos augalinės medžiagos, 0,001 g gryno kiekio sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA (pagal 2021 m. kovo 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-129 (21).

25. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. M. pareikštuose kaltinimuose pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalį faktinės aplinkybės pasitvirtino iš dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka kaltinamojo veikai perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, kvalifikuojant šias veikas kaip vieną nusikaltimą. Tokia išvada darytina įvertinus kaltinamojo parodymus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos tikslios psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybės, tačiau abiejų psichotropinių medžiagų laikymo momentas sutampa, t. y. medžiagos buvo rastos 2020 m. lapkričio 10 d. apie 22.05 val. policijos pareigūnams atlikus dalinę R. M. apžiūrą

27. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse, reikšmingose jo veiką kvalifikuojant pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Antai ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas policijos pareigūnas, atlikęs dalinę kaltinamojo R. M. apžiūrą, V. P. parodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu P. G., ties S. Batoro gatve, šalia 43 namo, apie 22.05 val. pastebėjo du asmenis, kurie pamatę tarnybinį automobilį pradėjo bėgti, kas jiems sukėlė įtarimą. Privažiavus prie minėtų asmenų, bendraujant su jais, jie buvo įsitempę, jaudinosi, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Asmenų duomenų šiuo metu pasakyti negali, tačiau jie yra nurodyti tarnybiniame pranešime, kurį surašė iškart po sulaikymo. Paklausus asmenų, ar jie su savimi turi draudžiamų daiktų, abu asmenys atsakė neigiamai. Atliekant vieno iš vaikinų apžiūrą, megztinio dešinėje kišenėje buvo rastas plastikinis maišelis su užspaudžiama juostele, kuriame buvo galimai augalinės kilmės medžiaga. Atliekant kito asmens apžiūrą, jo striukės kišenėje buvo rasta suktinė, su galimai augalinės kilmės medžiaga, taip pat apžiūrint asmens turėtą juodos spalvos kuprinę, didžiojo skyriaus vidinėje kišenėje buvo rastas juodos spalvos polietileninis maišelis su galimai augalinės kilmės medžiaga, taip pat tame pačiame skyriuje buvo rasta pilkos spalvos folijos atraiža, kurios viduje buvo įvyniota tamsios spalvos tabletė galimai narkotinė medžiaga (1 t., b. l. 131-134). Šias policijos pareigūno-liudytojo paminėtas aplinkybes detalizuoja kartu su juo patruliavusio policijos pareigūno P. G. 2020 m. lapkričio 10 d. tarnybinio pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad minėti asmenys, kuriuos jis su V. P. tikrino, buvo D. P. ir R. M.. Atliekant R. M. dalinę apžiūrą, jo striukės kišenėje buvo rasta suktinė, su galimai augalinės kilmės medžiaga, taip pat apžiūrint juodos spalvos kuprinę, kuri priklausė R. M., didžiajame kuprinės skyriuje, vidiniame skyriuje, rastas juodos spalvos celofaninis permatomas maišelis su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga, taip pat tame pačiame skyriuje buvo rasta pilkos spalvos folijos atraiža, kurios viduje buvo įvyniota tamsios spalvos tabletė galimai narkotinė medžiaga (1 t., b. l. 120). Byloje esantis 2020 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas body kameros 1906 vaizdo įrašas nuo kameros, esančios ant pareigūno tarnybinės uniformos (1 t., b. l. 121-128), detalizuoja bei papildo pirmiau minėto policijos pareigūno V. P. parodymus ir P. G. tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis apie R. M. žinioje laikytų medžiagų suradimo aplinkybes.

28. Teismas, svarstydamas klausimą, ar specialisto išvadose nurodytų psichotropinių medžiagų – MDMA kiekis – 0,234 g ir sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA kiekis – 0,001 g, atitinka, atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pagal kurias, nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – MDMA yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g, sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, priskiriamo 1 grupėj, nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,005 g, didelis kiekis – daugiau kaip 0,5 g. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamojo R. M. vienos iš laikytų psichotropinių medžiagų – MDMA kiekis, nesiekia didelio kiekio ribos, tačiau viršija nedidelį kiekį, o kitos medžiagos – MDMB-4en-PINACA nesiekia nedidelio kiekio, todėl jo disponuotų medžiagų kiekiai, vertinant bendrai, atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

29. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Pirma, tokia išvada darytina atsižvelgiant į nedidelius rastų medžiagų kiekius (MDMA kiekis nežymiai viršija nedidelį kiekį) bei suradimo aplinkybes, t. y. jo striukės kišenėje buvo rasta suktinė, su galimai augalinės kilmės medžiaga, taip pat kuprinės vidiniame skyriuje rastas juodos spalvos celofaninis permatomas maišelis su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga, taip pat tame pačiame skyriuje buvo rasta pilkos spalvos folijos atraiža, kurios viduje buvo įvyniota tamsios spalvos tabletė galimai narkotinė medžiaga (1 t., b. l. 120). Be to, pagrindą taip manyti sustiprina ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2020 m. gruodžio 9 d. specialisto išvada Nr. T-N 2572/2020(01), kurioje nurodoma, kad tuoj pat po įvykio, R. M. paimtame šlapime rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (2 t., b. l. 2). Taigi, jis buvo vartojęs narkotinių medžiagų. Įvertinus pirmiau minėtus duomenis, rastų medžiagų kiekius, nėra pagrindo konstatuoti, kad pastarasis minėtas medžiagas laikė turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti.

30. Teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vadovaujantis in dubio pro reo principu šalina iš kaltinimo R. M. inkriminuotą objektyvųjį veikos požymį – įgijimą, pastarojo proceso metu neįrodžius. Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu.

31. Nagrinėjamoje situacijoje matyti, jog kaltinamasis R. M. apklausiamas teisme nurodė, kad visas kaltinime nurodytas medžiagas įgijo Bernardinų sode, tačiau įvertinus tai, kad be jo paties parodymų daugiau duomenų apie medžiagų įgijimo aplinkybes byloje užfiksuota nėra, teismas šalina iš R. M. pateikto kaltinimo numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą – kaip nepagrįstą objektyviais įrodymais, pastarajam proceso metu nepasitvirtinus.

32. Vis dėlto, nepaisant to, kad iš R. M. pateikto kaltinimo šalintinas vienas jam inkriminuojamų veikų veikos objektyvusis požymis – psichotropinių medžiagų įgijimas, šis faktas nepaneigia kaltinamojo R. M. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo kitą iš alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – medžiagų laikymą, o to visiškai pakanka pripažinti R. M. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nenustačius tikslių psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybių ir perkvalifikuojant jam inkriminuojamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje (dėl disponavimo MDMA) ir BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl disponavimo MDMB-4en-PINACA), į vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalį, teismas tikslina kaltinime pateiktas aplinkybes ir nurodo, kad „R. M. nuo tiksliau nenustatyto laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė“. Pažymėtina, jog toks tikslinimas nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, priešingai – lengvina, kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir ji baigta nuo laikymo momento.

33. Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad R. M., nuo tiksliau nenustatyto laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė prie savęs psichotropines medžiagas – MDMA ir sintetinį kanabinoidą MDMB-4en-PINACA iki tol, kol 2020 m. lapkričio 10 d. apie 22.05 val., adresu Vilnius, Stepono Batoro g. 43, viešoje vietoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos patrulių ekipažo V1910 vyriaus. patruliams P. G. ir V. P. atlikus dalinę apžiūrą, R. M. prie savęs turėjo pilkos spalvos tabletę, 0,234 g masės psichotropinės medžiagos – MDMA (pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-2947712-20) ir rudos spalvos augalinės medžiagos, 0,001 g gryno kiekio sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA (pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. kovo 29 d. specialisto išvadą Nr. 11-129 (21)). Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis kaltinamojo R. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl skirtinos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo

34. Teismas, skirdamas bausmę R. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos šios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

35. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas du tyčiniai nesunkūs baigti nusikaltimai, t. y. vienas smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, broliui sukeltas fizinis skausmas, o kitas nusikaltimas susijęs su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam R. M. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į jo asmenybę bei elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. R. M. yra jauno amžiaus, nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis yra bedarbis (2 t., b. l. 67), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 66), tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu dirba. R. M. atžvilgiu priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau šiuo metu vienas iš jų nėra įsiteisėjęs (2020 m. liepos 13 d. priimtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs dėl veikos, padarytos 2019 m. birželio 6 d.), todėl laikytina, kad šias veikas padarė būdamas teistas, kas R. M. charakterizuoja neigiamai, veikų padarymo metu baustas administracine tvarka už keliavimą transporto priemonėmis be bilieto, smulkią vagystę, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 74-78), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismas nustato kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo atveju, teismas dar negali daryti vienareikšmės išvados apie tai, kad kaltinamasis R. M. yra linkęs sistemingai nusikalsti ir jo antivisuomeninės nuostatos susiformavusios neigiama linkme, tačiau pastebimas polinkis elgtis ne pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas itin jauname amžiuje. Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą paskyrus – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas taip pat artimas minimaliam. Teismo vertinimu, pagal R. M. ir jo padarytas veikas apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jos asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos, ar per švelnios.

36. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas, pridėdamas bausmės dalį, kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 4 dalyje, jog bendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai, plačiau nesikartoja ir pridėdamas dalį švelnesnės bausmės atsižvelgia į 37 nuosprendžio punkte išvardintas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu R. M. paskirta bausmė subendrinta su įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme, tačiau minėtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendis yra neįsiteisėjęs, teismas šiuo metu nebendrina skirtinos bausmės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu.

37. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

38. Kaltinamasis R. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiais nuo 2020 m. gegužės 30 d. 1.30 val. iki 2020 m. gegužės 30 d. 14.07 val. (1 t., b. l. 63-64) ir nuo 2020 m. lapkričio 10 d. 22.15 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 16.01 val. (2 t., b. l. 36, 38), 2 paras. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

39. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti R. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

40. Pažymėtina, kad tai yra formalūs bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

41. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisves atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016).

42. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad R. M. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė du nesunkius nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nors R. M. teisiamas jau ne pirmą kartą ir šiuo metu teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, teismo proceso metu jis suprato galimus veikų padarinius, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad R. M. yra jauno amžiaus, šiuo metu nurodė, jog dirba. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi, manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 7 punktuose – tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

43. Kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 56-57) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

44. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2021 m. sausio 5 d. nutarimu, 1 vokas, kuriame yra trys vokai su likusiais tyrimo objektais ir tyrimo objektų pakuotėmis, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20, pagal kvitą B serija BBB Nr. 3PK002364, sunaikintinas (2 t., b. l. 27-29).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. (R. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 ir paskirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti tarpusavyje ir skirti jam subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti galutinę bausmę – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, laikotarpiais nuo 2020 m. gegužės 30 d., 1.30 val. iki 2020 m. gegužės 30 d., 14.07 val. ir nuo 2020 m. lapkričio 10 d., 22.15 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d., 16.01 val., t. y. 2 paras, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 5 ir 7 punktais, R. M. paskirtos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 1 voką, kuriame yra trys vokai su likusiais tyrimo objektais ir tyrimo objektų pakuotėmis, 2021 m. sausio 5 d. nutarimu perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20, pagal kvitą B serija BBB Nr. 3PK002364, sunaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.