Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Soscredit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui UAB „Soscredit“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 26 847,76 Eur skolą, 5 033,95 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas ieškovui suteikė 27 300 Lt paskolą. Paskolos suteikimas buvo įformintas, šalims 2012-10-05 sudarant dvi sutartis: 1) ieškovui priklausiusio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už atsakovo parduotą butą K. P. ir jo nurodytiems tretiesiems buvo pervesta 27 300 Lt. 2) Šio buto su rūsiu išperkamosios nuomos sutartį Nr. IN20121005/1, pagal kurią naujas buto savininkas atsakovas išnuomojo butą ieškovui, kuris įsipareigojo iki 2027-10-05 pagal suderintą grafiką sumokėti atsakovui viso 101 144 Lt ir tokiu būdu išpirkti butą savo nuosavybėn. 2014-11-11 ieškovas pateikė atsakovui savo 2014-11-07 prašymą dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo. 2014-12-12 šalys pasirašė susitarimą (toliau ir – Susitarimas) dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo, kuriame atsižvelgus į atsakovui parduoto buto realią rinkos kainą (120 000 Lt) susitarė išperkamosios nuomos sutartį nutraukti tokios sąlygomis: UAB „Soscredit“ įsipareigojo iki 2015-02-01 sumokėti ieškovui 70 000 Lt, o K. P. įsipareigoja atlaisvinti nuomojamą butą ne vėliau kaip iki 2015-03-01, pasirašant Turto perdavimo – priėmimo aktą. Atsakovas per 3 dienas po buto atlaisvinimo įsipareigojo sumokėti ieškovui 22 700 Lt. Atsakovas pasirašyto susitarimo dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo nevykdė ir iki 2015-02-01 ieškovui 70 000 Lt nepervedė dėl ko ieškovas butą atlaisvino ir Buto perdavimo-priėmimo aktą pasirašė tik 2015-06-03. Perdavus butą atsakovas ir toliau nei 70 000 Lt, nei 22 700 Lt ieškovui nesumokėjo. Atsakovas neįvykdė susitarimu dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo prisiimto įsipareigojimo sumokėti ieškovui 92 700 Lt (26 847,78 Eur) bei sulygtus delspinigius. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas tinkamai sutarties nevykdė, t.y. nemokėjo numatytų įmokų, nemokėjo už buto komunalinius mokesčius, todėl tokie veiksmai vertintini kaip esminis sutarties pažeidimas. 2014-12-12 šalys sudarė susitarimą dėl sutarties nutraukimo (toliau - Susitarimas), tačiau Susitarimo dalis, dėl papildomo buto kainos skirtumo sumokėjimo yra negaliojanti. Sudarytas Susitarimas dėl papildomos buto kainos sumokėjimo, laikytinas 2012-10-05 pirkimo - pardavimo sutarties pakeitimu, kurio šalys susitarė dėl parduodamo turto kainos pakeitimo. Bet koks turto pirkimo -pardavimo sandorio pakeitimas turėjo būti sudaromas ir patvirtinamas notaro. Todėl šalių sudarytas Susitarimas (dalyje dėl Turto kainos pakeitimo) laikytinas negaliojančiu. 2012-10-05 pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta notarine tvarka yra nepakeista, todėl galiojanti, o susitarimas dėl papildomos Turto kainos sumokėjimo – negalioja. Ieškovo parduodamo-daikto kaina buvo aptarta ir įtvirtinta 2012-10-05 buto pirkimo-pardavimo sutartyje. Daikto kaina yra pirkimo pardavimo sutarties elementas, tačiau jokiu būdu ne kompensacija. Pirkimo - pardavimo sutartimi, kurių sąlygas patvirtino notaras, šalys išsprendė visus tarpusavio klausimus dėl buto pirkimo ir jo kainos. Daikto kaina nebuvo pakeista notaro tvirtinama sutartimi, o 2014-12-12 susitarimas dėl papildomos daikto kainos sumokėjimo turi valios bei formos trūkumų ir negalioja nuo pat sudarymo momento. Tuo atveju, jei teismas manys, jog atsakovas privalo vykdyti susitarimą, iš mokamos sumos ieškovui būtina išskaityti netesybas bei nesumokėtus komunalinius mokesčius, draudimo įmokas (susitarimo 2, 4.6 bei 7 punktai).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas iš atsakovo UAB „Soscredit“ ieškovo K. P. naudai priteisė 26 847,76 Eur skolos, 5 033,95 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 663,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas, vertindamas atsakovo paaiškinimus, jog susitarimo dalis – dėl papildomo buto kainos skirtumo sumokėjimo yra negaliojanti ir kad toks susitarimas turėjo būti patvirtintas notarine tvarka, konstatavo, kad atsakovas aiškiai, nedviprasmiškai įsipareigojo už butą sumokėti ieškovui viso 92 700 Lt, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir pinigų atsakovas ieškovui nesumokėjo. Pažymėjo, jog ir pats atsakovas neneigė, jog nėra sumokėjęs šios pinigų sumos ieškovui. CK 1.74 str. 1 d. 1 p. numato, jog notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. 2014-12-12 Susitarimu nebuvo perleistas joks nekilnojamas daiktas, nebuvo suvaržytos jokios su tokiu daiktu susijusios teisės, todėl ir notarinės formos reikalavimas tokio pobūdžio susitarimui nėra taikytinas. Be to, susitarimas yra pasirašytas ieškovo kaip fizinio asmens su juridiniu asmeniu, kuris yra verslo subjektas. Todėl teismas sutiko su ieškovu, jog šiuo susitarimu tikrasis šalių ketinimas buvo nutraukti ieškovo buto nuomos santykius ir šalys, įvertinę buto rinkos kainą – 120 000 Lt, susitarė dėl piniginės kompensacijos - 92 700 Lt išmokėjimo ir jos dydžio.Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad tuo atveju, jei teismas manys, jog atsakovas privalo vykdyti Susitarimą, išmokamos sumos ieškovui būtina išskaityti netesybas bei nesumokėtus komunalinius mokesčius, draudimo įmokas (Susitarimo 2,4,6 bei 7 punktai), nurodė, jog į ieškovo skolą (paskolą) bei palūkanas jau buvo atsižvelgta sudarant ginčo Susitarimą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių kildina ieškovo skolą dėl neapmokėtos draudimo įmokos, todėl ir teismui nustatyti, jog ieškovas šią sumą yra skolingas atsakovui nėra teisinio pagrindo. Taip pat teismas pažymėjo, kad Susitarimo 2 punkte numatyta, jog nuomininkas įsipareigoja sumokėti visus komunalinius bei kitus mokesčius susijusius su turtu, susidariusius iki turto perdavimo dienos.

6. Apeliantas (atsakovas) UAB „Soscredit“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

6.1. Sudarytas Susitarimas dėl papildomos turto kainos sumokėjimo, laikytinas 2012-10-05 pirkimo - pardavimo sutarties pakeitimu, kurio šalys susitarė dėl parduodamo turto kainos pakeitimo. CK 1.74 str. 1 d., 1 p. numatyta, jog notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai <..>. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga (sąlyga), kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 str. 1 d.). Notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma (CK 6.183 str. 3 d.). Bet koks Turto pirkimo - pardavimo sutarties pakeitimas turėjo būti sudaromas ir patvirtinamas notaro. CK 193 str. 3 d. numato, jog įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Esant nurodytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, šalių sudarytas Susitarimas (dalyje dėl Turto kainos pakeitimo) laikytinas negaliojančiu ir niekiniu.

6.2. Šalių sudarytas susitarimas dėl papildomos daikto kainos sumokėjimo turi ne tik formos trūkumų, tačiau nedalyvaujant notarui, susidarė aplinkybės, kuomet atsakovas sudarė sau nenaudingą ir neteisėtą susitarimą. Teismo nurodoma aplinkybė, jog atsakovas yra verslininkas nesuponuoja pagrindo teigti, jog bet koks sandoris sukuria sandorio privalomumo bei teisėtumo situaciją. Nustatytos formos reikalavimus atitinkanti pirkimo - pardavimo sutartis ar jos pakeitimas galėtų lemti daikto kainos nustatymą (sumažinimą ar padidinimą), notarui atlikus būtinus veiksmus dėl sandorio teisėtumo įvertinimo. Daikto kaina nebuvo pakeista notaro tvirtinama sutartimi, o 2014-12-12 susitarimas dėl papildomos daikto kainos sumokėjimo turi valios bei formos trūkumų ir negalioja nuo pat sudarymo momento. Jei nutraukus išperkamosios nuomos sutartį ieškovas galėjo patirti nuostolių, jis turėjo reikšti atitinkamą ieškinį, įrodant nuostolių dydį, nurodant galimus atsakovo neteisėto veikimo pagrindus. Teismo sprendimas priteisti reikalaujamas sumas pagal niekinį sandorį negali būti teisėtas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės.

7. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-27 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

7.1. 2014-12-12 ieškovas ir atsakovas sutarė išperkamosios nuomos sutartį nutraukti. Šį susitarimą tą pačią dieną šalys įformino raštu, tai yra tokia pačia forma, kokia buvo įforminta ir nutraukiama (pagrindinė) išperkamosios nuomos sutartis, todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog nutraukiant išperkamosios nuomos sutartį buvo pažeisti CK 6.183 str. 1 d. reikalavimai, atmestinas, juolab, kad atsakovas niekada nekvestionavo pagrindinės - išperkamosios nuomos sutarties sudarymo ir jai taikytos formos teisėtumo.

7.2. CK 1.74 str. 1 d. 1 p. numato, jog notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. 2014-12-12 susitarimu dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo nebuvo perleistas joks nekilnojamasis daiktas, nebuvo suvaržytos jokios su tokiu daiktu susijusios teisės. Priešingai, šiuo susitarimu K. P. nutraukė ieškovui priklausančio buto nuomos teisinius santykius ir šalys, įvertinę UAB „SOSKREDIT“ parduoto buto rinkos vertę bei vadovaudamiesi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, susitarė dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio. Pasirašytas susitarimas atitiko šalių laisvą valią (Susitarimo 8 p.).

7.3. Nagrinėjamu atveju susiklostė teisinė situacija, kurioje UAB „SOSCREDIT“ iš ieškovo nupirkęs dviejų kambarių butą už 27 300 litų (7906 EUR), tai yra už kainą, kuri yra beveik 5 kartus mažesnė už buto rinkos vertę (34 900 EUR), atsisako vykdyti paties sudarytą sandorį - 2014-12-12 susitarimą dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo, kurio įvykdymas užtikrintų K. P. tinkamą kompensaciją už praradimus, susijusius su nepagrįstai maža buto pardavimo kaina. Tokie atsakovo veiksmai/neveikimas akivaizdžiai prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems reikalavimams.

7.4 Nėra sąžininga teigti, kad ieškovas pasirašydamas buto pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis norėjo ne skolintis su užstatu, bet už sveika logika nepaaiškinamai mažą kainą parduoti atsakovui savo vienintelį būstą ir po to jį nuomotis išperkamosios nuomos būdu. Akivaizdu, jog buto kaina, nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje nėra tikroji buto kaina, bet ieškovui suteiktinos paskolos suma, kurią jis, sudarydamas buto išperkamosios nuomos sutartį, įsipareigojo atsakovui grąžinti bei sumokėti sulygtas palūkanas. Apeliantas, neigdamas šias aplinkybes, elgiasi nesąžiningai. Nėra apeliantas sąžiningas ir vertindamas šalių sudarytą susitarimą dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo ne kaip tarp šalių susiklosčiusių paskolinių (su užstatu) teisinių santykių nutraukimą abiem šalims priimtinomis sąlygomis, bet kaip buto pirkimo- pardavimo sutarties pakeitimą įstatymo nenumatyta ir todėl niekine forma.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. spalio mėn. ieškovas, norėdamas gauti paskolą, kreipėsi į atsakovą, kuris jam suteikė 27 300 Lt paskolą. 2012-10-05 šalys sudarė dvi sutartis: ieškovui priklausiusio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už atsakovo parduotą butą K. P. ir jo nurodytiems tretiesiems asmenims buvo pervesta 27 300 Lt. Taip pat šalys sudarė šio buto su rūsiu išperkamosios nuomos sutartį Nr. IN20121005/1, pagal kurią naujas buto savininkas – atsakovas išnuomojo butą ieškovui, kuris įsipareigojo iki 2027-10-05 pagal suderintą grafiką sumokėti atsakovui viso 101 144 Lt ir tokiu būdu išpirkti butą savo nuosavybėn. 2014-12-12 šalys pasirašė susitarimą dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo, kuriame atsižvelgus į atsakovui parduoto buto realią rinkos kainą (120 000 Lt) susitarė išperkamosios nuomos sutartį nutraukti tokios sąlygomis: UAB „Soscredit“ įsipareigojo iki 2015-02-01 sumokėti ieškovui 70 000 Lt, o K. P. įsipareigoja atlaisvinti nuomojamą butą ne vėliau kaip iki 2015-03-01, pasirašant Turto perdavimo – priėmimo aktą. Ieškovas iš buto išsikraustė 2015-06-03 ir tą pačią dieną Buto perdavimo-priėmimo aktu butas buvo perduotas atsakovui.Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas išperkamosios nuomos sutarties sandorio niekiniu ir taikydamas nuostatą leidžiančią šalims laisvai susitarti dėl sudaromos sutarties ir jos formos, iš esmės paneigė notarinės sandorių formos instituto privalomumą. Apelianto manymu, nors susitarime ir nėra aptariami daiktinių teisių perleidimo ar suvaržymo dalykai, tačiau daikto kaina šalims sudarant nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorį buvo esminė, atsižvelgiant į šalių sudaromų sandorių tikslus bei ketinimus. Taigi apeliantas ginčija jo ir ieškovo sudarytą susitarimą tuo pagrindu, kad jis neatitinka įstatyme įtvirtintų sandorio formai keliamų reikalavimų. Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis; 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Taip jos šalys objektyvia forma išreiškia ir nusistato tarpusavio teises ir pareigas – elgesio taisykles, kurių privalo laikytis vykdydamos sutartį. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Šalys, sudariusios sutartį, gali laisvai keisti jos turinį. Paprastai sutarties pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Kai įstatymo reikalaujamos formos šalys nesilaiko, sutartis negalioja, jeigu toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Kitais atvejais kilus ginčui dėl sutarties gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti ir raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį rašytinės sutarties pakeitimo išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-2012).CK 6.183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma. Ši įstatymo norma yra imperatyvi, nes pagal ją notarine forma patvirtintos sutarties nutraukimas, pakeitimas ar papildymas kitokia forma yra negalimas. Taigi šioje įstatymo normoje yra įtvirtintas draudimas elgtis kitaip, negu joje nustatyta. Kitoks elgesys negu įstatyme nustatytas bus neteisėtas. CK 6.183 straipsnio 3 dalies norma yra reikšminga ir aiškinant CK 6.183 straipsnio 1 ir 2 dalies normas, nes, minėta, tik notarine forma sudaryta sutartis gali būti pakeista tik tos pačios formos sutartimi. Nagrinėjamos bylos atveju, ilgalaikė nuomos sutartis buvo nutraukta bendru sutarties šalių rašytiniu sutarimu, t. y. tokia pačia forma, kokia ir buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis. Šalių sudarytame susitarime įtvirtinta, kad nuomininkas atsisako mokėti nuomos mokestį ir neketina išpirkinėti buto. Taip pat šalys susitarė, kad nutraukus sutartį nuomotojas (apeliantas) nuomininkui (ieškovui) papildomai už turtą sumokės 92 700 Lt (4 p.). Įvertinus susitarimo turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo susitarimu nebuvo perleidžiamas joks nekilnojamasis turtas, nebuvo daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. Todėl 2014-12-12 susitarimui įstatyme įtvirtintas privalomas notarinės formos reikalavimas šalių sudarytam 2014-12-12 netaikytinas.Nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad šiuo susitarimu buvo keičiama notarinės buto sutarties nuostata dėl kainos. Susitarimo 4 punkte yra aiškiai nurodyta, kad šalys, atsižvelgdamos į tai, kad nuomininkui už turtą buvo sumokėta 27 300 Lt, bendru susitarimu nusprendė, kad turto rinkos vertė yra 120 000 Lt ir dėl to nuomotojas nuomininkui papildomai už turtą sumokės 92 700 Lt. Toks šalių susitarimas vertinamas ne kaip notarinės sutarties keitimas, o kaip kompensacija už ieškovo atsakovui parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nutraukus išperkamosios nuomos sutartį ir šalims neketinant toliau vykdyti sutartinių išperkamosios sutarties nuostatų. Kompleksiškai vertinant abi 2010 m. spalio 5 d. sudarytas šalių sutartis (Buto pirkimo-pardavimo ir išperkamosios nuomos) matyti, kad tikrieji šalių ketinimai buvo apelianto ieškovui suteikta 27 300 Lt paskola, kurią ieškovas įsipareigojo grąžinti per 180 mėn., mokėdamas apeliantui įmokas kartu su palūkanomis ir išperkamosios nuomos sutarties pagrindu įsigyti 2010-10-05 sutartimi parduotą turtą, esantį A. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 101 144 Lt. Darytina išvada, kad kompensacija numatyta tuo tikslu, kad išperkamosios nuomos sutartis nutraukiama, o ieškovo neišpirktas butas lieka apelianto nuosavybėje. Be to, atsižvelgus į tai, kad butas 2010-10-1-05 pirkimo-pardavimo sutartimi, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, apeliantui buvo parduotas už beveik 5 kartus mažesnę nei rinkos kaina, šalių susitarimas nutraukti išperkamosios nuomos sutartį ir sumokėti ieškovui kompensaciją atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).Apelianto argumentai, kad nedalyvaujant notarui jis sudarė sau nenaudingą ir neteisėtą sandorį atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog sutarties laisvės principas ne tik reiškia, kad negalima asmens priversti sudaryti sutartį prieš jo valią, bet ir tai, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias praras. Kertinis civilinis teisės principas – protingumo principas – reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, o kilus neaiškumui dėl savo teisių ir pareigų jis turi teisę kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ir kitas institucijas, teikiančias teisinę pagalbą. Tuo labiau, kad apeliantas yra verslo subjektas, veikiantis savo rizika, todėl jam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, ir jis nėra laikytinas silpnesne sandorio šalimi. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apeliacinio skundo motyvais (CPK 185 str., 263 str. 1 d. ).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.