Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), vykdantis (duomenys neskelbtini) ir dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, o būtent:

jis, 2025 m. liepos 12 d. apie 19.20 val., Rygos g., Vilniuje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,26 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. L. pripažino savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad viskas įvyko prieš 10 dienų (liepos 12 d.), šeštadienį vakare (apie 19.20 val.), Rygos g. Jis vienas išgėrė apie 0,5 l degtinės, bet tiksliai neprisimena. Kažkiek laiko pamiegojo (maždaug pusę dienos), o vėliau jam paskambino pažįstamas. Neturėjo niekur važiuoti, bet tikėjosi, kad tiek nepripūs. Vairavo žmonos automobilį ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo jau esant santuokoje. Minėtu automobiliu dažniausiai naudojasi žmona, tačiau jam kartais taip pat tenka juo pasivažinėti, pvz., kai gaudavo papildomo darbo už miesto. Pirmą kartą gyvenime padarė tokią didelę klaidą. Blogiausia, kad visa tai mato ir girdi jo žmona. Taip pat supranta, kad parodė labai blogą pavyzdį savo sūnui. Sutinka, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Šiuo metu ruošiasi lankytis pas psichiatrą. Alkoholį vartoja, bet ne tokiais dideliais kiekiais. Su žmonos parodymais dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nesutinka, nes jie yra perdėti, faktiškai išgeria tik porą alaus. Jeigu psichiatras jam pasiūlytų gydytis nuo alkoholizmo, tam neprieštarautų. Yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Apie įvykį iš karto pranešė žmonai telefonu. Žmona yra jo ramstis. Jos priekaištus vertina teigiamai. Supranta, kad sukėlė pavojų aplinkiniams, o padariniai galėtų būti kur kas rimtesni. Todėl pažada, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja J. J.-L. prašė būti V. L. laiduotoja. Paaiškino, kad santuokoje gyvena jau (duomenys neskelbtini) m. Ji labai gerai pažįsta savo vyrą. Mano, kad ji darys teigiamą įtaką jo gyvenime. Nepateisina savo vyro elgesio, sutinka, kad jis padarė labai didelę klaidą, tačiau mano, jog jis dėl to nuoširdžiai gailisi, pripažįsta savo kaltę. Dėl to nusprendė už jį laiduoti. Planuoja daugiau kalbėti apie šį įvykį, praleisti kartu laiką, lankytis pas atitinkamus specialistus. Be to, planuoja dalyvauti asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vykdomoje veikloje. Anksčiau buvo bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp jų už vairavimą neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo (ANK 424 straipsnio 1 dalis). Šiuo metu vairuotojo pažymėjimo neturi. Automobilis yra apdraustas. Pažada sumokėti paskutines baudas. Dėl šio įvykio buvo šokiruota, nes to nesitikėjo. Susitiko su vyru kitą dieną po įvykio, nes ji buvo tėviškėje. Kai ji būna namuose, vyras atsiklausia, ar gali paimti automobilį, bet įvykio dieną jos neklausė. Kai to reikia, ji būna su vyru griežta, ir jis klauso jos. Šeimoje vadovaujantis vaidmuo labiau tenka jai. Šiuo metu šeimos išlaidos viršija pajamas. Pinigų užstatui neturi, bet jeigu teismas nuspręstų jį taikyti, pasistengtų gauti nurodytą sumą. Automobilis jai reikalingas važiuoti į darbą ir nuvežti vaiką į (duomenys neskelbtini), taip pat dabar vežioja vyrą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, apklausiami liudytojai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

2025 m. liepos 14 d. apklaustas įtariamasis V. L. parodė, kad savo kaltę prisipažįsta visiškai. Paaiškino, kad jis yra vedęs, su sutuoktine turi vieną (duomenys neskelbtini) vaiką, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Automobilis ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas sutuoktinės J. J.-L. vardu. Automobilis buvo imtas lizingu jau gyvenant santuokoje, lizingą savo vardu formino sutuoktinė, tačiau ši jį informavo, kad lizingas bankui jau yra išmokėtas, įmokas bankui mokėjo sutuoktinė. Automobiliu naudojasi tiek jis, tiek sutuoktinė. Automobilis sutuoktinei yra labai reikalingas, nes juo vežioja vaiką į (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 11 d. po darbo namie vienas vartojo alkoholį, sutuoktinės namuose nebuvo. Išgėrė, kiek pamena, 2 litrus degtinės ir nuėjo miegoti. 2025 m. liepos 12 d. atsikėlęs daugiau alkoholio nevartojo, sutuoktinė buvo išvykusi. Apie 19 val. išvyko iš namų sutuoktinei priklausančiu automobiliu ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pas draugą, kurio duomenų suteikti nenori. Jam važiuojant Rygos g. link (duomenys neskelbtini), sankryžoje užsidegė raudonas šviesoforo signalas, priešais jį stovėjo automobiliai, jis sustojo tvarkingai už jų. Matė, kad užsidegė žalias šviesoforo signalas, ir kaip tik tuo metu jam suskambėjo telefonas, kuris gulėjo ant priekinės keleivio pusės sėdynės. Jis nukreipė savo dėmesį, pasižiūrėdamas į gulintį telefoną, ir netyčia nukėlė koją nuo stabdžio pedalo, dėl ko vairuojamas automobilis laisva eiga pajudėjo į priekį bei atsitrenkė į priešais stovinčio automobilio galinę dalį, kuris dar nebuvo spėjęs pajudėti į priekį. Minėto automobilio vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus, kurie nustatė neblaivumo lygį. Su alkotesterio patikros rezultatais sutinka, tačiau 2025 m. liepos 12 d. jis alkoholio nevartojo, alkoholis organizme buvo likęs iš po vakar. Kodėl sėdo prie vairo neblaivus, negali paaiškinti, tuo metu jautėsi pakankamai gerai, jo orientacija nebuvo sutrikusi, tačiau jautė, kad sėsdamas už vairo rizikuoja ir nėra iki galo išsiblaivęs. Savo neapgalvoto poelgio nepateisina, pasielgė labai blogai ir save už tai smerkia (b. l. 95–96, 97).

2025 m. liepos 12 d. apklaustas liudytojas K. M. parodė, kad apie 19.10 val. važiavo Rygos g. link (duomenys neskelbtini) savo automobiliu TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo vienas. Apie 19.15 val. stovėjo minėtoje sankryžoje ir ruošėsi sukti į kairę pusę. Stovėdamas pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad į jį įvažiavo automobilis ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie šio automobilio, iš jo vairuotojo pusės išlipo vyras, kuris dėvėjo rausvos spalvos marškinėlius. Bendraujant su minėtu asmeniu, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai. Po kurio laiko jis nusprendė iškviesti policijos pareigūnus, kurie patikrintų vairuotojo blaivumą, nes jis įtarė, kad vairuotojas neblaivus. Vyras sutiko su savo kalte dėl eismo įvykio. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino vairuotojo blaivumą. Moralinės žalos nepatyrė. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 49–50, 51).

2025 m. liepos 15 d. apklausta liudytoja J. J.-L. parodė, kad V. L. yra jos sutuoktinis. Kartu su juo ir (duomenys neskelbtini) sūnumi gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Automobilis ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jos vardu. Prieš pusantrų metų baigė mokėti lizingą už šį automobilį. Automobilis buvo įsigytas santuokoje su V. L.. Automobilio lizingas buvo paimtas jos vardu, ir ji mokėjo bankui įmokas, todėl prašo jai grąžinti automobilį, nes jis labai reikalingas tiek jai važiuoti į darbą, tiek vaiką vežti į (duomenys neskelbtini). Galima sakyti, ji yra pagrindinė šeimos maitintoja, nes sutuoktinis tik prieš savaitę įsidarbino, o prieš tai dirbdamas pagal (duomenys neskelbtini) beveik visus pinigus išleisdavo alkoholiui. 2025 m. liepos 12 d. apie 19.30 val. sutuoktinis jai paskambino ir pasakė, kad šiuo metu yra Rygos g. Vilniuje, kad įvažiavo į kitą automobilį ir kad vairavo neblaivus. Sutuoktinis pasakė, kad yra atvykusi policija ir kad jam bus skirta didelė bauda, o automobilis išgabentas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę. 2025 m. liepos 12 d. anksti ryte išvažiavo į tėviškę kartu su tėčio automobiliu, o sutuoktinis dar miegojo namuose, nes 2025 m. liepos 11 d. vakare grįžo namo išgėręs. Savo automobilį buvo palikusi prie namų kieme, todėl įvykio dieną nebuvo namuose ir nematė, ką veikė sutuoktinis. Automobiliu ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daugiausia naudojasi ji, sutuoktinis šį automobilį pasiimdavo tik retkarčiais, tačiau niekada negalvojo, kad jis gali sėstis prie vairo būdamas neblaivus, jai tai buvo didelis netikėtumas, sutuoktinio poelgis yra nepateisinamas (b. l. 54–55, 56).

2025 m. liepos 12 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. liepos 12 d. apie 19.20 val., Vilniaus m., Rygos g., V. L., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,26 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1–2). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos 2025 m. liepos 12 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 10–12) ir BIRT ataskaitų žiūryklėje (b. l. 15–17).

2025 m. liepos 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta ir automobilis ŠKODA. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 18–24).

2025 m. liepos 12 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. L. nustatyti neblaivumo požymiai: 1) iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, 2) neadekvati elgsena. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad V. L. negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, o taip pat stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. V. L. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 12 val. Atlikus tikrinimą prietaisu Alcotest 7510, sertifikato Nr. 2262211, V. L. 19.47 val. nustatytas 3,26 prom. neblaivumas, o 20.01 val. – 3,53 prom. neblaivumas. Asmuo su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 29–30, 31, 32).

2025 m. sausio 21 d. patikros sertifikate nurodyta, kad alkotesterio Alcotest 7510 (0...5%) Nr. ARJK-0151 patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. liepos 21 d. (b. l. 33).

AB „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilis ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas J. J.-L. vardu (b. l. 37).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė automobilio ŠKODA SUPERB 2.0 TDI CR Comfort M6 kaina Lietuvoje 2025 m. liepos mėn. yra 3 770 Eur (su PVM) (b. l. 38).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta atsakomybė asmenims, kurie vairuoja motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną būdami neblaivūs, kai nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas.

Baudžiamojo proceso metu apklausto liudytojo K. M. parodymais nustatyta, kad 2025 m. liepos 12 d. apie 19.15 val. Vilniuje, Rygos g. kaltinamasis V. L., vairuodamas automobilį ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi į automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos liudytojo K. M. rašytiniuose paaiškinimuose, eismo įvykio vietos plane ir įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 18–24, 26, 28). Liudytojui K. M. po eismo įvykio kilo įtarimų dėl kaltinamojo V. L. neblaivumo, todėl jis nusprendė apie tai pranešti BPC. Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad atvykę pareigūnai nustatė šiuos kaltinamojo V. L. neblaivumo požymius – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir neadekvati elgsena (b. l. 29), o neblaivumo patikrinimo kvitai liudija, kad jam pirmuoju tikrinimu nustatytas 3,26 prom. neblaivumas, o antruoju – 3,53 prom. neblaivumas (b. l. 31–32). Pažymėtina, kad pats kaltinamasis V. L. viso baudžiamojo proceso metu neginčijo nustatytų nusikaltimo aplinkybių, pripažino savo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, sutiko alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą ir neginčijo jam nustatyto neblaivumo. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyti visi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinti objektyvieji nusikaltimo požymiai. Be to, prieš tai nustatytos nusikaltimo aplinkybės, o taip pat paties kaltinamojo V. L. parodymai patvirtina, kad jis objektyviuosius nusikaltimo požymius įgyvendino tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog vairuoja automobilį būdamas stipriai neblaivus, tokiu būdu pažeisdamas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. L. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 132–133), o jo sutuoktinė J. J.-L. – perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 140–141).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, kas vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. L. padaryta nusikalstama veika jokių padarinių nesukėlė, byloje nėra duomenų apie jo veiksmais padarytą žalą, civilinis ieškinys nepareikštas, t. y. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo.

Kaltinamasis neteistas (b. l. 90), per pastaruosius penkerius metus 7 kartus baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, dalis paskirtų baudų sumokėta, apie kitos dalies paskirtų baudų sumokėjimą duomenų nėra (b. l. 85–89), SODROS duomenimis, V. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdo (duomenys neskelbtini) (b. l. 83–84), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 147), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs ir augina (duomenys neskelbtini) vaiką. Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybių ligų gydymą byloje nėra.

Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai pergyveno ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad ateityje V. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sutuoktinės J. J.-L. prašymas perduoti V. L. jos atsakomybei pagal laidavimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laiduotoja yra neteista (b. l. 57–58), bausta administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, dalis paskirtų baudų sumokėta, apie kitos dalies paskirtų baudų sumokėjimą duomenų nėra (b. l. 62–75), vykdo (duomenys neskelbtini) ir dirba (b. l. 59–61), darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 91). Teisiamojo posėdžio metu J. J.-L. parodė, kad kaltinamojo veiksmus vertina kritiškai, darys jam teigiamą įtaką. Yra įsitikinusi, kad V. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės leidžia laikyti J. J.-L. teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, asmenines laiduotojos savybes, kartu ir kaltinamajam nustatytą sunkų neblaivumo laipsnį, laidavimas skirtinas be užstato dvejų metų terminui.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo V. L. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus tai, kad V. L. nusikalstamą veiką padarė, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio apgadino svetimą turtą, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kitų kaltinamojo įvykdytų teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, neužfiksuota, jam nustatytinas 2 metų draudimo naudotis specialia teise terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 14 d. (b. l. 101–103).

Toliau pasisakytina, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi, ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Tačiau tai, kad toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-201-303/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą jo sutuoktinės J. J.-L. vardu, kurio vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. liepos mėn. yra 3 770 Eur (su PVM). Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis įgytas 2021 m. birželio 9 d. (b. l. 37), t. y. santuokos metu (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), b. l. 81–82), kaltinamasis ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų sutarties (b. l. 131), todėl automobilis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė dirba, taigi, gauna stabilias pajamas.

Teismas, įvertinęs prieš tai aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (V. L. vairavo automobilį būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio viešojo naudojimo kelyje Vilniaus mieste, miegamajame mikrorajone, sukėlė eismo įvykį, taip pat aiškiai suprasdamas, kad yra neblaivus), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog automobilio konfiskavimas šiuo atveju neturėtų būti taikomas ar kad jis būtų neproporcingas. V. L. ne tik padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, galėjusių sukelti negrįžtamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių buvo išvengta tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka. Atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. L. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė nekonfiskuoti automobilio, nes jis registruotas kaltinamojo sutuoktinės vardu, o ši nežinojo apie tai, kad kaltinamasis vairuos automobilį būdamas neblaivus. Šiuo aspektu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018). Teismas pažymi ir tai, kad vertinant nuteistojo asmens ir jo šeimos narių asmeninius interesus, neturėtų būti sumenkinamas visuomenės interesas ir jos saugumas.

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. L. padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, ją nurodant įvykdyti per 1 metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 14 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 98–106), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, o byloje esantis V. L. dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas AB „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5‑ojo skyriaus prokurorės 2025 m. liepos 14 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. liepos 14 d. iki 2026 sausio 14 d. (b. l. 39–41), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas (laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. J.-L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 14 d. ir apie tai informuojant AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, ją nurodant įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti J. J.-L., kad ji, būdamas laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.