- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-159-365/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36703-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Arūnas Budrys, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Kisieliaus, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui, nuteistajai R. M., nuteistosios gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. M., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla nutraukta.
R. M. pagal laidavimą perduota laiduotojai J. J., nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, R. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, ir 20 MGL dydžio (760 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. M. nutarta išieškoti turto vertę atitinkančią sumą – 6930 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
1. R. M. vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
ji, 2017 m. liepos 20 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini) g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,06 promilės etilo alkoholio.
Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d.
2. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. M. pripažinti kalta padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jai bausmę.
3. Kaltinamajai R. M. prašant atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją pagal laidavimą motinos J. J. atsakomybei, esant pateiktam laiduotojos J. J. prašymui, neprieštaraujant prokurorei, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad galima R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant ją pagal laidavimą J. J. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui be užstato, ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Teismas įvertinęs kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą darė išvadą, jog yra pagrindas skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, ir 20 MGL dydžio (760 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kurios padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teismas pripažinęs R. M. vairuotą automobilį nusikalstamos veikos priemone, atsižvelgęs į tai, kad automobilis pagal byloje pateiktą 2017-09-20 Turto perdavimo lizingo gavėjo nuosavybėn aktą priklauso lizingo gavėjui D. M., nusprendė iš kaltinamosios, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti turto vertę atitinkančią sumą – 6930 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai.
4. Apeliaciniu skundu R. M. (toliau – apeliantė) prašo: 1) panaikinti arba pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams; netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės išieškoti turto vertę atitinkančių sumą 6930 Eur, netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – 20 MGL dydžio (760 Eur) įmokos į nukentėjusiu nuo nusikaltimų asmenų fondą, 2) nusprendus taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, išieškoti turto vertę atitinkančią sumą, sumažinti šią sumą iki 4909 Eur.
4.1 Apeliantė teigia nuoširdžiai besigailinti dėl savo poelgio, nes alkoholio nevartoja, tokią veiką padarė pirmą ir paskutinį kartą. Pirmos instancijos teismui nurodė, kad yra išsiskyrusi, augina mažą vaiką, kuris dažnai serga, kad 2017 m. ji buvo gavusi 7 nedarbingumo pažymėjimus ir 19 kartų apsilankiusi pas gydytojus, 2016 m. dėl vaiko ligos ji buvo gavusi 11 nedarbingumo pažymėjimų ir 23 kartus buvo apsilankiusi pas gydytojus, tačiau, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias svarbias bylai aplinkybes. Taip pat nurodo, kad sūnui M. yra diagnozuotas sunkios eigos diseminuotas atopinis dermatitas, dėl ko berniuką tenka skubiai pasiimti iš vaikų darželio ir skubiai kreiptis į gydymo įstaigas, todėl vien tik dėl šios aplinkybės turėjimas teisę vairuoti apeliantei yra gyvybiškai svarbus. Taip pat nurodo, kad šiuo metu su sūnumi gyvena Elektrėnuose, nuomojamame bute, artimiausiu metu ketina keltis gyventi į (duomenys neskelbtini) k., iš kur susisiekimas su ligonine, darželiu, kitomis būtinomis įstaigomis yra labai komplikuotas, o dėl pablogėjusios tėvo sveikatos, jis fiziškai negalės padėti (pavežioti) sergančio sūnaus, akcentuodama, kad dėl teismo skirtų baudžiamojo poveikio priemonių ji būtų pilnai sužlugdyta ne tik finansiškai bet ir morališkai, nuo to nukentėtų su nusikaltimu nesusiję asmenys – mažametis 4 metų vaikas, seni ir ligoti tėvai, kuriems reikalinga R. M. pagalba.
4.2 Apeliantė pažymi, kad teismas skirdamas bausmę, baudžiamosios poveikio priemonės dydį ir spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio, turėjo pilnai atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bet to nepadarė.
4.3 Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones - atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Pasak apeliantės, teismas jai skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metu laikotarpiui, t.y. didesniam terminui nei įstatyme numatytas vidurkis, nors byloje jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji nėra įrašyta į narkologo įskaitą, teigiamai charakterizuojama darbdavio ir kilų asmenų. Iš prie apeliacinio skundo pridedamų įrodymų matyti, kad apeliantė teigiamai charakterizuojama ir kitų asmenų, kurie tarpininkauja, kad jai būtų skirta kuo švelnesnė bausmė. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė Z. A. apeliantę apibūdina vien itin teigiamais epitetais, yra gyventojų mėgstama ir aktyvi (duomenys neskelbtini) bendruomenės narė, dėl ko seniūnė pilnai įsitikinusi, kad padarytas nusikaltimas yra tikrai atsitiktinis, kuris niekada nepasikartos. Nuolat rūpinasi savo neįgaliais tėvais. Pažymi pilnai suprantanti savo veiksmų pasekmes ir dėl to labai gailisi. Anot apeliantės, pirmos instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – atimant teise vairuoti transporto priemones 2 metams, netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir tokį savo sprendimą nemotyvavo, neatsižvelgė į šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslingumą ir kitas bylos aplinkybes. Apeliantė mano, kad šiuo atveju nustačius trumpesnį, minimalų, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė būtų veiksminga ir proporcinga, ir pilnai padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Skunde akcentuojama, kad R. M. veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, ji nesiekė ir nesukėlė sunkių padarinių, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą atsitiktinai, pažymėdama, kad įstatymo leidėjo numatytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra imperatyvi norma. Todėl apeliantė mano, kad yra netikslinga uždrausti naudotis specialia teise, t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui ir dar papildomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
4.4 Cituodama BK 72 straipsnio nuostatas bei vertindama teismų praktiką dėl konfiskuotino turto, apeliantė pažymi, kad jai inkriminuotas nusikaltimas yra padarytas ne iš savanaudiškų paskatų, o kaip konstatavo teismas – atsitiktinis. Pasak apeliantės, jos atveju automobilis yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas, todėl negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama. Apeliantės manymu, pirmos instancijos teismas taikydamas BK 72 straipsnio nuostatas pažeidė ir proporcingumo principo įgyvendinimą, pabrėždama, kad jos gaunamas atginimas yra apie 700 Eur, gaudama tokias pajamas ji išlaiko mažametį sunkiai sergantį vaiką, moka dideles įmokas už būsto paskolą, remia senus neįgalumą turinčius savo tėvus, už savo pinigus važiuoja į dabą, kuris yra nutolęs nuo gyvenamos vietos apie 80 km., todėl mano, kad transporto priemonės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes, charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui.
4.5 Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus R. M. mano, kad pirmos instancijos teismo už bendro pobūdžio teisės pažeidimą paskirtos 3 baudžiamojo poveikio priemonės yra perteklinės ir pažeidžia baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo principo įgyvendinimą, nes bendra finansinių sankcijų suma siekia beveik 8000 Eur. R. M. yra vieniša mažamečio sunkiai sergančio vaiko mama, besirūpinanti ir savo neįgaliais tėvais, gyvensianti sunkiai viešam transportui privažiuojamoje vietoje. Santaupų ir likvidaus turto neturi, turi didelius finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Dėl padarytos veikos, įsigaliojus nuosprendžiui, jos atžvilgiu bus pravestas tarnybinis patikrinimas tarnybos vietoje ir tikėtina - prilaikyta drausminė atsakomybe – atleidimas iš darbo. Be to, apeliantė mano, kad šioje byloje konfiskuotino automobilio vertė paskaičiuota nepagrįstai didelė, nes iš pridedamų įrodymų matyti, kad tokio automobilio vidutinė vertė yra 4909 Eur.
5. Teismo posėdžio metu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. M. ir jos gynėjas advokatas A. Svila prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami kaltės, nusikaltimo kvalifikavimo klausimai, todėl jie nagrinėjant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens apeliacinį skundą plačiau neaptariami ir nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo poveikio priemones taikė netinkamai, už bendro pobūdžio teisės pažeidimą jai paskirtos 3 baudžiamojo poveikio priemonės yra perteklinės ir pažeidžia baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo principo įgyvendinimą, nes bendra finansinių sankcijų suma siekia beveik 8000 Eur. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai taikė per ilgą uždraudimo naudotis specialia teise terminą ir be pagrindo skyrė konfiskuotino turto vertės išieškojimą, manydama, jog šioje byloje konfiskuotino automobilio vertė paskaičiuota nepagrįstai didelė, nes apeliantės pateiktais duomenimis, tokio automobilio vidutinė vertė yra 4909 Eur.
8. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, proceso dalyvių pateiktus argumentus teismo posėdžio metu, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apylinkės teismo priimtas nuosprendis laikomas pagrįstu ir teisėtu.
9. Apeliacinio skundo argumentai, jog R. M. taikant tris baudžiamojo poveikio priemonės, jos yra perteklinės ir pažeidžia baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo principo įgyvendinimą, atmestini kaip nepagrįsti. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žymiai viršijusi 1,5 promilės ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jos kraujyje buvo nustatyta 3,06 promilės etilo alkoholio (sunkus girtumas). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantė savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Kita vertus, atsižvelgęs į kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, buvimą BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų taikyti laidavimą ir vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecija, pirmosios instancijos teismas R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleido, neskirdamas jai kriminalinės bausmės, tačiau pripažindamas, kad atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir konfiskuotino turto vertės išieškojimą.
11. Dėl BK 68 straipsnio taikymo.
11.1 Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo vienų iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė apeliantei šia teise naudotis ir nustatė dviejų metų terminą. Apeliantė nesutinka su paskirta šia baudžiamojo poveikio priemone ir mano, kad ją skirti nebuvo būtina arba bent jau buvo galima paskirti minimalų jos taikymo terminą. Su tokia apeliantės pozicija sutikti nėra pagrindo.
11.2 Bylos medžiaga nustatyta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą R. M. padarė, kai jai nustatytas sunkus, t.y. 3,06 promilių, neblaivumo laipsnis. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai tokį nusikaltimą įvertino kaip itin pavojingą, taip pat pagrįstai konstatavo, kad R. M. šiukščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes jos veiksmai kėlė pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be to, akcentuotina, kad apeliantė rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejinga bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Šiuo atveju R. M. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantei teisė vairuoti yra gyvybiškai svarbi dėl gyvenamosios vietos keitimo, komplikuoto susisiekimo, šeimos narių sveikatos bei ligų, kad tokį nusikaltimą ji padarė pirmą kartą ir savo veiksmais nesiekė ir nesukėlė sunkių padarinių, nepaneigia tokios apylinkės teismo išvados ir nesudaro pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Be to, nors ir negalima tvirtinti, kad apeliantė sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 49) matyti, kad R. M. vis tik administracine tvarka buvo bausta. Nors šie pažeidimai nėra susiję su alkoholio vartojimu (du kartus skirtos nuobaudos už greičio viršijimą), tokie duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė išskirtinai yra teigiama asmenybė. Nusikaltimą ji padarė, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, todėl teigti, kad toks nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nėra jokio pagrindo.
11.3 Remiantis tais pačiais argumentais, nesutiktina ir su tuo, kad nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra per ilgas. Apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek paskiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, teismas teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes: padaryto KET pažeidimo pavojingumą, nustatyto girtumo laipsnį, asmenybę charakterizuojančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatytas 2 metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, neviršijantis BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkio, yra proporcingas ir adekvatus kaltininkės asmenybei, jos padarytai nusikalstamai veikai. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad R. M. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir dėl to jai nebuvo paskirta kriminalinė bausmė, taikytą baudžiamojo poveikio priemonės terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą, neturi pagrindo. Objektyvių duomenų, kurie rodytų akivaizdų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino neproporcingumą, nėra.
12. Dėl BK 71 straipsnio taikymo.
12.1 Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, manydama, jog tokia baudžiamojo poveikio priemonė kartu su kitomis yra neproporcinga ir pertkelinė. Nurodo, jog ji dėl sunkios materialinės padėties, nutraukusi santuoką liko gyventi viena su ketverių metų vaiku, neturi santaupų ir likvidaus turto, turi didelius finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šią baudžiamojo poveikio priemonę R. M. parinko ne per griežtą ir proporcingą padarytam nusikaltimui. Ši baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama su kitomis R. M. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Be to, pažymėtina, kad, R. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kitos kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės R. M. taikytos ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi. Skirdamas šią poveikio priemonę ir nustatydamas įmokos dydį žemesnės instancijos teismas įvertino, kad R. M. transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, jos nustatytas neblaivumas viršija daugiau nei 7 kartus leistiną minimalią ribą, dėl ko veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), bet pagal BK nuostatas. Todėl taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumą, nepagarbos įstatymui ar klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Nors apeliantė nurodo, kad ji ypatingai teigiamai charakterizuojama seniūnijos ir kitų bendruomenės narių, dėl nusikaltimo labai gailisi ir supranta savo veiksmų negrįžtamas pasekmes, šie apeliantės argumentai buvo pagrindas daryti išvadą, kad R. M. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals bei sudarė pagrindą spręsti klausimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 str. nuostatų taikymas yra galimas tik esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir buvo aktualūs priimant sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Taigi apylinkės teismas iš esmės baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl R. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio). 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą yra proporcinga ir adekvati jos padarytiems veiksmams, už kuriuos kyla baudžiamoji atsakomybė, o skundo argumentai, kad įvykis įvyko dėl sunkių R. M. asmeninių aplinkybių, nesumažina padaryto nusikaltimo pavojingumo, dėl kurių būtų pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje.
12.2 Pažymima ir tai, kad pagal BK 74 str. 1 d. bet kokia teismo paskirta BK 67 str. 2 dalies 4, 5, 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (tame tarpe ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone, todėl atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, jeigu jam yra per didelė našta sumokėti paskirto dydžio įmoką, gali kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su prašymu pakeisti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, pavyzdžiui, nemokamais darbais.
13. Dėl BK 72 straipsnio 2 dalies taikymo.
13.1 Kolegija nepagrįstais laiko ir skundo argumentus dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. turto konfiskavimo, taikymo. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė, priešingai nei mano apeliantė, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis, kurį apsvaigusi nuo alkoholio vairavo R. M., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.
13.2 Medžiagos duomenimis nustatyta, dėl to ginčo ir nėra, kad R. M. vairavo UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje rasta 3,06 promilės etilo alkoholio. Taigi neginčytina, kad automobilis pagal byloje pateiktą 2017-09-20 Turto perdavimo lizingo gavėjo nuosavybėn aktą priklauso lizingo gavėjui D. M.. Todėl pirmosios instancijos teismas, siekiant įstatymo leidėjo nurodytų tikslų ir saugaus eismo keliuose, pagrįstai sprendė, jog tikslinga R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jos išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 6930 Eur.
13.3 Apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju ši baudžiamojo poveikio priemonė per griežta, o išieškant konfiskuotino turto vertę, kuri, pasak apeliantės turi būti sumažinta iki 4909 Eur, pablogės visos šeimos gyvenimas. Nurodoma, jog apeliantės gaunamos pajamos (atlyginimas) yra apie 700 Eur, gaudama tokias pajamas ji išlaiko mažametį sunkiai sergantį vaiką, moka dideles įmokas už būsto paskolą, remia senus neįgalius tėvus, todėl mano, kad transporto priemonės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes, charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui. Šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra svarbios, tačiau negali būti vertinamos kaip aplinkybės, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė turėtų būti netaikoma. Apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su šeimos poreikiu, kilsiančiais tam tikrais nepatogumais, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą ir nesuteikia pagrindo netaikyti automobilio konfiskavimo (jo vertės) įstatymo leidėjui kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam (kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės), įtvirtinant baudžiamąją atsakomybę už šią veiką BK 281 str. 7 d. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti ir tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
13.4 Atsakant į apeliantės argumentus dėl automobilio vertės, kurią R. M. vertina - 4909 Eur, pažymėtina, jog tai yra konkretaus automobilio orientacinė kaina, nustatyta iš internetinio portalo www.autoplius.lt pardavėjų nurodomų kainų. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilių pardavėjų internetiniuose portaluose nurodomos kainos negali būti pagrindu nustatant realią automobilio vertę, kadangi automobilių pardavėjai gali nustatyti bet kokią parduodamo turto vertę, įvertinus ir nepataisytus automobilio defektus, dėl kurių kaina ir gali būti ženkliai mažesnė, ir akivaizdžiai neatitinkanti tikrosios vertės. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad ankščiau paminėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 6930 Eur, apylinkės teismo nustatyta vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje (b.l. 128). Todėl apeliantės skundo argumentai dėl automobilio vertės dydžio laikytini nepagrįsti. Atsižvelgiant į bylos duomenis dėl automobilio vertės nustatymo, laikytina, kad teismas pasirinko tinkamą konfiskuotino automobilio vertės nustatymo būdą ir taip BPK nuostatų nepažeidė.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra tikslingos, apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonės R. M. būtų paskirtos aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Todėl tenkinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos R. M. apeliacinį skundą bei pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. M. apeliacinį skundą atmesti.